Krikščionių partija pranešė iš savo gretų pašalinusi Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininką Roką Žilinską.

“Rokui Žilinskui vakar dar kartą nusižengus etikai ir sukompromitavus Seimo nario vardą, Krikščionių partija, remdamasi Partijos Etikos komisijos išvada, pašalino jį iš savo narių”, – teigiama ketvirtadienį išplatintame partijos pranešime.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius siūlo Seimo frakcijai šalinti Roką Žilinską ir iš frakcijos narių.

“Mes vadovaujamės moralios politikos nuostatomis ir raginame kitas partijas griežčiau vertinti savo narių elgesį Seime bei savivaldybių tarybose ir taip siekti piliečių didesnio pasitikėjimo politine valdžia”, – pranešime cituojamas G.Vagnorius.

Naujienų portalas lrytas.lt paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje skelbiama, kad R.Žilinskas būdamas neblaivus trečiadienį vedė Seimo Atominės energetikos komisijos posėdį.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko posto pasiryžusi siekti Seimo pirmininkė Irena Degutienė antradienį sakė, kad partijai reikia daugiau realių darbų ir mažiau intrigų.

Taip pat I.Degutienė sakė apsisprendusi dalyvauti partijos lyderio rinkimuose, kad šie pagaliau būtų demokratiški, ir sako tokiu žingsniu siekianti ne skaldyti partiją, o priešingai – ją vienyti.

“Pirmiausia partijai reikia daugiau atvirų pokalbių, daugiau nuoširdžių pasikalbėjimų, daugiau diskusijų ir turbūt daugiau realių darbų ir mažiau intrigų”, – spaudos konferencijoje I.Degutienė atsakė į klausimą, kokių pokyčių reikėtų konservatoriams.

“TS-LKD yra, manau, demokratiška partija, ir iki šiol tikrai mes neturėjom demokratiškų partijos pirmininko rinkimų, kadangi ir aš pati du kartus esu atsisakiusi dalyvauti tokiuose rinkimuose. Manau, kad mes esam brandi partija, ir turim žengti tą žingsnį, ir tikrai turėti demokratinius partijos vadovo rinkimus, ir aš apsisprendžiau rinkimuose, tuo labiau, kad turiu pasitikėjimą, ir nemažai skyrių iškėlė mano kandidatūrą”, – kalbėjo I.Degutienė.

Pasak I.Degutienės, jos žingsnis mesti iššūkį partijos vadovo rinkimuose dabartiniam pirmininkui A.Kubiliui nėra partijos skaldymas.

“Tai yra dar didesnis partijos vienijimas, mes darkart parodom, kad partija yra demokratiška, ir kad mes eisim būtent tokiu keliu, stiprindami partiją, tiek galėdami atviriau kalbėti, reikšti nuomones, kurios, natūralu, gali ir turi būti įvairios. Jei partijos žmonės kalbės vienu balsu, tai jau bus ne Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, o tai bus komunistų partija”, – sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat tvirtino į Ministrų kabineto vadovo kėdę nesitaikanti ir deklaravo paramą A.Kubiliui kaip premjerui.

“Visada palaikiau ir palaikysiu A.Kubilių kaip Vyriausybės vadovą, kuris tikrai padarė nepaprastai daug darbų, kurie šiandien reikalingi Lietuvai, jos žmonėms, tie darbai buvo nepopuliarūs, bet reikalingi. Galbūt pateikimas tų darbų nebuvo toks, kokio norėjosi, bet palaikiau ir palaikysiu A.Kubiliaus kaip premjero poziciją”, – sakė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė I.Degutienė antradienį paskelbė apsisprendusi dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose.

I.Degutienės kandidatūrą rinkimuose į TS-LKD iškėlė 15 skyrių ir bendruomenių, dabartinį vadovą A.Kubilių – 33 skyriai ir bendruomenės.

Taip pat į partijos pirmininkus iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, Gintaras Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

V.Stundys, K.Masiulis ir M.Adomėnas antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai.

