Į „Veido“ klausimus atsako Krikščionių partijos vadovas Gediminas Vagnorius

VEIDAS: Du kartus buvote Lietuvos premjeru, tačiau pastaruosius dešimt metų iškritote iš aktyvios politikos – ar nesijaučiate politiniame užribyje?
G.V.: Tikrai nesijaučiu, o Krikščionių partija (KP) yra labai aktyvi. Be abejo norėtųsi geresnių rezultatų. Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose partija gavo 3 proc. balsų, savivaldybių rinkimuose peržengėme 4-5 proc. ribą,  o šį rudenį Seime tikimės dar geresnių rezultatų ir, manau, kad patekimo į Seimą barjerą tikrai įveiksime. Jeigu vis dėlto nepavyktų patekti į Seimą, toliau stiprinsime partiją ir ieškosime naujų žmonių, kurie padėtų laimėti kitus rinkimus.
VEIDAS: Galbūt KP susijungs su kita centro partija? Galbūt su silpstančiais liberalcentristais?
G.V.: Nemanau, kad liberalcentristai turi kokią nors ateitį – tikiu, kad KP procentas bus didesnis už kai kurias kitas partijas. Apskritai nemanau, kad potencialūs partneriai susijungimui su KP yra tam pasiruošę.
Ne kartą siūlėme Tėvynės sąjungos vadovams suvienyti jėgas – tiek prieš Seimo rinkimus, tiek praeitais metais prieš Savivaldybių rinkimus. Tačiau šioje partijoje yra keletas lyderių, kurie vengia konkurencijos ir tenkinasi esama padėtimi.
Visgi prognozuoju, kad ateityje Lietuvoje išliks tik viena centro dešinės partija.
VEIDAS: Keletas kontrolinių klausimų, parodančių, ar gerai žinote kasdienio gyvenimo problemas. Tarkime, ar žinote kiek šiandien Lietuvoje kainuoja elektros energija? Kiek kainuoja vienas litras benzino?
G.V.: Šitai aš žinau gana gerai, nes pats moku už elektrą. Tarkime, mūsų šeima moka dviem tarifais – dieninis berods yra apie 49 centus, o naktinis – apie 34 centus už kilovatvalandę (gana tiksliai – 49,7 ct/kWh ir 37,2 ct/kWh). Na, litras benzino jau kainuoja apie penkis litus (iš tiesų – apie 4,78 Lt už litrą).
VEIDAS: Koks iki šiandien susikaupęs apytikslis „Sodros“ įsiskolinimas?
G.V.: Jei neklystu, tai „Sodros“ skola šiandien turėtų siekti apie 3 mlrd. Lt (iš tiesų ji triskart didesnė – apie 9 mlrd. Lt). Užtat galiu pasakyti, kad valstybės įsiskolinimas šiandien sudaro apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto ir per pastaruosius tris metus jis padidėjo beveik 2,5 karto.
VEIDAS: Iš ko šiandien gyvenate ir kokios jūsų pajamos? Galbūt dirbate privačiame versle?
G.V.: Ne, visą laiką atiduodu partijos veiklai. Mano darbas partijoje yra nemokamas, mat gaunu valstybės rentą kaip signataras, todėl turiu galimybę nemokamai dirbti partijai – visas pajamas skiriu partinei veiklai. Rentos pakanka, juolab, kad žmona taip pat gauna pajamų. Nuo pat 1990-ųjų nedirbau privačiame sektoriuje, nes iki pat šiandienos užsiimu politika.
VEIDAS: O tai, kad imate iš valstybės rentą (2700 Lt), nors dar galėtumėte dirbti, jums neatrodo nesuderinama su deklaruojamomis vertybėmis?
G.V.: Ne, nematau nieko nesuderinamo. Gaudamas rentą, galiu nuo ryto iki vakaro užsiimti politine veikla ir atlikti partijos pirmininko pareigas. Manau, kad tai nepalyginamai naudingiau nei dirbti privačiame versle ir būti įtakojamu interesų grupių.

Darbo partijos byla rodo absoliutų mūsų teismų neveiksmingumą.

Yra pagrindo manyti, jog teismai sąmoningai leidžia, kad jais būtų piktnaudžiaujama. Juk iš tiesų byla yra ganėtinai nesudėtinga: pinigai arba buvo slepiami, arba ne. Kaip galima tokį reikalą spręsti ketverius metus? Juk liudininkus pradėta apklausti tik prieš kelis mėnesius.
Vakaruose tikrai nebūtų taip lengva kaltinamiesiems keisti advokatus, arba kad bylos nagrinėjimas būtų atidedamas vienam iš kaltinamųjų susirgus. Negalima atsikalbinėti, esą V.Uspaskichas turėjęs imunitetą, tad byla strigusi, – pati Darbo partija imuniteto neturėjo. Vienintelė šalis Europoje, kurioje dar galima šitaip užtęsti bylų nagrinėjimą, yra Italija. Ten beveik visos Silvio Berlusconi bylos baigėsi tuo, kad jose įsigaliodavo senatis.
Privalu atsižvelgti, kad jeigu tokiose bylose nepriimama jokio sprendimo, tai iš esmės kaltinamasis, jei jis nekaltas, yra nuskriaudžiamas. Tačiau šis atvejis kiek kitoks: Darbo partija akivaizdžiai pati bando vilkinti bylos nagrinėjimą. Tai rodo, kad jie patys jaučiasi kalti ir iš tiesų pažeidinėjo įstatymus. Šitai būtina pabrėžti: jeigu byla vilkinama sąmoningai, yra pagrindo manyti, kad bylą vilkinantieji žino esantys kalti.

