Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose pirmautų trys šiuo metu opozicijoje dirbančios partijos: socialdemokratai, Darbo partija bei “Tvarka ir teisingumas”, rodo portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, už socialdemokratus savo balsą atiduotų 13,3 proc. rinkėjų, už “darbiečius” – 12,5 proc., už “tvarkiečius” – 11,2 procento. Panaši situacija vyravo ir praėjusį mėnesį, tuomet palaikymą “tvarkiečiams” ir “darbiečiams” pareiškė 1 proc. mažiau respondentų.

Valdanti Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, esant rinkimams, pelnytų ketvirtąją vietą – už juos balsuotų 8,3 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o jų koalicijos partneris Liberalų sąjūdis būtų penktas su 6,2 proc. balsų.

Rinkimų barjero, siekiančio 5 proc., neperžengtų Naujoji sąjunga (2,8 proc.), Liberalų ir centro sąjunga (2,2 proc.), Valstiečių liaudininkų sąjunga (1,7 proc.) ir Tautos prisikėlimo partija (0,1 proc.).

Dar 29,6 proc. gyventojų teigia, jog rinkimuose nebalsuotų, 2,3 rinktųsi kitą partiją, o apie 10 proc. žmonių į klausimą arba neatsakė, arba neturėjo nuomonės.

Bendrovė “Spinter tyrimai” gegužės 17-24 dienomis apklausė 1005 gyventojus nuo 18 iki 75 metų visoje šalyje. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Seimas antradienį priėmė dvi kadencijas svarstytą naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą. Jis didelių perversmų finansavimo srityje neatnešė, tačiau į eterį grąžino politinę reklamą.

Įstatymas priimtas 90 Seimo narių balsavus už, 12 – prieš, 26 susilaikius.

Vienas esminių pokyčių įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai – į radijo ir televizijos eterį grįžta partijų ir politikų reklaminiai klipai.

Įstatyme numatyta, kad tai galės būti ne trumpesni kaip 90 sekundžių agitaciniai siužetai, kuriuose politinės kampanijos dalyvis informuos apie politinę programą arba pasisakys aktualiais visuomenei klausimais.

Išlaidos tokiems pranešimams negalės viršyti 50 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio.

Tuo metu partijų finansavimo sistema lieka kokia buvusi – kaip ir iki šiol, partijos be biudžeto dotacijos galės gauti ir fizinių, ir juridinių asmenų aukas, nesikeičia ir maksimalus aukos dydis – 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, apie 40 tūkst. litų. Tik griežtinamos sankcijos už šiurkščius finansavimo tvarkos pažeidimus.

Iki šiol už šiurkštų partijos ar politinės kampanijos finansavimo pažeidimą partijai grėsė prarasti pusmečio dotaciją, nuo šiol ji rizikuos dvejų metų valstybės biudžeto finansavimu.

Svarstant įstatymą siūlyta radikaliai keisti partijų finansavimo sistemą, siekiant maksimalaus finansavimo skaidrumo – atsisakyti juridinių asmenų finansavimo, sumažinti maksimalią leistiną auką per metus, tačiau jiems nepritarta.

Seimo Audito komiteto pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti aukų, partijoms paliekant tik biudžetinį finansavimą, šiuo metu sunkiai įmanomas dėl prastos valstybės finansinės padėties.

“Svarbiausia – išmokėti žmonėms pensijas, o ne partijoms pasiimti iš biudžeto pinigus, todėl liko fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau aukojimo tvarka sugriežtinama”, – žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Kaip pagrindines drausminančias priemones ji nurodė griežtesnes sankcijas už šiukščius įstatymo pažeidimus, taip pat reikalavimą partijų finansiniams rėmėjams deklaruoti pajamas.

“Fiziniai asmenys, norintys aukoti, visų pirma turės būti deklaravę pajamas. Jei anksčiau įstatymai nereikalavo deklaruoti pajamų, dabar yra toks reikalavimas”, – sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, kaip šiurkštūs bus traktuojami didesni apskaitos pažeidimai, jei tai nebus techninės klaidos. Šiukščių pažeidimu bus laikomas ir nustatytų limitų – reklaminio klipo trukmės, tam skiriamų lėšų dalies – nesilaikymas.

Pirmoji nauja Politinių partijų ir politinių kampanijų įstatymo redakcija, siekiant didinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą bei gerinti finansavimo kontrolę, parlamente buvo registruota dar 2007 metais.

Jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, tai juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai, antri būtų “darbiečiai”, treti – “Tvarka ir teisingumas”, ketvirti liktų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Už socialdemokratus balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, ,vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už “darbiečius” būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta. Tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei “prisikėlėliai” (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.