Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia gyventojų balsuotų už opozicinius socialdemokratus, Darbo partiją ir “tvarkiečius”, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Nežymiai išaugo ir valdančiųjų konservatorių populiarumas, o premjero kėdėje dauguma apklaustųjų sako norintys matyti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Socialdemokratus prie balsadėžių, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, palaikytų 13,1 proc. apklaustųjų, tačiau jų šalininkų skaičius nuo vasario mėnesio sumenko 1,3 procento. Antra pagal populiarumą – Darbo partija, už kurią dabar balsuotų 11 proc. rinkėjų – 0,3 proc. daugiau nei vasarį. Trečia – Tvarkos ir teisingumo partija per mėnesį savo populiarumą išaugino 0,7 proc. – iki 9,3 procento.

Ketvirtoje ir penktoje vietoje rikiuojasi valdantieji konservatoriai ir liberalai. Pirmųjų populiarumas padidėjo 1,3 proc. – iki 7,6 procento, o liberalų – 0,1 proc. iki 4,8 procento.

Teigiamai arba greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertina 12,4 proc. apklaustųjų, neigiamai arba greičiau neigiamai – 81,9 procento.

Vadovaujančią Vyriausybei apklausos dalyviai sako labiausiai norintys matyti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę (15,3 proc.), tačiau jos populiarumas per mėnesį sumenko 1,6 procento. Antras – Darbo partijos vedlys, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, turintis 9,1 proc. populiarumą, trečias – SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjas Gitanas Nausėda su 6,5 proc. populiarumu.

Labiausiai savo gerbėjų skaičių išaugino buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, dabar europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė – jos populiarumas šoktelėjo daugiau nei du kartus iki 5,3 procento. Nežymiai nuo jos atsilieka dabartinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Šalia premjero reitingų lentelėje – buvęs sostinės meras Artūras Zuokas ir Rolandas Paksas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” šių kovo 12- 20 dienomis apklausė 1002 gyventojus nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Per politinį ciklą tarp ankstesnių ir šį vasarį vykusių savivaldybių rinkimų daugelis didesniųjų partijų deklaruoja pagausinusios savo narių būrį. “Tvarkiečių” padaugėjo net 8,7 tūkst., o socialdemokratų partiją papildė  4 tūkst. Tiesa, narių gausėjimas nėra tiesiogiai susijęs su populiarumu tarp rinkėjų: “tvarkiečiai” ne tik nepadidino turėtų mandatų savivaldybių tarybose skaičiaus, bet netgi jų prarado – iš turėtų 168 išsaugojo 155.

Beje, net nedidelio populiarumo visuomenėje sulaukusios partijos tikina turinčios per tūkstantį narių, pavyzdžiui, Žemaičių partija Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turinti 1363 narius, Tautos prisikėlimo – 1155 narius.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas toms politinėms partijoms, kurių narių sąraše nėra daugiau kaip tūkstančio narių, gali būti inicijuojama likvidavimo procedūra. Tačiau pagal dabar galiojančius įstatymus tai daroma tik tuomet, jei pati politinė partija kreiptųsi į Juridinių asmenų registrą su prašymu ją likviduoti. Valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo dabar realiai negali, todėl teisingumo ministras Remigijus Šimašius nutarė siūlyti nustatyti aiškią neveikiančių partijų likvidavimo procedūrą. Jo manymu, politinėje arenoje turi nelikti “mirusių” partijų, kad jų egzistavimas neklaidintų visuomenės, o registruose nebūtų kaupiama klaidinga informacija.

Siūloma, kad Juridinių asmenų registras, nesikreipdamas į teismą, galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei ši dvejus metus iš eilės nepateiktų Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų. Šiemet Teisingumo ministerijai iki kovo 1 d. savo narių sąrašų nepateikė dešimt iš trylikos tai padaryti privalėjusių partijų. Iš trijų pateikusiųjų, dviejų partijų sąrašai neatitiko keliamų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 politinių partijų, tačiau savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik kiek daugiau nei pusė – 23. Keturios partijos šiuo metu jau yra likviduojamos.

Daugiausiai rinkėjų balsų ir mandatų per savivaldos rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), pirmadienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Z.Vaigauskas per spaudos konferenciją informavo, jog socialdemokratai savivaldybių tarybose gavo 328 mandatus, antri likę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 249 mandatus.

Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus.

VRK pirmininko duomenimis, Liberalų ir centro sąjunga turi 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, Lietuvos centro partija – 19 mandatų.

Likusios partijos, Z.Vaigausko teigimu, gavo kur kas menkesnį mandatų skaičių.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 404 kandidatai, iš jų 505 – išsikėlę savarankiškai, visus kitus iškėlė 23 rinkimuose dalyvavusios partijos. Didžioji dalis nepriklausomų kandidatų, per 400, jungėsi į koalicijas.

Z.Vaigausko pateiktais duomenimis, iš 505 savarankiškai išsikėlusių kandidatų mandatus gavo 76. Iš jų 18 išrinkti kandidatavę vieni, dar 58 – nepriklausomųjų koaliciniuose sąrašuose.

Nepriklausomi kandidatai sudarys netoli 5 proc. visų tarybos narių.

VRK pirmininko teigimu, didžioji dalis rinkėjų pasinaudojo teise reitinguoti kandidatus, 83 proc. biuletenių buvo užpildyti su reitingo balsais.