Paklaustas apie tai, ar mėgsta greitį, buvęs Tautos prisikėlimo partijos, o dabar Liberalų ir centro sąjungos narys Vincas Babilius, ko gero, atsakytų: „Be galo!“

Visą kadenciją šį parlamentarą persekiojo policininkai, tiksliau, jų rankose esantys ir prieš nosį vis kaišiojami greičio matuokliai, todėl V.Babilius vienu metu turėjo net penkias nuobaudas už tikrai įspūdingą greičio viršijimą.
Tačiau atrodo, kad ketverius metus skraidęs kelių erelis pagaliau trenkėsi į sausą eglelę, arba į geldą, kaip sako pats V.Babilius. O kalbant žmonių kalba – tai vožtasi į kito žmogaus vairuojamą „Mazda“ automobilį ir į šviesoforą. Matyt, nuo smūgio V.Babiliaus sąžinė buvo stipriai kontūzyta, nes jis pamiršo Lietuvos įstatymus ir nukentėjusiajam bandė siūlyti kyšį, kad nebūtų kviečiama policija, o vėliau apskritai paspruko iš įvykio vietos.
Kitą dieną vargšas seimūnas priminė vieną visiems iki skausmo žinomą laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ personažą ir dievažijosi, kad „negėrė“ ir „žinojo“.
Ko gero, tai nebus paskutinė linksma nata, kuria savo kadenciją ketina baigti „prisikėlėliai“, kurie ne tik tautos neprikėlė, bet ir patys „užsilenkė“.
Ryškiausia TPP žvaigžde suspindėjo Linas Karalius, kuris po apkaltos buvo ištrenktas iš Seimo, užtat šiandien yra laisvas keliauti po Tailando viešnamius ir dergti Palangos pajūrį. O jo ištikimasis Sanča Pansa Aleksandras Sacharukas nuo nuožmaus likimo smūgių vis dėlto kažkaip išsisuko.
Kita „prisikėlusioji“ Asta Baukutė šiandien save drąsiai gali vadinti anglų kalbos bei kūdikių žindymo viešose vietose specialiste. Šios klojimo teatro „salėms“ sukirptos aktorės kompetencija pakankama ir kraustymosi paslaugas teikiančiai firmai steigti. Žinome net firmos šūkį: „Iš buto neišvežame tik lubų, sienų ir grindų!“
O štai aksominių plikės ir balso savininkai – Valinskų porelė parodė, kad jiems vidinė etika svarbiau. Jie šoko, dainavo, filmavosi laidose, vedė renginius ir kitaip save rodė, nepaisydami Seimo Etikos ir procedūrų komisijos amsėjimo.
O kur dar kiti „prisikėlėliai“: santuokų žinovas Antanas Nedzinskas, taksistų bei policijos siaubas Seimo svyruonėlis Rokas Žilinskas, smurto šeimoje tyrinėtoja Donalda Meiželytė bei kiti smulkesni TPP juokdariai.

Rodos, tauta nesnaudžia: 2011 m. spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko konferencija, kurios tema ,,Nacionalinis susitarimas dėl valstybės stiprinimo”. Kelios pastabos. Salėje matėsi apie 20 – 25 proc. tuščių vietų. Bet ne tai buvo blogiausia.

Pirmą kartą realiai susidūriau su esama demografine situacija Lietuvoje: jauniausias ir vienintelis susirinkimo dalyvis – studentų atstovas, buvo gal 25-ių. Bet ir tas po pertraukos, švelniai tariant, nusiplovė. Todėl susirinkime jaunimo daliai atstovavo penktą – šeštą dešimtmetį įpusėję dalyviai. Akivaizdu, jog kiti buvo dar garbesnio amžiaus… Deja, Lietuva tampa senų žmonių valstybe.

Buvo daug kalbų, pateikta daug Lietuvą graužiančių blogybių apibūdinimų, bet realių pasiūlymų, kaip visuomenė galėtų įtakoti politikus ir partijas artėjančiuose Seimo rinkimuose taip ir nesulaukiau. A.Matulevičius kvietė visuomenininkus vienytis. Politologas A.Kulakauskas ragino pasirašyti su seiminėmis partijomis Nacionalinį susitarimą, aiškindamas, kad visos jos atstovautų visą politinį spektrą nuo kairės ligi dešinės. Klausiau ir galvojau: kuri iš seiminių partijų yra kairės pakraipos, o kuri dešinės, jeigu, kaip tą tvirtina tie patys politologai, visos jos neatstovauja jokiai ideologijai ir visos iki paskutinio savo kūno sandaros kauliuko yra vieno politinio veido? Prasmingi buvo profesorių R.Lazutkos (Gerovės valstybės tema) ir J.Jasaičio (reformas valstybėje būtina pradėti nuo savivaldos) pranešimai. Tikrą furorą diskusijų metu salėje sukėlė ekonomistė A.Maldeikienė, emocingoje kalboje pareiškusi, kad Lietuvos valstybė sunkiai ir nepagydomai serga ir ją tiesiogine prasme prarandame. Prarandame dėl neatsakingų politikų, klanų interesų ir tingių bei abejingų šios valstybės gyventojų. Sunku nesutikti su šia nuomone.

