Vilniuje dvi tapybos parodas surengė jubiliejų švenčianti dailininkė Silvija Drebickaitė.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, tarsi paveikslas tapytas ant glamžyto audinio: atsitiktinių konfigūracijų, tarsi sueižėjusių dažų brūkšneliai ardo vaizdo monotoniją. Arčiau priėjus – faktūra lygi, o įtrūkiai tėra optinė apgaulė. Silvija aiškina, kad „apgaulė“ prasideda dar drobę gruntuojant: nuo grunto sluoksnių ir priklauso baigto paveikslo „trūkinėjantys raštai“.
Būtent mūsų pokalbio dieną Neris Vilniuje išsilaisvino: sueižėję ledai išplaukė jūrų marių link. Silvija sako mėgstanti tapyti rūką ir vandenį – kaip ir pridera horoskopo Žuviai.
Tačiau paroda, šiuo metu puošianti Vyriausybės fojė, anaiptol nespindi vien rasos lašeliais. Ją pradeda karališkas Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės portretas, vėliau atsiveria akvareliškai skaidrūs Vilniaus stogų ir bokštų smailių peizažai. Tada pasivaikštome po miškus, o galiausiai užsukame šeimininkės virtuvėn, kur ant stalo – pilnas dubuo po žvejybos keptuvės laukiančių žuvų.
„Lydekų, lynų ir raudžių“, – neklysdama vardija S.Drebickaitė, nors visi parodos paveikslai – iš „aukso fondo“, tapyti prieš kelerius ar keliolika metų. Tas fondas dažniausiai be didelių pretenzijų rymo kambario kampe, o štai dailininkės jubiliejaus proga vienu metu Vilniuje surengtos net dvi parodos: Vyriausybėje ir Baltupiuose veikiančiame šviestuvų salone „Gaudrė“.

Pradingusios mozaikos
S.Drebickaitė baigė monumentaliosios tapybos studijas. „Nešiau popierius į tapybą, bet pakeliui sutikau draugą, besirengiantį studijuoti monumentaliąją tapybą. Ir taip didinga mano vaizduotėje pasirodė tapyti ant sienų, kad nusekiau jam iš paskos“, – prisimena dailininkė.
Dėl studijų niekada nesigailėjo. Gaila nebent naujų šeimininkų uždažytų Silvijos tapytų sienų sostinės „Bočių“ restorane, taip pat iš mažyčių akmenukų surinktos didžiulės (100 kvadratinių metrų) mozaikos Palangoje, buvusiame „Jūratės“ sanatorijos baseine, kurio vietoje jau keleri metai riogso naujam pastatui išrausta pamatų duobė. Druskininkuose banko pastatas tebestovi, tik sienos, kurioje spindėjo Silvijos kurta mozaika – oranžinė paukštė tamsiai mėlyname fone, jau nebėr. Panašų kūrybos praradimų sąrašą Lietuvoje turi kone kiekvienas vyresnės kartos dailininkas monumentalistas.
Stovėdamos Vyriausybės hole, prisimename ir maždaug šioje vietoje, už generolo Ivano Černiachovskio nugaros, sename dviaukščiame pastate veikusią Vilniaus dailės mokyklą, kurią lankė Silvija. Dabartinė dailės mokykla S.Konarskio gatvėje iškilo vėliau, kai patogios vietos centrinėje miesto aikštėje prireikė Komunistų partijos Centro komitetui.
Ar galėjo tuomet mergaičiukė įsivaizduoti, kad buvusios dailės mokyklos vietoje pastatytuose rūmuose kabės jos paveikslų paroda? Likimas išties mėgsta pokštus.

