Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) ragina vasaros keliautojus pasitikrinti turimų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų galiojimo laiką – neapdairieji gali patirti nemalonumų ir finansinių nuostolių kelionei dar neprasidėjus.
Tokio turinio priminimą šalies gyventojams Migracijos valdyba siunčia kaskart artėjant vasarai, kuomet diduma žmonių atostogauja ir rengiasi nors trumpam išvykti į užsienio valstybes. „Turėti galiojantį asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą yra kiekvieno piliečio pareiga. Kiekvienas šešiolikos sulaukęs ir pasą ar asmens tapatybės kortelę įgijęs asmuo tai privalo žinoti, – tvirtina Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė. – Tačiau esame patyrę, kad žmonės nėra pratę pasitikrinti turimų asmens dokumentų galiojimo laiko. Būna, kad naujo paso ar asmens tapatybės kortelės žmonės atvyksta tiesiai iš oro uosto, kai jiems dėl negaliojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento nebuvo leista išskristi. Tokie ar panašūs atvejai sukelia didelių nepatogumų patiems ir jų bendrakeleiviams, patiriama nenumatytų finansinių išlaidų skubiai gaminant asmens dokumentus.“ E. Prilepskienė pastebi esant ir kitų situacijų, dėl kurių piliečiams tenka skubiai gamintis naujus asmens dokumentus. Taip nutinka neįsigilinus, koks kelionės dokumentas tinka keliaujant į vieną ar kitą valstybę, koks privalomas jo galiojimo terminas. Pavyzdžiui, vykstant į Europos Sąjungos valstybes nares ar kitas šalis, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai, pakanka turėti asmens tapatybės kortelę, vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančias valstybes, būtinas pasas. Valstybių sienas galima kirsti tik su galiojančiu asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiu dokumentu! Vykstant į Šengeno zoną svarbu, kad turimas asmens dokumentas galiotų kelionės metu, vykstant už Šengeno ribų, dokumentų galiojimui taikomi atskiri reikalavimai – 3 ar 6 mėnesių pabaigos terminas, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos. Todėl, rengiantis kelionei į užsienį, patariama žvilgtelėti į savo asmens dokumentą, patikrinti trumpiau galiojančius nepilnamečių dokumentus, pasitikslinti informaciją apie lankytinos šalies keliamus reikalavimus atvykstantiesiems tos šalies konsulinėje įstaigoje.

Dauguma Lietuvos gyventojų pasitiki notarais ir pritartų, jei su notaro pagalba galėtų įforminti santuokos nutraukimą ar internete įsteigti įmonę.

Tai rodo sociologinė apklausa, kurią atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”.

Tyrimo duomenimis, vertindami teisinių profesijų atstovus, Lietuvos gyventojai šeštus metus iš eilės labiausiai pasitiki notarais (58%). Notarais nepasitiki 11% respondentų. Nuo 2009 metų pasitikėjimas notarais pakilo 5 procentiniais punktais (2009 m. – 53%). Pakilo pasitikėjimas ir policininkais (40%, 2009 m. – 36%). Pasitikėjimas kitų teisinių profesijų atstovais beveik nepakito: advokatais pasitiki 31% (2009 m.- 31%), Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojais – 20% (2009 m.- 22%), VSD pareigūnais – 18% (2009 m.- 18%), teisėjais – 14% (2009 m.- 15%), antstoliais – 14% (2009 m.- 12%), prokurorais – 12% (2009 m.- 13%).

“Teisėtvarka ir teisėsauga šiuo metu visuomenės dėmesio centre, todėl žmonės kritiški teisėjų, prokurorų, VSD darbuotojų atžvilgiu. Pasitikėjimo notarais augimą siečiau su notariato pastangomis kritiškai įvertinti savo veiklą, labiau orientuotis į klientų, ateinančių gauti teisines paslaugas, poreikius”, – sako “Vilmorus” direktorius dr. Vladas Gaidys.

“Tikriausiai piliečiai pastebėjo mūsų pastangas gerinti teisinio aptarnavimo kokybę ir ginti viešąjį interesą civilinės teisės srityje. Be to, stengėmės būti savikritiški – nuobaudų sulaukė ir net įgaliojimų neteko drausmę pažeidę notarai”, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Notarų rūmų prezidento teigimu, apklausos rezultatai palankūs ir galimam notarų paslaugų spektro plėtimui ateityje.

“Vilmorus” duomenimis, net 63% apklaustųjų palankiai vertina siūlymus, kad notaras galėtų nutraukti santuoką, kai tarp besiskiriančiųjų nėra ginčų ir nėra nepilnamečių vaikų. 48% respondentų pritaria ir šiuo metu Seime svarstomoms hipotekos reformos nuostatoms, siūlančioms, kad hipotekos sandoriai būtų įforminami tik pas notarą ir nebereikėtų papildomai kreiptis pas hipotekos teisėją.