Partijų gautų pinigų kiekis labiausiai priklauso nuo to, ar metai rinkimų, ar “sausi”. Štai, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, partijos 2008 m. gavo 38,3 mln. Lt, o “sausais” 2009-aisiais – vos ne perpus mažiau, 19,7 mln. Lt.

Skaičiuojant procentais, didžiausia pajamų dalis – valstybės biudžeto dotacijos. Nario mokestis tesudaro 3–6 proc. Privalomasis nario mokestis eiliniams partijų nariams paprastai simbolinis, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, “Tvarkos ir teisingumo” ar Darbo partijos – vos po litą per mėnesį. Socialdemokratai moka 1 proc. nuo pajamų, atskaičius mokesčius. Tačiau partijų įstatuose nurodyta apatinė mokesčio riba, o mokėti galima ir daugiau.

Deleguotiems į kokias nors pareigas pinigines tenka atverti plačiau: “darbiečiai” moka 10 proc. nuo gaunamos algos, konservatoriai – 1 proc.

Tačiau partijų nariai, užuot nuolat mokėję didesnius nario mokesčius ir kaupę lėšas rinkimams,labiau linkę remti partiją prieš rinkimus. Štai fizinių ir juridinių asmenų aukos rinkiminiais 2008-aisiais sudarė 42,4, o 2009-aisiais – 27,2 proc. visų partijų pajamų. Partinių ir pačių kandidatų nuosavos lėšos, paaukotos politinėms kampanijoms, priskiriamos prie fizinių asmenų aukų. Jei jos būtų skaičiuojamos atskirai, proporcijos būtų dar įdomesnės, nes tai būtų atsakymas, kodėl partijos nariai tampa dosnūs savo partijoms tik rinkimų metais. Paanalizavus aukotojų sąrašus akivaizdu, kad auka reiškia ir vietą rinkimų sąraše.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį panaikino dar 11 partijų kandidatų sąrašų ir vieno koalicinio nepriklausomų kandidatų sąrašo registraciją savivaldybių tarybų rinkimuose.

VRK pradėjus braukyti kandidatus, griūna ir kandidatų sąrašai, nes juose lieka per mažai žmonių.

Įstatymas numato, kad iš viso partijos teikiamame sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė tos savivaldybės tarybos narių.

Sutrumpėjus sąrašams iš rinkimų kovos Akmenės ir Kėdainių rajonuose išbraukti Lietuvos socialdemokratų sąjungos kandidatų sąrašai, Biržų rajone – Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sąrašas.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prarado galimybę dalyvauti rinkimuose Druskininkuose, Socialistinis liaudies frontas – Kauno mieste.

Panaikinta Tautos prisikėlimo partijos sąrašo registracija Vilniaus mieste ir Kauno rajone, Krikščionių partijos sąrašas – Mažeikių rajone.

Lietuvos liaudies partija prarado teisę dalyvauti rinkimuose Panevėžio mieste ir Šilutės rajone, Žemaičių partija – Telšių rajone.

Taip pat iš sąrašų išbraukus teistumą nuslėpusį verslininką Kęstutį Pūką panaikinta koalicijos “Kitokia Lietuva” registracija. Dviejų žmonių sudaryta koalicija norėjo kandidatuoti į Kauno miesto tarybą.

Partijų sąrašai žlunga, nes kandidatai iš rinkimų kovos pašalinami dėl teistumo nuslėpimo, taip pat dėl to, kad į savivaldybių tarybą bandė kandidatuoti per jauni, kai kurie siekė savivaldybės, kurioje nėra registravę gyvenamosios vietos, tarybos nario mandato.

Įstatymas įpareigoja kandidatus anketoje nurodyti, jei po nepriklausomybės atkūrimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, taip pat reikia prisipažinti ir dėl teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus sovietmečiu.

Be to, reikalaujama, kad kandidatas būtų nuolatinis tos savivaldybės gyventojas, ne jaunesnis nei 20 metų.

Penktadienį VRK jau panaikino Liberalų sąjūdžio sąrašo registraciją Pakruojo rajone, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos – Kauno mieste ir Marijampolėje, Krikščionių partijos – Radviliškio rajone.

Tartu universiteto politologas Reinas Toomla (Reinas Tomla) portalo postimees.ee prašymu išanalizavo partijų priešrinkimines programas pagal kairumo ir dešinumo skalę.

Paaiškėjo, kad visos partijos atsidūrė centre, nors tarp jų ir egzistuoja kai kurie pasaulėžiūros skirtumai. Iš jų dešinėje atsidūrė Reformų partija ir Liaudies sąjunga, centre – IRL ir socialdemokratai, kairėje – Centro partija.

Kalbėdamas apie centristus, R.Toomla pažymėjo, kad kartu su jais, taip pat ir su socialdemokratais, krizei prasidėjus kairiosios jėgos pasislinko į dešinę.

“Atrodo, kad krizė paveikė tuos, kurie sudaro partijų programas. Visa partija pasąmoningai padarė išvadą, kad šiuo momentu posūkis į dešinę jiems nėra pavojingas. Šiandien negalima žadėti pernelyg daug”, – pridūrė jis.

Politinės partijos per praėjusius metus gavo beveik 5 mln. litų aukų, o paskutinį 2010 metų ketvirtį rėmėjai politikams buvo dvigubai dosnesni nei pirmąjį ketvirtį.

