Pagrindinė šių metų CeBIT parodos tema  – „Datability“: duomenis naudoti tvariai ir atsakingai. Ir toliau didėjantis skaitmeninimas reiškia, kad atsiranda begaliniai duomenų kiekiai, kuriuos reikia protingai naudoti ir tuo pačiu metu atsakingai apsaugoti.

Todėl šiųmetėje CeBIT parodoje pagrindine tema tapo „Datability“, tai yra žodžių derinys, jungiantis tarptautinėje rinkoje įsitvirtinančią tendenciją „Big Data“ bei šių duomenų atsakingą ir tvarią panaudojimo galimybę (angl.: ability, sustainability, responsibility; lietuviškai: gebėjimas, tvarumas, atsakomybė). Parodos forumuose apie „Datability“ bus diskutuojama atsižvelgiant į tokius aspektus kaip duomenų naudojimas, analizė ir saugumas.

Mažiau nei po šešių savaičių Hanoveryje startuos paroda CeBIT 2014 – svarbiausias skaitmeninės ekonomikos renginys pasaulyje. Verslo paroda vyks 14-oje paviljonų. 2014 metais CeBIT parodoje, dalyvaus tokios įmonės, kaip Samsung, Huawei, Volkswagen, HP, Brother, Epson arba salesforce.com. Po ilgesnės pertraukos į parodą CeBIT vėl grįžta Kyocera, Western Digital ir LG. Koncernas Intel atskirame paviljone pristatys savo naujoves. 2013 m. parodoje CeBIT prisistatė 3.382 įmonės iš beveik 70 šalių. 2014 m. parodos CeBIT šalis partnerė – Didžioji Britanija.

CeBIT Global Conferences
Šiemet ši konferencija pirmą kartą rengiama atskirame paviljone. 8-ame paviljone vyksiantis kongresas pateiks 70 valandų programą su daugiau nei šimtu pranešėjų iš viso pasaulio. Čia tarp be kitų, šiais metais sulauksime Apple steigėjo Steve Wozniak, atvyks ir kibernetikos saugumo ekspertas iš Rusijos Eugene Kaspersky, Wikipedia steigėjas Jimmy Wales, Mobile at Dropbox vadovas Lars Fjeldsoe-Nielsen, Huawei Technologies marketingo departamento viceprezidentas Derek Liu ir Mikko Hyppönen, F-Secure Corporation tyrimų departamento vadovas.

Naujas CeBIT parodos laikas: nuo pirmadienio iki penktadienio
Siekiant dar labiau orientuotis į verslo poreikius, keičiasi renginio laikas: paroda vyks nuo pirmadienio iki penktadienio. Palyginus su ankstesniais metais CeBIT parodos trukmė pailgės dar viena papildoma diena. Paroda ir toliau vyks kovo mėnesį, kuris yra specialistams tinkamiausiais, nes būtent šiuo metų laiku priimami sprendimai dėl investicijų. Paroda CeBIT 2014 startuos kovo 10 d. ir jos durys bus atvertos iki kovo 14 d.

Visos globalios IT srities temos
CeBIT iškelia aktualias temas, kurios svarbios IT srities specialistams bei vartotojams. CeBIT 2014 pagrindinės temos: Digital Business Solutions, Enterprise Content Management, Enterprise Resource Planning & Data Analysis, IT Services, Web & Mobile Solutions, Research & Innovation, IT Infrastructure & Data Centers, Security bei Communication & Networks.

Daugelis įmonių suvokia didelės apimties duomenų augančią svarbą ir galimybes. Tačiau dažnai pritrūksta žinių, kaip šiuos skirtingai struktūruotus duomenis analizuoti bei efektyviai panaudoti. Artėjanti CeBIT paroda pateiks pačią aktualiausią informaciją, joje bus daug vietos diskusijoms aukščiausiu tarptautiniu lygiu. CeBIT parodos dalyviai pristatys įvairius jau sukurtus ar įgyvendintus IT sprendimus, leidžiančius sėkmingiau plėtoti verslą įvairiose srityse, tiek bendraujant su klientais, tiek kuriant naujus produktus, marketingo srityje.

Su pagrindine tema Datability CeBIT taps pagrindine prezentacijų ir diskusijų, atskleidžiančių didelės apimties duomenų panaudojimo galimybes, vieta. Apsilankymas CeBIT parodoje yra tiesiog būtinas visiems sprendimus priimantiems vadovams bei IT specialistams, siekiantiems įmonės tarptautinio konkurencingumo.

Lietuvos tekstilės įmonės „Imlitex textile“ ir „Textile service“ tarptautinėje namų tekstilės parodoje „Heimtextil 2014“ pristatys net dvi naujas kolekcijas. Sausio 8-11 dienomis Frankfurte naujausioms tekstilės pramonės tendencijoms skirtame renginyje įmonės demonstruos kilpinius lino ir medvilnės rankšluosčius, pagamintus naudojant išskirtinę skaitmeninio žakardo technologiją, bei specialiai Skandinavijos šalims skirtą kolekciją. Didžiausioje metinėje tekstilės parodoje bendrovės dalyvauja jau trečius metus.

„Ši paroda – tai svarbiausias metų pradžios tekstilės rinkos dalyvių susitikimas. Ji ne tik suteikia galimybes susipažinti su naujausiomis mados kryptimis, dizaino ir technologijų sprendimais, bet ir atveria naujas rinkas“, – sako Arvydas Kalina, „Imlitex textile“ verslo grupės vadovas. Jo teigimu, būtent šioje parodoje užmegzti ryšiai leido įžengti į Egipto rinką. Be to, artimiausiu metu „Imlitex textile“ planuoja pradėti bendradarbiauti su gamintojais iš Kinijos. „Tikimės, kad būsime tiltas, sujungsiantis juos su Europa“, – pasakoja A. Kalina.

Vienu svarbiausių tekstilės madų ir dizaino renginiu laikomos parodos metu „Textile service“ pristatys išskirtinius kilpinius gaminius iš aukščiausios kokybės lino ir medvilnės. Svarbiausias šios kolekcijos akcentas – specialia skaitmeninio žakardo technologija išausti kilpiniai rankšluosčiai, chalatai ir užtiesalai. Išskirtinumo jiems suteikia net iki pusės milimetro tikslumu atkuriamas vaizdas.

