Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdyba praneša apie darbą Lietuvos Respublikos Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną – šių metų gegužės 25 d. Migracijos valdybos darbuotojai pagelbės galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neturintiems ir dėl to rinkimuose dalyvauti negalintiems asmenims.
Kaskart vykstant rinkimams, atsiranda žmonių, negalinčių juose dalyvauti dėl to, kad neturi galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Tokiose situacijose juos gelbsti rinkimų dieną dirbantys migracijos tarnybos padaliniai. „Paprastai rinkimų ar referendumų dienomis interesantų sulaukiama nedaug, todėl dirbame trumpiau nei įprasta – tiek, kad bėdos prispirti žmonės spėtų susitvarkyti dokumentus balsavimui. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną gegužės 11-ąją devyniolika žmonių atėjo atsiimti jau išrašytus asmens dokumentus, buvo priimta penkiolika prašymų išduoti/pakeisti dokumentus, vienuolikai asmenų išduoti laikinieji pažymėjimai, – sako Migracijos valdybos viršininkas G. Bagužis. – Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną Migracijos valdyba dirbs nuo 9-os iki 13-os valandos ir suteiks tik būtiniausias paslaugas su netikėtomis problemomis susidūrusiems asmenims. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai sprendžiami nebus, nedirbs ir Užsieniečių reikalų skyrius, tačiau bus galima atsiimti anksčiau užsakytą ir jau pagamintą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.“ Dėl kokių nors priežasčių praradusiems asmens tapatybės kortelę ar pasą, gegužės 25 d. bus išduodamas piliečio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis  laikinasis pažymėjimas, kuris rinkimų dieną atstos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Laikinasis pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, išduodamas tik pateikus prašymą įgyti naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjus (arba pateikus mokėjimo kvitą) nurodytą sumą už pasirinktojo dokumento išdavimą.
Lietuvos Respublikos Prezidento antrojo turo ir Europos Parlamento rinkimų dieną nuo 9-ių iki 13-os valandos taip pat dirbs Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Trakai, Vytauto g. 57) ir Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Ukmergė, Vytauto g. 109), nuo 8-ių iki 17-os valandos – Šalčininkų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Vilniaus g. 50). Pageidaujantieji spėti iki rinkimų įsigyti naujus dokumentus, kviečiami tai padaryti nedelsiant. Migracijos valdyba primena, jog įsigyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus čia gali visi asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos. Migracijos valdybos interesantai aptarnaujami: pirmadieniais ir trečiadieniais – 7.30–16.00, antradieniais ir ketvirtadieniais – 7.30–18.00, penktadieniais – 7.30–14.45. Kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį – iki 13.30 val.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Migracijos valdyba praneša organizuojanti interesantų priėmimą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną. Šių metų gegužės 11 d. Migracijos valdyboje laukiami galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento neturintys ir dėl to rinkimuose dalyvauti negalintys asmenys.
Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis pastebi, kad kaskart vykstant rinkimams, referendumams, atsiranda žmonių, kurie negali juose dalyvauti, nes neturi galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. „Nors dar iš anksto skatiname žmones pasitikrinti asmens dokumentų galiojimo laiką, vis tiek atsiranda neįsitikinusių savo teise dalyvauti rinkimuose, – pastebi G. Bagužis. – Dirbdami rinkimų dieną, sudarome jiems sąlygas atlikti pilietinę pareigą. Tačiau įspėjame, Migracijos valdyba dirbs trumpiau nei įprasta – nuo 9-os iki 13-os valandos ir suteiks tik būtiniausias paslaugas su netikėtomis problemomis susidūrusiems asmenims.“
Dėl kokių nors priežasčių praradusiems asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą bus išduodamas laikinasis pažymėjimas. Jis yra skirtas patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę ir pilietybę ir Prezidento rinkimų dieną atstos pasą ar asmens tapatybės kortelę. Laikinasis pažymėjimas galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo išdavimo dienos, išduodamas tik pateikus prašymą įgyti naują asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą ir sumokėjus (arba pateikus mokėjimo kvitą) nurodytą sumą už pasirinktojo dokumento išdavimą. Gegužės 11-ąją Migracijos valdyboje taip pat bus galima atsiimti anksčiau užsakytą ir jau pagamintą asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Užsieniečių reikalų skyrius nedirbs, nebus teikiamos paslaugos ir LR pilietybės klausimais.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų dieną nuo 9 val. iki 13 val. dirbs ir Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Trakai, Vytauto g. 57) bei Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Ukmergė, Vytauto g. 109), Šalčininkų rajono policijos komisariato Migracijos poskyris (Vilniaus g. 50) dirbs nuo 8 iki 17 valandos.
Pageidaujantieji spėti iki rinkimų įsigyti naujus dokumentus, kviečiami kuo greičiau apsilankyti Migracijos valdyboje Vilniuje, Naugarduko g. 100 arba kitame migracijos tarnybos padalinyje. Migracijos valdybos interesantai aptarnaujami: pirmadieniais ir trečiadieniais – 7.30–16.00, antradieniais ir ketvirtadieniais – 7.30–18.00, penktadieniais – 7.30–14.45. Kiekvieno mėnesio antrąjį trečiadienį – iki 13.30 val. Migracijos valdyba taip pat primena, jog įsigyti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus čia gali visi asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.