Daugiau kaip trečdalis respondentų (39%) teigiamai vertina siūlymus, kad įmonę arba bendrovę, dalyvaujant notarui, būtų galima įsteigti per internetą.

Per pastaruosius dvejus metus 37% respondentų lankėsi notarų biuruose, maždaug ketvirtadalis reikalus tvarkė vieną kartą, o 13% – du kartus ir dažniau. Du trečdaliai (65%) respondentų, tvarkiusių reikalus per pastaruosius dvejus metus notarų biuruose, notarų teikiamų paslaugų kokybę vertina gerai, 27% – patenkinamai. Dauguma (83%) apsilankiusių biure klientų liko patenkinti susitikimu su notaru.

“Vilmorus” Lietuvos notarų rūmų užsakymu šių metų spalio 1-11 dienomis pagal reprezentatyvaus tyrimo metodiką 18 miestų ir 51 kaime apklausė 1002 respondentus, kurių amžius 18 ir daugiau metų.

Lietuvos notarų rūmai – tai visus šalies notarus vienijanti profesinė savivaldos asociacija, koordinuojanti jų veiklą, atsakinga už notarų kvalifikacijos kėlimą ir kokybišką notarų paslaugų atlikimą, bei atstovaujanti notarų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose. Lietuvoje šiuo metu yra 263 notarai.

Keisdami pavardes asmenys džiaugiasi atsiradusia galimybe trumpinti jas atsisakant nelietuviškų priesagų, tačiau piktinasi negalėdami įrašyti dokumentuose pavardžių nelietuviškais rašmenimis, praneša Teisingumo ministerija.

Kkasmet į civilinės metrikacijos įstaigas kreipiasi apie 1500 asmenų, prašydami pakeisti vardą, pavardę ar tautybę. Iki šios dienos buvo pateikti 37 prašymai pavardes keisti į trumpesnį, nepriesaginį variantą.

Tačiau asmenys, keisdami ar registruodami asmenvardžius, piktinasi susidūrę su nelietuviškų pavardžių perrašymu lietuviškuose dokumentuose problema, kuomet asmenvardyje esantys w, x, q rašmenys verčiami lietuviškais. Civilinės metrikacijos įstaigų teigimu, tokių nusiskundimų didžiųjų miestų skyriuose sulaukiama beveik kasdien, o daugiausia problemų kyla registruojant vaiko gimimą, kai jam suteikiama tėvo (dažniausiai užsienio valstybės piliečio) pavardė arba vaikui suteiktas vardas užsienio valstybėje turi nelietuviškų rašmenų, taip pat registruojant santuoką, kai sutuoktinė Lietuvos pilietė pasirenka vyro pavardę.

Sudėtinga situacija būna, kuomet užsienio valstybėje jau būna išduotas vaiko gimimo ar sudarytos santuokos dokumentas, kuriame įrašytas originalus vaiko vardas, pavardė ar sutuoktinės pavardė, o Lietuvoje išduodamas dokumentas su sulietuvintu asmenvardžio variantu. Taip sukuriamos skirtingos to paties asmens tapatybės, be to vaikai ar sutuoktiniai įgyja skirtingas pavardes. Tokioms šeimoms kyla kliūčių keliaujant, taip pat užsienio valstybėje su originalia pavarde įgyjant nuosavybę ir pan.

Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, moterys, sužinojusios, kad po santuokos jų dokumentuose nebus nurodyta originali vyro pavardė, dažnai persigalvoja ir pasilieka savo mergautinę pavardę po santuokos sudarymo, taigi, taip ribojama teisė pasirinkti vyro pavardę.

Dėl tokios situacijos juntamas didelis pareiškėjų pasipiktinimas – vieni piktinasi mandagiai, stengdamiesi suprasti galiojančius įstatymus, kiti grasina skundais ir pan. Pasitaiko atvejų, kai tėvai nurodo, kad dėl tokių pavardžių perrašos taisyklių neprašys savo vaikams Lietuvos Respublikos pilietybės. Šiuo metu viena byla nagrinėjama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Vyriausybės siūlytas liberalesnę asmenvardžių tvarką įtvirtinantis įstatymo projektas Seime buvo atmestas prieš mėnesį. Teisingumo ministro teigimu, Vyriausybė savo siūlymus, kurie padėtų išspręsti minimas problemas, dar kartą Seimui galės teikti po pusmečio. Tikimasi, kad galiausiai pavyks rasti sprendimus, palengvinsiančius dalią Lietuvos gyventojams.