Kovoti dėl partijos vadovo posto buvo pasiryžęs parlamentaras G.Songaila ir N.Puteikis, tačiau, neoficialiomis žiniomis, pirmadienio vakarą jų kandidatūroms nepritarė TS-LKD Priežiūros komitetas.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė apsisprendė dalyvauti valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose.

Parlamento vadovė sako, kad jos apsisprendimą dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose lėmė ne tik partijos narių, skyrių ir bendruomenių pareikšta pozicija, bet ir asmeninis įsitikinimas, kad “rinkimai turi būti tikri, ir partijos pirmininkas renkamas daugiau negu iš vienos kandidatūros”.

“Taip pat tikiuosi, kad mano kandidatavimas ne tik suteiks realią galimybę rinktis, bet ir svariai prisidės prie partijos demokratėjimo, atvirumo, įsiklausymo į kitas nuomones, paskatins partiją modernesniam vadovavimui bei pagyvins diskusijas apie mūsų tapatybę, puoselėjamas vertybes ir politinius pasirinkimus bei tokių pasirinkimų teisingumą”, – sako I.Degutienė.

Ji taip pat tvirtina, jog dalyvaudama partijos pirmininko rinkimuose nemeta iššūkio dabartiniam jos vadovui A.Kubiliui kaip premjerui.

“Priešingai, dar kartą galiu patvirtinti, kad net ir išrinkus mane TS-LKD pirmininke, dėsiu visas pastangas, kad A.Kubilius ir toliau vadovautų Vyriausybei”, – išplatintame pranešime cituojama parlamento vadovė.

“Nuoširdžiai tikiuosi, kad mano kandidatavimas dar labiau sustiprins Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, atvers naujas perspektyvas ir galimybes, o taip pat dar labiau mus sutelks ir suvienys apie bendras mums visiems politines vertybes ir bendram darbui vardan tos Lietuvos”, – teigia ji.

I.Degutienės kandidatūrą rinkimuose į TS-LKD iškėlė 15 skyrių ir bendruomenių, dabartinį vadovą A.Kubilių – 33 skyriai ir bendruomenės.

Taip pat į partijos pirmininkus iškelti parlamentarai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Valentinas Stundys, Gintaras Songaila bei Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis.

V.Stundys ir K.Masiulis antradienį BNS sakė atsiimantys savo kandidatūras I.Degutienės naudai.

“Atsisakau tokios idėjos (kandidatuoti – BNS), nes Irena Degutienė sutiko. Aš buvau apsisprendęs nedalyvauti rinkimuose, jeigu I.Degutienė dalyvaus”, – teigė K.Masiulis.

Iš rinkimų kovos antradienį pasitraukė ir M.Adomėnas. Partijos kolegoms išsiųstame laiške jis teigė, kad “šiuo mūsų partijai nelengvu ir sudėtingu metu, iškeliančiu neeilinius iššūkius ir reikalaujančiu ypatingos santarvės, partijai turi vadovauti žmogus, turintis išskirtinę patirtį ir autoritetą”.

Be to, būtina užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą ir “parodyti mūsų, kaip didžiausios Lietuvos politinės jėgos, susitelkimą, vieningumą ir ryžtą”.

Kovoti dėl partijos vadovo posto buvo pasiryžęs parlamentaras G.Songaila, tačiau pirmadienio vakarą jo kandidatūrai nepritarė TS-LKD Priežiūros komitetas. Ar jam leisti dalyvauti pirmininko rinkimuose, galutinai spręs TS-LKD prezidiumas antradienio vakarą.

Kol kas apie savo sprendimą nepranešė N.Puteikis.

TS-LKD tarybos numatyta tvarka, patvirtinus kandidatus į partijos pirmininkus, mėnesį vyks agitacija, vėliau, iki gegužės 26-osios, – balsavimas skyriuose. Po to bus šaukiamas suvažiavimas, kuris patvirtins visuotinai išrinktą pirmininką.