2010 metų pirmąjį ketvirtį fizinių ir juridinių asmenų aukos partijoms siekė 796 137 litus, o paskutinį – 1 875 898 litus.

Antrą ketvirtį surinkusios 1,097 mln. litus, trečiąjį – 1,151 mln., iš viso partijos per praėjusius metus gavo 4 920 774 litus, rodo trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti duomenys.

Iki sausio 14 dienos partijos turi VRK pateikti praėjusių metų ketvirto ketvirčio aukotojų sąrašus. Tą jau padarė 19 politinių partijų, tarp jų – visos didžiosios parlamentinės partijos.

Politinių partijų pateiktuose aukotojų sąrašuose nurodyta bendra aukų suma praėjusį ketvirtį – 1 875 898 litai, iš jų fiziniai asmenys paaukojo 60 aukų – 80 113 litus, juridiniai asmenys 135 aukas – 1 795 785 litus. Keturios partijos nurodė, kad negavo aukų.

Daugiausiai lėšų surinko Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – 453 980 litų, Lietuvos liberalų sąjūdis – 313 tūkst. litų, Darbo partija – 308 473 litų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 257 tūkst. litų aukų, Krikščionių partija – 143 tūkst., Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 98 tūkst. litų, Lietuvos liaudies partija – 86 360 litų.

Lietuvos rusų sąjunga deklaravo surinkusi 55 tūkst. litų aukų, partija “Tvarka ir teisingumas” – 50 100 litų, Lietuvos socialdemokratų partija – 43 tūkst. litų. Kitų partijų nurodytos aukos siekė nuo 760 iki 35 tūkst. litų.

Tarp dosniausių LiCS aukotojų – bendrovės “Audora”, “Inno Idėja”, “Dagesta”, koncernas “Achema”.

Liberalų sąjūdį didžiausiomis aukomis parėmė bendrovės “Betono apsaugos sistemos”, “Vimista”, “Gargždų plytų gamykla”, “Ausga”, “Vilari”, “Elstila”.

Darbo partijai plačiausiai pinigines atvėrė partijos lyderio Viktoro Uspaskicho šeimai priklausančios grupės įmonės “Krekenavos mėsa”, Krekenavos agrofirma”, “Vikeda”, “Vikrema”, “Vikstata”.

Didžiausia konservatorių aukotojai – bendrovės “MG Valda”, “Limeta”, “Žilevana”, “Posūkis”.

Vienas fizinis ar juridinis asmuo per metus vienai politinei partijai gali paaukoti ne didesnę kaip 20 VMDU dydžio auką (šiuo metu – 42 360 litų).

Lietuvoje labai mėgstama pasigirti aukštais mūsų šalies demokratijos standartais, mėgstama ir pasišaipyti iš Baltarusijos, ypač iš rinkimų kaimyninėje valstybėje. Tačiau iš tikrųjų šaipytis turėtume iš savęs, nes ir pas mus rinkimai tėra tik pasityčiojimas iš tikrų demokratinių rinkimų. Kaip teigia filosofas Vytautas Radžvilas, Lietuvoje sukurta demokratijos karikatūra, o rinkimų kova bus tiesiog spektaklis.
Ir tai tikra tiesa. Maža to, tas spektaklis pasižymės maksimalia nepagarba rinkėjams. Štai argumentai šiai išvadai pagrįsti. Šiandien – sausio 10 d. Rinkimai – vasario 27 d., tai yra po pusantro mėnesio. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus 25 partijos. Tad “Veidas” nusprendė imtis priešrinkiminio projekto – su ekspertų pagalba išnagrinėti visų partijų rinkimų programas ir išrinkti kokybiškiausias bei paskelbti, kurios partijos rinkimams pasirengė geriausiai ir kurios potencialiai neblogai tvarkytųsi vietos valdžioje.
Tačiau šis mūsų projektas ėmė byrėti jau pačią pirmą dieną, nes paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai rinkimuose dalyvausiančių partijų jokių programų dar neturi, o nemaža dalis jų net ir neplanuoja turėti. Štai ir kyla klausimas, kur čia pas mus tie demokratijos standartai, kur tie demokratiniai rinkimai. Mes viso labo teturime rinkimų butaforiją, o dar tiksliau – absurdo komediją “Rinkimai 2011″, kuriuose kandidatuoja ne tradicinės partijos, o kažkokie klounų dariniai ar Ostapo Benderio lygio grupuotės. Jokios atsakomybės, jokio rimto požiūrio, net jokių pažadų. Iškeli savo kandidatūrą, ir tiek žinių. Daugiau nieko nereikia. O tada kaip žvejyboje lauki, kol kokia kvaila žuvis (ar rinkėjas) užkibs. Na, ir užkimba. Ir kimba neblogai.
Taigi savo kandidatūrą galite iškelti tiek jūs, tiek aš. Svarbiausia, kad nebereikia nieko aiškinti, ką veiksi išrinktas į valdžią. Ką norėsiu, tą ir veiksiu. Kokie tavo tikslai? Čia jau, rinkėjai, irgi ne jūsų reikalas, jūs tik balsuokite. O pagal ką tuomet apskritai rinkti vietos valdžią? Pagal orų permainas arba būriant iš ramunės žiedo: patinka, nepatinka, patinka, nepatinka…
Va taip atrodys artėjantys savivaldos rinkimai Lietuvoje, per kuriuos į vietos valdžią išsirinksime tiek daug neprognozuojamų “grybų”, kad maža nepasirodys. Beje, jokios atsakomybės iš jų pareikalauti negalėsime, nes jie juk nieko nežadėjo, jokių programų neturėjo ir jų įgyvendinti neįsipareigojo. Mes juos išrinkome tiesiog šiaip sau, o jie štai valdo tiesiog šiaip sau. Mes jų valdomi irgi gyvensime tiesiog šiaip sau. Kitaip tariant, su beviltiška vietos valdžia. Ir liūdniausia, kad patys rinkėjai mažai čia ką gali pakeisti.

