"Veido" archyvas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune gegužės 13 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės parodos „Įvaizdinta tikrovė“ atidarymas ir katalogo pristatymas.

„Technologijos tapo menu ir pamažu jos keičia tikrovę. Gyvename postbiologinėje epochoje. Prarastas betarpiškas kontaktas su matoma tikrove. Aparatų vykdoma matymo automatizacija atėmė iš žmogaus žvilgsnį. Atsirado matymo galimybė be žiūrėjimo būtinumo“, – cituodama šiuos grėsmingai dabartį konstatuojančius prancūzų mąstytojo Paul Virilio žodžius, tapytoja pristato savo naujausią parodą.

„Ką reiškia būti tapytoja šiandien? Ar vaizduojamo pasaulio tikrovė gimsta paveiksle, kai akis sujungia spalvų ir pavidalų žaismą? Ir ar reprezentuojama tikrovė tapyboje yra tikrai tokia, kokia pasirodo akiai? Galbūt tapytojai šiandien yra paskutinieji aktyvūs regėtojai – praktikai, kvestionuojantys tikrovės tikrovę?“ – klausia parodos autorė A. Barzdukaitė-Vaitkūnienė.

Pasak dailėtyrininkės Kristinos Civinskienės, nenuobodi, patraukli ir aktuali tradicija Aušrą Barzdukaitę-Vaitkūnienę domino visą laiką. Per daugiau nei 20 kūrybos metų ji siekdama išlaikyti įtampą tarp tradicijos ir naujumo išmėgino tapymą moliu, pelenais, suodžiais, tačiau išsaugojo impulsyvaus, dramatiško, išgyvento, išjausto tapymo būdą.

A. Barzdukaitė-Vaitkūnienė tapybos akcentus dėliojo tam tikrais etapais. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios tapytoja linko į lyrinį abstrakcionizmą. Išgyvenimai, įspūdžiai, prisiminimai virsdavo spalvomis, realiai sutiktas motyvas – nuotaikos atspindžiu.

Bėgant laikui Aušros kūryba kito, atsirado daugiau įskaitomų vaizdų, konkretumo, asmeninius lyrinius apmąstymus pakeitė bendresni, globalesni potyriai ar reakcijos į visuomenės pokyčius, jos ydas. Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės tapyba ėmė provokuoti žiūrovus pateikdama atpažinimo džiaugsmą ir viliodama į paveikslo perskaitymo spėliones.

Paroda veiks: 2011 05 13 – 2011 06 12

"Veido" archyvas

Trečiadienį 18 val. sostinės galerijoje “Meno niša” atidaroma garsios menininkų šeimos – Nomedos Marčėnaitės ir Mariaus Jonučio darbų paroda. Nomeda pristatys keramikos kūrinius, Marius – tapybos. Ryškiaspalvis abiejų menas kaip visuomet stengsis užkrėsti gera nuotaika ir pozityviomis emocijomis. “Mylėk. Tarnauk. Globok”, – prabils N.Marčėnaitės lipdiniai, primenantys žaislinį pasaulį. M.Jonučio darbuose – atviros emocijos ir noras pasidalyti jomis už susikurto pasaulio ribų.

Rimas Z. Bičiūnas. Po skėčiu.

Pylimo galerijoje nuo gegužės 10 iki 28 d. veiks dvylikos lietuvių dailininkų kūrybos paroda „Tapybos pavasaris 2011“. Parodos autoriai – Aloyzas Stasiulevičius, Romualdas Kunca, Leonardas Tuleikis, Gražina Vitartaitė, Antanas Beinaravičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Rimas Zigmas Bičiūnas, Raimondas Martinėnas, Jonas Daniliauskas, Arvydas Pakalka, Gintaras Palemonas Janonis, Daumantas Tomas Pilipavičius.

Gražina Vitartaitė. Šviesa virš Alaušo.

Prieš metus, Pylimo galerijos ir parodos „Tapybos pavasaris 2010“ atidarymo proga paskelbėme norą ir siekį – apžvalgines „Tapybos pavasario“ parodas rengti ir ateityje. Tikimės, kad gal dar po metų prie šios iniciatyvos prisijungs ir kitos dailės galerijos, gal ne tik Vilniuje, gal ir Lietuvos dailininkų sąjunga pritars, kad mūsų tapytojai yra verti savojo Pavasario. O šiais metais Pylimo galerija, vykdydama įsipareigojimą lietuvių dailei, garbiesiems mūsų tapytojams ir mieliems galerijos lankytojams, surengė tapybos parodą „Tapybos pavasaris 2011“.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Pylimo galerija

Pylimo g. 30, LT-01135 Vilnius

tel. 261 3524

galerijapylimo@gmail.com

www.pylimogalerija.lt

II – V  12-18,  VI  12 – 16

"Litexpo" nuotr.