„Esame vieni pirmųjų regione, pristatančių lino ir medvilnės tekstilės gaminius, kuriems naudojama skaitmeninio žakardo technologija. Ji suteikia neribotas galimybes – galime atkurti bet kokį vaizdą maksimaliu tikslumu“, – sako Sigita Samulienė, „Textile service“ komercijos direktorė. „Prireikus, šios produkcijos galime pagaminti vos 500 vienetų, tad ji bus tikrai išskirtinė. Beje, norintys užsisakyti šių gaminių, tai padaryti galės ne tik visoje Europoje, bet ir Lietuvoje“, – sakė S.Samulienė.

Pirmą kartą įmonių grupės istorijoje „Heimtextil“ parodoje bus pristatyta ir specialiai Skandinavijos rinkai sukurta kolekcija, atspindinti naujausias šio regiono dizaino tendencijas. Kolekcijoje pristatomi satino ir lino patalynės komplektai, rankšluosčiai, staltiesės, virtuvei skirti tekstilės gaminiai, kuriems būdingos regione dominuojančios spalvų kompozicijos. Kolekcijos autorė – žinoma Švedijos dizainerė Teija Bruhn, sukaupusi daug patirties kurdama dizainą Skandinavijos, Japonijos rinkoms. Pagrindinis jos įkvėpimo šaltinis – gamta, todėl darbuose gausu jos motyvų. Tikimasi, kad ši kolekcija suteiks postūmio verslo plėtrai Skandinavijoje bei sudomins ir Japonijos rinką, kur taip pat vertinamas skandinaviškas stilius.

„Imlitex holdings“ įmonių grupei priklausančios tekstilės bendrovės „Imlitex textile“ ir „Textile service“ pasaulio gamintojams tiekia žaliavinius audinius ir verpalus. Be to, „Textile service“ audiniais ir tekstilės gaminiais aprūpina Lietuvos ir užsienio paslaugų, medicinos, turizmo sektoriaus įmones, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitas tekstilės įmones. „Imlitex holdings“ – tai skirtingų verslo profilių įmones vienijanti įmonių grupė. Būdama labiausiai diversifikuota specializuota žaliavų tiekimo kompanija Baltijos šalyse, „Imlitex holdings“ veiklą vykdo Lietuvoje ir užsienyje. Pirmoji grupės įmonė įkurta 1994 metais.

Penktadienį 18 val. po ES pirmininkavimo renginių pusmečio vėl lankytojus priimti pradėjusioje Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma pirmoji keičiama ekspozicija – Vito Luckaus (1943–1987) fotografijos retrospektyva „Siūlau naują pasaulį“. Svarbiausi autoriaus darbų ciklai, visapusiškai atskleidžiantys menininko kūrybą, pristatomi penkiose parodos dalyse, kurias papildo jo biografijos ir įžvalgų apie fotografijos meną inkliuzai. Parodą lydės dvitomė V.Luckui skirta monografija, kurią sudarė Margarita Matulytė.

Šį savaitgalį Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) baigiama rodyti Luvro muziejaus (Prancūzija, Paryžius) paroda „ANTOINE WATTEAU IR PRANCŪZŲ GRAVIŪROS MENAS“. Parodą jau pamatė per 7 tūkstančius lankytojų, visus nespėjusius apsilankyti parodoje muziejus kviečia į specialią savaitgalio programą.
•    Lapkričio  9–10 d., šeštadienį ir sekmadienį, bilietas kainuos tik 1 lt.
•    Lapkričio 9–10 d., šeštadienį ir sekmadienį, 12, 14 ir 16 val. lankytojų lauks nemokamos ekskursijos, informacija tel. 212 42 58.

