Balandžio 20 d. 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje bus pristatytas Sedos bažnyčios  paveikslų ciklas „Kryžiaus kelio stotys“.

Vilniaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai baigė restauruoti Sedos bažnyčios „Kryžiaus kelio“ paveikslų ciklą. Sedos bažnyčios Kristaus kančios kelią vaizduojantys paveikslai – retas išlikęs kaimiškosios tapybos pavyzdys, patraukiantis nuoširdumu, originaliu komponavimu bei gausybe įdomių detalių. Paveikslų ciklas Bažnytinio paveldo muziejuje bus eksponuojamas tik iki gegužės 27 d. Po to paveikslai sugrįš į Sedos bažnyčią.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Varšuvoje gyvenančio lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus paroda “Veidas ant kaukės”. Būtent veidas ant kaukės yra vienas svarbiausių S.Eidrigevičiaus kūrybos motyvų. Dailininkas atsisakė tradicinės kaukės interpretacijos – tapti tuo, kuo nesi. Jam rūpi įkvėpti gyvybę tam, kuris negyvas, prakalbinti tą, kuris nebylus. Parodoje eksponuojama apie du šimtus kūrinių: aliejinė tapyba, pastelės, akvarelės, skulptūros, kaukės, estampai, piešiniai ir fotografijos. Dauguma atvežti iš dailininko studijos Varšuvoje, ekspoziciją papildo darbai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio.

Vilniaus galerijoje “Kuntskamera” atidaryta dailininko Zenono Varnausko (1923–2010) palikimo paroda. Joje pristatoma trisdešimt darbų, atliktų guašo technika, kuri yra išskirtinis ir charakteringas autoriaus kūrybos bruožas. Eksponuojami darbai atspindi žymiausius dailininko ciklus “Motina ir vaikas” bei “Nemuno krašto žmonės”, taip pat pristatomi ekspresyvūs natiurmortai. Šakiuose gimęs Z.Varnauskas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo grafiką ir tekstilę, pirmasis Lietuvoje 1947 m. gavo tekstilininko diplomą.

Ateitininkai, tęsdami organizacijos 100-mečio renginių ciklą, visuomenei pristato parodą „Ateitininkų keliu”. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse eksponuojamoje parodoje atsispindi 100 metų laikotarpis nuo istorinių Lietuvos aplinkybių, kuriose prasidėjo ateitininkijos sąjūdis, iki 2010 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio jubiliejinio ateitininkų Šimtmečio kongreso.

Ateitininkų federacijos pirmininkė Rozvita Vareikienė aiškina, kad ateitininkijos istorija neatsiejama nuo Lietuvos ir viso pasaulio istorijos. Todėl šioje parodoje į ateitininkus visų pirma žvelgiama per Lietuvos istorijos svarbiausius momentus. „Ypač kviečiame apsilankyti mūsų šalies jaunimą, kad jis susipažintų su viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių jaunimo organizacijų, kurioje brendo Lietuvos kūrėjai, mokslininkai, rašytojai, aktoriai ir kiti visuomenės veikėjai. Organizacija, tęsdama visų jų pradėtus darbus, ir šiandien ugdo sąmoningas, kritiškas bei aštraus proto asmenybes“, – tvirtina R. Vareikienė.

Paroda „Ateitininkų keliu“ Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) veiks iki 2011 m. gegužės 6 d.

Sostinės prekybos ir pramogų centre “Ozas” atidaryta paroda “Vaikai mėnulyje”. Įspūdingiausi jos eksponatai – Mėnulio ir Žemės kosminiai moduliai. Į pirmąjį lankytojai patenka apsirengę kosmonauto kostiumais ir šalmais, o specialia medžiaga ir kosmoso vaizdais padengtas vidus leidžia imituoti vaikščiojimą mėnulio paviršiumi. Tuo tarpu Žemės modulis, aprūpintas vaizdo ir garso įranga, suteikia galimybę iš arti susipažinti su Saulės sistema ir jos planetomis. Parodoje taip pat rodomi erdvėlaivių modeliai ir skafandrai.

Pirmoji po karo Vokietijoje surengta nacių diktatoriui Adolfui Hitleriui skirta paroda sulaukė didelio lankytojų dėmesio, todėl veiks trimis savaitėmis ilgiau, nei buvo numatyta, ketvirtadienį pranešė Vokietijos istorijos muziejus (DHM).

