BFL

Pirmadienį 17 val. Vilniaus rotušėje atidaryta moterų dailininkių kūrybos paroda “Apie tai”. Tokių parodų tradicija remiasi 1938 m. Kaune įkurta Moterų dailininkių draugija. Ji buvo atgaivinta 1995 m., dabar jai vadovauja tapytoja Jolanta Teišerskytė-Stoškienė. Dabartinėje parodoje vyrauja tapyba, tačiau eksponuojami ir grafikos, akvarelės, keramikos, tekstilės, skulptūros kūriniai. Nors juose galima įžvelgti ir realizmo bei dekoratyvumo užuominų, tačiau vengiama primygtinai moteriškos problematikos.

Didžiosios rudens parodos šiemet praturtėjo vienu renginiu – mokyklos naujovėms pristatyti skirta paroda “Mokykla”, kuri vyks “Litexpo” parodų rūmuose lapkričio 4–6 d.

“Ši paroda skirta visiems – pirmiausia mokytojams, bet taip pat ir mokiniams, ir mokinių tėvams. Bus pristatoma viskas, kas susiję su mokykla, – ne tik vadovėliai, mokymosi priemonės, bet ir naujos informacinės technologijos, skirtos mokymosi procesui: multimedijos, visa kompiuterinė programinė įranga, elektroniniai dienynai, kompiuterizuotos mokymosi programos. Taip pat kabinetinė įranga, užsienio kalbų mokymas, mokiniams skirta apranga, avalynė”, – parodą apibūdino “Litexpo” parodų organizavimo ir rinkodaros skyriaus vadovė Milda Gembickienė.
Per moksleivių atostogas rengiamoje parodoje bus kviečiamos apsilankyti visos Lietuvos mokyklos. “Susidomėjimas nemažas tiek iš dalyvių, tiek iš lankytojų pusės”, – tvirtina M.Gembickienė. Organizatoriai tikisi, kad kartu su paroda “Vaikų šalis”, vyksiančia tomis pačiomis dienomis, ši paroda sudomins apie 30 tūkst. žmonių.
Žadama, kad paroda “Mokykla” bus interaktyvi – ne tik stovės stendai su pristatomomis prekėmis, bet ir veiks keturios interaktyvios klasės, iliustruojančios, kaip turi atrodyti rytojaus mokykla, kad vaikai jaustųsi patogiai: užsienio kalbų mokymosi, meninės pakraipos, kompiuterizuota klasė ir laboratorinė tiksliųjų mokslų.
Beje, tomis pačiomis lapkričio 4–6 dienomis ši paroda vyks kartu su dar keturiomis parodomis – “Vaikų šalis”, “Jūsų namai”, “Šventė” ir “Žiemos puokštė”. Dar rudens sezono metu “Litexpo” rūmuose rugsėjo 15–17 d. vyks kas antrus metus rengiama medicininės įrangos paroda “Baltmedica”, spalio 7–8 d. – “Miestas. Nekilnojamasis turtas” ir “Vilnius Invest”, šviečiamasis renginys apie investavimą. O spalio 13–15 d. lankytojus pakvies paroda “Baltijos tekstilė ir oda”.

"Veido" archyvas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Putvinskio g. 64, Kaune rugpjūčio 5 d., penktadienį, 16 val. įvyks dailininkės Saulės Piktys personalinės parodos „Strėlė & 4 elementai” atidarymas.

JAV gyvenanti ir dirbanti autorė pristato 2009 – 2011 m. sukurtus darbus ant popieriaus ir neapdirbto lino.

Paroda „Strėlė & 4 elementai” pristato žiūrovui kūrybinį procesą, vizualinės kalbos ieškojimą, vykstantį dailininkės studijoje. Akvarelėms ir eskizams ji specialiai pasirenka rankų darbo kinietišką akvarelinį popierių, ant kurio uždėjus liniją jau nieko nebūna galima taisyti ar keisti.