Šiandien vilniečiai ir sostinės svečiai dar gali apsilankyti parodoje „ALT 2011“. Joje 97 dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Prancūzijos ekpsonuoja naujus automobilius, kitokias transporto priemones. Išankstiniais duomenimis, per tris parodos dienas sulaukta apie 20 000 lankytojų.

Savaitgalio dienomis parodos lankytojus džiugina motociklininkų, dviratininkų pasirodymai, tačiau daugelis  atkeliauja čia su konkrečiais tikslias  – susirinkti informaciją apie naujų automobilių kainas, pasinaudoti parodoje esamomis akcijomis, apžiūrėti technikos naujoves, pasidomėti verslui reikalingomis transporto priemonėmis arba tiesiog smagiai praleisti laiką.

Daugelis parodos dalyvių stebėjosi dalykiškų lankytojų gausa. Itin daug lankytojų dėmesio susilaukta naujų automobilių stenduose. Juose dirbę vadybininkai sunkiai spėjo patenkinti žmonių smalsumą.  Informaciją apie „Ford Focus“ lankytojams teikęs vadybininkas vakarop iš nuovargio vos  ištardavo žodį.

a1

Galingą miškovežį eksponavo „Baltic Forest Group“. Jų eksponatas – galingas „Volvo“ sunkvežimis su „Alucar“ kėbulu ir „Narko“ priekaba bei kranu kainuoja 650 000 litų be PVM. Lietuvoje per metus parduodami apie 25 panašūs sąstatai. O pardavėjų yra apie 6 – 7. Taigi, pirkėją tokiam sunkvežimiui tikrai nelengva surasti. Tuo tarpu „Fiat“ komercinius automobilius eksponavę vyrai iš bendrovės „Autobrava“ džiaugėsi klientų gausa. Parodos metu jų automobiliais labai rimtai domėjosi apie 25 žmonės. Vadybininkų nuomone, bent pusė jų po parodos įsigys minėtus automobilius. Ypač daug dėmesio susilaukia naujasis „Doblo“, kuris yra ir nebrangus, galintis talpinti ir krovinį, ir 5 žmonės.

Didžiausias parodoje esantis sunkvežimis – naujasis „Iveco“ vilkikas. Lietuvą jau galima pavadinti transportininkų kraštu, tad nieko keisto, kad ir pas „Iveco“ atstovus apsilankė apie 15 rimtų klientų, kurie po parodos ketina įsigyti po vieną, kitą tokį sunkvežimį.

Galbūt keista, tačiau labai daug lankytojų apžiūrinėja rusišką „Niva“. Galima sakyti senąją, naująją  „Niva“. Mat automobilis atrodo beveik taip pat, kaip ir buvo pradėtas gaminti 1977 metais. Patobulėjo tik salono interjeras, degalų įpurškimo sistema, dabar automobilyje jau įrengtas vairo stiprintuvas. Tačiau, žinoma, šis automobilis atrodo kaip tikras retromobilis prieš naujausius japoniškus visureigius.

„Niva“ kainuoja 33 000 litų. Pernai šalyje buvo parduota apie 40 tokių mašinų. Visas jas nupirko biudžetinės organizacijos.

a4

Atskirą salę parodoje užima serviso įranga, automobilių detalėmis prekiaujančios bendrovės. Jų stendus pagyvina įvairūs sportininiai automobiliai. Nenorėjęs savęs įvardinti parodos dalyvis sakė, kad visi čia esantys verslininkai jaučiasi kaip po karo -  krizę išgyveno tik stipriausios bendrovės, dėl to visiems čia yra labai smagu susitikti. Išlikusiems sunkmečio metu atsiveria dar didesnės galimybės – mat  konkurentų sumažėjo, o klientų padaugėjo.

a5

Prie pat parodos įvažiavimo lankytojus pasitinka  bendrovės „Egzotika“ ratų tikrinimo stendas. Bendrovės vyrai čia nemokamai patikrina padangų oro slėgį ir pripučia reikiamą kiekį oro. Žinoma, gavę tokią nemokamą paslaugą, žmonės užsuka į bendrovės stendą, kur eksponuojamos šio sezono padangų ir ratlankių naujovės.  Padangų įvairovė yra didelė, kaip ir žmonių norai bei galimybės. Vieniems reikia labai plačių, sportiškų padangų, kurios ekstremaliai sukimba su kelio danga, tačiau daugeliui šiandien reikia kuo ilgiau tarnaujančių, nebrangių padangų, pasižyminčių optimaliomis sukibimo savybėmis.