Portretų baimės
„Gaudrėje“ smalsiai čiupinėjame įmantrų parodos kaimyną – stiklo karoliukų virvelių sruogomis blizgantį šviestuvą. „Nė vienas mano paveikslas tiek nekainuoja ir nekainuos“, – prisipažįsta Silvija.
Priešais – Vilniaus senamiesčio triptikas, kažkada tapytas sostinės pakraščio kultūros namams, kurių seniai nebeliko. Ir daugybe romano motyvų mirganti Miguelio de Cervanteso „Don Kichoto“ vizualinė fantazija.
Gėlių mėgėjams – skaisčios vandens lelijos, o aš, priešingai, renkuosi juodai mėlyną ledų sukaustytą jūros krantą. Sunku rasti klastingesnį ir populiaresnį pozuotoją už jūrą, bet Silvijos jaunystės darbas – nebanalus. Ir netgi gulbė, plaukianti viename iš Vyriausybėje rodomų paveikslų, anaiptol ne tokia saldi kaip turgaus paveikslėliuose.
Dailininkė sulaukia ir gyvų pozuotojų – tuomet, kai užsakomi šeimos portretai. Tokia mada, pasak S.Drebickaitės, populiarėja, ir nebūtinai tarp turtuolių, turinčių erdvius namus. Neseniai klientė užsakė širdžiai mielą paveikslą, kuriam pozavo trise: ji, jos duktė ir jų katė.
Būna nemėgstančių sustingusio savo atspindžio ar netgi prietaringai portretų bijančių žmonių. „Neseniai tapiau ponią, tai jos sūnus užėjęs paklausė: ką, mama, laidotuvėms ruošiesi?“ – prisimena dailininkė.
Dar sunkiau tapyti iš senų fotografijų, kai žmogaus nebėra. „Tuomet bandai atspėti jo charakterį, rasti išskirtinį bruožą, už kurio galėtum užsikabinti. Jei yra galimybė, peržiūriu kalnus fotografijų, kol suprantu, kas būtent turėtų atsispindėti tapomo žmogaus akyse“, – pasakoja S.Drebickaitė.

Vasario ir kovo mėnesiais vykęs fotografijų konkursas „2012 metų žiema fotografijoje – istorijos puslapis ateičiai“ sulaukė milžiniško susidomėjimo. Daugiau nei 360 autorių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių siuntė savo fotografijas klimato kaitos problemas akcentuojančiam konkursui.

„Konkursą surengėme norėdami atkreipti jaunimo dėmesį į vis intensyvėjančią klimato kaitą. Žemė šyla, o tai sukelia skaudžius padarinius – daugėja katastrofų, klimatas tampa nepastovus. Todėl šiandien sunku pasakyti, ar ilgus metus akis džiuginusi žiema tokia pat bus ir ateityje. O galbūt sniegas, pusnys, dideli šalčiai nugrims užmarštin..? Norėjome užfiksuoti tai, kuo dar šiandien galime džiaugtis,“ – sakė vienas iš konkurso organizatorių, projekto „EKO redakcija“ vadovas Martynas Norbutas.

Pasak M. Norbuto, tiek vaikai, tiek jaunuoliai nuo 4 iki 19 metų amžiaus siuntė jų pačių atliktas fotografijas. Neretai nuotraukų surinkimu rūpinosi ir mokyklų mokytojai bei įvairių būrelių vadovai.

„Tikrai nesitikėjome, kad tokia tema gali patraukti šitiek daug žmonių. Labai norėtųsi, kad klimato kaitos tema būtų vis dažnesnė pamokų, seminarų tema. Konkurso metu ne vienam dalyviui kilo klausimas, ar iš tiesų žmogaus veikla veikia klimato kaitą. Buvo nemažai ir skepsio. Tačiau naujausi tyrimai atmeta saulės įtaką ir pokyčius sieja su anglies dvideginio emisija. O kas ją sukelia – argi ne mes?“ – retoriškai klausė Socialinių investicijų valdymo centro vykdomo projekto „EKO redakcija“ vadovas.