Per tris parodos “Hitleris ir vokiečiai” mėnesius ją aplankė daugiau nei 170 tūkst. žmonių. Parodos rengėjai siekė parodyti sąsają tarp A.Hitlerio iškilimo į valdžią 1933 metais ir tuometinės vokiečių visuomenės.

“Susilaukėme didžiulio vokiečių ir užsienio turistų susidomėjimo, – sakė muziejaus atstovas Rudolfas Traboldas. – Lankytojų buvo daug iš visos Europos”.

Pratęsus parodos laiką, ji veiks iki vasario 27 dienos, pranešė DHM.

Ypač muziejaus darbuotojus džiugina didžiulis lankytojų skaičius, nors parodoje pristatomi eksponatai yra nacių valdymo eros, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto palikimas.

“Hitleris, naciai, karas, jų ryšiai su Vokietijos visuomene nėra maloni kalėdinė tema”, – sakė R.Traboldas.

Anksčiau Vokietijos žiniasklaida rašė apie nuogąstavimus, kad paroda gali privilioti neonacistinius fiurerio gerbėjus, tačiau kol kas nuogąstavimai nepasiteisino.

Parodoje pristatoma įvairiausia nacių atributika, nuo propagandinių plakatų, iki A.Hitlerio biustų ar kortų žaidimų, padedančių įsiminti aukščiausių nacių pareigūnų vardus. Čia taip pat galima rasti esesininkų rankogalių segtukus, lempos gaubtą su raudona svastika, ar atitinkamus nacistinius kalėdinės eglutės žaisliukus.

Eksponatai rodo, kaip ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje skirtingose vietose – žiniasklaidoje, pramonėje, bažnyčioje, mokykloje – buvo kuriamas A.Hitlerio kultas, gyvavęs iki pat neišvengiamo jo žlugimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

“Jokiais būdais aš nelaikau parodos to (kulto) garbinimu”, – sakė Vokietijos centrinės žydų tarybos generalinis sekretorius Stephanas J. Krameris (Stefanas Krameris).

Ketvirtadienį 18 val. Taikomosios dailės muziejuje atidaroma Krokuvos prakartėlių paroda. Šios prakartėlės – tai spalvingos ir puošnios konstrukcijos, įkvėptos Krokuvos architektūros ir saugomos šio miesto Istorijos muziejaus kolekcijoje. Į Lietuvą atkeliaus Witoldo Glucho, Bronislawo Pieciko, Tadeuzso Žmireko ir kitų garsių lenkų menininkų kūriniai. Juose, kaip ir lietuviškose prakartėlėse, vaizduojama kūdikėlio Jėzaus gimimo scena.

Ketvirtadienį 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaroma pirmoji Lietuvoje baltarusių šiuolaikinio meno paroda. Nors oficiali Baltarusijos kultūros politika nėra palanki šiuolaikiniam menui, kaimynų menininkų bendruomenė gana aktyvi.

Parodoje “Durys atsidaro? Baltarusių menas šiandien” pakviesti dalyvauti tiek pačioje Baltarusijoje, tiek už jos ribų gyvenantys šalies piliečiai, nes į Vakarus emigravę baltarusių menininkai retai turi galimybę pristatyti savo kūrybą tėvynėje.

Trečiadienį 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje “Arka” atidaroma paroda, kurioje eksponuojami geriausi Kultūros ministerijos skelbtam konkursui pristatyti kūriniai. Konkursas buvo teminis: menininkų darbai privalėjo byloti apie Žalgirio arba Durbės mūšius. Ekspertų komisija parodos eksponavimo laikotarpiu išrinks ir paskelbs konkurso laureatus. Tiesa, parodoje išvysime ne visų pretendentų kūrinius, nes kai kurie darbai paprasčiausiai netelpa galerijos salėje.

Šanchajuje vykstančią pasaulinę parodą “Expo 2010″ aplankė daugiau nei 70 mln. žmonių – gerokai daugiau nei tikėjosi jos organizatoriai, sakoma paskutinę šio renginio savaitę paskelbti oficialūs duomenys.

Kinijos rytinėje finansų sostinėje veikiančią tarptautinę parodą iki pirmadienio vidurdienio aplankė per 70,65 mln. žmonių, o prieš savaitę joje buvo pagerintas 62 mln. lankytojų rekordas, pasiektas per “Expo 1970″, vykusią Japonijos mieste Osakoje, sakoma oficialioje Šanchajaus parodo svetainėje.

Organizatorių iškeltas tikslas pritraukti 70 mln. lankytojų buvo pasiektas sekmadienį – paskutinę dieną, kai paprastus bilietus įsigiję žmonės galėjo lankyti paviljonų kompleksą, kurio plotas – 5,3 kvadratinio kilometro.