alt22

Parodoje ALT pirmą dieną buvo surengta konferencija „Noriu vairuoti žalią.“ Jau pats pavadinimas sako, kad buvo kalbama apie ekologišką transportą ir ekovairavimą. Valstybinių institucijų atstovai taip pat pristatė tai, kas jau yra nuveikta, siekiant palengvinti pažangių transporto priemonių integravimą į mūsų gyvenimą, ir nubrėžė kryptis, kuriomis dirbama toliau.

Konferencijos organizatorė, www.ecodriving.lt direktorė Vaida Balčiūnienė sakė, kad konferencija surengta, siekiant prisidėti prie visuomenės skatinimo sąmoningai susirūpinti Lietuvos transporto parko būkle bei populiarinti ekologišką transportą ir ekovairavimą, kaip taupaus ir aplinką tausojančio vairavimo būdą.

„Tą patį automobilį galime vairuoti įvairiai – galim vairuoti taip, kad  degs jo padangos ar pro išmetimo vamzdį sklis dūmų kamuoliai. Tačiau galima vairuoti ramiai, taupant padangas ir degalus, ir žinoma tuo pačiu saugant gamtą. Tuo ir pagrįsti ekovairavimo principai, kuriuos stengiamės populiarinti.

Kita problema yra ta, kad Lietuvos vairuotojai dar vis nesuintersuoti įsigyti ekologiškus automobilius, nes to neskatina valstybė. Mes nemokame už automobilius jokių mokesčių. Daugelyje Europos šalių už automobilius mokama pagal jų išmetamą teršalų kiekį, be to, perkantys naujus ir ypač mažai aplinką teršiančius automobilius, gauna kompensacijas arba tam tikras lengvatas. Kol valstybėje nebus sukurta mokestinė sistema, skatinanti rinktis ekologiškesnių technologijų automobilius, tol mes pirksime senas, aplinką teršiančias transporto priemones“

"Veido" Archyvas

„Dizaino savaitgalio“ metu žymus ispanų dailininkas Lino Lago specialiai pirmo Lietuvoje dizaino parko atidarymo proga ant pastato sienos išpieš graffiti.

Gegužės 12-15 d. Ševčenkos g. 16a įsikūrusiame „loftų“ kvartale, 4 tūkst. kvadratinių metrų užimančiose erdvėse laikinai persikels visas miesto gyvenimas: įsikurs ne tik įvairios parodos, instaliacijos, bet ir muziejai, kavinės, turgus, vyks įvairios dirbtuvės, mados pristatymai, elektroninės muzikos vakarėliai.

„Dizaino savaitgalis“ šiemet dizaino naujoves pirmą kartą pristatys ne tik uždarose erdvėse, bet ir atvirame ore: pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį viename „loftų“ kvartalo kiemų bus atidarytas pirmas Lietuvoje dizaino parkas. Jame vyks įvairūs pasirodymai, performansai. Taip pat bus pristatyta baldų dizaino konkurso [neformate] retrospektyva, apimanti daiktus nuo suolelių iki daugiafunkcinių dizaino objektų. Dizaino parko atidarymo „vinis“ – specialiai šia proga sukurtas vieno labiausiai vertinamų pasaulyje ispanų dailininko Lino Lago graffiti.

„Dizaino savaitgalis“ tęsis keturias dienas: Profesionalų diena (ketvirtadienis), Publikos diena (penktadienis), Šeimos diena (šeštadienis) ir Turgaus diena (sekmadienis). „Siekiame į „Dizaino savaitgalį“ pakviesti kuo įvairesnę auditoriją: nuo dizaino „vilkų“ iki kultūriniu miesto gyvenimu besidominčių šeimų su mažais vaikais. Laikinai pakeisime viso miesto gyvenimo ritmą“, – pasakojo renginio organizatorė Dalia Mauricaitė.

„Didžiausio lankytojų srauto tikimės nuo penktadienio, kai ne tik dizaino profesionalai, bet ir kiekvienas, bent truputį besidomintis dizainu ir naujovių ieškantis miestietis turės kuo užsiimti iki pat ankstaus ryto“, – pasakojo D. Mauricaitė.

„Dizaino savaitgalis“ yra nepriklausoma „Dizaino savaitės“ dalis. 2010 m. renginį aplankė virš 6000 žmonių.