2013 metų pirmąjį pusmetį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – Migracijos valdyba) išduotų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų skaičiai – rekordiniai: asmens tapatybės kortelių išduota 76,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, pasų – 45, 8 proc. daugiau.
Tokia gausybė dokumentų išduota pirmąkart per penkerius Migracijos valdybos gyvavimo metus. Situacija būsiant masiškam asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų keitimui prognozuota – šiais metais baigiasi net 411 049 pasų, išduotų 1993-iaisiais, galiojimo terminas. Prie to skaičiaus pridėjus vėliau išduotų ir keisti būtinų pasų skaičių, keistinų dokumentų suma perkopė pusmilijonį. Šiemet baigėsi ir prieš dešimt metų išduotų asmens tapatybės kortelių galiojimo laikas, todėl jas turėjusieji taip pat privalo įsigyti naujus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis 2013 m. baigia galioti 761 349 pasai ir asmens tapatybės kortelės. Lyginant su praėjusiais metais, kuomet asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančius dokumentus turėjo keisti 274 110 Lietuvos Respublikos piliečių, šie metai neabejotinai yra išskirtiniai. Juo labiau Migracijos valdybai, kurią dėl patogumo esant sostinėje renkasi didžiuma šalies gyventojų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Migracijos valdyboje prašymus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantiems dokumentams gaminti pateikė 4 486  (5 proc.) ne sostinės, bet kitų šalies miestų ir rajonų gyventojai, 1 477 (2 proc.) – užsienyje gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos Respublikos piliečiai. Metams įpusėjus, Migracijos valdyba jau skelbia išduotų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų rekordus. Per pirmąjį 2013 m. pusmetį Migracijos valdyboje buvo išduotos 42 945 asmens tapatybės kortelės, tai yra 76, 2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais – 2012 m. pirmąjį pusmetį buvo išduota 24 370 asmens tapatybės kortelių. Pasų pirmąjį šių metų pusmetį Migracijos valdyboje išduota 56 027, tai yra 45,8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais – 2012 m. pirmąjį pusmetį buvo išduota 38 425 pasų. Daug daugiau prašymų buvo priimta asmenų, kurie dėl neveiksnumo ar fizinės negalios patys negali atvykti pateikti dokumentų asmens tapatybės kortelei ar pasui išduoti ar keisti. Per 2013 m. pirmąjį pusmetį buvo priimta 5 011 tokių asmenų prašymų, tai yra 625 proc. daugiau nei 2012 m. pirmąjį pusmetį (691). Dar užsiregistravę ir savo eilės laukia kone 1300 žmonių. Pagal išduotų asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų skaičių pirmąjį šių metų pusmetį Migracijos valdyba yra neabejotina lyderė tarp Vilniaus apskrities migracijos tarnybos padalinių. Migracijos valdyboje priimta net 83 proc. visų apskrities migracijos tarnybos padaliniuose pateiktų prašymų išduoti pasą, 71 proc. – asmens tapatybės kortelę. Viso Vilniaus apskrities migracijos tarnybos padaliniuose per pirmąjį pusmetį priimta 67 880 prašymų pasui gaminti ir 60 457 prašymai asmens tapatybės kortelei gaminti. Asmens dokumentų išrašymo centro duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos Respublikos piliečiams jau išrašyti 219 452 pasai ir  251 448 asmens tapatybės kortelės, 21 proc. šių dokumentų išduota Migracijos valdyboje.