Bet vis tiek esu idealistas ir tikiu, kad išeitis yra. Tikrai manau, jog net ir ši visuomenė gali padaryti teigiamą įtaką partinei sistemai. Jau ne kartą turėjom progos įsitikinti, kad partijomis pasitikėti negalima: savo rinkimų programose jos prirašydavo daug pažadų ir tuo „papirkdavo“ rinkėjus. Tačiau, kai ateidavo į valdžią, jos savo pažadus pamiršdavo arba kadencijos pabaigoje teisindavosi, kad koalicijos partneriai valdžioje neleido įvykdyti vieno ar kito pažado. Taip vyko ir taip vyksta rinkimai po rinkimų, o mes – rinkėjai vis lipame ir lipame ant to paties grėblio.

Matyt, taip bus tol, kol programas rašys pačios partijos. Todėl siūlyčiau, kad Nacionalinio susitarimo tekstą dėl pačių pagrindinių tautos siekių parengtų ne partijos, o visuomenės Taryba arba jos Atstovybė (ją galėtų sudaryti po vieną atstovą iš kiekvienos nacionaliniu mastu veikiančios visuomeninės organizacijos, pareiškusios norą deleguoti į ją savo atstovą). Parengusi Nacionalinio susitarimo tekstą (tai galėtų būti 10-12 punktų būtiniausių reikalavimų politinėms partijoms sąrašas), Atstovybė pakviestų visas politines partijas pasirašyti jį, o rinkėjai būtų skatinami balsuoti tik už tas partijas, kurios pakluso tautos valiai ir pasirašė Nacionalinį susitarimą.

Manau, svarbu suvokti, jog žmones buria ne pats judėjimas, o šio judėjimo deklaruojama patraukli idėja. Todėl žmonių skaičius pradžioje neturi didelės reikšmės. Todėl žymiai didesnę pridėtinę vertę toks visuomenės susirinkimas turėtų tuo atveju, jeigu jame būtų pradėti formuluoti ir diskutuoti politinėms partijoms keliami reikalavimai.

Kokie? Pavyzdžiui, progresinių mokesčių ir nekilnojamo turto mokesčių įstatymų priėmimas, siekiamo tikslo – Gerovės valstybės kūrimo įtvirtinimas Konstitucijoje, Referendumo įstatymo, įtraukiančio į valstybės valdymą ir eilinius piliečius, pataisos ir kiti klausimai (apie tai rašiau savo straipsnyje „Ar iš tiesų niekas nepasikeis 2012 m. Seimo rinkimuose?“, todėl nesikartosiu).

Šį straipsnį paskatino parašyti po to sekę įvykiai Lietuvoje. Sekmadienį Lietuva neteko Nepriklausomybės akto signataro, didžiausios Lietuvos verslo žvaigždės, Lietuvos Pramoninkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio. Ne vien pinigas valdė šį žmogų – jam rūpėjo ir Lietuva, ir jos ateitis. Tai nebuvo apspangęs liberalas, o visais atvejais subalansuota asmenybė, turinti aiškią nuostatą verslo ir jo atsakomybės prieš valstybę bei žmones klausimais. Tai didelė netektis mums visiems. Manau, jog dabar bus dedama dar daugiau pastangų, siekiant išvėdinti, t.y. liberalizuoti Darbo kodeksą, ištrinant iš jo paskutinius civilizuoto pasaulio vertybių likučius Lietuvos darbo santykių srityje.

Pirmadienio diskusija, surengta „Žinių radijuje“ Darbo kodekso liberalizavimo tema, tą patvirtina. Pagaliau darbdavių pusę atstovavęs Investuotojų forumas suformulavo poziciją – „norime, kad viskas būtų kaip Amerikoje“. Dabar bent aišku: darbdaviai socialinės Europos viduryje stato liberalią Ameriką. Keista pozicija, nes Investuotojų forume bent kol kas dominavo investuotojai iš ES ir Skandinavijos šalių. Ar tai yra tikroji jų pozicija? Tiesiog nesitiki, kad jie verčia šio forumo Vykdančiąją direktorę propaguoti daugiau Azijos regione susiklosčiusius santykius darbo srityje.

Stebina ir Darbo partijos bylos tyrimo eiga ir valstybės pozicija jos atžvilgiu. Dabar Darbo partijos lyderis „moko“ kitų partijų vadovus kaip reikia elgtis, jeigu tave sugavo vagiant: senaties terminas nurašys viską. Keista, bet VRK vadovas savotiškai padeda Darbo partijai „laimėti“ bylą. Kaip? O gi ir toliau finansuodamas iš valstybės biudžeto šią partiją, tarsi nieko nebūtų įvykę. Neteisėto finansavimo įtarimo šešėlis turėtų būti pakankamas pagrindas laikinai sustabdyti (o ne atimti) valstybinį finansavimą bet kuriai politinei jėgai. Tuo nepatenkintos partijos vadovui p.Vaigauskas galėtų pasakyti: „atneši teismo sprendimą, kad esi nekaltas, tuojau pat atgausi partijai skirtas lėšas“. Esant tokiai valstybės pozicijai Darbo partijos byla jau seniai būtų išspręsta, nes pats Viktoras lakstytų paskui teisėjus. Pagalvokime: kas būtų, jeigu Darbo partijos vietoje būtų neparlamentinė partija? Ar kam kyla abejonės dėl dvigubų standartų?