A. Brazaičio nuotr.

Pasak parodos organizatorių, pasibaigus krizei šalyje, autoverslo atstovai aktyviau dalyvauja šiame renginyje. Parodoje užsiregistravo 97 dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Prancūzijos. Parodos ekspozicijoje matysime „Peugeot“, „Opel“, „Saab“, “Chevrolet”, “Ford“, BMW, „Fiat“, „Isuzu“, „Toyota“, „Lexus“ ir kitų gamintojų automobilių. Parodoje bus demonstruojami ne tik lengvieji automobiliai. Čia ras ką pažiūrėti, o gal net ir įsigyti, verslo žmonės. Mat dalis ekspozicijos ploto bus skirta komerciniam transportui. Krovininius automobilius demonstruos „Renault“, „Fiat“, „Ford“, „Iveco“ ir kitų gamintojų atstovai. Parodoje taip pat prisistatys automobiliams aksesuarus gaminančios įmonės, sunkvežimių, logistikos, automobilių detalių, aksesuarų, padangų bendrovės.

2011 metų parodos akcentai – ekonomiškas, aplinką tausojantis transportas, sprendimai taupiam bei praktiškam vairavimui ir pažangūs IT produktai, mažinantys neigiamą transporto poveikį aplinkai ir padedantys modernizuoti eismo valdymą bei kontrolę.

Atskiroje INOVACIJŲ SALĖJE bus eksponuojami naujausi hibridiniai automobiliai, taip pat čia bus pristatoma nauja parodos tema – multimodalės ITS, skirtos kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.

Pirmą kartą parodoje dalyvaus Lietuvos elektromobilių asociacija. Atskiruose stenduose lankytojai galės susitikti su ekologiškų transporto priemonių kūrėjais, pamatyti visą spektrą Lietuvoje kuriamų elektrinių transporto priemonių – elektromobilių, motorolerių, elektrinių motociklų, dviračių, atskirų elektra varomų transporto priemonių komponentų, elektromobilių įkrovimo stotelių. Pirmą kartą visuomenei bus pristatyta elektra varoma „Toyota Aygo EV“, kurią demonstruos bendrovė „Elinta Electric Vehicles“. Parodoje lankytojai sužinos, kaip paprastą automobilį galima perdaryti į elektrinį ir kiek tai kainuoja.

Gegužės 6 dieną parodoje bus surengta akcentuojamajai temai skirta konferencija „Noriu vairuoti žalią“, į kurią kviečiami visi besidomintys automobilinio sektoriaus „žalėjimo“ tendencijomis Lietuvoje bei pasaulyje. Konferencijoje bus pristatyta Transporto politikos 2011 m. baltoji knyga, aplinką tausojančio transporto plėtros perspektyvos, ekovairavimas.

Paroda „Litexpo“ rūmuose vyks gegužės 6-8 dienomis nuo 10 iki 18 valandos, bilieto kaina 10 litų. Dalis pajamų, gautų už bilietus, bus skirta nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Japonijoje.

"Veido" archyvas

Ši savaitė yra paskutinė, kada Vilniaus miesto gyventojai ir sostinės svečiai turi galimybę apsilankyti šiuolaikinėje prancūzų tapybos parodoje „D’après la ruine“ („Iš griuvėsių“). Šios progos nepraleido vienas iš ekspozicijos dalyvių – žinomas prancūzų menininkas ir kuratorius Eric Corne, kuris atvyko trumpai viešnagei į Lietuvą. Sutikęs plačiau papasakoti apie parodoje eksponuojamus darbus, jis atskleidė ekspozicijos priešistorę ir jos kūrimo užkulisius.

Esate žinomas parodų kuratorius, tapytojas, vadovavote Plateau šiuolaikiniam meno centrui bei buvote Prancūzijos meno institucijų asociacijos prezidentas. Atsižvelgiant į Jūsų kūrybinės veiklos įvairiapusiškumą, kaip būtų tinkamiausia Jus pristatyti Lietuvos auditorijai?

Vadovaudamas Plateau šiuolaikinio meno centrui suvokiau, kad visų pirma esu menininkas ir nenoriu būti tik institucijos direktorius. Mane domino kūrybinis procesas, glūdintis kultūrinių renginių organizavime, todėl kaip nepriklausomas kuratorius ir konsultantas keletui metų išvykdavau gyventi ir dirbti skirtingų šalių vizualiųjų menų institucijose.