Nuo šių metų sausio 1 dienos piliečiams suteikta teisė rinktis asmens tapatybės dokumentus – norintieji turėti vieną dokumentą, gali rinktis tik asmens tapatybės kortelę arba tik pasą.

Metų pradžioje taip pat pasikeitė rinkliava už asmens tapatybės dokumentų išdavimą: asmens tapatybės kortelė atpigo, o pasas – pabrango.

Dabar asmens tapatybės kortelės kaina ją gaunant ar keičiant bendra tvarka yra 30 litų, įsigyjant per penkias darbo dienas – 70 litų, per vieną darbo dieną – 110 litų.

Paso kaina jį gaunant bendra tvarka yra 150 litų, įsigyjant per penkias darbo dienas – 200 litų, per vieną darbo dieną – 250 litų.

Iki sausio už asmens tapatybės kortelės gavimą bendra tvarka reikėjo mokėti 80 litų, o už pasą – 100 litų.

Nuo sausio už asmens tapatybės kortelės išdavimą vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, imama 15 litų valstybės rinkliava, už paso – 75 litų. Jei šie asmenys pageidauja įsigyti asmens tapatybės kortelę ir pasą, rinkliavos dydis 50 proc. sumažinamas tik už vieno iš dokumentų išdavimą ar keitimą bendra tvarka. Dokumentą išduodant skubos tvarka, mokama visa kaina, teigiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, manoma, kad sumažinus valstybės rinkliavą už asmens tapatybės kortelę, padaugės žmonių, naudojančių šį dokumentą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nustatyti mažesnę valstybės rinkliavą už asmens tapatybės kortelės (ATK) ir padidinti už paso išdavimą. Jei Vyriausybė pritartų pateiktoms nutarimo “Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo” pataisoms, ATK išdavimo bendra tvarka rinkliava nuo 80 litų sumažėtų iki 30 litų, o paso pabrangtų nuo 100 litų iki 150 litų.

“Tokį sprendimą lėmė keletas priežasčių, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. – Pirma, siekdami tinkamai plėtoti elektroninės valdžios paslaugas, t.y., kad jos taptų prieinamos daugumai piliečių ir tų paslaugų spektras maksimaliai plėstųsi, turime sudaryti ATK “kritinę masę”. Pasak ministro, šiuo metu jau yra išduota daugiau nei pusė milijono naujausio pavyzdžio ATK. Daugelis žmonių naudojasi jomis įvairioms elektroninėms paslaugoms gauti – gyventojai įvertino dokumento teikiamus privalumus. Rinkliavos mažinimas dar labiau paspartins ATK išdavimą – įtaką renkantis asmens dokumentą gyventojams daro ir jo kaina.

“Antra, rinkliavos už paso išdavimą padidinimas yra vienas būdų mažinti nusikalstamų veikų. Šiuo metu lietuviškas pasas, lyginant su kitomis valstybėmis, yra labai pigus, todėl jį apsimoka “pamesti” ir išsiimti naują, senąjį perleidžiant asmenims, vėliau jį naudojantiems nelegalioms kelionėms į užsienį, prekybai žmonėmis ir kitoms nusikalstamoms veikloms. Taip pat pasus ypač dažnai keičia po 3-4 kartus per dieną Europos Sąjungos išorės sieną kertantys mūsų piliečiai. Jie atsiveža pigių akcizinių prekių ir dažniausiai jas perparduoda turguose, nemokėdami Lietuvai jokių mokesčių”, – teigia ministras R. Palaitis.

Patvirtinus naujus įkainius, už ATK išdavimą skubos tvarka per 1 darbo dieną rinkliava būtų 110 litų vietoj dabar mokamų 160 litų, o per 5 darbo dienas – 70 litų vietoj 120 litų. Atitinkamai paso išdavimas skubos tvarka per 1 darbo dieną kainuotų nebe 200 litų, o 250 litų, per 5 darbo dienas – 200 Lt, o nebe 150 litų.

Pasak ministro R.Palaičio, paso išdavimo rinkliava Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Suomijoje šis dokumentas kainuoja 165 litus, Nyderlanduose – 175, kitose šalyse paso kainos svyruoja nuo 200 litų iki 400 litų.