Pirmadienį pasistūmėta ir partijų finansavimo klausimu. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas apkaltino neparlamentines partijas tuo, kad pastarosios savo veiklai gauna finansavimą iš kitų šalių (suprask – per legaliai Lietuvoje veikiančius ūkinius subjektus). Juokingas argumentas, tarsi seiminės partijos iš tokių ūkinių subjektų negautų paramos? O gal tai kaip tik ir rodo, jog dabartinė partijų veiklos finansavimo sukurta sistema yra ydinga? Po to, kai buvo paviešinta, kad partijų rėmėjai už paaukotas partijoms lėšas (24 mln.Lt) atsiima „tik“ 20 milijardų per viešuosius pirkimus, nenorom kyla klausimas: tai kurios partijos pavojingesnės valstybei? Kiek dar laiko reikia politikams, jog suvoktų, kad partijų finansavimo įstatymas visų pirma pažeidžia teisingos politinės konkurencijos sąlygas ir kelia grėsmę valstybei bei jos gyvybingumui.

Net ir Prezidentės šiuo klausimu Seimui pateiktos pataisos yra pavojingos demokratiniam šalies vystymuisi. Jos yra nepakankamos, nes nepaliečia partijų finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos atnaujinimo ir užtikrina finansavimą tik seiminėms partijoms. Tokiomis pataisomis Prezidentė skatina įtvirtinti Lietuvoje politinę sistemą pagal amerikietiškąjį pavyzdį – dvipartinę sistemą. Ir vėl, neturėdami aiškios valstybės vizijos, statome amerikas?

Jeigu mūsų valstybę palyginsim su medžiu, tai šiandien šis medis yra pusiau sudžiūvęs – pažeistos jo šaknys, kamienas ir šakos. Tauta – tarsi vanduo, suteikia medžiui gyvybę ir užtikrina jo ilgaamžiškumą. Du dešimtmečius savo medį (valstybę) laikėme sausros sąlygomis (nušalinome tautą nuo valstybės valdymo, politikai ignoravo tautos siekius), todėl dalis vandens (tautos) šiandieną girdo kitus, žymiai stipresnius kaimyninius medžius. O ar įsisąmoniname, kad sukultūrintam parke pirmiausiai pjaunami paliegę medžiai? Ko galima laukti toliau: ES subyrėjimo ir naujos Eurazijos saulės? Negi esame tauta, kuriai laikas ir aplinkybės ištrynė valstybingumo genus, kad elgsimės tarsi vaikai, kuriems tėvų ir senelių padovanotas žaislas (valstybė) jau atsibodo ir metame jį į tamsiausią kertę?

Pašalinkim nudžiūvusias šaknis, apgenėkime tokias pat šakas, duokim medžiui pakankamai vandens ir nurinkime medį graužiančius parazitus. Atgaivinkime tai, ką patys sąmoningai ir nesąmoningai sunaikinome

Paskutinė naujiena apie Prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės ir “ubagų karaliaus” Vytauto Šustausko tandemą politologų buvo įvertinta kaip itin nevykęs sumanymas.
“Mano nuomone, tokia partija neturi perspektyvų, – teigia politologė Jūratė Novagrockienė. – Viena vertus, tai žmonės iš labai skirtingų socialinių ir moralinių sluoksnių, kita vertus, K.Brazauskienė to niekad nedarytų, jei būtų gyvas A.Brazauskas.”
Žinią apie V.Šustausko kuriamą partiją pirminiu Atkurtos Lietuvos Prezidento sąjungos pavadinimu, prie kurios ketina prisidėti, o gal netgi jai vadovauti K.Brazauskienė, į miltus sumalė ir politologas Alvidas Lukošaitis. “Tai absurdiškai visomis prasmėmis atrodanti idėja”, – komentavo A.Lukošaitis, o jo kolega Tomas Janeliūnas savo ruožtu stebėjosi, kad K.Brazauskienė sutinka taip lengvai naudoti Prezidento vardą tokiems naujiems dariniams, kurie, panašu, užsiimtų gatvės lygio politika.
“Tikėtis, kad V.Šustausko politinė partija laimės bet kokius rinkimus, tai tas pats, kas tikėti Minedo pažadais, jog jis laimės “Euroviziją”. O a.a. A.Brazausko vardo naudojimas naujos partijos programoje vargu ar iškels K.Brazauskienę į politinio elito sluoksnius. A.Brazausko gerbėjai vertino prezidentą ne dėl jo antrosios žmonos, o dėl asmeninių lyderio savybių”, – tvirtina T.Janeliūnas, pritardamas Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus nuomonei, kad K.Brazauskienė kompromituoja savo vyro atminimą.
Politologai skeptiškai atsiliepia ir apie teisėjos Neringos Venckienės kuriamą partiją, tuo tarpu atitinkami Vilniaus mero Artūro Zuoko planai vertinami kaip logiškas žingsnis. “A.Zuoko tikslas steigiant nepartinį judėjimą buvo aiškus – kova dėl valdžios Vilniuje, – tęsė politologas T.Janeliūnas. – Juk dėl valdžios demokratinėse šalyse kovoja būtent politinės partijos, o ne kažkokie visuomeniniai judėjimai. Todėl natūralu, kad A.Zuoko komanda ketina įsiteisinti kaip partija.” J.Novagrockienė pridūrė, kad be partijos A.Zuokas ne tik neišsilaikytų mero poste, bet ir negalėtų įgyvendinti didesnių politinių ambicijų.
Na, o vertindamas kitų politinių veikėjų suaktyvėjimą prieš būsimus rinkimus, A.Lukošaitis sakė tegalįs patarti negaišti laiko, nes Lietuvos partinės sistemos rinka jau seniai užpildyta gana įgudusių žaidėjų.

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad “mokame ir galime suvaldyti krizę”.

“Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ekonomikoje daug dalykų gerėja”, – Vilniuje šeštadienį vykstančio partijos suvažiavimo delegatams sakė A. Kubilius, priekaištaudamas opozicijai, kad ji kartais elgiasi destruktyviai.