„Mano abstrakcijos, spontaniškas pojūtis patiriant pasaulį, kuris išlieka mano atmintyje, ir kurio aš negaliu užfiksuoti su fotokamera, kai vizualiai įsimenu požiūrį ar įvykį, jis tampa mano balsu, mano realybe. Norėjau išlaikyti ir pagauti neapibrėžtumą – pagrindinę emociją, nuo kurios kasdieninis gyvenimas mus išvaduoja, bet tai lieka mūsų sąmonėje. Spalvinė paletė beveik visą laiką dinamiška, dominuojančios spalvos ir tonai: kobalto mėlyna, akvamarinas, rožinė, ryškiai raudona, ochra, ultramarinas ir geltona. Pasirinkau tas spalvas kurios šaltos ir šiltos, kaip kiekvieno individo gyvenime – džiaugsmas ir liūdesys. Kūryba man yra praktika, pokalbis su savim kasdien“, – teigia S. Piktys.

Paroda skirta Lietuvai intriguoja savo pavadinimu, kurį iššifruoti galima įvairiai, kaip keturias atskiras parodos erdves, kaip vardo inicialus, keturis metų laikus, bet svarbiausias dėmesys abstrakčiuose kūriniuose skiriamas keturioms stichijoms. Ugnis – energija, vanduo – emocijos, oras – svajonės, ir žemė – apsauga, o viską perverianti strėlė – simbolizuoją sielą, kaip mūsų asmeninį individualų požiūrį. „Ši kombinacija – man atveria laiko ir erdvės begalybę, mano namai yra mano viduje stimuliuojami elementų, ieškant esmės tarp fantastinių žmonių, įvykių ir mus supančios aplinkos“, – sako autorė.

Saulė Piktys gimė 1964 m. Kaune. 1982 – 1989 studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1989 m. S. Piktys gyvena ir dirba Santa Monikoje, JAV. 17 metų ji dirbo kaip profesionali dailininkė-dizainere tekstilės ir interjero pramonėje, multiplikacijoje, bei scenos menininke televizijoje su kino kompanijomis: NBC, CBS, „Fox“, „Paramount“, „Warner Bros“ ir kt. Per paskutinį dešimtmetį dalyvavo daugiau kaip 55 meno parodose, Niujorke, Vašingtone, Los Andžele, Santa Monikoje, Čikagoje, Malibu bei kituose JAV miestuose, šeštą kartą rengia parodą Tėvynėje.

Saulės Piktys kūrinių yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų Istorinis Nacionalinis Parkas, Vilniaus Dailės Akademija, įvairios korporacijos JAV, Lietuvos verslo įmonės ir kolekcionieriai iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Australijos, Vokietijos, Izraelio, Brazilijos, Lenkijos, Italijos ir Lietuvos.

Paroda veiks: 2011 08 05 – 2011 09 04

Papildomą informaciją teikia parodos kuratorė Jurgita Rimkutė tel: + 370 37 20 41 02

Maloniai kviečiame apsilankyti.

REUTERS

Jei Vyriausybė pritartų Lietuvos dalyvavimui pasaulinėje parodoje “EXPO 2015″, šalies biudžetui tai galėtų atsieiti beveik 14 mln. litų, rodo Aplinkos ministerijos duomenys.

Šis klausimas įtrauktas į pirmadienio Ministrų kabineto pasitarimo darbotvarkę. Aplinkos ministerija jau yra parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti dalyvavimui “EXPO 2015″.

Daugiausia lėšų dalyvavimui šiame renginyje pagal ministerijos parengtą pažymą reikės 2014 ir 2015 metais – atitinkamai 7,5 ir 4,9 mln. litų. Šie pinigai būtų skirti paviljono statybai, ekspozicijos ir įvairios informacinės medžiagos rengimui, personalo samdymui, apgyvendinimui, kultūrinei programai, verslo renginiam, komandiruotėms ir mokesčiams.