Dabartinio partijos pirmininko premjero A.Kubiliaus dvejų metų kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė rimtos konkurencijos iš kokio nors trečio kandidato neturėtų sulaukti, prognozuoja frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma.

“Nemanau, kad kas nors trečias galėtų sudaryti rimtą konkurenciją šiems dviems kandidatams. Jeigu A.Kubilius ir I.Degutienė abu duos sutikimą, tai ir bus pagrindinė konkurencijos ašis tarp jų”, – žurnalistams trečiadienį sakė J.Razma.

Kita vertus, politikas pripažino nežinantis, ar jie abu sutiks kandidatuoti.

Seimo pirmininkė I.Degutienė trečiadienį sakė, kad vėliau apsispręs, ar dalyvauti partijos vadovo rinkimuose.

“Jeigu skyriai kels, tai pasižiūrėsiu, kokia bus situacija. Jeigu būsiu iškelta, tai tada ir pamąstysiu. Bet šiandien negaliu į šitą klausimą niekaip atsakyti, nes nežinau, ar būsiu iškelta”, – Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Dabartinio partijos pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus kadencija TS-LKD vadovo poste baigiasi birželio mėnesio antroje pusėje. Partijos skyriai kandidatus kels iki balandžio 11 dienos.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas (Brajenas Kovenas) šeštadienį pareiškė atsistatydinąs iš partijos “Fianna Fail” vadovo posto, artėjant kovo 11 dieną numatytiems rinkimams.

“Atsižvelgdamas į visas (aplinkybes) ir aptaręs šį klausimą su savo šeima, aš nusprendžiau, savo paties nuožiūra, pasitraukti iš “Fianna Fail” vadovo pareigų”, – sakė jis per spaudos konferenciją viename Dublino viešbučių.

“Dabar ketinu visą dėmesį skirti vyriausybės darbui ir tolesniam atsigavimo plano įgyvendinimui”, – pridūrė jis.

“Mano sprendimas sudarys sąlygas parlamentinei partijai “Fianna Fail” išsirinkti naują lyderį varžytis visuotiniuose rinkimuose ir užtikrinti, kad partija toje kampanijoje kovotų vieningai ir ryžtingai, laisva nuo vidaus trukdžių”, – pažymėjo ministras pirmininkas.

Nors antradienį B.Cowenas savo partijoje laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, jo autoritetui smarkiai pakenkė nevykęs ministrų kabineto pertvarkymas, kuris papiktino koalicijos partnerius ir privertė jį paskelbti naujų rinkimų datą.

“Fianna Fail” ir jos partnerės Žaliųjų partijos antradienį, kai įvyks kitas parlamento posėdis, taip pat laukia leiboristų pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe.

Tai rodo spalio 1-11 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” reprezentatyvi apklausa, kurią skelbia dienraštis “Lietuvos rytas”.

Opozicinė Darbo partija gautų 10,2 proc., dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 8,8 proc. balsų.

Už opozicinę partiją “Tvarka ir teisingumas” balsuotų 8,6 proc., už valdančiojoje koalicijoje dirbantį Liberalų sąjūdį – 5,2 proc. rinkėjų.

Kitos partijos neįveiktų 5 proc. rinkimų barjero.

Už Naująją sąjungą balsuotų 2,9 proc., Valstiečių liaudininkų sąjungą – 1,9 proc., Krikščionių partiją – 1,5 proc., Liberalų ir centro sąjungą – 1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją – 0,7 proc., Tautos prisikėlimo partiją – 0,3 proc. apklaustųjų.

19,4 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad per rinkimus nebalsuotų. Dar 18 proc. tvirtino nežinantys, kam atiduotų savo balsą.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas trečiadienį peržiūrėjo ankstesnį savo sprendimą ir nutarė Vilniaus merą Vilių Navicką pašalinti iš partijos, o Seimo kontrolieriaus Šarūno Skučo narystę partijoje – sustabdyti.