Tačiau, Premjero teigimu, klaidinga būtų manyti, kad galima atsipalaiduoti.

A. Kubilius pranešė, kad ekonomikos atsigavimą pirmiausia pajus pensininkai, kuriems bus atstatytos pensijos, o Seimo ir Vyriausybės nariai su savo atlyginimais turi likti paskutiniai.

Pasak TS-LKD pirmininko, kovojant su krize prioritetas buvo atsakomybė, o ne politinio populiarumo išsaugojimas. Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai vertina atsakomybę.

Politiko teigimu, krizė pamokė, kad gerovė gali būti kuriama ant tvirtų pamatų, todėl vienas svarbiausių uždavinių dabar yra dėti ilgalaikius pamatus ekonomikai ir ypač energetikai.

Kovą už energetinę nepriklausomybę A. Kubilius palygino su kova už nepriklausomybę nuo sovietinės imperijos. “Politinė-ekonominė imperija subyrėjo, bet energetinė vamzdžių ir laidų imperija išliko, ji priešinasi mūsų laisvei ne mažiau nuožmiai negu prieš dvidešimt metų, bet mes jau žinome, kas yra laisvė, ir mūsų nesustabdysi”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

A. Kubilius pažymėjo, kad kurti ilgalaikę ateitį tebekliudo oligarchinės struktūros, siekiančios paveikti valstybės sprendimus savo naudai. ”Oligarchams labiausiai nesinori sąžiningos konkurencijos. Išsivaduoti iš oligarchinių korupcinių tradicijų nėra lengva, tačiau laikymasis tokių tradicijų yra beviltiškas bandymas laikytis neišvengiamai praeinančios praeities – nuo stambių dalykų, kaip LEO, iki smulkių dalykų, kaip kasos aparatai. Mes einame į priekį ir eisime toliau”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas. Jis taip pat kvietė neapsiriboti vien materialiais dalykais, nes “žmonės yra gyvi ne vien duona”, ne mažiau svarbūs dvasios reikalai, visuomenės ir žmonių savijauta. “Jeigu lietuviai nenorės gyventi Lietuvoje, nes nesijaus čia gerai, jeigu jie geriau jausis Londone ar Dubline nei Vilniuje ar Kaune – bus blogai, bus labai blogai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, rinkos principų perkėlimas į šeimą ir bendruomenę yra nepriimtinas, gyvybės apsauga – ne vien asmens pasirinkimas. “Mažoji bendruomenė – šeimos, mokyklos, kaimynų, bažnyčios, savivaldos bendruomenė žmogaus gyvenime didele dalimi lemia didžiausią dalyką – asmeninę laimę, gerą savijautą. Šiuos paprastus laimės pamatus mes taip pat turime sukurti”, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Jo teigimu, netikėjimo ir nepasitikėjimo kultūra, išsiplėtojusi ar išplėtota mūsų terpėje, yra blogiau nei “paukščių gripo” ar “e.coli” virusas. “Tikras patriotizmas yra ne verkšlenimas ir baimė, bet tikėjimas ir rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme. Į laiminčią tėvynę grįžtama, iš pralaiminčios, deja, dažnai bėgama”, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak TS-LKD pirmininko, būtina telkianti lyderystė. “Mūsų svarbiausias tikslas po krizės – atsinaujinti, atgaivinti Lietuvos dvasią. Tą turi daryti atsinaujinanti, atsigaivinanti partija. Todėl vėl aktualus Maironio kvietimas “Užtrauksime naują giesmę broliai, kurią jaunimas tesupras”. Tik atsinaujinusi, nešanti viltį ir pasitikėjimą, atvira diskusijoms, bet gebanti priimti sprendimus partija gali laimėti Seimo rinkimus – “kad pradėti darbai nesustotų”, – sakė TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.

TS-LKD lyderis linkėjo savo partijai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus.

“Esame ne nostalgijos, ne sovietinės praeities, o ateities partija”, – tvirtino A. Kubilius.

Suvažiavime kalbėjusi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino jau penktai kadencijai partijos pirmininku išrinktą A. Kubilių.

“Mielas Andriau, gerai suprantu, kad premjero darbą derinti su partijos pirmininko darbu yra labai sunku. Bandžiau šią naštą Tau palengvinti, tačiau pats tam pasipriešinai, tad aš šitoj situacijoj galiu tik palinkėti nepamiršti, kad ir toliau esi ne tik premjeras, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, kuris turi vykdyti duotus partijai pažadus. O tam, kad to nepamirštum, dovanoju Tavo pažadus bendrapartiečiams, kuriuos siūlau pasikabinti prie savo darbo stalo”, – sakė I. Degutienė, įteikdama A. Kubiliui įrėmintus jo pažadus.

I. Degutienė pastebėjo, kad sunkiai, bet sutelktai šalis brenda iš krizės duobės, valstybė po truputį atsigauna, bet…. vėl artėja Seimo rinkimai.

“Ar mes sugebėsime juos laimėti ir pratęsti pradėtus darbus? Kokie mes patys šiandieną? Kaip mus vertina mūsų rinkėjai? Kodėl mūsų piliečiai taip nemėgsta partijų, kodėl daugumai jos tapo vos ne keiksmažodžiu? Atsakymus rasime pamatinėje krikščioniškoje nuostatoje – pasaulį pradėk tobulinti nuo savęs.

Patrauklūs kitiems tapsime tik keisdamiesi patys – jei savo programoje kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai pirmiausia tokią pavyzdinę bendruomenę turime sukurti savo partijoje. Aktyvią, neabejingą, kurioje nebijotume reikšti savo nuomonės, kurioje girdėtume vieni kitus”, – sakė politikė.