2011 metais, jei būtų nuspręsta dalyvauti parodoje, reikėtų 20 tūkst. litų parengiamiesiems darbams ir dalyvavimui valstybių-dalyvių susitikime. 2012 metais pasirengimui reikėtų 80 tūkst., 2013-aisiais – 900 tūkst., 2016 – 500 tūkst. litų.

Pažymoje rašoma, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos siūlo Lietuvai dalyvauti šioje parodoje.

“Nors pasaulinės parodos nėra komercinio pobūdžio renginys, dalyvavimas jose valstybei duoda tiek tiesioginės, tiek ir netiesioginės naudos. (…) Per šešis mėnesius paviljona turėtų aplankyti 2-3 mln. lankytojų, o tai reiškia, kad Lietuviškos produkcijos jame taip pat galėtų būti parduota už kelis mln. litų”, – teigia Aplinkos ministerija.

"Veido" archyvas

Antradienį 18 val. sostinės galerijoje “Vartai” atidaroma Ugniaus Gelgudos kūrybos paroda. Naujausiame videofilme “Rojaus medis” Vilniuje kylantis menininkų loftų kvartalas gretinamas su Niujorko Soho rajono modeliu ir dvasia, o fotografijų serija “Kriminaliniai peizažai” kalba apie Lietuvos žiniasklaidoje įsigalėjusių simbolinių vaizdų bei žodinių tekstų simbiozę.

Bus pristatyta ir pirmoji U.Gelgudos autorinė knyga.

"Veido" archyvas

Ketvirtadienį 14 val. sostinės galerijoje “Kuntskamera” atidaroma dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962–1991) kūrybos paroda “Tarp Vilniaus ir Sidnėjaus: po 20 metų”. Akvilė Lietuvos meno istorijon įėjo kaip jauniausia dailininkė, surengusi personalinę parodą Lietuvos dailės muziejuje: tuomet, 1989-aisiais, jai tebuvo 26-eri. Dailininkės darbai – trapus balansavimas tarp meno ir kičo ribos, subtilus autorės biografijos ir jos paveikslų herojų gyvenimų susipynimas. Į parodos atidarymą iš Australijos atvyks Akvilės mama – žurnalistė Rita Baltušytė-Ormsby.

Vorutos archyvas

Pirmadienį  Muitinės muziejuje atidaryta paroda „Paminklai knygnešiams ir daraktoriams“.

Parodoje eksponuojami 52 fotografijų plakatai, kurių autorius – fotomenininkas Juozas Valiušaitis.

Kaip atidarymo metu teigė parodos iniciatorė – Kauno krašto knygnešio Mykolo Račkaus vaikaitė, socialinių mokslų daktarė, Knygnešio draugijos pirmininkė Irena Kubilienė, – eksParodapozicija skirta žmonėms, besidomintiems tautos istorija. Ji papasakojo apie knygnešių ir daraktorių veiklą Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu.

Parodos atidarymo metu Muitinės muziejuje buvo surengta atvira istorijos pamoka, kurioje dalyvavusiems Vilniaus Jeruzalės vidurinės mokyklos penktokams parodos rengėjai pasakojo apie pavojingą, bet gyvybiškai svarbią tautos išlikimui knygnešių ir daraktorių veiklą. Taip pat vaikams buvo surengta knygnešystės, vadinamos šventąja kontrabanda, viktorina.

Muitinės muziejaus vyr. muziejininkas A. Pranevičius džiaugėsi prasminga I. Kubilienės dovana – iš savo asmeninės kolekcijos dovanotomis knygomis.

Parodą bus galima aplankyti Muitinės muziejuje (Jeruzalės g. 25, Vilnius) iki liepos 16 d.

"Veido" archyvas

Birželio 3 d., penktadienį, 17 val.  Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, įvyks Eugenio Molinari fotografijų parodos „Kelias į Itakę“ atidarymas.

Pasak italų menininko E. Molinari, fotografija yra ypatingas įrankis, skirtas ne tik dokumentuoti faktus, bet ir kurti poetinę kalbą. Sudėdamas vaizdus vieną ant kito jis fotografija naudojasi tarsi akverele ir teptuku, taip išreikšdamas savo emocijas, sapnus, prisiminimus, nuotaikas, baimes.