Parodoje „Antoine Watteau ir prancūzų graviūros menas“ iš Luvro muziejaus rinkinių pristatomas prancūzų tapytojo, graverio ir piešinio meistro Jeano-Antoine’o Watteau (Žanas Antuanas Vato; 1684, Valansjenas–1721, Nožanas prie Marnos) kūrybos palikimas. Anksti miręs dailininkas, kaip rokoko stiliaus tapyboje pradininkas, paliko Europos mene ženklų pėdsaką. Watteau buvo novatorius, sukūręs labai savitą tapybos žanrą, tradiciškai vadinamą fêtes galantes – galantiškomis šventėmis. Kaip tikras XVIII a. visuomenės metraštininkas, jis vaizdavo ne tik elegantiškos publikos pokylius bei pramogas nuostabios gamtos apsuptyje, bet ir žanrines scenas su realiais tipažais – elgetomis, klajojančiais muzikantais, teatro artistais, amatininkais, kareiviais, valstiečiais. To meto prancūzų dailėje Watteau garsėjo ir kaip neprilygstamas kolorito meistras, tęsiantis Venecijos mokyklos tapytojų Tiziano ir Veronese’s bei didžiojo flamando Rubenso koloristines tradicijas.
Antoine’as Watteau gimė Prancūzijos šiaurėje, netoli sienos su Flandrija, stogdengio šeimoje. Šiek tiek pasimokęs pas vietinį tapytoją Jacques’ą-Albert’ą Gérin’ą, pradedantysis dailininkas iškeliavo į Paryžių. Patekęs pas Louis Métayer’ą, kopijavo jo dirbtuvėje paveikslėlius, tapytus pagal žanrinę olandų ir flamandų tradiciją. Apie 1705 m. Watteau pradėjo dirbti pas teatro dekoratorių ir tapytoją Claude’ą Gillot (1673–1722), mėgusį vaizduoti commedia dell’arte siužetus. Gillot įskiepijo Watteau ir domėjimąsi teatru, ypač jo nekaltomis apgaulėmis – apšvietimo efektais, pasakiškais scenovaizdžiais, dirbtinių brangenybių spindesiu, grimu išgražintais veidais. 1708 m. Watteau įstojo į žinomo interjerų dekoratoriaus ir tapytojo Claude’o Audrano III (1658–1734) studiją. Čia jis sėmėsi patirties studijuodamas ornamentus, kurdamas naujus jų pavyzdžius ir sieninių tapybos kompozicijų eskizus. Tačiau gilesnė patirtis jo laukė Liuksemburgo rūmuose, kuriuose Audranui buvo pavesta prižiūrėti rūmų meno vertybes, tarp jų – ir Marijos Mediči gyvenimui skirtų Rubenso tapytų paveikslų galeriją. Būtent čia Watteau pamatė monumentaliąsias garsiojo flamando kompozicijas, palikusias neišdildomą įspūdį. Ne mažiau paveiki buvo Renesanso menininkų, ypač Venecijos mokyklos, kūryba – jos pavyzdžius Watteau studijavo savo draugo kolekcininko ir bankininko Pierre’o Crozat (1661–1740) namuose.
1712 m. Watteau tapo Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariu. Taip pat jo paveikslai įgijo paklausą, gyvenimas Crozat namuose buvo patogus ir aprūpintas, dažni pobūviai, vakaronės su rinktine draugija, įdomūs pokalbiai apie meną, literatūrą, muziką, teatrą teikė peno apmąstymams. Atrodytų, dailininkui nieko netrūko, jis galėjo atsiduoti tapybai, ramiai save tobulinti, dirbti. Tačiau Watteau buvo sudėtingo charakterio asmenybė. Jis nuolat jautė nepasitenkinimą savimi, o neretai – ir aplinkiniais. Ryškėjo nepatrauklios būdo savybės – uždarumas, pagieža, nepakantumas žmogiškoms silpnybėms. Įžvelgęs draugų ar globėjų elgesio trūkumus, kartais tikrus, neretai – tariamus, ilgiau nesisvečiuodavo, nuolat keitė gyvenamąją vietą, nors tai tik padidindavo jo moralines ir fizines kančias – juk buvo vienišas, drovus, silpnos sveikatos. Nepaisant to, Watteau gyvenime prasidėjo tikros brandos metas. Jis dirbo intensyviai ir greitai, tapė vis naujas fêtes galantes, teatro siužetus, portretus, įsijautusius į vaidmenis aktorius.
Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Watteau sukūrė keletą paveikslų, kurie vainikavo jo kūrybą. Fêtes galantes geriausiais darbais galima būtų vadinti paveikslus „Įnoringoji“ (apie 1718, Ermitažas, Sankt Peterburgas), „Venecijietiška šventė“ (apie 1718–1719, Škotijos nacionalinė galerija, Edinburgas), o teatro temos viršūnėmis – drobes „Italų aktoriai“ (1720, Nacionalinė dailės galerija, Vašingtonas), „Žilis“ (apie 1718–1719, Luvras, Paryžius), „Mecetenas“ (apie 1718–1720, Metropoliteno muziejus, Niujorkas).
Paskutinį paveikslą „Žerseno iškaba“ (1721, Šarlotenburgo rūmai, Berlynas) Watteau nutapė prieš pat mirtį, jau sunkiai sirgdamas tuberkulioze. Skyrė jį draugui ir paskutiniam globėjui Edme’ui François Gersaint’ui, meno kūrinių parduotuvės savininkui.
Po Watteau mirties draugams kilo laiminga mintis įamžinti jo kūrybos palikimą graviūrų pavidalu. Tarp 1724 ir 1735 m. dailininko draugo bei globėjo Jeano de Julienno iniciatyva pagal Watteau tapybos darbus ir piešinius buvo sukurta šeši šimtai estampų. Reikšmingą sumanymą ėmėsi įgyvendinti visa plejada talentingų grafikų, tarp kurių buvo François Boucher, Laurent’as Carsas, Jeanas-Etienne’as Liotard’as, Benoît ir Jeanas Audranai, Jacques’as-Philippe’as Le Bas, Michelis-Guillome’as Aubert’as ir daugelis kitų. Šis projektas padėjo išplisti Europoje rokoko stiliui, kurio vienas pradininkų buvo Watteau.
Parodoje eksponuojama per 90 graviūrų, sukurtų pagal Watteau piešinius ir tapytus paveikslus. Didžioji dalis graviūrų atrinkta iš beveik 40 000 grafikos kūrinių kolekcijos, 1935 m. barono Edmond’o de Rothschildo dovanotos Luvrui. Parodoje taip pat bus demonstruojami paties Watteau trois crayons (trijų kreidelių) technika meistriškai sukurti piešiniai ir viena tapyta drobė „Besimaudanti Diana“ (apie 1715–1716). Tokio turinio paroda padės atskleisti Antoine’o Watteau, vieno garsiausių prancūzų dailininkų, kūrybos savitumą ir įtaką Europos meno raidai.

Parodos organizavimą inicijavo LR ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė, organizavimą Paryžiuje koordinavo Kultūros atašė Rasa Balčikonytė. Parodos Vilniuje pagrindinis koordinatorius Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Šapoka. Parodą iš Paryžiaus į Vilnių rugpjūčio 30 d. atskraidino parodos generalinio rėmėjo – Krašto apsaugos ministerijos – karinių oro pajėgų lėktuvas, kuris po parodos grąžins unikalių vertybių  rinkinį atgal į Prancūzijos sostinę.

Prospekto fotografijos galerijoje praėjusią savaitę atidaryta fotomenininko Arūno Baltėno paroda „Namų tyloj“. Nuotraukos jai buvo sukauptos kuriant etninių regionų gyvenimo fotografinį archyvą ir tam tikslui lankantis atokiuose Lietuvos kaimuose stovinčiose trobelės. „Fotografuodamas iš taip arti žmonių gyvenimą, jaučiausi tarsi paslapčiom žiūrėdamas pro kažkieno netyčia paliktas pravertas duris. Ir vis dėlto fotografuodavau tik tada, kai jusdavau tylų pritarimą, kuris atsirasdavo iš abipusės pagarbos. Kai rinkau nuotraukas šiai parodai – iš šimtų ir tūkstančių, prisimindavau ne tik dienos metą, bet ir kvapus, garsus, o svarbiausia – užburiančią šviesą“, – pasakoja parodos autorius.