Jūsų kūriniai sulaukė ne tik Prancūzijos meno institucijų dėmesio, bet ir buvo eksponuoti Berlyno Freimuseum, Liuksemburgo Nosbaum & Reding galerijoje, Strasbūro modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje bei kitose kultūros įstaigose. Kaip nepriklausomas kuratorius, kur turėjote galimybę realizuoti savo projektus? Ar skiriasi įvairių pasaulio šalių parodų lankytojų publika?

Pastaraisiais metais teko dirbti Ženevoje, Varšuvoje, Belgrade, Brazilijoje. Visi šie miestai labai skirtingi, turintys savitą atmosferą, stipriai darančią įtaką gyventojų požiūriui į meną. Ypač įdomus buvo nuo 2007 m. vykęs projektas Lisabonoje, kur buvau pakviestas dirbti kuratoriumi, rengiant ekspoziciją Berado muziejaus atidarymui. Naudodamas šio muziejaus kolekciją pastaruoju metu surengiau septynias parodas. Nuo 2008-ųjų keletą metų įgyvendinau įvairius projektus Brazilijoje. San Paule 2009 m. surengiau ekspoziciją Un Siècle d‘Art en France bei miesto vadovybės buvau pakviestas dirbti konsultantu, kuriant Šiuolaikinio meno centrą. Taip pat Brazilijoje, Porto Alegro MARGS šiuolaikinio meno centre, organizavau parodą Les Réalismes.

San Paule pristačiau prancūzų tapybą nuo Le Corbusier iki šių dienų. Parodoje buvo eksponuojami 200 paveikslų 2000 m³ erdvėje. Kasdien joje apsilankydavo apie 5000 žiūrovų. Porto Alegre pirmą kartą buvo pristatyti tokie menininkai kaip: Salvadoras Dali, Vincentas van Gogas, Pablas Pikasas, Polis Sezanas, Klodas Monė, Joanas Miro ir kiti. Be prancūzų darbų taip pat buvo eksponuota ir Brazilijos menininkų kūryba, siekiant palyginti dviejų skirtingų šalių tapybą – ieškoti bendrų sąlyčio taškų ar esminių skirtumų.

Parodoje „D‘après la ruine“ („Iš griuvėsių“) Jūs dalyvaujate kaip dailininkas. Gal galėtumėte iš savo pozicijų papasakoti apie parodos priešistorę? Kokiais aspektais Jus sudomino šios ekspozicijos koncepcija?

Dalyvauti parodoje mane pakvietė kuratorius Renaud Serraz, pajautęs mano kūrybai būdingą įtampą ir susidomėjęs parodos tematika – visuomenės akistata su tūkstantmečių sandūroje įvykusiomis žmonijos ir gamtos stichinėmis nelaimėmis. Manau, ji labai aktuali, nes ekspozicija – tarsi kasdieninis reportažas apie pasaulyje vykstančius įvykius. Menas turi sąveikauti su žmogumi ir jame turi atsispindėti šių dienų gyvenimo realijos. Katastrofa Japonijoje dar kartą patvirtino, kad buvo pasirinktas reikšmingas ir reikalingas atspirties taškas kūryboje. Juk visi gyvename savotiškuose griuvėsiuose: vieni yra sukaustyti socialinių aplinkybių, kiti – istorinių priežasčių arba gyvena gamtos bei žmogaus nuniokotose vietovėse.

Ar Lietuvai kaip valstybei, kurios stichinių nelaimių mastas yra nesulyginamas su kitose šalyse vykstančių gamtos kataklizmų milžiniškais nuostoliais, o socialiniame ir politiniame gyvenime problemos sprendžiamos ne tokiomis radikaliomis priemonėmis, griuvėsių tema aktuali?

Taip, aktuali. Lankydamasis Vilniuje pastebėjau iki sovietmečio, sovietmečiu ir po sovietmečio statytų pastatų samplaiką. Tai nėra tik architektūriniame lygmenyje fiksuotas pastebėjimas, nes visų pirma joje atsiskleidžia lietuvių mąstymas, patirtis ir valstybės istorinis kontekstas. Tai tarytum sumaišytas laikas, kriziniai taškai. Nepaisant to, reikia judėti į priekį ir atgimti iš naujo. Juk tai – griuvėsių esmė. Nieko nėra amžino.

Parodoje dalyvaujate kartu su kitais vienuolika menininkų. Kiekviena personalija išskirtinė: tiek savitu kūrybiniu braižu, tiek individualiu požiūriu į šios ekspozicijos koncepciją. Ar anksčiau teko bendradarbiauti su kitais parodos „D‘après la ruine“ autoriais?