Nuo 2011 m. įsigalioja VRM inicijuotos Paso ir Asmens tapatybės kortelės įstatymų pataisos, leidžiančios piliečiams patiems apsispręsti, kuris asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas jiems labiau reikalingas.

Lietuvos pilietybę 2008-aisiais gavo 310 užsieniečių – mažiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausi ES statistikos tarnybos “Eurostat” duomenys.

Lietuvos pilietybę, lyginant su kitų šalių pilietybėmis, mažiausiai žmonių gavo absoliučiais skaičiais, o pagal santykinį rodiklį – pilietybę tūkstančiui gyventojų – mažiau gavusiųjų buvo tik Lenkijos pilietybę.

Didžiąją Lietuvos pilietybę gavusių asmenų dalį (48 proc.) užpernai sudarė anksčiau pilietybės neturėję žmonės. Trečdalis naujų Lietuvos piliečių (33,5 proc.) 2008-aisiais buvo Rusijos, 5,5 proc. – buvę Ukrainos piliečiai.

Iš 1000 nuolat šalyje gyvenančių užsieniečių pilietybę gavo 7.

2007 metais Lietuvos pilietybė buvo suteikta 370 užsieniečių.

Daugiausiai naujų piliečių 1 tūkst. šalies gyventojų 2008-aisiais teko Švedijoje (3,3), Liuksemburge (2,5), Prancūzijoje, Portugalijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 2,1).

Kurios nors ES valstybės-narės pilietybę 2008-aisiais gavo 11 tūkst. mažiau asmenų nei 2007 metais. Užpernai ES šalių piliečiais tapo 696 tūkst. asmenų, kurių 64 tūkst. buvo Maroko pilietybę turėjusių asmenų, 50 tūkst. – buvusių Turkijos piliečių.

ES piliečiais užpernai taip pat tapo 27 tūkst. Ekvadoro, 23 tūkst. Alžyro, 20 tūkst. Irako pilietybę turėjusių asmenų.

Iš ES pilietybę gavusių asmenų 8 proc. sudarė buvę kitos ES šalies piliečiai.

Asmens tapatybės kortelės įstatymo nuostatos skelbia, kad vienintelis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas Lietuvoje šiuo metu yra asmens tapatybės kortelė. Tuo tarpu pasas yra naudojamas tik kaip kelionės dokumentas.

Seime buvo įregistruotos Asmens tapatybės kortelės įstatymo pataisos. Jei Seimas pataisoms pritars, asmens tapatybės kortelė ir pasas bus lygiaverčiai dokumentai, o piliečiai patys galės apsispręsti, kurį iš jų turėti – asmens tapatybės kortelę ar pasą.

Žmogaus teisių komitetas posėdyje trečiadienį siūlomam projektui pritarė.

Šio komiteto pirmininko Armino Lydekos įsitikinimu, sunkmečiu negalima apkrauti piliečių nebūtinomis finansinėmis išlaidomis (dabar už asmens tapatybės kortelę ir pasą tenka pakloti mažiausiai 180 litų), taigi privalu sudaryti piliečiams galimybę rinktis pagal poreikius.

Tame pat posėdyje, atsižvelgus į piliečių pageidavimus, buvo surengta diskusija dėl tautybės įrašymo asmens dokumentuose. Vienų nuomone, dokumentuose turi būti įrašyta ne tik asmens pilietybė, bet ir tautybė. Kitų įsitikinimu – asmens tapatybę įrodantys dokumentai neturi būti perkrauti papildomais įrašais.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį nusprendė nesvarstyti galimybės grįžti prie tautybės įrašo asmens dokumentuose. Trys komiteto nariai balsavo “už” tautybės įrašo galimybę, trys buvo “prieš”, tad sprendimą lėmė komiteto vadovo liberalcentristo Armino Lydekos balsas.

ŽTK vadovo nuomone, jei vėl būtų grįžta prie tautybės įrašo pase, būtų grįžtama į praėjusio amžiaus pradžią. Jis akcentavo, kad tautybės įrašų dokumentuose Europoje atsisakoma.