Kristalinės glazūros meistras A. Patamsis personalinei parodai pasirinko krematoriumo erdves
Penktadienį, Kėdainių krematoriumo fojė, atidaryta garsaus kristalinės glazūros meistro – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Ugnies snaigės“. Tai jau aštuntoji menininko personalinė paroda ir antroji, susijusi su krematoriumu. Pernai, Kaune esančiame Keramikos muziejuje, A. Patamsis pirmą kartą pristatė unikalia kristalinės glazūros technika kurtas urnas, kurių dalis buvo atvežta iš ekspozicijos, esančios krematoriume. Paroda „Ugnies snaigės“ veiks iki sausio pradžios.
„Visą kūrybinį gyvenimą kūriau kartu su ugnimi, todėl turėjau slaptą troškimą kada nors subtiliai prisiliesti savo kūryba prie sakralaus žmogaus išėjimo per ugnį akto, – pasakoja, kodėl įžengė į neįprastas menininkams erdves, kristalinės glazūros meistras Algimantas Patamsis. – Nuo pirmųjų Kėdainių krematoriumo gyvavimo dienų, beveik tuzinas mano kurtų urnų, čia išsirikiavusių specialioje nišoje fojė, tapo organišku dekoru, turinčiu ir taikomąją vertę. Apskritai man ši erdvė, sukurta kūrybingo architekto Gintauto Natkevičiaus, priimtina puikia aura. Joje, dvelkiančioje ramybe ir susikaupimu, kūriniai tarsi apsigaubia paslaptingumu, jiems ji suteikia ypatingą lengvumą, vaizdinių harmoniją“.

Dailininkas sako naująja paroda taip pat norėjęs išreikšti ramybę ir susikaupimą, leidžiantį mintims keliauti po neaprėpiamos Visatos erdves, pamąstyti apie gyvenimą, apie artimuosius, esančius čia, šalia, ir apie tuos, kurie jau iškeliavę į tolimus pasaulius. „Parodoje eksponuojamų darbų paviršius, dekoruotas unikalia kristaline glazūra, primena snaiges, galaktikas, ūkus, – pastebi keramikas. – Todėl Visatos simbolizmas atsispindi ir darbų pavadinimuose: „Ūkas“, „Omega“, „Orionas“, „Rigelis“, „Andromeda“, „Pegasas“, „Ugnies snaigės“, „Mėlyna naktis”, „Vakaro žara” ir kt.“ Naujų darbų koloritas išsiskiria drąsesniais deriniais – iki šiol dailininko kūriniuose vyravusius natūralius žemės atspalvius pakeitė ryškios grynos spalvos – geltona, ruda ir net raudona. O būdingą glazūros piešinio persiliejimą – pavieniai potėpiai, išryškinantys kūrinio formą ir kontrastuojantys su pagrindine jo spalva.
Pasak A. Patamsio, kristalinės glazūros žavesys tas, kad ją naudojantis menininkas niekada netaps amatininku, mat, dėdamas savo darbus į degimo krosnį, nežino, kokius juos vėliau ištrauks: „Net ir turėdamas trijų dešimtmečių patirtį, kaskart nustembu, kaip mano kūrinį patobulina ugnis“. Menininkas tik apgailestauja, kad Lietuvoje neatsiranda jo pasekėjų, kurie galėtų nuolat dalyvauti žmogaus ir ugnies kūrybos procese. „Iš dalies pateisinu jaunus keramikus – šiais, visuotinės skubos laikais, kristalinė glazūra yra prabanga visomis prasmėmis, – sako A. Patamsis. – Pagrindinį kristalinės glazūros komponentą – specialią fritą, reikią gamintis pačiam, nes Lietuvoje jos paprasčiausiai nėra, o ir gamybos procesas ganėtinai ilgas“. Naudojant kristalinę glazūrą, kurioje yra cinko oksidas ir kvarcas, keraminis indas degamas krosnyje, aukštoje (1250-1350° C) temperatūroje. Indą degant, glazūra išsilydo, o palikus jį vėsti apie 3-4 valandas, ant indo auga kristalai, sudarydami unikalius gėlių, vėduoklių, snaigių piešinius.
Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, A. Patamsio personalinė paroda yra jau penktoji paroda krematoriume. Šiuo metu krematoriume eksponuojamos ir šio menininko, ir Nomedos Marčėnaitės kurtos urnos, taip pat tapytojos bei scenografės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės abstrakcijos. Nuo krematoriumo atidarymo, beveik metus, čia buvo eksponuojami dailininko Valentino Ajausko tapybos darbai. „Įsileidę į savo erdves vizualiojo meno kūrėjus, po truputį kviečiamės ir kamerinės muzikos atstovus, – sako V. Labanauskas. – Todėl ir A. Patamsio parodos atidarymas buvo viena dalis Rimties vakaro, o kita – moterų vokalinio ansamblio „Eglė“, vadovaujamo Eglės Juozapaitienės, a capella atliekamos dainos. Tikimės ateityje į tokius kamerinius vakarus pakviesti ne tik Kėdainių bendruomenės atstovus, bet ir visus norinčiuosius“.

Pasaulyje pripažinta unikali kristalinės glazūros technika atsirado XIX a. pradžioje, Prancūzijoje, kai porceliano dirbtuvių meistrai pastebėjo, jog palikus degtas vazas vėsti, ant jų susidaro dėmelės. Iš pradžių jos buvo laikomos gamybos broku ir tik po beveik pusės amžiaus ant vazų paviršiaus susidarantys kristalų piešiniai buvo pradėti vertinti. Tačiau kristalinė glazūra ir toliau liko retu indų dekoravimu būdu, nes dėl sudėtingos technologijos meistrams neapsimokėjo ją naudoti masinėje gamyboje. Po truputį ši glazūra buvo pamiršta ir tik palyginti neseniai – prieš keletą dešimtmečių – vėl pradėta naudoti. Sudėtingos technologijos procese išgaunamą kristalinę glazūrą dabar kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Vilniuje – Algimantas Patamsis.