Jos teigimu, neturime visuomenei atrodyti tokia organizacija, kuri dengia saviškių negerus darbus ir griežtai baudžia už kitokią nuomonę ar kritiką, tegul pareikštą ir ne pačia tinkamiausia forma.

“Šiandien mes, politikai, dažnai priekaištaujame piliečiams, kad jie pasyvūs rinkimų metu, kad tik kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų renka savo valdžią. Tačiau, mieli bendražygiai, mūsų partijos vidiniuose rinkimuose taip pat balsavo mažiau nei 60 procentų partiečių, nors atrodytų, kad partija turėtų būti itin politiškai aktyvių piliečių sambūris”, – apgailestavo I. Degutienė.

Pasak politikės, bendrystė tarp praeities, dabarties ir ateities, tarp gyvųjų, mirusiųjų ir dar negimusių – tai brandžios ir stabilios visuomenės būtinybė.

“Manau, kad šios esminės nuostatos turėtų būti labiausiai akcentuotos būsimoje Tėvynės sąjungos rinkimų į Seimą programoje. Mūsų visų uždavinys šias nuostatas pateikti taip, kad rinkėjai aiškiai suprastų, kuo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skiriasi nuo kitų partijų ir kodėl verta už ją balsuoti”, – sakė I. Degutienė.

Šeštadienį vykusiame TS-LKD suvažiavime dalyvavo apie 680 delegatų.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

Vilnius, birželio 18 d. (BNS). Seimo pirmininkė Irena Degutienė šeštadienį priminė konservatorių lyderiui premjerui Andriui Kubiliui jo duotus pažadus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimų kampanijos metu.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

Tuo metu rinkimuose jam nusileidusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nesijaučianti “labai pralaimėjusi”.

“Aš tokį partijos narių balsavimą (…) vertinu kaip labai svarbų mandatą mano, kaip premjero, ir Vyriausybės darbų tęstinumui, pagrindinių darbų – finansų stabilizavimo, ekonomikos atsigavimo reikaluose, energetikos, kovos su korupcija reikaluose. Sėkmingai įgyvendindami šiuos darbus kartu su Seimu, su Seime veikiančia valdančiąja koalicija mes, kaip partija, esu įsitikinęs, labai sėkmingai ateisime ir į kitų metų Seimo rinkimus, kuriuose taip pat nugalėsime”, – paskelbus rinkimų rezultatus spaudos konferencijoje pareiškė A.Kubilius.

Partijos pirmininko pasikeitimo šiuose rinkimuose itin siekę tautininkai, pasak premjero, turėtų priimti daugumos partijos narių nuomonę.

“Partija yra demokratinė organizacija ir partijos nariai galėjo įsiklausyti į pačius įvairiausius argumentus – įvairių grupių, įvairių skyrių, įvairių bendrijų, ir tai yra gerai, kad tie argumentai buvo sakomi. Bet partija apsisprendė. Partijos narių dauguma apsisprendė iš tikrųjų labai geruose, intensyviuose, konkurencinguose rinkimuose. Ir demokratinė organizacija yra gyvybinga ir gyva tada, kai tie, kurie galvoja kitaip, priima daugumos priimtą sprendimą kaip visos partijos sprendimą”, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė A.Kubilius.

I.Degutienė, šeštadienio vakarą kartu su A.Kubiliumi dalyvavusi spaudos konferencijoje, teigė tikėjusis skaudesnio pralaimėjimo.

“Aš iš viso nesijaučiu pralaimėjusi. Pirmiausia aš džiaugiuosi tuo, kad laimėjo TS-LKD ir džiaugiuosi, kad demokratiniai procesai mūsų partijoje yra taip suprantami, jog kiekvienas partijos narys galėjo išreikšti savo poziciją. Labai esu laiminga ir džiaugiuosi. Nesijaučiu labai pralaimėjusi, nes, atvirai pasakius, galvojau, kad pralaimėsiu daugiau”, – paaiškėjus rinkimų rezultatams žurnalistams sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė pridūrė, kad partijai liekantis vadovauti A.Kubilius turės atsižvelgti į ją palaikiusių partiečių poziciją.

“Aišku, Andrius turės įsiklausyti ir į kitų, kurie už mane balsavo, tam tikrą nuomonę ir nuo to mums tikrai yra tiktai geriau”, – dėstė ji.

I.Degutienė, be kita ko, išsakė nuomonę, kad į Seimo rinkimus 2012-aisiais partiją vedant A.Kubiliui, ji turi “didelį šansą” juose nugalėti.

Premjeras savo ruožtu pripažino, kad artėjant Seimo rinkimams vienas iš jo laukiančių darbų yra pasiekti partijoje didesnio susiklausymo.

“Mums labai svarbi yra tolesnė vidinė konsolidacija, kaip Irena sako, įsiklausyti į visas nuomones, jas apjungti ir po to jas efektyviai įgyvendinti”, – teigė jis.

Su šampano buteliu į partijos būstinėje Vilniuje vykusią spaudos konferenciją atvykusi I.Degutienė sveikindama A.Kubilių palygino save su šią savaitę kovoje dėl Lietuvos čempionų vardo “Lietuvos rytui” pralaimėjusiu “Žalgiriu”.

“Ką tik “Lietuvos rytas” pralaimėjo “Žalgiriui”, tai ir palyginau. Varžybos buvo užvakar. Tuo labiau, kad aš Kaune labai žiauriai pralaimėjau” – su šypsena veide kalbėjo I.Degutienė.