Be to, pasak A.Lydekos, problema kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes šiuo metu tautybės sąvoką apibrėžti gali būti sudėtinga. Juoba kad konstitucinė doktrina kalba apie pilietinę, o ne etninę tautybę, be to, etninės kilmės nurodymas Europos Sąjungos teisinėje sistemoje fiksuojamas kaip diskriminacinis.

“Nuspręsta, kad nereikia keisti dabartinės sistemos. Kiek mums reiktų atsukti atgal, kad pakeistumėm sistemą? Klausimas yra labai sudėtingas, ir kiek ES teisinė sistema mus įpareigoja, ir yra visiškai skirtingos galimybės dėl įrašo pase ar kortelėje, trečias dalykas – tautybė šiandien yra kur kas sudėtingesnis dalykas nei dvidešimto amžiaus pradžioje, kai kūrėsi tautinės valstybės”, – dėstė komiteto vadovas.

Klausimas dėl tautybės įrašo asmens dokumentuose į darbotvarkę įtrauktas komitetui sulaukus piliečių prašymų.

“Supratome, kad problema yra gilesnė, nes tie laiškai eina ir eina, ir kad būtų komiteto pozicija, pasiūliau svarstant asmens tapatybės dokumentų statusą šalia pasikeisti nuomonėmis dėl tautybės įrašymo”, – sakė komiteto vadovas.

Komiteto pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog prie galimybės asmens dokumente įrašyti tautybę nuolat bandoma grįžti ir spėjo, kad ši diskusija vis bus atnaujinama.

Praėjusią kadenciją pataisas dėl tautybės įrašo asmens dokumentuose buvo registravę konservatoriai, tačiau jos nepriimtos.

Tautybės įrašo pasuose atsisakyta nuo 2003 metų.

Keisdami pavardes asmenys džiaugiasi atsiradusia galimybe trumpinti jas atsisakant nelietuviškų priesagų, tačiau piktinasi negalėdami įrašyti dokumentuose pavardžių nelietuviškais rašmenimis, praneša Teisingumo ministerija.

Kkasmet į civilinės metrikacijos įstaigas kreipiasi apie 1500 asmenų, prašydami pakeisti vardą, pavardę ar tautybę. Iki šios dienos buvo pateikti 37 prašymai pavardes keisti į trumpesnį, nepriesaginį variantą.

Tačiau asmenys, keisdami ar registruodami asmenvardžius, piktinasi susidūrę su nelietuviškų pavardžių perrašymu lietuviškuose dokumentuose problema, kuomet asmenvardyje esantys w, x, q rašmenys verčiami lietuviškais. Civilinės metrikacijos įstaigų teigimu, tokių nusiskundimų didžiųjų miestų skyriuose sulaukiama beveik kasdien, o daugiausia problemų kyla registruojant vaiko gimimą, kai jam suteikiama tėvo (dažniausiai užsienio valstybės piliečio) pavardė arba vaikui suteiktas vardas užsienio valstybėje turi nelietuviškų rašmenų, taip pat registruojant santuoką, kai sutuoktinė Lietuvos pilietė pasirenka vyro pavardę.

Sudėtinga situacija būna, kuomet užsienio valstybėje jau būna išduotas vaiko gimimo ar sudarytos santuokos dokumentas, kuriame įrašytas originalus vaiko vardas, pavardė ar sutuoktinės pavardė, o Lietuvoje išduodamas dokumentas su sulietuvintu asmenvardžio variantu. Taip sukuriamos skirtingos to paties asmens tapatybės, be to vaikai ar sutuoktiniai įgyja skirtingas pavardes. Tokioms šeimoms kyla kliūčių keliaujant, taip pat užsienio valstybėje su originalia pavarde įgyjant nuosavybę ir pan.

Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, moterys, sužinojusios, kad po santuokos jų dokumentuose nebus nurodyta originali vyro pavardė, dažnai persigalvoja ir pasilieka savo mergautinę pavardę po santuokos sudarymo, taigi, taip ribojama teisė pasirinkti vyro pavardę.