Apie dailininką:

Dailininkas keramikas Algimantas Patamsis 1979 m. baigė keramikos specialybę Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Kūrybiniame procese menininkas jau daugiau tris dešimtmečius. Visus tuos metus jis gilinosi į keramikos technologiją, o pamėgęs kietąjį porcelianą, daug eksperimentavo, bandė įvairias porceliano masės sudėtis, ir ypač susižavėjo kristaline glazūra – sudėtingiausia ir kaprizingiausia iš visų glazūrų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pasirinkęs šią technologiją, A. Patamsis ją iki šiol tobulina. Tai menininkui padeda ieškoti vis įvairesnių plastinės raiškos galimybių. Jam labai svarbu rasti idėjos, formos ir medžiagos jungtį, kuri kiekviename kūrinyje padėtų atskleisti pirminį sumanymą. Dailininko keramiko sukurtos dekoratyvinės formos, lėkštės, vazos turi giluminių sąsajų su gamtos formomis. Kūrinių koloritą – nuo švelniai gelsvų iki aktyviai mėlynų tonų – diktuoja aukšta kristalinės glazūros degimo temperatūra.
Parodose pradėjęs dalyvauti nuo 1980 m., savo unikalius kūrinius pristatęs meno žinovams bei gerbėjams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiandien A. Patamsis yra vertinamas kaip vienas geriausių keramikos technologijų žinovų ir savitas menininkas. 2005 m. keramikas su savo darbais dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Prancūzijoje, Vallauris mieste. 2013 m. – tarptautinio kongreso „Cristalls 2013” parodoje Ispanijoje, La Bisbal d Emporda mieste.

Spalio 28-29 d. pirmą kartą Lietuvoje organizuojama paroda „Moderni mokykla“. Jos metu rengiamas seminarų ciklas pedagogams aktualiomis temomis, pristatomos mokymo procesą palengvinančios technologinės ir technikos naujovės. Vilniuje, Balsių pagrindinėje mokykloje, vyksiančiame renginyje bus surengta daugiau kaip 30 seminarų.

Pedagogai įgis žinių apie naujausias technikos ir kanceliarijos inovacijas, robotiką, ergonomišką darbo vietą, teisiškai saugią mokyklą, lietuvių kalbos puoselėjimą informaciniame amžiuje, mokysis kurti skulptūras iš druskos ir t. t. Renginio metu bus pristatytas IT konkursas „Bebras“, matematikos programa „Geogebra“ bei mokslo projektas „Mascil“. Renginyje naujausią techniką ir kanceliarijos produktus demonstruos 3M, „Antalis“, „Esselte“, „Fujifilm“, HP, „Microsoft“, „Prestigio“, „Savex“, „TK-Team“ ir kt.
Renginio organizatoriai – raštinės reikmenų įmonė „Biuro pasaulis“ ir naujausia bei viena moderniausių šalyje Balsių pagrindinė mokykla.
„Mūsų gyvenimo tempas labai skubus, todėl ne visi mokytojai spėja sekti jiems aktualias naujienas. Parodoje įvairių sričių ekspertai koncentruotai pateiks pedagogams naudingos informacijos, pristatys technikos bei kanceliarijos naujoves, kurios leidžia pamokas vesti moderniai, o taip pat kviesime renginio dalyvius pasidalyti patirtimi. Planuojame, kad paroda apie mokykloms skirtas naujausias technologijas ir įrangą taps kasmetine“, – sako „Biuro pasaulio“ generalinis direktorius Artūras Tuminas.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai: Balsių mokykla – pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatyta mokykla. Joje didelis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms. Pasak Balsių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojos Lauros Stepanauskienės, modernia mokykla norinti besivadinti mokymo įstaiga privalo atitikti daug reikalavimų.
„Modernioje mokykloje vaikai gerai jaučiasi, į ją smagu ateiti. Tokioje mokykloje mokytojai bendradarbiauja, domisi naujovėmis, mokosi vieni iš kitų, dalijasi lyderyste, atsakomybe, joje vyksta savanoriška veikla. Moderni mokykla – tai atvira aplinka, kurioje bendruomenė jaučiasi saugiai, kurioje malonu būti, joje yra šiuolaikinės priemonės tobulėti – kompiuteriai, projektoriai, televizoriai ir kt.“, – sąvoką aiškina L. Stepanauskienė.
Anot jos, Balsių pagrindinėje mokykloje modernios technologijos naudojamos kasdien: kompiuteriai ir projektoriai pamokų metu (kai kurios pamokos vyksta naudojantis „Skype“ programa), dalį namų darbų moksleiviai atlieka internetu, informaciją mokytojai kasdien talpina debesyse, o vaikų pažymius ir pasiekimus tėvai mato el. dienyne.
Paroda „Moderni mokykla 2013“ vyks Balsių pagrindinėje mokykloje (Bubilo g. 8, Vilnius).
Norintys apsilankyti renginio seminaruose ir parodoje kviečiami užpildyti registracijos formą internete www.modernimokykla.lt/registracija. Informacija apie renginį ir renginio programa: www.modernimokykla.lt.
Balsių pagrindinę mokyklą pristatantis filmukas www.youtube.com/watch?v=OCE-fL_Jtic.

Nors šiais metais jokių technologinių revoliucijų pasaulyje nekilo, dauguma gamintojų stengėsi pristatyti bent po porą naujovių. O kokia iš jų nauda vartotojams?

Rugsėjo pradžioje Berlyne surengta elektronikos technologijų paroda IFA, kaip ir metų pradžioje vykusi elektronikos paroda CES, atskleidė, kokiomis kryptimis juda didžiausi technologijų gamintojai. Pagrindiniai akcentai – didėjantys, lengvėjantys ir vis geresnę vaizdo kokybę siūlantys televizoriai, telefonai ir planšetės.