Paskutinę parodos savaitę į jį bus įleidžiami tik specialius “piko” bilietus įsigiję asmenys.

Iki šiol didžiausioje Pasaulinėje parodoje savo kultūras, idėjas ir technologijas pristato 189 šalys ir dešimtys kompanijų. Šiame renginyje Kinija siekė pademonstruoti savo politinę ir ekonominę galią bei organizacinius pajėgumus.

Pirmadienį Vilniaus mokytojų namuose atidaroma šilkografijos spaudinių paroda “Karalienė, Warholas ir aš”, kurioje pristatomos dvi menininko Andy Warholo plakatų serijos. Pirmojoje – Danijos, Nyderlandų, Anglijos ir Svazilando karalienių portretai, o antroji skirta pasakininkui Hansui Christianui Andersenui. Tai, beje, buvo paskutinė A.Warholo sukurta plakatų serija, išleista jau po menininko mirties. Parodą organizuoja Danijos ambasada Lietuvoje.

Trakų istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejumi Lenkijoje, š. m. spalio 4 d. atidarys parodą “Žalgirio mūšio laikmečio monetos”, kurioje – per 1500 eksponatų, datuojamų XIII–XV a. Paroda, vykstanti jubiliejiniais Žalgirio mūšio metais, pristatoma kaip metinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos renginys.

“Pirmą kartą visuomenei pristatysime tokią didelę ir vertingą monetų kolekciją, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Lankytojai pamatys Lietuvoje dar neeksponuotą unikalų XIII–XIV a. lietuviškų sidabrinių lydinių Ešerinės lobį.”

Anot V. Poviliūno, ekspozicijoje bus rodomos Lenkijos valdovų monetos, tarp jų ir vienos seniausių – Kazimiero Didžiojo pusgrašis bei karalienės Jadvygos denarai. Lankytojai galės susipažinti su LDK sidabro monetėlėmis, prūsų, Lietuvos, Rusios, Naugarduko, Kijevo sidabriniais lydiniais, grivinomis ir totoriškais somais, apžiūrėti Vytauto Didžiojo 17 denarų lobį, 1956 m. rastą Trakų salos pilyje.

Didelę parodos dalį sudaro Kryžiuočių ordino monetos, kaldintos Torūnės, Elblongo, Gdansko, Malborko kalyklose, ir keturių XIV–XV a. lobių – Sušo, Domkovo, Dorotovo bei Penenžno –šilingai. Parodos lankytojai išvys ir daugelio kitų Europos valstybių monetas, tarp jų vertingiausias – aukso florinų lobis, rastas Lenkijoje, Zaleve. Atskirai eksponuojamos monetos, kurias Žalgirio mūšio laukuose paliko ten lankęsi piligrimai.

Be monetų, parodoje bus eksponuojami medaliai, medalionai bei skirtingoms Žalgirio mūšio metinėms sukurtos plaketės.

Šių metų birželį paroda buvo pristatyta Olštyno muziejuje. Eksponatus parodai paskolino Varšuvos nacionalinis, Torūnės apskrities, Bydgoščiaus apskrities Leono Vyčolkovskio, Chožuvo muziejai, Malborko pilis-muziejus ir kolekcininkas Stasys Žukauskas.

Projektas-paroda “Žalgirio mūšio laikmečio monetos” vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

“Trakų ir Olštyno muziejų projektas – vienas sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių kultūros srityje, – sako Ieva Junevičienė, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos atstovė ryšiams su visuomene. – Minint Žalgirio mūšio jubiliejų, pagrindinė projekto idėja aktuali abiem šalims.”

I. Junevičienės teigimu, kultūros projektai kol kas sudaro labai nedidelę dalį visų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną projektų. Smulkiesiems bendradarbiavimo projektams gali būti skiriama ES parama nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Nuo 2008 m. 31 d. atvirojo kvietimo projektui skirta apie 52 mln. eurų ERPF paramos siekiant spręsti Lietuvos ir Lenkijos teritorijų problemas bei prisidėti prie viso regiono plėtros.

Trakų istorijos muziejus jau 13 metų bendradarbiauja su Varmijos ir Mozūrų muziejumi Olštyne. Tarp kitų muziejaus bendradarbių Lenkijoje – Bialystoko Palenkės istorijos muziejus, Brodnicos muziejus ir Malborko pilis-muziejus.

Oficialus parodos atidarymas – š. m. spalio 4 d. 16 val.