Brazilijoje vykstantis pasaulio futbolo čempionatas persirito per pusiaują. Pasibaigus grupės varžyboms kovą dėl titulo tęs tik 16 stipriausių planetos komandų. „Trakų“ komandai vadovaujančiam Edgarui Jankauskui didžiausią įspūdį pirmajame etape paliko Vokietijos komanda, o tarp vilčių nepateisinusių ekipų – Portugalija, Italija ir Ispanija.

Tituluočiausiam visų laikų šalies futbolininkui ši vasara kitokia nei įprastai. Per du dešimtmečius trukusią profesionalo karjerą 39-erių metų vilnietis buvo įpratęs, kad birželio mėnuo dažniausiai yra skiriamas poilsiui. Šiemet tenka pratintis prie kitokio tempo. E.Jankausko treniruojamas „Trakų“ klubas puikiai debiutavo stipriausioje šalies lygoje ir kol kas A lygos turnyro lentelėje nusileidžia tik Vilniaus „Žalgiriui“. Nepaisant įtempto darbo grafiko, futbolo specialistas randa laiko vakarais įsijungti televizorių ir stebėti Brazilijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato kovas.

Per savo karjerą Rusijos, Belgijos, Ispanijos, Portugalijos, Škotijos, Prancūzijos, Graikijos, Latvijos ir Jungtinių Valstijų klubuose rungtyniavęs puolėjas matė ir šilto ir šalto, todėl tikrai turi ką palyginti. Jis iki šiol yra vienintelis lietuvis, kuriam pavyko virš savo galvos iškelti prestižiškiausią Europos futbolo klubų turnyro – Čempionų lygos – trofėjų.

- Sužaistas pirmasis pasaulio čempionato etapas, pusė komandų jau pasitraukė iš turnyro. Ar jus kas nustebino, žvelgiant į kovas dėl titulo tęsiantį stipriausių komandų šešioliktuką?

- Tikriausiai kaip ir daugeliui, man buvo netikėtas stipriausių komandų pasitraukimas – ispanų, portugalų, italų. Nustebino Pietų Amerikos ekipų progresas. Dabar jau bus šiek tiek loterijos – atkrintamosiose varžybose kiekviena detalė gali turėti lemiamos įtakos rezultatui, tai šiek tiek sulygina komandų galimybes.

- Kurias rinktines būtų galima vadinti didžiausiu šio čempionato nusivylimu?

- Didžiausias nusivylimas neabejotinai yra Ispanijos rinktinė, taip pat Italijos, Portugalijos rinktinės.

- Ispanija – šalis, kurioje esate rungtyniavęs keletą sezonų, šiemet buvo nuversta nuo Olimpo. Ar galima kalbėti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą? Ar sutiktumėte, kad ispanų rinktinei jau taip pat būtina kartų kaita?

- Aš nesiimčiau spręsti apie šios ispanų futbolininkų kartos dominavimo pabaigą. Žinoma, visi mes senstam ir tiek metų išbūti aukščiausiame lygyje jau yra didelis pasiekimas. Anksčiau ar vėliau ateina laikas pokyčiams, tikriausiai keisis komanda, galbūt ne iš karto visi, bet vyresni žaidėjai tikriausiai trauksis, ateis nauja karta.

- Esate rungtyniavęs belgų „Brugge“ klube ir neblogai susipažinęs su šios šalies futbolu. Ar pagrįstai tiek daug kalbama apie ypač talentingą dabartinę belgų futbolininkų kartą? Kokį įspūdį palieka ši Marco Wilmotso komanda?

- Prisimenu, jog prieš dešimt metų su belgais buvome vienoje atrankos grupėje ir sugebėjome apylygiai kovoti. Jau tada buvo kalbama, kad turi keistis karta, nes tuometiniai žaidėjai artėjo link sportinės senatvės. Ir tikrai, kai atėjo kita karta pasijautė didžiulis impulsas. Belgijoje dabar kalbama, kad ateinanti jaunesnių futbolininkų karta yra dar talentingesnė. Tai tik parodo šios šalies dėmesį futbolui. Tai yra labai gražus pavyzdys daugeliui Europos šalių.

- Dar viena šalis, kurioje praleidote bene ryškiausius metus – Portugalija. Kaip manote, kokios pagrindinės šiemetinio portugalų fiasko priežastys?

- Sunku vienareikšmiškai pasakyti. Galbūt žaidėjai individualiai ir yra labai stiprūs, bet matome, kad jei nėra komandos dvasios, individualybės rezultato negarantuoja. Žaidėjai lyg ir labai geri, bet komandinis žaidimas nesiklijuoja. Galbūt buvo per daug tikėtasi iš Cristiano Ronaldo. Susidarė įspūdis, jog visi tikėjosi, kad jis vienas viską išspręs. Tačiau jis taip pat žmogus ir turi savo limitus.

- Kurios komandos, jūsų manymu, per pirmąjį etapą paliko geriausią įspūdį?

- Vokietija. Labai disciplinuota, be arogancijos, subrendusi komanda.

- Dar prieš čempionatą prognozavote, kad finale žais Argentinos ir Brazilijos rinktinės. Ar savo nuomonės nepakeitėte? Kas yra realiausi pretendentai laimėti čempionų titulą?

- Na, teoriškai Argentinos ir Brazilijos susitikimas dar įmanomas.  Tačiau dabar į pretendentų trejetuką dar įtraukčiau ir vokiečius.