Prieš keletą savaičių Priežiūros komitetas buvo nusprendęs priešingai – Š.Skučas buvo pašalintas iš partijos, o V.Navicko narystė sustabdyta.

Kai kuriems TS-LKD nariams pasipiktinus dvigubais standartais, partijos taryba įpareigojo Priežiūros komitetą persvarstyti savo sprendimą.

TS-LKD atstovės spaudai Estela Mažonaitė trečiadienį sakė, kad Priežiūros komitetas savo sprendimo motyvų nekomentuoja.

Priežiūros komitetas paliko galioti ankstesnį savo nutarimą iš partijos pašalinti Senamiesčio skyriaus pirmininką Arūną Totoraitį. Pastarasis tokį sprendimą pavadino susidorojimu, nes būtent į jį kreipėsi Š.Skučas ir prašė pagalbos dėl neva mero V.Navicko grasinimų jam ir šeimai.

Vilniaus meras partijos vadovybės ir visuomenės dėmesio akiratyje atsidūrė, paviešinus slapta įrašytą jo pokalbį su savivaldybės kontrolieriumi Š.Skuču, kurį jis spaudė tyrimus atlikti taip, kad jie būtų palankūs valdančiajai koalicijai.

BNS turimame įraše girdėti, kaip V.Navickas per pokalbį su Š.Skuču sako, kad nurodymą, kuris naudingas valdančiajai TS-LKD, savivaldybės kontrolieriai gali atlikti per tris dienas, o nurodymą, kuris naudingas “paksiniams”, galima nagrinėti ir trejus metus.

TS-LKD prezidiumas yra rekomendavęs V.Navickui trauktis iš mero pareigų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija jo elgesį pripažino neetišku ir nusprendė kreiptis į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar V.Navickas nedarė neteisėto poveikio savivaldybės kontrolieriui.

Aplinkosauginių visuomeninių organizacijų atstovai ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, tačiau procesas vyksta lėtai, todėl atsisakoma ketinimų kitų metų pradžioje dalyvauti savivaldos rinkimuose.

“Kol kas mes – jokia partija, esame aplinkosaugininkai, bet galvojame, kad Lietuvos demokratijos vaivorykštėje turi atsirasti ir žalia spalva”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Dautartas.

Jo teigimu, šiuo metu sumanymą įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją remia apie 500 žmonių.

Pagal Lietuvos įstatymus, įsteigti politinę partiją gali ne mažiau kaip 1000 piliečių.

“Entuziastų daugėja, mes niekur neskubame”, – teigė J.Dautartas.

Praėjusių metų spalio pradžioje įvyko steigiamasis politinės partijos aktyvistų susirinkimas. Tuomet deklaruota, kad partija galėtų būti įkurta 2010 metų pavasarį arba rudenį. Tuomet J.Dautaras kalbėjo apie dalyvavimą savivaldos rinkimuose 2011 metų pradžioje.

Tačiau ketvirtadienį iniciatyvinės grupės vadovas prisipažino, kad šių planų atsisakyta.

“Negalvojame dalyvauti savivaldos rinkimuose, nes manome, kad esame nepasirengę”, – sakė jis.

J.Dautartas teigė, kad jau parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą.

Anot jo, Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nėra žaliųjų partijos.

Iniciatyvinės grupės pirmininkas svarstė, kad aplinkosauga yra nacionalinio saugumo klausimas.

“Mūsų tikslas – kad visos partijos po truputį “žaliuotų”, – sakė J.Dautartas.

Kita vertus, jis teigė, jog “žalioji” idėja truputį Lietuvoje diskredituota, ji nėra populiari tarp žmonių, metodai, kurie taikyti platinant “žaliąją” idėją, ne visuomet priimtini.

Vienas iš iniciatyvinės grupės narių Saulius Lapienis ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad atominei jėgainei – ne vieta Lietuvoje, nes jos pastatymas labai ribotų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.