Įkirta
Šiandien trys ketvirtadaliai rinkimuose dalyvausiančių partijų jokių programų dar neturi, o nemaža dalis jų net ir neplanuoja turėti.

Keturios partijos Pagėgiuose nutarė sudaryti priešrinkiminę koaliciją, kad rinkėjai savivaldybių tarybų rinkimuose turėtų stiprią alternatyvą rajoną valdančiai partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Vienu sąrašu savivaldos rinkimuose nutarė dalyvauti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstiečių liaudininkų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Naujoji sąjunga.

“Kitaip nėra galimybės čia laimėti rinkimų, nes viena partija čia yra užvaldžiusi viską. Visos darbo vietos duodamos tik įstojus į partiją”, – pirmadienį BNS sakė TS-LKD Pagėgių skyriaus pirmininkas Romualdas Jarusevičius.

Konservatorius priminė, kad per praėjusios savivaldos rinkimus kelioms partijoms pritrūko po 10 balsų, kad gautų mandatą.

“Kai būsime koalicijoje, nuskaičiuos vieną vietą, o ne tris”, – svarstė R.Jarusevičius.

Nors prie kuriamos priešrinkiminės koalicijos buvo kalbinti prisidėti ir Pagėgių socialdemokratai bei “darbiečiai”, jie nusprendė rinkimuose dalyvauti savarankiškais sąrašais.

“Einame savarankiškai į rinkimus, nes turime pakankamai žmonių, esame stipri partija”, – BNS sakė Lietuvos socialdemokratų partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas Alvydas Petras Dumbliauskas.

Jis neatmetė galimybės, kad po rinkimų visos minėtos partijos bandys sudaryti valdančiąją koaliciją.

Partija “Tvarka ir teisingumas” Pagėgių savivaldybės taryboje turi 13 atstovų iš 21, socialdemokratai – tris, valstiečiai liaudininkai ir “darbiečiai” – po du, TS-LKD – vieną.

2007 metais “Tvarka ir teisingumas” Pagėgiuose surinko 2983 balsus, antroje vietoje likę socdemai gavo beveik penkis kartus mažiau balsų – 628.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, koaliciniai sąrašai turi surinkti daugiau balsų, kad gautų mandatą, nei vienos partijos sąrašas.

Paprastas kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus), jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o partijų jungtinis kandidatų sąrašas ir išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas į mandatus gali pretenduoti, tik jeigu surenka ne mažiau kaip 6 proc. balsų.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 27 dieną.

Lietuvos partijų kultūra nuo vakarietiškosios nuotolusi šviesmečiais: iki savivaldybių rinkimų likus pusantro mėnesio, dauguma partijų programų dar neparengusios, o kai kurios iš viso ketina apsiriboti deklaracijomis pagerinti savivaldą ir žmonių gyvenimą.

Tradiciškai prieš rinkimus “Veidas” pradeda analizuoti juose dalyvaujančių partijų potencialą, rinkimų pažadus ir galimybes. Suskirstę partijas į grupes pagal jų ideologijas ir veiklos pobūdį, skelbsime septynių rašinių ciklą, kurį užbaigsime save išsikėlusių kandidatų apžvalga.
Vertindami partijų pasirengimo rinkimams profesionalumą ir intelektinį potencialą, didžiausią dėmesį skiriame rinkimų programoms – ką jose žadama nuveikti, ar programinės nuostatos yra realios, ar jas įmanoma įgyvendinti savivaldybių tarybų politikams. Tačiau iš visų aštuonių šiame numeryje pristatomų partijų galutines rinkimų programas jau yra parengusios tik dvi – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Rinkimams rimtai besiruošianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kol kas yra parengusi išsamią ir įtaigią programą Šalčininkų savivaldybei, tačiau dar tebederina kitų 10 savivaldybių, kurias šiemet šturmuoja, programas.
Užbėgdami už akių žvilgtelėjome, ar rinkimų programas jau yra parengusios tos partijos, kurių ketinimus analizuosime vėlesniuose “Veido” numeriuose. Paaiškėjo, kad net rimčiausios Lietuvoje politinės jėgos – parlamentinės partijos – savivaldos rinkimams ruošiasi atmestinai. Politikoje šiuo metu lyderiaujantys konservatoriai bendrą vasario 27 d. vyksiančių rinkimų programą tvirtins sausio pabaigoje, tada bus baigtos derinti ir konkrečios programos atskiroms savivaldybėms.
Politikos senbuviai socialdemokratai bendrą programą jau skelbia, o pažadai atskirų savivaldybių rinkėjams taip pat bus baigti rengti tik sausio pabaigoje. “Tvarka ir teisingumas” taip pat jau skelbia politines deklaracijas bendrojoje šiems rinkimams skirtoje savo programoje, tačiau planai atskirose savivaldybėse vis dar derinami. Darbo partija tiek bendrąją, tiek atskirų savivaldybių programas žada paskelbti šią savaitę. Liberalų sąjūdis prieš kurį laiką pradėjo socialinį projektą “Veikli savivalda”, kuriame pirminiai ekspertų siūlymai pildomi piliečių pastabomis, kaip pagerinti konkrečių savivaldybių rinkėjų gyvenimą, – jos pagrindu per sausį ir ketinama parengti rinkimų programą. Liberalų ir centro sąjunga bendrąją programą jau skelbia, o ketinimus atskirose savivaldybėse žada pranešti iki sausio vidurio.