Konkurso organizatorių – „EKO redakcijos“, asociacijos „ŽALI.LT“ ir „Lietuvos jaunimo centro“ suburta komisija išrinko ir jų nuomone geriausią fotografiją. „Apsispręsti nebuvo lengva. Daugelis fotografijų buvo labai meniškos ir originalios, prilygo profesionalioms. Tai pabrėžė ir atrankos komisijai talkinęs fotografas Algimantas Aleksandravičius. Tačiau nugalėtojas išrinktas beveik vienbalsiai,“ – sako ŽALI.LT atstovas Svajūnas Plungė.

Konkurso pagrindinį prizą – skaitmeninį fotoaparatą – laimėjo aštuoniolikmetis Renaldas Burba, antroje vietoje liko dvylikametis Audrius Akučka, trečioje – šešiolikmetė Karolina Čepurnaitė. Daugiausia socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų simpatijų sulaukė šešiolikmečio Žygimanto Sipavičius nuotrauka.

Šių metų kovo 6–10 d. Hanoveryje vyko kasmetinė tarptautinė informacinių technologijų ir elektronikos paroda „CeBIT 2012“. Nors ji labiau skirta verslo atstovams, vis dėlto išlieka viena didžiausių pasaulyje – šiemet parodoje apsilankė daugiau nei 300 tūkst. lankytojų iš 110 šalių.

CeBIT pristatoma mažiau naujų įrenginių, nes daugumą jų gamintojai atveža į metų pradžioje Las Vegase vykstančią CES bei Barselonoje rengiamą „Mobile World Congress“.
Šiemet pagrindinė CeBIT tema – debesų technologijos. Tarkime, viena Fraunhoferio instituto mokslininkų laboratorija pristatė transporto eismo valdymo sistemą, kuri artėjant prie šviesoforo automatiškai sumažina automobilio greitį, jei netrukus turi užsidegti raudona šviesa, – taip ateityje tikimasi išvengti spūsčių. Kita to paties instituto sukurta eksperimentinė programa „Shore“ nuskaito žmonių veidus ir iš gautų duomenų gali nustatyti asmens amžių, lytį ir net jo nuotaiką.
Parodoje taip pat pristatyta nemažai robotikos technologijų, kurios atrodo lyg iš mokslinės fantastikos romano. Štai kompanija „Tobit Software“ pristatė robotą didžėjų ir kelis robotus šokėjus, o „Engineered Arts“ pademonstravo robotą, skirtą gido ar mokytojo darbui, kuris debesų technologijų padedamas gali bendrauti su kitais robotais.
„CeBIT 2012“ parodoje savo produktus bei paslaugas demonstravo ir kelios įmonės iš Lietuvos. Tarkim, „Ruptela“ pristatė logistikos verslui skirtą transporto stebėjimo sistemą, „Baltic Car Equipment“ – keletą su transportu susijusių programėlių, skirtų išmaniesiems telefonams, o „Eldes“ – GSM ryšiu veikiančias apsaugos sistemas.

Jei svarstote, ar verta mokėti nuo 45 Lt už bilietą į užkonservuotų žmonių kūnų parodą „The Human Body Exhibition“, patartume nedvejoti: reginys iš tiesų to vertas.