Fotografinė esė „Kelias į Itakę“ – tai  menininko sugrįžimas į savo pirmųjų gyvenimo metų aplinką. E. Molinari fotografijos atkeliauja iš sielos krašto, apgyvendinto nostalgija bei neįveikiamo atstumo. Darbuose –  jo išsvajotos žemės, jo Itakės, prarastos tėvynės eskizas: praleistas laikas, matyti ir išgyventi daiktai bei vietovės, niekuomet visiškai neišblėsusios emocijos.

Ūkio sodybos ir laukai, vaikystės nuostabos ir baimės, romanų kambariai ir apnuogintos merginos bei gerai žinomos vietovės:migloti miesto bei nuostabių muziejų vaizdai –  visa tai įsižiebia šviesų bei spalvų mirgėjime ir suteikia fotografijoms pasakų, geismų bei burtų skonį.

E. Molinari vietovės grindžiamos ne geografinėmis koordinatėmis pamatuojama erdve, o širdies geometrija, vaizdo poetiškumu ir projekcija intymume, pilname meilės, svajonių ir vaizdinių.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus
M.Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaunas.

Paroda veiks: 2011 06 03 – 2011 07 03

"Veido" archyvas

Kviečiame meno bičiulius į Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą (Konstitucijos pr. 25) aplankyti vaikų ir jaunimo darbų parodą „Saulėta vaikystė“. Šioje parodoje geriausius metų darbus pristato LVJC dailės, fotografijos, keramikos, graffiti užsiėmimų nariai.

Šios parodos temos pačios įvairiausios. Jaunų žmonių rankomis sukurtas pasaulis – tai didžiulis saulėtas lobynas, kuriame visa eilė nuostabių peizažų, neįtikėtinų natiurmortų, įspūdingų autoportretų, siužetų iš nuostabaus gyvūnijos, augmenijos pasaulio bei neįkainojamų įspūdžių, užfiksuotų namuose, gatvėse, su draugais ir šeima pamėgtose vietose.

Parodoje darbus eksponuoja LVJC vaizduojamosios dailės užsiėmimų nariai, vadovai-dailininkai Vilija Galdikaitė, Irma Balakauskaitė, Loreta Mažeikaitė, Rytis Valantinas, Ieva Janulytė, Virginija Stakionienė, Viktorija Kokštienė. Menines fotografijas pristato fotodizaino nariai, mokytoja Edita Grėbliūnaitė, kūrybinius darbus eksponuoja jaunieji keramikai, mokytojos Dalia Gentvainytė, Tilmantė Kligytė, graffiti piešėjai, mokytojas Mindaugas Tiknius.

Parodos kuratorė – LVJC neformaliojo ugdymo mokytoja-metodininkė Vilija Galdikaitė.

Paroda vyks iki birželio 10 d. Kviečiame apsilankyti!

"Vorutos" archyvas

2011 m. gegužės 25 d. 16 val. Trakų istorijos muziejuje atidaroma žinomo kolekcininko bibliofilo Vidmanto Staniulio lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio leidinių paroda, kurioje – daugiau nei 150 retų eksponatų.

Ši paroda, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu, š. m. gegužės 9-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, buvo eksponuota Prezidentūroje. Trakų istorijos muziejus – pirmoji parodos kelionės po Lietuvos miestus stotelė.

„Neabejoju, kad ši paroda aktuali ir reikalinga visai Lietuvai, – sakė V. Staniulis. – Retenybėmis tapę eksponatai liudija, kad nei keturis dešimtmečius trukę caro valdžios persekiojimai, nei griežtos bausmės neužgniaužė tautos siekio puoselėti savo kalbą ir raštą.“

Parodą sudaro penkios eksponatų grupės. Pirmoji – tai kirilica spausdintos lietuviškos knygos, antroji – lietuviška periodika nuo „Aušros“ iki „Vilniaus žinių“, trečioji – užsienyje išleistos knygos. Tai oficialūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, leisti Rusijoje arba gavus cenzūros leidimą, ir to meto leidiniai, spausdinti JAV. Atskirą eksponatų grupę sudaro Mažosios Lietuvos leidiniai, spausdinti gotikiniu šriftu ir skirti protestantų bendruomenėms. Bene gausiausia eksponatų grupė – kontrafakcijos, leidiniai, kuriuose tikslingai suklastota jų leidimo data ar vieta.