Gerai organizuotos politinės jėgos nėra

Sociologas, tyrimų bendrovės “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys sako negalintis nieko pasakyti apie pirmajame savivaldybių rinkimams skirtame “Veido” straipsnyje pristatomų partijų populiarumą – jos pačios individualių tyrimų neužsakinėja, o per visuotinius nuomonės tyrimus “Vilmorus” klausia tik dėl tų partijų, kurios turi savo atstovų Seime. Iš pirmosios partijų grupės šiuo metu didžiojoje politikoje dalyvauja tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), turinti tris atstovus parlamente ir vieną – Europos Parlamente. Ją apklausose nuolatos remia panašus, svyruojantis apie 2–3 proc., rinkėjų skaičius.
Kitų nuomonės tyrimo bendrovių apklausose dar šmėžuoja ir prieš beveik dvejus metus įkurtos Žemaičių partijos pavadinimas – ją remia apie 1 proc. visos Lietuvos rinkėjų. Bet gali būti, kad daugelyje Žemaitijos savivaldybių sąrašus keliančią partiją vietoje parems kur kas daugiau rinkėjų – lygiai kaip ir LLRA, jau ne vienuose rinkimuose laiminčią absoliučią daugumą balsų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei surenkančią įtakai daryti pakankamą mandatų skaičių Vilniaus mieste.
V.Gaidys pabrėžia, kad pirmąsias išankstines prognozes, kaip savivaldybių rinkimuose seksis kuriai partijai, bus galima išvysti tik prieš pat rinkimus, kai bus klausiama žmonių nuomonės dėl visų užsiregistravusių ir reikalingus dokumentus iki nustatytos datos sugebėjusių pristatyti partijų. Praėjusią savaitę jų liko 23, kai iš sąrašo buvo išbraukta rinkimuose norėjusi dalyvauti, bet Teisingumo ministerijai duomenų apie registruotą narių skaičių nepateikusi Žemaitijos partija.
Politologas Alvidas Lukošaitis stebisi, jog kol kas negirdėti ir nematyti, kad rinkimams rimtai ruoštųsi iki šiol nežinomos Žemaičių, Respublikonų, Pensininkų partijos. “Juk jau matėme pavyzdžių Lietuvoje: laimėti čia gali bet kas, bet svarbu ryškiai įsirėžti į rinkėjų sąmonę, įkalti jiems į galvą savo ypatingumą, skirtumą nuo kitų politinių jėgų, kažką aiškiai ir artikuliuotai pažadėti. Tačiau tarp šių rinkimų naujokų tokios gerai organizuotos politinės jėgos nėra”, – tvirtina ekspertas. Dėl to jis daro išvadą, kad minėtos partijos ir nepuoselėja rimtų ketinimų imti valdžią.
Politologė Jūratė Novagrockienė antrina, kad naujoms, nežinomoms partijoms varžytis šių metų rinkimuose bus dar sunkiau nei paprastai, nes nepriklausomi save išsikeliantys kandidatai greičiausiai bus tokių marginalinių, neretai radikaliai kalbančių politinių jėgų, o ne politikos senbuvių tradicinių partijų konkurentai.
Dėl to specialistė prognozuoja, kad šiemet vargu ar bepasikartos Kauno partijų Lietuvos laisvės lygos (LLA) ir “Jaunosios Lietuvos” (JL) ankstesnių metų sėkmė. “Be to, šių partijų lyderiai lyg ir prarado savo radikalumą – Vytautas Šustauskas visuomenės akyse liko labiau juokdariu nei kovotoju, o besifilmuojantis, sportuojantis Stanislovas Buškevičius tapo panašus į šoumeną”, – sako polotologė.
A.Lukošaitis priduria, kad šios dvi partijos taip ir nevirto rimtomis politinėmis organizacijomis, kurios turėtų aktyvius padalinius kituose Lietuvos regionuose, nes jos buvo ir tebėra tik vieno žmogaus tribūna. Be to, net ir radikalūs politikai turi sugebėti rimtai dirbti, pasiekti ir visuomenei parodyti konkrečių rezultatų, o du minėti politikai iki šiol pasižymėjo tik garsiomis kalbomis arba spalvingomis akcijomis.