Kiek parodos Lietuvoje rengėjams kainavo atsivežti pasaulyje sensaciją sukėlusią parodą į Vilnių, neskelbiama, tačiau sprendžiant iš bilietų kainų suma turėtų būti įspūdinga. Kita vertus, šis projektas organizatoriams greičiausiai nebus nuostolingas. Parodos lankomumo duomenys taip pat laikomi paslaptimi, bet net ir paprastą darbo dieną apsilankius prekybos centre „Panorama“ susidaro įspūdis, kad lankytojų netrūksta.
„Sūnui buvo naudinga pamatyti, kaip atrodo žmogaus kūnas iš vidaus, kokia jo sandara, o ir man pačiai buvo įdomu“, – teigia dvylikametį sūnų atsivedusi vilnietė Roma Greičiuvienė. Tarp parodos lankytojų – šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais, mokytojų, mokinių ir studentų grupės, pavieniai smalsuoliai. Kai kurie tėvai ateina net su mažamečiais vaikais. Nors parodos eksponatai – tikri kadaise gyvenusių žmonių kūnai bei jų organai, o vienoje salių rodomi po persileidimo žuvę skirtingo išsivystymo žmogaus embrionai ar trisdešimties savaičių vaisius, amžiaus apribojimai lankytojams nėra taikomi.
Iš tiesų visi parodos eksponatai pateikiami labai estetiškai, ir vaizdas, kurį išvysite, jūsų greičiausiai nešokiruos. Vis dėlto į šią parodą reikėtų žiūrėti labiau kaip į anatomijos pamoką nei smagią pramogą: žinojimas, kad priešais tave yra buvusio gyvo žmogaus kūnas – tokia pat asmenybė kaip ir bet kuris kitas žmogus, su savo jausmais, pasaulėžiūra ir socialine padėtimi, kelia tam tikrą šiurpuliuką. Tai tikrai ne tas pats, kas žiūrėti į gyvūnų iškamšas muziejuje.
„Labai įdomu, kas buvo tie žmonės“, – svarstė parodos lankytoja R.Greičiuvienė. Tai domina daugelį, bet jei paklaustumėte parodoje dirbančių konsultantų baltais chalatais, sužinotumėte tik tiek, kad šie žmonės buvo azijiečių kilmės, mirę ne daugiau kaip prieš vienuolika metų, nes plastinavimo būdu užkonservuoti kūnai gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip dešimtmetį, o parengti vieną egzempliorių trunka apie pusantrų metų. Be to, teigiama, kad visi žmonės yra davę sutikimą tokiam jų kūno panaudojimui po mirties.
Prieštaringai vertinamai parodai keliaujant po pasaulį, šis klausimas jau ne kartą buvo keliamas, nagrinėtos įvairios kūnų kilmės versijos. Pavyzdžiui, remiantis viena jų, parodos egzemplioriai pagaminti naudojant mirties bausme nuteistų Kinijos kalinių kūnus. Vis dėlto aiškūs atsakymai iki šiol taip ir nebuvo pateikti.
Taigi garsioji kūnų paroda sukels daug prieštaringų jausmų, o kai kuriuos lankytojus netgi rimtai papiktins, bet pamatyti ją savo akimis Vilniuje – proga, kurios nereikėtų praleisti.

Praėjusią savaitę Barselonoje vyko viena svarbiausia pasaulyje telekomunikacijų paroda „Mobile World Congress 2012“.

Kuo išmaniesiems įrenginiams tampant universalesniais, tuo šis renginys kasmet tampa vis aktualesniu ir aprėpia daugiau IT sričių. Štai tarkim, šių metų kongrese kompanija „Microsoft“ pristatė išankstinę naujosios operacinės sistemos „Windows 8“ versiją vartotojams, kurią gali parsisiųsti visi internautai.
Dauguma išmaniųjų telefonų gamintojų šių metų renginyje pristatė ne po vieną naują įrenginį, o po visą jų kolekciją 2012-iesiems metams – tarsi aukštosios mados pristatyme. Tarkim, taivaniečių kompanija HTC vartotojams pateikė tris „One“ serijos išmaniuosius telefonus, o LG net penkis naujus įrenginius – pastaroji kompanija ypač aktyviai savo telefonuose akcentuoja erdvinį vaizdą ir ketvirtosios kartos LTE ryšį.
Tuo tarpu korėjiečių milžinė „Samsung“ pademonstravo patobulintus „Galaxy“ serijos telefonus, planšetinius kompiuterius ir staigmeną, kaip ant mielių išaugusį telefono ir „tableto“ hibridą „Galaxy Note“. Įdomus ir „MWC 2012“ pristatytas įrenginys – egzotiškas telefonas „Samsung Beam“ su integruotu vaizdo projektoriumi.
Dar viena ryški tendencija – dviejų branduolių procesoriai mobiliuosiuose įrenginiuose tapo norma, o moderniausi išmanieji telefonai apginkluojami keturių branduolių procesoriais. Telekomunikacijų parodoje pristatyti keli telefonų modeliai su keturių branduolių „Nvidia Tegra 3“ procesoriais. Tarkim, „Asus“ pristatė išmanųjį telefoną „PadFone“, kurį įdėjus į specialų dėklą su ekranu, gaunamas didelis planšetinis kompiuteris.