„Pasaulinėje praktikoje kontrafakcijos yra palyginti retas reiškinys, – sakė V. Staniulis. – Tačiau spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje jos buvo smarkiai paplitusios. Kontrafakcinės knygos dažniausiai datuotos 1863, 1864 ir 1879 m.“

Anot V. Staniulio, iki 1864 m., kai caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, Vilniuje veikusioje J. Zavadskio spaustuvėje buvo spausdinama daug lietuviškų leidinių. Iki spaudos uždraudimo išspausdintus, bet neišplatintus leidinius valdžia leido parduoti. Tuo sumaniai pasinaudota – naujos knygos buvo spausdinamos, jų metrikose nurodant ankstesnius metus. 1879 m. J. Zavadskis gavo rusų valdžios leidimą porą lietuviškų maldaknygių išspausdinti lotyniškomis raidėmis. Mažosios Lietuvos spaustuvininkai, prisidengę šiais leidimais, sugebėjo išspausdinti daugiau kaip 800 pavadinimų knygų ir brošiūrų.

Už šios parodos surengimą LR Prezidentė D. Grybauskaitė gegužės 9 d. V. Staniulį apdovanojo vardiniu medaliu.

V. Staniulio apie 40 metų rinktoje ir puoselėtoje kolekcijoje – daugiau nei 30 tūkst. retų leidinių. Jis yra aktyvus knygų parodų dalyvis ir rengėjas, daugiau kaip 30 įvairių knygų ir albumų leidėjas, vienas iš tarpukariu veikusios XXVII knygos mylėtojų draugijos atkūrimo iniciatorių bei vadovų. Atkurtoji draugija nuo 1993 m. kasmet Spaudos dieną organizuoja visuomenei skirtus Knygos šventės renginius.

voruta.lt

BFL

Trakų istorijos muziejuje trečiadienį atidaroma žinomo kolekcininko bibliofilo Vidmanto Staniulio lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio leidinių paroda, pristatanti daugiau nei 150 retų eksponatų.

Ši paroda Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną eksponuota Prezidentūroje Vilniuje, o Trakų istorijos muziejus – pirmoji parodos kelionės po Lietuvos miestus stotelė.

“Neabejoju, kad ši paroda aktuali ir reikalinga visai Lietuvai, – sako V. Staniulis. – Retenybėmis tapę eksponatai liudija, kad nei keturis dešimtmečius trukę caro valdžios persekiojimai, nei griežtos bausmės neužgniaužė tautos siekio puoselėti savo kalbą ir raštą”.

Parodą sudaro penkios eksponatų grupės. Pirmoje – kirilica spausdintos lietuviškos knygos, antroje – lietuviška periodika nuo “Aušros” iki “Vilniaus žinių”, trečioje – užsienyje išleistos knygos. Tai oficialūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, leisti Rusijoje arba gavus cenzūros leidimą, ir to meto leidiniai, spausdinti JAV. Atskirą eksponatų grupę sudaro Mažosios Lietuvos leidiniai, spausdinti gotikiniu šriftu ir skirti protestantų bendruomenėms. Bene gausiausia eksponatų grupė – kontrafakcijos, leidiniai, kuriuose tikslingai suklastota jų leidimo data ar vieta.

“Pasaulinėje praktikoje kontrafakcijos yra palyginti retas reiškinys, -Tačiau spaudos draudimo laikotarpiu Lietuvoje jos buvo smarkiai paplitusios. Kontrafakcinės knygos dažniausiai datuotos 1863, 1864 ir 1879 m.”, – vardija V. Staniulis.