A.Kubilių naujai dvejų metų partijos pirmininko kadencijai dar turės patvirtinti TS-LKD suvažiavimas, šaukiamas birželio viduryje. Šeštadienį pasibaigus balsavimui partijos skyriuose paaiškėjo, kad už A.Kubilių balsavo 5 tūkst. 546 partiečiai, už I.Degutienę – 4 tūkst. 628 partijos nariai.

Konservatorių vadovą slaptu balsavimu galėjo rinkti visi TS-LKD nariai, kurių, partijos teigimu, yra 17 tūkst. Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. partiečių – jie penktadienį ir šeštadienį balsavo TS-LKD vietos skyriuose, o neturintieji galimybės šiomis dienomis balsuoti partijos skyriuose savo valią pareiškė per išankstinį balsavimą gegužės 17–19 dienomis TS-LKD centrinėje būstinėje.

Į partijos pirmininkus dar buvo iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, Gintaras Songaila bei konservatorių Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis. V.Stundys ir K.Masiulis savo kandidatūras atsiėmė I.Degutienės naudai, varžytis dėl partijos pirmininko atsisakė ir M.Adomėnas. Tuo metu G.Songailai, šiuo metu jau pašalintam iš partijos, bei N.Puteikiui kelią dalyvauti rinkimuose užkirto partijos partijos Priežiūros komitetas. Komitetas pasiūlė prezidiumui šių kandidatų neregistruoti, argumentuodamas netinkama reputacija.

A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Kaip rodo šeštadienį dienraščio “Lietuvos rytas” paskelbta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” apklausa, konservatoriai yra trečia pagal populiarumą partija šalyje po socialdemokratų ir “tvarkiečių”. Pagal gegužės 5-12 dienomis atliktą apklausą, TS-LKD Seimo rinkimuose dabar surinktų 10,4 proc. rinkėjų balsų.

Parlamentaras Gintaras Songaila pašalintas iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė TS-LKD Priežiūros komitetas, BNS patvirtino šio komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius.

“Skųsdamas partijos bendruomenės sprendimą teismui G.Songaila šiukščiai pažeidė įstatuose nustatytą tokių sprendimų skundimo tvarką, ir dėl to pašalintas iš partijos”, – sakė A.Andriuškevičius.

TS-LKD pirmininkas premjeras A.Kubilius ketvirtadienio rytą sakė apie šį Priežiūros komiteto sprendimą dar nežinantis, tačiau pabrėžė, jog komitetas turi didelį autoritetą ir jo sprendimai nediskutuojami.

“Vakar popietę nebuvau Vilniuje. Bet žinau, kad į Priežiūros komitetą kreipėsi grupė partijos narių, išties išsakydami nepasitenkinimą pastarojo meto jo veiksmais, ir ypač kai dėl Vilniaus miesto partijos tarybos priimto sprendimo dėl koalicijos formavimo G.Songaila sugebėjo tokį bendrapartiečių sprendimą apskųsti teismui”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.

Jis pridūrė, kad “Priežiūros komitetas mūsų partijoj turi tikrai labai didelį autoritetą, tai kaip Konstitucinis Teismas koks, ir mes jo sprendimų nediskutuojam ir neginčijam”.

Vilniaus miesto mero rinkimų išvakarėse G.Songaila kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą sudaryti koaliciją su Valdemaro Tomaševskio bloku. Taip pat Seimo narys paprašė teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai sustabdyti minėtą sprendimą, kol teismas išnagrinės ieškinį.

Savo ieškinį parlamentaras grindė teigdamas, kad TS-LKD principinės nuostatos, kurios remiasi pagarba valstybei, jos Konstitucijai bei įstatymams, valstybinės kalbos puoselėjimu, iš esmės prieštarauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nuostatoms.

Opozicinė Darbo partija sekmadienį renkasi į posėdį Kėdainiuose, kuriame žada aptarti praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus ir spręsti dėl Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) prisijungimo.

Sprendimą derėtis jungtis prie “darbiečių” praėjusią savaitę priėmė Naujosios sąjungos taryba, apie planuojamą jungimąsi tuomet pranešė abiejų šių partijų lyderiai.

NS lyderis Artūras Paulauskas tvirtino, kad socialliberalus jungtis paskatino nepatenkinami praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai. A.Paulauską tuomet V.Uspaskichas sveikino su, jo žodžiais, brandžiu sprendimu.

Prisijungus socialliberalams bus išlaikytas Darbo partijos pavadinimas. V.Uspaskichas tvirtino, kad A.Paulauskui bus siūlomas Darbo partijos vicepirmininko, prezidiumo ir tarybos nario postas bei vieta partijos kandidatų į Seimą dešimtuke.

“Darbiečiai” Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusios savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Valdančioji partija “Vieningoji Rusija” pranešė, kad nagrinėja klausimą iškelti ministrą pirmininką Vladimirą Putiną kandidatu į prezidento postą.

Praėjus dienai po to, kai prezidentas Dmitrijus Medvedevas apsikeitė su V.Putinu replikomis apie 2012 metų rinkimus, “Vieningosios Rusijos” generalinės tarybos prezidiumo sekretoriaus pavaduotojas Jurijus Šuvalovas paskelbė, kas dabar yra svarbiausia partijai.

“Nuo partijos įsteigimo Vladimiras Putinas yra mūsų lyderis, kurį remia visuomenė. Todėl mes norėtume matyti Vladimirą Putiną “Vieningosios Rusijos” sąrašo priekyje šių metų gruodį, – cituoja J.Šuvalovo žodžius oficialus partijos tinklalapis. – Ir jo kandidatūrą mes nagrinėjame pirmiausia, spręsdami klausimą, kokį kandidatą mūsų partija iškels prezidento rinkimuose”.