„D‘après la ruine“ mano darbai rodomi kartu su Damien Cadio, Damien Deroubaix, Katharina Ziemke ir Céline Berger kūryba, kuria labai žaviuosi. Kaip kuratorius šių autorių darbus esu eksponavęs įvairiose parodose. Labai malonu matyti savo kūrinius greta jų. Įdomu tai, kad susitikę su šiais menininkais visada diskutuojame apie paveikslus ir kūrybos procesą.

„D’après la ruine“ eksponuojamas 2007 m. Jūsų sukurtas diptikas „Paysage sous influence“ (Pakeistas peizažas). Jame akivaizdus Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių griūties motyvas. Ko siekėte, po 6-erių metų vaizduodamas visuomenę sukrėtusią katastrofą?

Savo darbuose norėjau atskleisti 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių naratyvą. Nepaisant prabėgusių 6 metų, manęs vis neapleido mintis, kad žmonės iš įvairių šalių susidarė vienodą įspūdį apie rugsėjo 11-osios atakas. Tad diptike siekiau atspindėti  katastrofos kolektyvinį vaizdinį, susidedantį iš dviejų bokštų ir į juos skrendančio lėktuvo. Man visada svarbus mentalinis vaizdinys, todėl jį bandau užfiksuoti drobėje. Kurdamas siekiu perteikti tiek išorinius, tiek vidinius veiksmus, sukuriančius nematomą įtampą.

Kūryboje didelį dėmesį skiriate spalvai. Pasak Jūsų, „spalva – tai jėga, galinti nuspėti likimą. Jai nereikalingos mirusiųjų figūros, kad perteiktų katastrofos sukeltą įtampą“. Ar interpretuodamas rugsėjo 11-osios įvykius, be efektingo kolorito ieškojote unikalių išraiškos priemonių, ar papildomų informacijos šaltinių, kurie paskatintų naują požiūrį į atakas?

Kurdamas paveikslus aš nenaudoju nuotraukų ar kitų pagalbinių priemonių, kurias dažnai pasitelkia kiti menininkai. Kai pradedu dirbti, esu tik aš ir balta drobė. Tada aš ilgai ieškau reginio, jau esančio drobėje. Turiu ne ant jo dėti dažus, bet nuvalyti tą tuščią plotą, kad pasirodytų vaizdas. Mano manymu, blogas menininkas nori kažką ant drobės sukurti, geras nori surasti, kas joje jau slypi.

Atsižvelgiant į Jūsų kūrybinės veiklos patirtį – aktyvų dalyvavimą tarptautinio masto ir pasaulinio žinomumo parodose, ar anksčiau darbinėje praktikoje teko susidurti su ekspozicijos „D‘après la ruine“ tematika?

Ši ekspozicija man sukėlė asociacijų su 2007 m. kuruota paroda Ženevoje. Joje buvo nagrinėjama problematika apie destruktyvią įtaką kraštovaizdžiui ir peizažui. Kartu šias parodas sunku lyginti, nes „D‘après la ruine“ labiau jaučiama žmonijos intervencija.

Ar viešnagės metu turėjote galimybę artimiau susipažinti su Vilniaus kultūriniu gyvenimu bei čia pristatomomis ekspozicijomis? Jei taip, galbūt turite pastebėjimų, kurie paskatintų Lietuvos meno inovatyvumą?

Be abejo. Kaip menininkas ir kaip kuratorius, svečiuodamasis kitoje šalyje, visuomet stengiuosi pažinti vietos kultūrą. Ne išimtis ir Lietuva. Norėčiau pasveikinti Vilniaus kultūros centro iniciatyvą ir paskatinti kitas Lietuvos kultūros bei meno įstaigas bendradarbiauti su svečių šalių kuratoriais. Remdamasis asmenine patirtimi, galiu teigti, kad kuratoriai iš užsienio objektyviau įvertina pastovias ir laikinąsias ekspozicijas bei suformuluoja konkrečius siūlymus. Jie įneša šviežio oro gūsį į pristatomas parodas ir padeda naujai, iš kito kampo pažvelgti į profesionalių menininkų kūrybą.

"Veido" archyvas

Vilniaus dailės akademijos Tekstilės galerijoje “Artifex” antradienį atidaroma estų menininkų paroda “Su meile iš Estijos”, skiriama Estijos Nepriklausomybės 20-mečiui ir simboliškai papildo programos “Talinas – Europos kultūros sostinė 2011″ renginius.