Penktadienį Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje pradės veikti penktojo tarptautinio mados fotografijos konkurso „Madamorfozės“ darbų paroda. Konkursas šįmet sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio fotografijų, parodai iš jų atrinko beveik pusę šimto darbų. Parodos organizatorius nustebino gausus užsienio fotografų būrys, iš jų aktyviausi buvo baltarusiai. Taip pat sulaukta paraiškų iš Rusijos, Ukrainos, JAV, Prancūzijos, Italijos, Australijos.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) rengiamo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras‘11“ fotografijų paroda. Ji bus eksponuojama iki kovo 16-osios ir simboliškai sujungs dvi Lietuvos valstybei ypač reikšmingas datas – Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją.

„UNESCO saugomas Lietuvos nematerialusis kultūros paveldas – kryždirbystė – glaudžiai susijęs su „Misija Sibiras” ekspedicijų keliamais tikslais. Projekto dalyviai kasmet turi unikalią galimybę šį paveldą pamatyti ir atnaujinti, o įamžintomis akimirkomis pasidalinti su visuomene. Šios fotografijų parodos atidarymu ekspedicijų dalyviai simboliškai pažymi svarbias mūsų šaliai šventes ir visus kviečia joje apsilankyti”, – sako LiJOT prezidentė Loreta Senkutė.
Parodos organizatoriai kviečia visuomenę susipažinti su vasarą Tadžikistano Respublikoje ir Rusijos Federacijos Tomsko srityje apsilankiusių projekto ekspedicijų dalyvių darytomis nuotraukomis ir dienoraščių ištraukomis, vaizdžiai perteiksiančiomis jaunimo mintis, patirtis ir įspūdžius Sibire.
„Misija Sibiras‘11“ organizatoriai pabrėžia, kad šiemet fotografijų parodos turinį papildys ir patys projekto dalyviai, tapsiantys ekspozicijos gidais, kurie galerijos lankytojams pasakos ekspedicijų Sibire patirtis. Informacija apie „Misija Sibiras‘11“ ekspedicijų dalyvių buvimo galerijoje laiką pasiekiama projekto interneto svetainėje www.misijasibiras.lt bei pačioje galerijoje.
„Istorinė atmintis bei kartų dialogas puoselėjami perduodant vieni kitiems žinias ir patirtį. „Misija Sibiras“ dalyviai po ekspedicijų kasmet rengia daugybes pristatymų visuomei, o ši paroda bus išskirtinė ir labai simboliška erdvė dalintis patirtimi“, – teigia projekto „Misija Sibiras‘11“ koordinatorius Arnas Marcinkus.
LiJOT, unikalioje erdvėje atidarydama „Misija Sibiras‘11“ fotografijų parodą, siekia pabrėžti jaunų žmonių indėlį minint svarbiausias valstybines šventes bei įprasminti pamatines Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sritis: jaunimo įsitraukimą į istorinio ir kultūrinio paveldo puoselėjimą bei išsaugojimą, Lietuvos kryždirbystės ir kryžių simbolikos išsaugojimą, kultūrų raišką bei įvairovę.
Paroda „Misija Sibiras’11” Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus eksponuojama vasario 15 – kovo 16 dienomis, pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9 iki 17 val. ir penktadieniais nuo 9 iki 16 val.