Ateities televizoriai

Viena ryškiausių šių metų tendencijų, kuri buvo matyti kiekvieno į pasaulinius lyderius pretenduojančio gamintojo paviljone, – „Ultra HD“ raiškos, arba 4 K (keturis kartus didesnė televizorių ekranų raiška nei „Full HD“), televizoriai. Šią naują technologiją gamintojai derino su vienas už kitą didesniais televizoriais, mat ši kombinacija leidžia pasiekti išties neįtikėtinai ryškų vaizdą – įžiūrėti menkiausius lašelius ar taškelius.
Tokius televizorius pristatė „Samsung“, LG, „Panasonic“, „Sony“ ir kiti gamintojai, o didžiausio televizoriaus rungtyje šiemet laimėjo „Samsung“ bendrovė, sukūrusi 98 ir 110 colių įstrižainės ekranus.
Vis dėlto ši nauja „Ultra HD“ technologija turi didelį trūkumą: žiūrovams iš jos mažai naudos, nes Lietuvoje dauguma TV kanalų šiandien rodomi standartine raiška, o ir „Full HD“ raiška rodančių užsienietiškų kanalų yra vos vienas kitas, ką jau kalbėti apie 4K raišką. Tad nusipirkus tokį televizorių gali atsitikti taip, kad paprasčiausiai nebus kaip išnaudoti jo pranašumų.
Suprasdami šią problemą, kurios stengiasi pernelyg neeskaluoti, gamintojai savo ruožtu siūlo žiūrėti „YouTube“ ir savo nufilmuotus vaizdus… Ne veltui kartu su televizoriais pasirodė ir vaizdo kameros bei telefonai, galintys kurti turinį tokiems televizoriams. Pavyzdžiui, „Acer“ išmanusis telefonas „Liquid“ S2 turi 13 megapikselių kamerą, kuri gali filmuoti „Ultra HD“ raiška.
Dar viena naujovė televizorių pasaulyje – „Samsung“ ir LG pristatyti 4K OLED televizoriaus prototipai, išsiskiriantys itin aštriu vaizdu ir didesniu kontrastu.

Atotrūkis tarp telefonų ir planšečių vis labiau mažėja

Na, o išmanieji telefonai toliau lengvėja, didėja ir siūlo vis geresnę fotografijų kokybę. Tarp gamintojų prasidėjusiose lenktynėse dėl geresnių fotoaparatų išsiveržė „Nokia“, kuri telefone „Lumia 1020“ jau prieš du mėnesius įdiegė 41 megapikselio kameros jutiklį.
IFA parodoje buvo pristatytas ir „Sony“ vandeniui atsparus telefonas „Xperia Z1“, turintis 20,7 megapikselio fotokamerą. Dar vienas „Sony“ kūrinys – objektyvas, kuris tvirtinamas prie išmaniojo telefono ir virsta skaitmeniniu fotoaparatu, nurungiančiu išmaniojo telefono kamerą.
Išmaniesiems telefonams kasmet didėjant, atsirado visiškai nauja sąvoka, reiškianti tarpinį variantą tarp telefono ir planšetės (angl. „phablet“). Toks prietaisas puikiai tinka vaizdo įrašams, filmams žiūrėti, žaisti, keliems darbams vienu metu atlikti, taip pat vis dar išlieka patogus skambinti ar žinutėms rašyti.
Tarpinių variantų tarp telefono ir planšetės šiemet pristatyta gausiai: HTC „One Max“ (5,9 colio ekranas), „Huawei MediaPad 7 Vogue“ (7 colių) ar naujausias „Samsung“ kūrinys „Galaxy Note 3“ (5,7 colio), kuriame galima atsidaryti kelias programas vienu metu, pavyzdžiui, pokalbių programą ir skaičiuotuvą.
Šiais metais gamintojai įkvėpimo rado dar vienoje srityje – kurdami asmeninių kompiuterių ir planšečių hibridus. Pavyzdžiui, „Toshiba“ sukūrė „Satellite W30T“ įrenginį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nešiojamasis kompiuteris, tačiau vienu postūmiu nuėmus klaviatūrą tampa planšete. O „Lenovo“ „IdeaPad Yoga“ nešiojamojo kompiuterio klaviatūra užsiverčia tarsi knyga, virsdama patogia planšete.
HP sukūrė „Envy Recline“ asmeninį kompiuterį, kuriuo galima dirbti tiek įprastiniu būdu, spausdinant klaviatūra, tiek naudojantis liečiamuoju ekranu. Beje, ekraną galima lankstyti kaip panorėjus ar nusverti per stalo kraštą nebijant, kas jis nukris.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ nuo penktadienio, rugpjūčio 2 d., pradės veikti paroda „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-osioms metinėms paminėti.

Šia proga 21 val. „Agilos“ parodų salėje vyks atlkėjo Vyganto Kazlausko akustinis koncertas.

V. Kazlauskas – vienas populiariausių ir publikos itin šiltai sutinkamų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Bardas kuria nuoširdžias dainas pagal Violetos Palčinskaitės, Dalios Saukaitytės, Sandros Avižienytės,  Pauliaus Širvio, Bernardo Brazdžionio eiles, kurios ir skambės šio proginio koncerto metu.

Parodoje „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės” atsispindės reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Dokumentai, fotografijos, atsiminimų ištraukos, pranešimai ir komentarai spaudoje nuosekliai atskleidžia to meto įvykius. Didelė dalis parodos skirta istorinėms asmenybėms – E. Galvanauskui, J. Simonaičiui, J. Žiliui, A. Smetonai, žymiausiems klaipėdiškiams, Lietuvos kariuomenės karininkams, vadovavusiems karinei akcijai (tarp jų Steponas Darius, P. Tarasenka) ir kt., kurių ryžtinga veikla nulėmė Klaipėdos krašto likimą 1923 m. Parodoje taip pat išryškinamas Šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės vaidmuo.
27 stenduose panaudota apie 100 fotografijų, 50 dokumentų iš įvairių archyvų ir muziejų rinkinių: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kėdainių krašto muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei privačių rinkinių. Dalis medžiagos eksponuojama pirmą kartą.

Įėjimas į parodą ir koncertą – nemokamas.

Kuo nustebino šių metų meno mugė „Art Vilnius“.