Dėl tokios situacijos juntamas didelis pareiškėjų pasipiktinimas – vieni piktinasi mandagiai, stengdamiesi suprasti galiojančius įstatymus, kiti grasina skundais ir pan. Pasitaiko atvejų, kai tėvai nurodo, kad dėl tokių pavardžių perrašos taisyklių neprašys savo vaikams Lietuvos Respublikos pilietybės. Šiuo metu viena byla nagrinėjama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Vyriausybės siūlytas liberalesnę asmenvardžių tvarką įtvirtinantis įstatymo projektas Seime buvo atmestas prieš mėnesį. Teisingumo ministro teigimu, Vyriausybė savo siūlymus, kurie padėtų išspręsti minimas problemas, dar kartą Seimui galės teikti po pusmečio. Tikimasi, kad galiausiai pavyks rasti sprendimus, palengvinsiančius dalią Lietuvos gyventojams.

Trijų Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime šiandien aptarti aktualiausi klausimai – valstybės sienos apsaugos organizavimo, vairuotojų dokumentų patikros, tarpvalstybinio institucijų bendradarbiavimo reaguojant į ekstremalias situacijas bei kovos su kontrabanda.

“Viena svarbiausių aktualijų per Baltijos šalis keliaujantiems vairuotojams – susitarimas su Latvijos ir Estijos pareigūnais sušvelninti sankcijas asmenims, neturintiems tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nors visi priklausome Šengeno erdvei, kaimyninėse šalyse iki šiol išlikusi perteklinės dokumentų patikros praktika ir taikomos neadekvačiai didelės baudos. Lietuvos pareigūnai žmones, pamiršusius ar netekusius asmens dokumentų, tik įspėja, o baudas taiko tik nuolat reikalavimų nepaisantiems vairuotojams”, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Susitikime buvo sutarta ir dėl sklandesnio Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo ekstremalių situacijų – gaisrų, stichinių nelaimių – atvejais. Nors 2001 m. Rygoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Latvijos vyriausybių sutartis “Dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju”, tačiau gelbėjimo tarnybos susiduria su nemažai praktinių kliūčių vykdamos į kaimyninę šalį teikti operatyvios pagalbos.

“Tenka apgailestauti, kad dėl ilgų biurokratinių derinimų 2008 m. Lietuvos ir Latvijos pasienyje Latvijos Skaistgalnės miestelyje kilus gaisrui Lietuvos gaisrininkai negalėjo laiku suteikti pagalbos. Papildysime susitarimą nuostatomis, leisiančiomis pirmiausia nedelsiant reaguoti į pagalbos kvietimą, visus reikiamus leidimus suderinant vėliau”, – sakė ministras Raimundas Palaitis.

Ministrai taip pat apsikeitė informacija dėl tabako gaminių, alkoholio ir degalų kontrabandos. “Savaime suprantama, kad ekonominis sunkmetis ir Baltijos šalyse šioms prekėms taikomi didesni akcizai nei Rusijoje ar Baltarusijoje, suponuoja prielaidas kontrabandai. Visose šalyse situacija panaši, ir visiškai ją suvaldyti kol kas sudėtinga”, – sakė ministras R. Palaitis.

Lietuvos ir Estijos vidaus reikalų ministrai šiandien dar lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės Kopgalio užkardoje.

Tikėtina, kad jau šį pavasarį užteks turėti tik vieną asmens dokumentą – tapatybės kortelę arba pasą. Seimo komitetuose jau svarstomi nauji Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymo projektai, kuriuos parengė Vidaus reikalų ministerija. Jeigu Seimas dar šią sesiją priims įstatymus, žmonės galės pasirinkti, kokiu asmens dokumentu naudotis – kortele ar pasu. Jeigu norės, asmuo galės gauti ir abu dokumentus.

Dabar pagal Lietuvos įstatymus asmens tapatybės kortelė yra pagrindinis piliečio asmens dokumentas ir jį privalo turėti visi šalies piliečiai, sulaukę 16 metų. Tačiau kortele galima naudotis tik Lietuvoje ir dar keliolikoje šalių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys. Tai daugiausiai ES šalys. Tuo tarpu norintiems vykti į kitas šalis, kad ir Baltarusiją, Rusiją ar JAV, būtina turėti pasą. Migracijos departamento Pasų skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ruseckaja teigia, jog dėl šios priežasties keliaujantiems žmonėms tenka įsigyti du asmens dokumentus – tapatybės kortelę ir pasą. Už juos reikia sumokėti 180 Lt, kai dokumentai rengiami bendrąja tvarką. Jei dokumentų reikia skubiai, mokestis išauga dvigubai.