Sostinės parodų salėse – autentiški praėjusių amžių Lietuvos atvirukai ir muzikalios drobės.

Praėjusią savaitę Lietuvos nacionaliniame muziejuje visuomenei pristatyta garsaus architekto ir meno Algimanto Miškinio dovanotas mažosios lituanistinės ikonografijos rinkinys. Jame – maždaug 23 tūkstančiai Lietuvos miestų ir miestelių fotografijų ir atvirukų, kolekcininko kruopščiai kauptų pusę amžiaus. Šią kolekciją profesorius naudojo ir savo moksliniams tiriamiesiems darbams iliustruoti: jis parašė net 26 monografijas, tyrinėjančias Lietuvos urbanistikos paveldą.
Senų nuotraukų ir piešinių taip pat galima išvysti Energetikos ir technikos muziejuje, kur rodoma Lietuvos jūrų muziejaus keliaujanti paroda “Klaipėdos burinis laivynas”. Pirmieji burlaiviai Memelyje atsirado XIII a. ir tarnavo Livonijos ordinui priklausančiai piliai. Tik XVI a. viduryje, kai Klaipėda priklausė Prūsijos valstybei, turtingi klaipėdiečiai ėmė statyti didesnius burlaivius, kuriais pasiekdavo net Ispanijos krantus. Burlaivių epochos aukso amžius, susijęs su masiniu medienos eksportu, prasidėjo XVIII a. viduryje: tuomet klaipėdiečių laivynas išaugo iki 98 burlaivių. Kartu kūrėsi laivų vinių ir inkarų kalvių, virvių ir linų vijikų, burių siuvėjų cechai. Tačiau burlaivius negailestingai išstūmė garlaiviai: jau dvidešimto amžiaus pradžioje Klaipėdoje neliko nė vieno krovininio jūrinio burlaivio.

Muzika ir tapyba

Jei pasiilgote menų, galite sukti į Savicko paveikslų galeriją, kurioje žiūrovų laukia nauja šeimininko tapyba. Pats Raimondas Savickas tvirtina, kad paveikslams jį įkvėpė garsų ir muzikos pasaulis, kurį aukština net labiau negu tapybą. Todėl drobėse – daug šokėjų, muzikantų ir jų instrumentų.
Į muzikos pasaulį nusitaikė ir jaunosios kartos daillininkas Konstantinas Gaitanži, kurio paroda „Dead Rock Star“ šį antradienį atvers duris „Meno nišoje“. Menininkas išgalvojo niekada neegzistavusią roko žvaigždę Zedą Kowalskį ir įvairiomis meno priemonėmis sukūrė jo biografiją – nuo vaikystės iki šlovės viršūnės. Pristatomas netgi videofilmas, kuriame neva Zedo grupės nariai dalijasi savo prisiminimais, o pats K.Gaitanži groja išderinta elektrine gitara, vaizduodamas atgimusią muzikanto šmėklą.
Tą patį antradienio vakarą Pamėnkalnio galerijoje atidaroma Broniaus Gražio tapybos paroda „Medžio metai“ – jau aštuonioliktoji šio menininko autorinių parodų sąraše. Joje eksponuojami naujausi Vilniaus dailės akademijos dėstytojo darbai.

Kunigaikščių Sapiegų garbei

Pasitikdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vilniaus paveikslų galerija pakvies į tarptautinę parodą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės… Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“. Parodoje ketinama pristatyti beveik šimtą Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Autentiški XVI–XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleis išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.
Septyniolikoje istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų – Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių – t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausybės vadovų. Sapiegos taip pat užimdavo ministrų, aukštų urėdininkų postus, buvo kariuomenės vadai. Trys Sapiegų atstovai buvo vyskupai, keliolika dirbo vaivadomis ir kaštelionais. Apskritai užimtų svarbiausių pareigybių skaičiumi Lietuvoje Sapiegos nusileido tik Radviloms.
Vakarų Europoje parodos, skirtos žymiausioms valdovų dinastijoms ir didikų giminėms, jau tapo savotiška mada. Sapiegoms skirtai parodai eksponatus skolina daugiau negu dešimt Lietuvos bei Lenkijos kultūros paveldo institucijų: muziejų, bibliotekų, archyvų ir bažnyčių. Jie išsamiai nušvies šios giminės genealogiją, valstybinę veiklą, atskleis Sapiegas kaip meno ir mokslo mecenatus bei dailės kolekcininkus.