Sėkmės neprognozuoja

Patys šių partijų lyderiai su tokiu vertinimu nesutinka ir vardija savo nuveiktus darbus. V.Šustauskas pasakoja per vadovavimo Kaunui pusmetį 2000 m. neleidęs grąžinti savininkams nė vieno namo, kol nebuvo suteiktas kitas būstas ten gyvenantiems žmonėms, tapęs pirmuoju miesto vadovu, kuris atsisakė priedo prie algos, išsprendęs badavusių bankrutuojančio “Inkaro” gamyklos darbininkų problemą. “Be to, per 25 metus politikoje aš atlikau milžinišką darbą demokratijai: savo įsimintinomis akcijomis išmokiau lietuvius nebijoti protestuoti, streikuoti ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą”, – savimi žavisi politikas.
O S.Buškevičius kalba apie savo ryškiausią darbą – jis apskundęs teismui Kauno savivaldybės tarybos sprendimą įsteigti lošimo namus kultūros paveldo saugomame kino teatre “Daina”. “Tai buvęs akivaizdus korupcijos pavyzdys. Vieną kartą taryba balsavo prieš leidimą įrengti kazino, o po kurio laiko, kai su politikais jau padirbėjo verslininkai, dauguma balsavo už”, – piktinasi tarybos narys.
A.Lukošaitis sutinka, kad daugumos neturinčių radikalių politikų reikia tiek Seime, tiek savivaldybėse. “Jie – atsvara, opozicija daugumai, stebi ją ir kontroliuoja. Jų uždavinys – atverti pūlinius, garsiai apie juos kalbėti. Tačiau tokiam darbui atsidavimo, nuoseklumo, pajėgios komandos reikia ne mažiau, nei dirbat daugumoje. Deja, Lietuvoje apie radikalių opozicionierių nuoseklumą galime tik pasvajoti”, – vertina politologas.
“Veido” pašnekovai kol kas nesiima vertinti atgimstančios Respublikonų partijos ambicijų – per mažai apie ją informacijos, jokių viešų pareiškimų, nėra ir programos. Partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius pasakoja, kad po jos steigėjo Kazimiero Petraičio mirties kelerius metus partija merdėjo, tačiau dabar keletas aktyvistų nutarė ją atgaivinti. “Pavadinimas geras, reputacija nesugadinta – kam kurti kažką naujo”, – dėsto dabartinis vadovas. Pasak jo, bus sudaryti trys sąrašai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose – verslininkai, sportininkai, norintys tapti politikais ir prisidėti prie miestų ūkio tvarkymo.
Pensininkų partijos, kuri ketina kandidatuoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Šakių ir Vilkaviškio rajonuose, šansai vertinami skeptiškai. “Jau būta nesėkmingų bandymų nešti pensininkų vėliavą. Tačiau šis elektoratas, nors ir aktyvus rinkėjas, dažniausiai renkasi didžiąsias partijas”, – sako A.Lukošaitis.
Žemaičių partija teoriškai galėtų turėti neblogų šansų – ji kalba apie vietos žmonių vertybes, interesus, tad savivaldybių rinkimai jai yra palanki terpė. Juolab kad sumažėjo painiavos, kai iš rinkimų iškrito Žemaitijos partija, – dvi žemaičių partijos atsirado steigimo stadijoje, po vienu stogu netilpus keliems ambicingiems lyderiams. “Bet žemaičiai – atsargūs, pasvarstantys, kažin ar jie taip ir puls prie naujų, konkrečių darbų dar nenuveikusių politikų”, – svarsto J.Novagrockienė.
Lygiai kaip žemaičių nesutarimai, rinkėjus trikdo ir rusų tautinei mažumai atstovaujančios dvi politinės partijos – Lietuvos rusų sąjunga (LRS) ir Rusų aljansas (RA). Pastaroji aktyvi tik Klaipėdoje, kur šiuo metu turi tris mandatus ir gali tikėtis panašaus populiarumo šiemet. LRS sąrašus kels Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine – tačiau politologai abejoja, ar jiems pavyks laimėti daugiau, nei dabar turimi penki mandatai, nes didelė konkurencija su LLRA ir tuo pačiu RA. “Apskritai, jei sugebėtų numaldyti savo ambicijas ir susivienyti, bendra lenkų ir rusų partija taptų reikšmingu Lietuvos politikos žaidėju, bet dabar – viskas atvirkščiai”, – tvirtina A.Lukošaitis.
LLRA porgnozuojama stabili, metai po metų Vilniaus krašte pasikartojanti sėkmė. Tačiau politologai abejoja, ar pasiteisins šios partijos užmojai valdžią išplėsti ir Elektrėnuose, Molėtuose, Druskininkuose, Zarasuose.