Kultūringi žmonės parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ lankosi mažiausiai du kartus per metus: žiemą, kai vyksta tarptautinė Vilniaus knygų mugė, ir vasarą, kai neabejinguosius menui pašaukia šiuolaikinė meno mugė „Art Vilnius“.
O juk nedaug trūko, kad to antrojo karto būtų nebuvę. „Prisimenu, kaip su D.Stomiene sunkiai kovėmės, kad pirmoji šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius“ taptų programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalimi. Buvo tam prieštaraujančių, vos „pramušėm“, bet tikėjome, kad tai gali būti ilgalaikis projektas, kaip ir „Kultūros naktis“ arba Gatvės muzikos diena“, – prisimena profesorius Arvydas Šaltenis.
Menotyrininkė Danutė Zovienė akcentuoja švietėjišką meno mugių misiją: „Kadangi valstybė dabar nėra turtinga ir negali papildyti muziejų rinkinių šiuolaikinio meno kūriniais, mugė sudaro galimybę tai daryti privatiems kolekcininkams. Žinoma, kartu tai yra visuomenės ugdymas pažinti, suvokti meną ir jį vertinti. O ši mugė man atrodo išlaikytai profesionali: joje nėra eksperimentinio pobūdžio vienadienių kūrinių, laikomasi profesionalumo pagrindų ir kanonų“.

Dalyvių mažėja, reikalavimai griežtėja

Ketvirtąkart rengiamoje meno mugėje dalyvauja 50 meno galerijų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė neslepia, kad pirmojoje mugėje, surengtoje 2009-aisiais, dalyvavo dvigubai daugiau galerijų nei šįmet. Vėliau dalyvių skaičius nuosekliai mažėjo.
„Tai priklauso nuo to, kokius projektus galerijos pateikia. Rugsėjį reikėtų skelbti konkursą ir kviesti tiek Lietuvos, tiek užsienio galerijas teikti projektus ateinančių metų mugei. Tačiau konkretus mugės finansavimas tampa aiškus tik vasario-kovo mėnesiais, o per likusį laiką sukviesti šimtą aukšto lygio galerijų nebeįmanoma. Pernai mums nepavyko patekti į tęstinio finansavimo renginių sąrašus, o kitas toks sąrašas bus sudarinėjamas tik 2015-aisiais, nebent pradėjusi funkcionuoti Kultūros taryba ras būdų sąrašą peržiūrėti“, – teigia „Art Vilnius“ vadovė.
Šįmet mugei 140 tūkst. Lt skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, dar 110 tūkst. Lt pridėjo Kultūros rėmimo fondas.

Šienas ir švitrinis popierius

Kas praėjusios savaitės mugėje buvo kitaip? Visų pirma pabrėžčiau tikro šieno kvapą, kuris labai derėjo prie žolynų meistrės Nomedos Saukienės nutapytos „Upės“ – dešimties metrų ilgio kūrinio, užimančio visą stendo sieną. Gėrėtis metų laikuose besikeičiančios upės tėkme lankytojai galėjo prisėdę ant tvirtai surištų šieno „briketų“. Tai – gerokai patogiau, nei sėdėti menininkės Renatos Vinckevičiūtės atkurtame sovietinio salono interjere, kuriame visų baldų gobelenai ir užtiesalai pagaminti iš švitrinio popieriaus.
Barbora Gadiminaitė kvietė pasidomėti, kokius atvaizdus sukursite sienoje, sudėliotoje iš mažų, įvairiais kampais pakreiptų veidrodinių plokštelių. Saulius Vaitiekūnas instaliacijoje „Būti ar nebūti?“ ragino pažvelgti lietuviškiems lauko rieduliams į skulptoriaus įstatytas metalines akis ir laukti, kada akmenys prakalbs.
Geriausiu jaunuoju menininku paskelbto Jono Aničo instaliacija, vaizduojanti šalia sutrūkinėjusio chemikalų maišo nustipusį ir suakmenėjusį paslaptingą gyvulį, suteikė progą galvoti, ar nerūpestingai besielgdami patys neatsidursime to pajuodusio padaro vietoje. O geriausiu skulptoriumi išrinkto Kęstučio Svirnelio instaliacijoje „Senis besmegenis“ – atsakymas į dažnai skambantį klausimą, kas toks, linksmai besisukdamas ratu, mums diktuoja mintis ir elgesio normas.
Jei jau prakalbome apie skulptūras – paminėkime ir tas, kurių nepastebėti neįmanoma. Tai – daugiau nei penkių metrų ilgio Raimondos Sereikaitės mėlynasis trimitas, gulėjęs ekspozicijų salėje, ir dešimties metrų aukščio Vlado Urbanavičiaus „Špūlė“, pasitikusi mugės lankytojus „Litexpo“ kieme. Pats skulptorius jaukavo, kad tai – per vidurį susprogęs Neries krantinėje jo pastatytas garsusis „vamzdis“.
Meditacijai kvietė tamsus skambantis kambarys, kuriame savo geometrines formas nuolat keitė Rimo Sakalausko elektroninė instaliacija. Sukaitę nuo ilgo vaikščiojimo galėjo ten regėti tirpstančius ledynus, o ramybės pasiilgusieji – tiesiog kelias minutes atsigauti nuo visur lydinčio mugės šurmulio.

Šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasideda 21-oji tarptautinė paroda „Balttechnika“, kurioje inovatyvius sprendimus pristatys 160 inžinerinės pramonės įmonių, asociacijų ir mokslo įstaigų. Šiemet paroda skirta ne tik šios srities specialistams. Joje nemokamai gali apsilankyti visi, kurie nori susipažinti su inžinerinės pramonės naujovėmis ir tendencijomis.