Kiek simboliška, kad būtent vasario 14-tąją, žydų kultūros ir meno centre, atidaroma architekto-rašytojo Artūro Imbraso ir dailininko-muzikanto Artūro Šlipavičiaus-Šlipo paroda. Kūrėjai išduoda, jog bus galima pamatyti tiek laiko patikrintus, tiek paskutinių dienų aktualijomis kurtus darbus, sodriai persmelktus meilės tematika.

„Žodis „meilė“ visuomenėje suvokiamas labai skirtingai“ – paklaustas apie parodos turinį, mintimis dalinasi Šlipas. „Meilė moteriai, vyrui, mamai, tėvui, broliui ar vaikui. Meilė istorijai, tėvynei, Dievui ar visatai. Pagaliau meilė narkotikams, laisvo elgesio merginoms, alkoholiui, karui, pornografijai ar azartiniams lošimams. Būtent tai mane dusina, smaugia ir verčia kurti dailę, muziką. Kurti meną.“

Renginio iniciatorius Šlipas tikina, kad parodoje vietą ras kone kiekvienas meno dozės atvykęs kultūros mylėtojas. 1990-2012 metais sukurtų ir parodoje eksponuojamų darbų sąraše net trys paveikslai iš tarptautinio projekto „Lethe“. Garbingoje vietoje puikuosis autoportretas, patekęs į Londono šiuolaikinio meno galerijos „Saatchi“ sudarytą žinomiausių paveikslų 50-tuką. Taip pat garbingus istorinius įvykius primins 650 metrų aukščio ir 375 metrų pločio darbas „Žalgiris in Memoria“.

Be dailės darbų, į meilės tematiką taikys dokumentinės meno gimimo nuotraukos bei vaizdo įrašai. Emociją stiprins ir į visus klausimus atsakys Šlipo antroji meilė – eksperimentinės muzikos grupė „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“. Muzikantams, tai taps puikiu apšilimu prieš kovo 17 d. vyksiantį 25-erių metų jubiliejaus koncertą.

Vasario 14 d., žydų kultūros ir meno centre, daug pozityvo ir daugiaprasmiškos meilės architekto-rašytojo Artūro Imbraso ir dailininko-muzikanto Artūro Šlipavičiaus-Šlipo parodoje. Ateikite ir stabtelėkite prie paveikslų, kalbančių amžinybę.

Paveikslo „Žalgiris in Memoria“ gimimas http://youtu.be/uqlDwrjUZBA

Vasario pirmąjį savaitgalį į Berlyną trauks dauguma Pasaulio numizmatų. Čia jau 41-ąjį kartą vyks svarbiausia pasaulinė monetų paroda.

Šių metų parodos garbės viešnia – Londono „Karališkoji monetų kalykla“ („The Royal Mint“), 1925 m. kalusi pirmąsias lietuviškas sidabrines monetas.

Pasak žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovės ir oficialios kolekcinių monetų ir medalių platintojos Lietuvoje UAB „Monetų namai“ vadovės Ievos Galiauskienės, Berlyno paroda – tai unikalus renginys vykstantis vieną kartą metuose, todėl yra labai populiarus ir laukiamas profesionalių numizmatų ir entuziastų. „Berlyno paroda kiekvienais metais diktuoja naujausias numizmatikos tendencijas. Mūsų įmonės veiklos perspektyvai dalyvavimas šioje parodoje yra ypač svarbus ir reikšmingas. Vykstame tenai pasisemti žinių bei patirties, plėtoti verslo ryšius, susitikti su potencialiais užsakovais,“ – pažymėjo Ieva Galiauskienė.