Požiūris į programas – nerimtas
Kodėl valdžios siekiančios partijos vis dar nėra parengusios pagrindinio dokumento – programos su savo vizija ir idėjomis, ką darys tuose miestuose ir miesteliuose, kurių vadovais pretenduoja tapti?
“Veido” kalbintų politinių jėgų vadovai tvirtino, kad programos rengiamos neva kaip tik dabar ir sausio pabaigoje rinkėjai jas jau galės nagrinėti.
Šiuo metu programas turi LRS ir RA, o LLRA jau ne tik parengė, bet ir išspausdino spalvotą leidinį lenkų kalba Šalčininkų rajono gyventojams, kuriame ne tik išdėstyta bendra partijos ideologija, bet ir išvardyti konkretūs suplanuoti darbai kiekviename rajono miestelyje. Deja, kitoms savivaldybėms LLRA programų dar nėra parengusi. “Dėl Šalčininkų mums buvo lengva – daug metų ten dirbame, mintinai žinome vietines problemas. O kituose rajonuose, ypač tuose, kur rinkimuose dalyvaujame pirmą kartą, mūsų žmonės turėjo pirma įsigilinti, apibendrinti”, – paaiškina partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
“Nežinau, kodėl ir kada partijos susigalvojo, kad programos yra nesvarbios ir jų niekas neskaito. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo ką kita”, – sako politologė J.Novagrockienė.
Pasak jos, Vakaruose yra priešingai: gerokai iki rinkimų partijos pradeda viešai kartoti savo manifestus, pagrindinius pažadus, stengiasi rasti kodus, kurie pabrėžtų jų skirtumus nuo kitų politinių jėgų. Nedovanotina nepagarba rinkėjams ji laiko partijų poziciją savivaldos rinkimams pateikti bendrą ideologinę savo programą. “Čia turėtų būti pristatomi konkretūs darbai, identifikuojamos problemos, kurios kiekviename mieste skirtingos”, – pabrėžia politologė.
“Programų neturėjimas – amžina Lietuvos politikos bėda. Tai liudija prastą partijų organizacinę struktūrą, silpną intelektinį potencialą. Jos žino viena: norime valdžios. Jūs ją mums duokite, o tada jau nuspręsime, ką su ja daryti”, – kritikuoja A.Lukošaitis.
Jo tokia padėtis nestebina. Politologas cituoja prieš keletą metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atliktą tyrimą apie Lietuvos partijų potencialą tolimesniuose nuo centrinių būstinių kampeliuose. “Atvirai sakant, rezultatai liūdinantys: dauguma žmonių pagyvenę, jiems nesvarbu, kokiai partijai priklausyti, – keista, kad partijos apskritai dar funkcionuoja”, – pabrėžia ekspertas.

Boxas

“Veido” ekspertai vertina partijų programas
Lietuvos rusų sąjunga – 4,5 balo
Vyrauja gana abstraktūs pažadai. Pradedama nuo Konstitucijos, baigiama šūkiais. Tezės gana tikslios, nukreiptos į rusų tautinę grupę. Teiginys, kad partijos kandidatai – darbo žmonės, rodo, kokio elektorato tikimasi. Programa gana demagogiška. Matyti, kad, remiantis viešujų ryšių abėcėle, bandyta sudėlioti keletą rinkiminės retorikos minčių, apeliuojant į rinkėją, sukalbant maldą apie korupciją, suveliant keletą antikonstitucinių, bet akivaizdžiai populistinių intarpų.

Politinė partija Rusų aljansas – 5,5 balo
Programa jau gerokai konkretesnė, dokumentas šiek tiek geriau artikuliuotas. Atsižvelgiama į Klaipėdos miesto ir jo gyventojų poreikius. Tačiau neišryškinti prioritetai, per daug problemų, programa per ilga. Yra nerealių teiginių, pažadų, kurių vietos valdžia negali įvykdyti. Pavyzdžiui, užtikrinti papildomo ugdymo efektyvumą, remti aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, kovoti su nusikalstamumu. Matyti, kad partija suvokia konkrečios savivaldybės problemas, bet jai stinga politinės patirties. Tai deklaracijų sankaupa, kurią ketinama pateikti nereikliam rinkėjui.

Lyderių citatos prie portretų
Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas
“Kaunas taps miestu, kuriame arba bus įgyvendinta reali savivalda, arba prasidės revoliucija. Miesto reikalus turi tvarkyti miestiečių išrinkti tarybos nariai, o ne Vyriausybės pienburniai, vis mėginantys įvesti tiesioginį valdymą. Ligoninių, mokyklų, troleibusų ir autobusų parkų jungimas – tai reikalai, dėl kurių turi spręsti miesto bendruomenė.”

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis
“Kol kas esame regioninė partija, bet jau per šiuos rinkimus turime ambicijų tapti nacionaline: savo kandidatus iškelsime 11 savivaldybių. Tęsiame jau pradėtus konkrečius projektus – statome vaikų darželius, socialinius centrus, remontuojame gatves, įrengiame jų apšvietimą, pereiname prie biokuro katilinėse. Juk savivaldos politikų veikla ir yra tam, kad patogesnis būtų kasdienis vietos žmonių gyvenimas.”

Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys
“Ilgai laukėme ir tikėjomės, kad kažkuri partija vykdys savo pažadus rūpintis pensininkais – deja, tokių neatsirado, todėl dabar rinkimuose dalyvaujame patys. Daugelį pensininkų problemų gali spręsti ir vietos valdžia: tai viešojo transporto lengvatos, palankesnė sveikatos priežiūros įstaigų tvarka. Nesijungsime į jokias frakcijas – būsime atidūs ir priekabūs valdančiųjų stebėtojai.”

Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas
“Savivaldybių tarybos turi aktyviau naudotis savo teisėmis spręsti vietos žmonių reikalus. Palaikysime aktyvių piliečių iniciatyvas, stengsimės uždrausti naujas statybas poilsio zonose, ginsime rusų tautybės žmonių teises įgyti visapusį išsilavinimą gimtąja kalba, inicijuosime Rusijos kultūros ir informacijos centro steigimą, sieksime aktyvesnės socialinio būsto plėtros.”