Savo darbus Vilniuje pristato tekstilės menininkė ir dizainerė Krista Lesi (Krista Leesi) ir grafinio dizaino specialistas Heinas Prunsveltas (Heino Prunsvelt). Pasak parodos rengėjų, abiejų autorių darbus vienija žaismingas požiūris, lengva ironija, flirtas su klišėmis ir madomis.

Abu kūrėjai yra ir dailės pedagogai, savo patirtimi pasidalysiantys paskaitose Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre. K. Lesi yra Estijos dailės akademijos Tekstilės dizaino katedros docentė, prieš dešimt metų paskelbta “Estijos metų tekstilės menininke”.

Tekstilininkė savo darbuose sujungia įvairių epochų Estijos simbolius, ženklus, talismanus ir perkelia juos į netikėtus kontekstus. Estijos tema jos darbuose skleidžiasi per ornamentus. Iš tokių gerai žinomų simbolių kaip šelmeninė kregždė (Estijos nacionalinis paukštis), Pegasas (Estijos dailės akademijos simbolis), voverė, raganosis (Estijos politinių partijų logotipai), pučiantis ragą vyras (nacionalinio gėrimo simbolis) menininkė kuria naujus ornamentus ir iš jų komponuoja politinį tapetą.

Grafinio dizaino kūrėjas H. Prunsveltas irgi dėsto Estijos dailės akademijoje, kurioje 1986 m. baigė dizaino studijas. Nuo tada dirba grafikos dizaineriu, sukūrė daugelio įmonių įvaizdžius ir logotipus, kompaktinių plokštelių ir knygų viršelius, atspaudus ir monetas, iliustracijas, animaciją ir t.t. Jis dalyvavo daugybėje konkursų ir parodų Estijoje bei užsienyje. Naujausias dailininko pasiekimas – laimėtas Talino – Europos kultūros sostinės 2011 pašto ženklo konkursas.

Menininkas į Vilnių atvežė savo sukurtų atvirlaiškių kolekciją. Iš pirmo žvilgsnio darbai atrodo kaip atsitiktiniai, humoristiniai turisto užfiksuoti Talino miesto vaizdeliai. Darbų autorius savo požiūrį vadina “emociniu dizainu” ir žada žiūrovams teigiamų emocijų. Vienas iš atvirlaiškių yra skirtas pažymėti Talino – Europos kultūros sostinės 2011 metus, kuriuos Estijos sostinė dalijasi su Suomijos Turku miestu.

Neseniai paminėtos vieno garsiausių Šiaurės Europos viduramžių menininko Bernto Notkės 500-osios mirties metinės. Šiai sukakčiai pažymėti H. Prunsveltas sukūrė grafinę versiją pagal šio menininko paveikslą “Danse Macabre” (Mirties šokis), priklausantį Talino Šv. Nikolo Bažnyčios kolekcijai.

Estų menininkų darbų paroda Vilniaus galerijoje “Artifex” viešės iki gegužės 26 dienos.

Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje “Titanikas” atidaryta prancūzų šiuolaikinės tapybos paroda “D‘apres la ruine” (“Iš griuvėsių”). Eksponuojami dvylikos menininkų kūriniai, atspindintys gamtos kataklizmus, politinius ir socialinius neramumus. Paveiksluose vaizduojama Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių griūtis, simbolinis Černobylio atominės elektrinės sprogimas, realistiški Afganistano karo motyvai ir kiti istorijos vingius pakreipę įvykiai. Iki gegužės 5 d. parodoje kviečiami apsilankyti visi norintys susipažinti su aktualiosios Prancūzijos dailės tendencijomis.

marginimas

Artėjant gražiausiai pavasario šventei šv. Velykoms Šiaulėniškių bendruomenė nusprendė į svečius pasikviesti Pakiršinio amatų klubo „Kaštonas“ narius, kurie mielai sutiko parodyti ir pamokyti įvairių margučių marginimo būdų.

Visus, susirinkusius į naujai įkurtus Šiaulėniškių bendruomenės namus, nustebino graži svečių atvežta parodėlė. Joje buvo eksponuojami įvairūs darbai iš molio, papuošalai iš jūros akmenėlių, megztos riešinės, iš vytelių pinti dirbiniai, vadovės kurtos knygutės vaikučiams. Norintys galėjo ir įsigyti. Didelį susidomėjimą kėlė įvairūs margučiai, tad amatų būrelio moterys uoliai mokė šiaulėniškes, kaip pačioms juos pasidaryti, atskleidė senovinio bičių vašku dažymo meno, mokė, kaip iš balto molio pasigaminti kiaušinį ir jį išpuošti, kitus siūlais apvynioti ir dekoruoti šakelių skiedrytėm, taigi išėjo gražūs margučiai. Pradžiai atrodė neįmanoma pačioms atlikti, bet po truputį viskas pavyko. Džiugu, jog į renginį atvyko ir vaikučių.