„1924 metais birželio 20 dieną Seimui priėmus Monetų įstatymą, buvo padėti teisiniai metalinių mokamųjų ženklų kaldinimo ir leidimo pagrindai, suteikę teisę Valstybės iždui kaldinti ir į apyvartą leisti metalines monetas iš aukso, sidabro ir vario-aliuminio. <…> Finansų, prekybos ir pramonės ministerija šį darbą pavedė dviems Anglijos įmonės: sidabro monetas kalė „Royal Mint“ Londone, o vario – aliuminio – „King’s Norton Mrtal Works“ Birmingeme.“(M.Banytė, V.Laukaitienė, Juozas Zikaras, Kaunas, 2009)

Berlyne į kasmetinę ir svarbiausią monetų parodą iš įvairiausių pasaulio šalių susirenka apie 1500 lankytojų. Čia susitinka įvairių centrinių bankų ir kalyklų atstovai, profesionalai kolekcionieriai, prekiautojai bei kiti numizmatikos entuziastai. Kiekvienais metais parodoje pristatomas unikalus asortimentas: klasikinės senovinės bei šiuolaikinės monetos, medaliai, luiteliai, žetonai, istoriniai banknotai.

Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre vyks dešimtoji žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“. Joje dalyvaus per 120 mokymo įstaigų iš Lietuvos, kitų Europos šalių, JAV, Kanados ir pirmą kartą – iš Australijos. Parodos dienomis vyks daugiau nei pusšimtis teminių renginių – seminarų, diskusijų, atvirų paskaitų, mokslo įstaigų pristatymų, kurie supažindins su įvairiomis profesijomis.

Beveik visą antrąją sausio savaitę Las Vegase vyko tradicinė vartotojų elektronikos paroda „CES 2012“, kurioje šiais metais savo produktus pristatė daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir kurioje apsilankė apie 140 tūkst. lankytojų.
Šių metų parodoje daugiausiai dėmesio sulaukė trys produktų grupės – televizoriai, planšetiniai kompiuteriai bei ypač ploni nešiojamieji kompiuteriai, vadinamieji „ultrabook“.
Televizorių gamintojai šiemet nebeakcentavo trimačio vaizdo. Šių dienų mados klyksmas – ypač kontrastingi didelės įstrižainės (55 colių) ir ploni (apie 4 mm storio) organinių šviesos diodų (OLED) televizoriai, kuriuos pristatė LG bei „Samsung“. Televizoriaus prieiga prie interneto jau paseno – šiemet pasirodys vis daugiau judesiais ir balsu valdomų ekranų.
Planšetinių kompiuterių parodoje šiais metais kur kas mažiau nei pernai, kai buvo pristatyta ištisa lavina nekokybiškų „iPad“ klonų. Tačiau dabar gamintojai visą dėmesį kreipia į įrenginių kokybę bei nedidelę kainą – šią strategiją padiktavo neseniai pasirodžiusi „Amazon Kindle Fire“ planšetė.
O štai bendrovė „Intel“ toliau skatina „ultrabook“ madą – lengvus ir plonus nešiojamuosius kompiuterius, kurie gali tapti atsaku „Apple“ gaminamiems superploniems „Macbook Air“. Tokius įrenginius pristatė beveik visi nešiojamųjų kompiuterių gamintojai ir net jų įprastai negaminanti LG.
Sulėtėjęs ekonomikos augimas privertė peržvelgti iki šiol daugumos gamintojų propaguotą strategiją, kai pirkėjas buvo skatinamas kas dvejus trejus metus pirkti vis naują produktą. Šiemet vis daugiau gamintojų siūlo pasitelkus programinę įrangą atnaujinti ir papildyti savo gaminių galimybes.