Partijos “Jaunoji Lietuva” pirmininkas Stanislovas Buškevičius
“Pirmas uždavinys – palengvinti verslininkų gyvenimą: tik sukūrę naujų darbo vietų, surinkdami daugiau mokesčių, turėsime iš ko spręsti visus kitus kultūros, sporto, miesto tvarkymo reikalus. Plėtosime Kauno, kaip upių sostinės, koncepciją. Išliksime nepriklausomi, todėl balsuosime tik pagal savo sąžinę, atidžiai stebėsime valdančiųjų koalicijų veiklą dėl korupcinių veiksmų.”

Politinės partijos Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina
“Pseudopatriotiniai lozungai mums nepriimtini – manome, kad daug ir sąžiningai dirbantis žmogus Lietuvoje gali gerai gyventi, nepriklausomai nuo tautybės. Klaipėdoje ir toliau rūpinsimės vaikų darželių remontu, nakvynės namų plėtra, ramiu dialogu su politine dauguma spręsime rusų mokyklų problemas. Skatinsime ir pritarsime idėjoms, kurios stiprina Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį.”

Respublikonų partijos pirmininkas Valerijus Pečiulevičius
“Mūsų sąrašuose – bendraminčiai iš verslo ir sporto pasaulio. Atsibodo iš šalies stebėti, kaip miestų politikai daro nesąmones, visiškai nesitardami su gyventojais. Stadionai statomi miestų centruose, kurie ir taip užsikimšę, o priemiesčiuose tvyro plynės, šilumos ūkiai neįsileidžia alternatyvios energetikos. Skatinsime vaikų ir paauglių sporto mokyklų kūrimą.”

Žemaičių partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius
“Dauguma mūsų partijos narių – jauni žmonės, dar nenusivylę Lietuva ir norintys ją pakeisti. Mūsų vertinimu, turi išaugti savivaldybių tarybų įtaką – vietos politikai kur kas geriau už sostinėje sėdinčius žmones žino, kaip mieste optimizuoti mokyklų, ligoninių, policijos skyrių tinklą. Beje, mes nedalyvausime partiniuose žaidimuose, vien dėl įtakos padidinimo nesijungime su kitomis partijomis.”

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pareiškė, kad šalies įstatymų veikimo negalima sustabdyti per rinkimų kampaniją arba dėl priklausymo kuriai nors partijai.

“Nesuprantama, kodėl dabar kalbama apie tai, kad kodėl, girdi, iš Rytų pusės negalima imti, o iš Vakarų – galima. Iš užsienio iš niekur negalima priimti juridinių asmenų aukų. Tai Estijos įstatymas. Be to, žinoma, kyla ir klausimas: už kokius nuopelnus? Estijos įstatymai bet kuriuo atveju to neleidžia. Jeigu dabar staiga paaiškės, kad kuri nors kita partija kur nors dar kaulijo pinigų, aš reaguosiu lygai taip pat”, – interviu laikraščiui “Postimees” sakė T.H.Ilvesas.

Prezidento nuomone, nei saugumo policijai, nei paprastai policijai neturi reikšmės, ar turima omenyje opozicija ar valdančioji koalicija.

Tai patvirtina tas faktas, kad kai kuriems susijusiems su koalicija asmenims – ar tai būtų vietos savivaldos, ar valstybės tarnautojai – pateikti kaltinimai nusikaltimais tarnyboje. Istorija žino nemažai pavyzdžių, kai buvo žengiami žingsniai, nukreipti prieš asmenis, įeinančius į vyriausybę. Tokiu atveju galėtų kilti klausimas, ar visa tai nėra rinkimų kampanijos dalis.

“Jeigu kas nors teigia, jog negirdėta, kad policija tirtų tokias bylas, taip nėra. Jeigu pažeidžiamas įstatymas, tai ima aiškintis policija – taip yra demokratinėje valstybėje”, – sakė šalies prezidentas interviu laikraščiui “Postimees”.

“Argi partijos yra aukštesnės už įstatymus? Įstatymų veikiamas negali būti sustabdytas nei dėl rinkimų, nei dėl priklausymo kuriai nors partijai”, – sakė jis.

Apie ką rašysime artimiausiuose numeriuose

“Veidas” Nr. 2, sausio 10 d.

Marginalai
Lietuvos laisvės sąjunga
Lietuvos lenkų rinkimų akcija
Lietuvos pensininkų partija
Lietuvos rusų sąjunga
Partija “Jaunoji Lietuva”
Politinė partija Rusų aljansas
Respublikonų partija
Žemaičių partija
Žemaitijos partija

“Veidas” Nr. 3, sausio 17 d.

Centristai
Darbo partija
Lietuvos centro sąjunga
Lietuvos liaudies partija
Naujoji sąjunga (socialliberalai)
Partija “Tvarka ir teisingumas”

“Veidas” Nr. 4, sausio 24 d.

Liberalai
Liberalų ir centro sąjunga
Liberalų sąjūdis
Tautos prisikėlimo partija

“Veidas” Nr. 5, sausio 31 d.
Kairieji
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Partija Profesinių sąjungų centras
Socialistinis liaudies frontas

“Veidas” Nr. 6, vasario 7 d.
Dešinieji
Krikščionių partija
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

“Veidas” Nr. 7, vasario 14 d.
Apibendrinimas – už ką balsuoti