Smagiai praleista penktadienio popietė buvo naudinga visiems, moterys pamatė ir išmoko pasigaminti įvairių margučių, kurie galės papuošti jų šventinį stalą.

Po renginio visi vaišinosi arbata su saldumynais ir džiaugėsi užmegzta nauja draugyste. Išsiskirdami vieni kitiems linkėjo linksmų, saulėtų šv. Velykų ir sutarė, kad užmegzta draugystė nenutrūks, bus tęsiama mokantis įvairių amatų.

Balandžio 15 d. 17 val. Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ atidaryta prancūzų šiuolaikinės tapybos paroda “D‘après la ruine” („Iš griuvėsių“), kuri susilaukė Vilniaus miesto savivaldybės, Prancūzijos ambasados ir Vilniaus dailės akademijos atstovų dėmesio. Jie pasveikino susirinkusiuosius su Pasauline kultūros diena bei paskatino nestokoti idėjų būsimiems projektams.

„Titaniko“ II-ojo aukšto erdvėse išeksponuoti 12-os Prancūzijos menininkų kūriniai, atspindintys šiuolaikinio gyvenimo problemas: gamtos kataklizmus, politinius ir socialinius neramumus. Pasak parodos kuratoriaus R. Serraz, šios parodos tikslas – pristatyti ne romantizuotą tapybą, estetiškai reprezentuojančią žymių archeologinių statinių griuvėsius, bet paveikią šiuolaikinių menininkų kūrybą. Akistata su nepagražintomis gyvenimo realijomis ekspozicijos lankytojus privers susimąstyti apie žmonių tarpusavio santykius ir jų ryšį su gamta bei paskatins iš šalies pažvelgti į šiuolaikinės visuomenės vertybių skalės kaitą kritiniais momentais.

Siekiant visapusiškai įgyvendinti parodos sumanymą, paveikslai „Titaniko“ ekspozicijų salėje iškabinti idėjine seka.

Visų pirma, parodoje pasitinka tapytojų K. Ziemke, D. Deroubaix, E. Corne, B. Perramant, C. Berger, D. Wylie ir M. Desgrandchamps kūryba. Joje vaizduojama visuomenę sukrėtusi Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių griūtis, simbolinis Černobylio atominės elektrinės sprogimas, realistiški Afganistano karo motyvai ir kiti istorijos vingius pakreipę įvykiai. Vienas jų – figūrinės tapybos puoselėtojo M. Desgrandchamps kūrinys „Be pavadinimo“ (dar žinomas kaip „Tianmenio aikštė“), kuriame derinamos atsiminimų ir atsitiktinumų nuotrupos, deformuotos figūros, simbolizuojančios žmogaus būseną tarp gyvybės ir mirties.

Parodoje taip pat neliko nepastebėta Vokietijos, Šveicarijos, Liuksemburgo ir Didžiosios Britanijos publikai pristatyta D. Deroubaix kūryba, kurioje tapytojas, nepaisydamas menui būdingo idealizavimo, drąsiai vaizduoja socialinio ir politinio gyvenimo problemas.

Tęsiant parodos idėją, antrojoje ekspozicijos dalyje pristatomi R. Bernini, D. Cadio, I. Levasseur, N. Pouyandeh ir F. Reymond darbai, kuriuose pateikiamos tapytojų vizijos apie pasaulį po katastrofų. Juose atskleidžiamos unikalios dailininkų interpretacijos, susijusios su ateities kartomis. Vieni įdomiausių – menininkės F. Reymond kūriniai, kuriuose vaizduojamos džiaugsmingo gyvenimo akimirkos kontrastuoja su antrame paveikslų plane matoma mirties simbolika. Žinomos autorės darbai sukelia dviprasmius jausmus – nuotaikinguose siužetuose subtiliai vaizduojami skaudūs praeities šešėliai tarsi primena, kad ateitis yra kuriama dabar.

Iki gegužės 5 d. Vilniaus kultūros centro organizuojamoje nemokamoje parodoje kviečiami apsilankyti visi norintys susipažinti su pripažinimą pelniusių Prancūzijos menininkų tapyba, kurioje atsiskleidžia kūrėjų pasaulėžiūra bei šiuolaikinio meno tendencijos.