Antradienį interviu Kinijos spaudai D.Medvedevas pakartojo, jog neatmeta galimybės iškelti savo kandidatūrą antrajam laikotarpiui ir pažadėjo išspręsti šį klausimą artimiausiu laiku. Kitą dieną V.Putinas paragino nutraukti “bruzdėjimą” dėl prezidento rinkimų, kad nebūtų suklaidinta biurokratija, taip pat sakė, jog tikriausiai eis į rinkimus.

D.Medvedevo iškėlimo į prezidentus šalininkai, kaip ir jų oponentai iš V.Putino rėmimo grupės, sako, kad “Vieningosios Rusijos” pozicija lemiamo vaidmens nesuvaidins.

Valstybės Dūmos deputatas, valdžios partijos narys Konstantinas Zatulinas, viešai remiantis idėją, kad V.Putinas sugrįžtų į prezidentus, mano, kad S.Medvedevas jau viduje apsisprendė kelti savo kandidatūrą rinkimuose ir nesidairys į “Vieningąją Rusiją”.

“Aš nemanau, kad Šuvalovas tai sako, vykdydamas Putino užduotį. Tikriausiai tam tikri “Vieningosios Rusijos” sluoksniai priėjo prie išvados, kad negalima vilkinti pareiškimo dėl savo požiūrio ir atsižvelgti į balsą tų, kurie mano, kad reikia parodyti savo ketinimus, – sakė K.Zatulinas. – D.Medvedevas sprendimą dėl savo iškėlimo priėmė, ir dabar turima omenyje tai, kad reikia laikytis įsigalėjusios tvarkos ir formalumų. Abu tikriausiai kels kandidatūras, o “Vieningoji Rusija” rems V.Putiną”.

Paramą D.Medvedevo iškėlimui į prezidentus kovą pareiškė prezidento globojamo Dabartinės plėtotės instituto vadovybė, pasiūliusi jam kaip programą dokumentą “2012 metų strategija”, pilną liberalių sumanymų.

Vienas strategijos autorių Borisas Makarenka vadina “visiškai natūraliu” partijos norą matyti savo lyderį kandidatu į prezidentus, bet tai nekeičia jėgų išsidėstymo.

“Vieningoji Rusija” reikiamu laiku bus informuota, ką ji turi iškelti kandidatu į prezidentus. Šis laikas dar neatėjo”, – sako ekspertas.

J.Šuvalovas pareiškė, jog “Vieningosios Rusijos” tikslas – kad jos kandidatas laimėtų 2012 metų prezidento rinkimus ir kad partija iškovotų parlamento daugumą per Valstybės Dūmos rinkimus gruodį.

Per praėjusius rinkimus valdančioji partija, įrašiusi V.Putiną pirmojoje savo sąrašo eilutėje, gavo žemuosiuose rūmuose konstitucinę daugumą, o prezidento rinkimuose rėmė D.Medvedevą. Kelti savo kandidatūrą į prezidentus jam pasiūlė V.Putinas, kuriam pagal konstituciją negalima buvo balotiruotis trečiajam laikotarpiui iš eilės.

Algirdui Butkevičiui kol kas nematyti konkurencijos šio mėnesio pabaigoje vyksiančiuose opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose.

Partijos sekretoriato atstovas Antanas Valys penktadienį sakė, kad kol kas vienintelis jam žinomas oficialiai iškeltas kandidatas yra dabartinis partijos pirmininkas A.Butkevičius. Galutinis kandidatų sąrašas bus žinomas kitą savaitę.

“Šiuo metu vyksta ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai, kurių metu keliami kandidatai. Iki šiol, kiek žinau, oficialiai yra iškeltas vienintelis A.Butkevičius. Šią savaitę susirinkimai jau baigiami, liko tik kelių skyrių kitą savaitę, tad kitą savaitę bus aiškus galutinis iškeltų kandidatų sąrašas”, – BNS sakė A.Valys.

Europarlamentaras Zigmantas Balčytis BNS penktadienį sakė esąs informuotas, jog jo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose iškėlė Šilalės skyrius, tačiau pranešė, jog kandidatuoti atsisako.

“Negaliu sėdėti ant dviejų kėdžių, nereikia apgaudinėti nei rinkėjų, nei savęs. Yra ketverių metų laikas, turime duoti dabartiniam partijos pirmininkui galimybę tęsti pradėtus darbus ir vesti partiją į Seimo rinkimus”, – BNS sakė Z.Balčytis, prieš dvejus metus A.Butkevičiui pralaimėjęs partijos pirmininko rinkimuose.

Partijos pirmininko rinkimuose dalyvauti, jei ir būtų iškeltas, neketina ir buvęs socialdemokratų vadovas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas.

“Aš jau per tarybos posėdį sakiau, kad į pirmininkus nekandidatuosiu, turi būti kaita, mes ne konservatoriai”, – BNS sakė G.Kirkilas.

Lietuvos socialdemokratų partija balandžio 30 dieną suvažiavime rinks partijos lyderį. A.Butkevičius partijos pirmininku dvejų metų kadencijai buvo išrinktas 2009 metų kovo 7 dieną.

Iki išrenkant A.Butkevičių partijai dvejus metus nuo 2007-ųjų vadovavo G.Kirkilas, tuomet šiame poste pakeitęs ilgametį partijos lyderį Algirdą Mykolą Brazauską.