Anot kolekcininko, iki 1864 m., kai caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis, Vilniuje veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje buvo spausdinama daug lietuviškų leidinių. Iki spaudos uždraudimo išspausdintus, bet neišplatintus leidinius valdžia leido parduoti. Tuo sumaniai pasinaudota – naujos knygos buvo spausdinamos, jų metrikose nurodant ankstesnius metus. 1879 m. J. Zavadskis gavo rusų valdžios leidimą porą lietuviškų maldaknygių išspausdinti lotyniškomis raidėmis. Mažosios Lietuvos spaustuvininkai, prisidengę šiais leidimais, sugebėjo išspausdinti daugiau kaip 800 pavadinimų knygų ir brošiūrų.

V. Staniulio apie 40 metų rinktoje ir puoselėtoje kolekcijoje – daugiau nei 30 tūkst. retų leidinių. Kolekcininkas yra aktyvus knygų parodų dalyvis ir rengėjas, daugiau nei 30 įvairių knygų ir albumų leidėjas, vienas iš tarpukariu veikusios XXVII knygos mylėtojų draugijos atkūrimo iniciatorių ir vadovų. Atkurtoji draugija nuo 1993 m. kasmet Spaudos dieną organizuoja visuomenei skirtus Knygos šventės renginius.

Unikali paroda Trakų istorijos muziejuje bus atidaroma 16 valandą.

BFL

Birželio 9-12 dienomis į “Litexpo” parodų rūmus Vilniuje atkeliaus Tekančios Saulės šalies menai. Čia vyksiančiame II Japonijos kultūros festivalyje bei VI Tarptautinėje bonsų ir suiseki parodoje bus pademonstruota net 20 Japonijos meno šakų, kurias pristatys žinomi šios šalies menininkai.

Festivalyje viešės garsūs bonsų meistrai iš 20 pasaulio šalių. Festivalis skirtas Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečiui.

Pagrindinės parodos temos: bonsai, suiseki, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba, Nishikigoi žuvys, ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, sušių gaminimo paslaptys, kovos menai.

Ypač didelis dėmesys parodoje skiriamas vaikams ir moksleiviams, kurie turės galimybę pažinti Tekančios Saulės šalį iš arčiau. Numatomi įvairūs atrakcionai, žaidimai, konkursai. Vienas pagrindinių konkursų – piešimo konkursas “Japonijos ir Lietuvos draugystės santykiams – 20 metų”. Konkurso nugalėtojų piešiniai bus įvertinti specialiais prizais, o vėliau perduoti Japonijos ambasadai Lietuvoje.

Kvietimą dalyvauti renginyje jau priėmė Japonijos, Korėjos, Meksikos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Slovakijos, Čekijos, Slovėnijos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos, Belgijos, Anglijos, Vengrijos, Suomijos, Gruzijos, Rusijos, Lietuvos menininkai.

“Mūsų tikslas – parodos lankytojui pademonstruoti ne tik unikalius eksponatus, bet ir suteikti galimybę betarpiškai pabendrauti su žinomais meistrais, pasimokyti iš jų ir pamatyti, kaip gimsta vienas ar kitas meno kūrinys. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus, norėdamas užsiimti konkrečia meno šaka, žinotų, koks jo laukia sunkus kelias, kad pasiektų tobulybę”,- sako parodos idėjos autorius bei organizatorius Bonsai studijos įkūrėjas alytiškis Kęstutis Ptakauskas.

Keturias dienas truksiančio festivalio metu vyks ne tik parodos, bet ir įvairių meno šakų demonstracijos bei praktiniai užsiėmimai, įvairūs mokymai ir paskaitos. Taip pat iš Japonijos atvyksta tradicinės muzikos ansamblis su vienu žymiausių japoniškos fleitos solistų Seizan Sakata ir garsi džiazo pianistė bei solistė Keiko Borjeson.

Renginio globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus, reginio mecenatė – Vilniaus miesto savivaldybė.