Jaunieji parodos lankytojai artimiau susipažins su inžinerinės pramonės veikla, apžiūrės bendraamžių sukurtus inovatyvius prototipus ir 3D modeliavimo techninės kūrybos konkursui pateiktus automobilių korpusų trimačius modelius, išvys automobilių modelių varžybas „Saulė veža“ – savo sukonstruotais saulės elementais varomais automobiliukais varžysis II-V ir VI-XII klasių moksleiviai.
„Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) rengia projektą „ATVERK – Ateities verslo komanda“, kuris skatina mokymo institucijų ir įmonių bendradarbiavimą, ugdo studentų gamybinį verslumą, suteikia šiuolaikinės pramonės praktikoje reikalingų žinių ir gebėjimų“, – teigia Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius ir viceprezidentas dr. Henrikas Mykolaitis.
Klaipėdos universiteto studentai ekspozicijoje pristatys savo sukurtą stendą, kuriame traukiniai važiuoja pagal realias traukinių eismo taisykles. Per realų Girulių kelyno planą ir keletą išgalvotų stočių su įspūdingais tiltais bei kitomis nepakartojamą kraštovaizdį sukuriančiomis detalėmis važiuojantį traukinį lankytojai galės valdyti išmaniaisiais įrenginiais.
Klaipėdos universiteto atstovai parodoje taip pat demonstruos ROBOT-SUMO kovas, kurių metu lankytojai susipažins su robotų veikimu ir techninėmis charakteristikomis. Kiekvienose varžybose rungsis du robotai, kurie naudodami įvairius jutiklius stengsis aptikti varžovą ir išstumti jį už ringo.
Paroda inžinerinės pramonės atstovus gegužės 21–22 d. kviečia į tarptautinę kontaktų mugę, kurią organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“, tarptautinių verslo mugių organizatorius „b2fair“ bei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmai.
„Pernai kontaktų mugėje dalyvavo apie 80 Lietuvos įmonių ir 12 užsienio dalyvių iš Ispanijos, Portugalijos, Švedijos, Suomijos ir Italijos. Šiemet mugės svečių sąrašą papildo JAV ir Jordanijos įmonės, taip pat laukiama Rusijos, Nyderlandų ir kitų šalių atstovų“, – sako Evaldas Brazys, VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vyriausiasis projektų vadovas.
Dar viena proga susipažinti su užsienio įmonių atstovais – Lietuvos techninės priežiūros inžinerijos asociacijos (LTPIA) organizuojama tarptautinė konferencija „Inžinerinės priežiūros ateitis 2013“, kurioje pristatomi geriausi turto valdymo, verslo ir gamybos resursų planavimo, įrengimų priežiūros sprendimai sėkmingose įmonėse: „Nordic Sugar“, „Orlen Lietuva“, „TUV Rheinland“, SKF, „TechPro“, „Phoenix Contact“, „Philip Morris“ ir kt.
Parodos partnerio – elektros techninių medžiagų ir įrangos tiekėjo UAB „Dogas“ – organizuojamame tradiciniame „Elektrikų pavasaryje“ vyks specialūs teoriniai ir praktiniai mokymai su elektros sistemomis dirbantiems specialistams.
„Neseniai Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai dėl darbų neatjungus elektros įtampos. Artimiausiu metu elektros tinklus remontuojantys specialistai darbus privalės atlikti esant įjungtai elektros įtampai – neatjungę vartotojų nuo elektros tinklo, kad nebūtų pertraukiami gamybos ir technologiniai procesai. Parodoje bus sukurta darbo vietos simuliacija, kurioje mokysime, kaip dirbti pagal naujus reikalavimus. Visi mokymų dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimui reikalingus pažymėjimus“, – sako Egidijus Vakarinas, UAB „Dogas“ generalinis direktorius.
Parodoje „Balttechnika“ vyks ir elektros sistemų specialistų varžybos, kuriose kiekvieną kartą kovos po 3 dalyvius – laimės greičiausiai teisingai surinkęs elektros paskirstymo skydą. Šiose varžybose kviečiami dalyvauti visi norintys specialistai, kaip ir tradiciškai parodoje rengiamame „Suvirintojų meistriškumo konkurse“.
Tarptautinės pramonės technologijų, energijos, elektrotechnikos, elektronikos, metalo apdirbimo, inžinerinės kooperacijos parodos „Balttechnika 2013“ lankymas nemokamas.

Vilniuje prasidėjo automobilių paroda ALT 2013, kurioje galima pamatyti ir sraigtasparnių bei laivų, o nauji automobiliai lyg manekenės pristatomi ant podiumo.
Parodoje per 70 bendrovių eksponuoja įvairius automobilius, detales, aksesuarus. Čia  demonstruojami elektriniai dviračiai, motociklai, net laivai. Lankytojai gali apžiūrėti netgi mažą sraigtasparnį, kainuojantį tiek pat, kiek naujas automobilis.
Nemažai dėmesio skirta ir eismo saugumui bei vairavimo kultūrai.  Parodos organizatoriai įrengė kelių erelių siaubo kambarį. Jie tikisi, kad kiekvienas čia apsilankęs vairuotojas bus priverstas susimąstyti ir padaryti teisingas išvadas. Šalia įsikūręs kelių policijos stendas, kuriame demonstruojama naujausia šios tarnybos technika.
Valstybinės įmonės “Regitra” atstovai demonstruoja mokomuosius automobilius su įrengta vaizdo įrašymo technika. Kaip žinia, visi egzaminų procesai bus filmuojami, siekiant kad nekiltų nesusipratimų tarp vairuotojų ir egzaminuotojų.
Parodoje vyksta ir ekologiško vairavimo konferencija, čia pat vairuotojai gali gauti teorinių patarimų iš pačių instruktorių ar netgi  sykiu su jais sėsti prie automobilio vairo ir drauge pasimokyti vairuoti ekologiškai.
Automobilių sporto gerbėjų širdis džiugina sportinių automobilių stendas, kuriame labai įvairios mašinos – nuo sportinio VAZ iki ypač galingos “Nissan” drifto mašinos.
Naujų automobilių rinkos seansacija – “Cadillac” markės premjera Lietuvoje. Šiuos prabangius amerikoniškus automobilius pristatė senas šios rinkos žaidėjas “Kia auto”. Bene daugiausia smalsuolių sulaukia prabangus visureigis “Cadillac Escalade”, kainuojantis per 300 000 litų.
Nauji automobiliai parodoje pristatomi neįprastu būdu – demonstruojant lyg manekenes ant podiumo.
ALT – puiki vieta ieškantiems naujų padangų ar tiesiog aksesuarų savo automobiliui. Čia galima pamatyti daugybę produktų ir vietoje juos palyginti.
Šeštadienį 14 valandą parodoje bus surengta diskusija apie automobilių sportą, kurioje dalyvaus šio sporto autoritetai, o dalyvauti joje gali kiekvienas norintis. Paroda ALT veiks ir šeštadienį bei sekmadienį.