- Aštunfinalyje žais tik šešios Europos komandos. Ar tai reiškia, kad tas faktas, jog čempionatas vyksta Pietų Amerikoje, kitų žemynų komandoms tapo rimtu papildomu koziriu?

- Nemanyčiau, kad tai yra lemiantis faktorius. Visos komandos turėjo laiko aklimatizuotis, priprasti prie vietos klimato, laiko zonų kaitos. Todėl tame ieškoti pasiteisinimų nederėtų. Pažiūrėkime, kiek Pietų Amerikos futbolininkų žaidžia Europoje. Daugelyje komandų būtent jie ir vaidina pagrindinius lyderių vaidmenis. Ne paslaptis, kad Pietų Amerika yra futbolininkų kalvė. Brazilija, Argentina, Kolumbija, Meksika – tai šalys kurios gyvena futbolu. Netvirtinu, kad Senajame žemyne futbolas ne toks populiarus, tačiau pažiūrėkite kiek žmonių, nepaisant krizės, susirenka į vietos čempionatus Argentinoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Venesueloje. Tai rodo, kad tame regione šiai sporto šakai skiriamas nepaprastai didelis dėmesys.

- Kuri aštunfinalio pora (Brazilija – Čilė, Kolumbija – Urugvajus, Prancūzia – Nigerija, Vokietija – Alžyras, Nyderlandai – Meksika, Kosta Rika – Graikija, Argentina – Šveicarija, Belgija – JAV) jums yra įdomiausia ir kodėl?

- Visos poros įdomios, neįdomių rungtynių jau nebeliko, gal tokių ir nebuvo. Bet tikrai įsijungsiu Brazilijos ir Čilės mačą. Čilės komanda labai simpatiška, ji tokia kibi, sunku prieš juos žaisti. Bus labai įdomios rungtynės.

- Šiemet ypač daug kalbama apie teisėjų darbą. Sutiktumėte, kad kitų žemynų arbitrai savo kvalifikacija gerokai nusileidžia Europos teisėjams?

- Prisimenu Šveicarijos ir Irano rungtynes bei mačiau kaip teisėjas labai gerai susigaudė keliose situacijose. Pasirodo, jis buvo iš Uzbekistano (red.past. – Ravšanas Irmatovas). Man atrodo klaidų pridarė ir europiečiai, ir teisėjai iš kitų žemynų. Teisėjo kilmė nėra svarbiausias dalykas. Klysti žmogiška, klystame visi – ir azijiečiai, ir juodaodžiai, ir baltaodžiai.

- Ko iš šio čempionato pasimokėte kaip treneris?

- Kiekvienos rungtynės ir kiekvienas čempionatas, ypač tokio lygio, kažką palieka atminty. Stebi ir pamatyti dalykai įsirašo į sąmonę ar pasąmonę, tai išlieka.

- Kurio čempionate dirbančio trenerio braižas jums labiausiai imponuoja?

- Lengviau pasakyti, kurio braižas neimponuoja – tai Čilės trenerio Jorge Sampaoli, kuris visų rungtynių metu straksi ant linijos. Rungtynėse, kurias stebi 50 tūkst. žiūrovų, šokinėti ir šaukti nėra prasmės. Tos instrukcijos dėl didžiulio triukšmo dažniausiai nepasiekia net arčiausiai stovinčių žaidėjų ausų. Tas emocinis teatras… Treneris turi valdytis, kaip jam bebūtų sunku.

- Papasakokite, kaip čempionato rungtynes stebi Edgaras Jankauskas?

- Dažniausiai namuose, kartais su draugais nueiname į barą. Mėgstu žiūrėti per didelį ekraną. Žymiai maloniau žiūrėti, kai vaizdas yra aiškus, pakartojimai. Todėl technologijų progresas labai džiugina. Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimt metų, skirtumas akivaizdus. Atkrintamąsias rungtynes ketinu stebėti per lenktą „Samsung“ UHD televizorių, kuris turi futbolui skirtą režimą su specialiai pritaikyta vaizdo raiška, erdviniu garsu ir galimybe pritraukti pasirinktas ekrano sritis. Tad tikiuosi, kad įspūdžiai bus dar geresni. O šiaip esu ramus žiūrovas, nuo sofos nešokinėju.

- Ar stengėtės pamatyti visas pasaulio čempionato rungtynes, net ir tas, kurios vyko vėlai naktį?

- Kad ir kaip bemylėčiau futbolą, visų rungtynių tikrai nežiūriu. Čia panašiai kaip su maistu – net pačių skaniausių patiekalų persivalgyti nėra gerai.

- Gal savo „Trakų“ komandos rytinių treniruočių laiką irgi kiek pakoregavote, kad futbolininkai galėtų pamatyti ir naktinius mačus, kurie vyko 1 ar 4 val. nakties?

- Aš manau, kad futbolininkai tikrai nežiūri rungtynių, kurios prasideda 1val. nakties, bent jau taip tikiuosi. Treniruotė – šventas reikalas.

Politika, skandalai ir popžvaigždės – visa tai artimiausiu metu atsidurs antrame plane, mat pusės pasaulio gyventojų akys nukryps į Brazilijoje prasidėsiantį pasaulio futbolo čempionatą

Jau birželio 12-ąją Brazilijoje atidarymo rungtynėmis tarp šeimininkų ir Kroatijos prasidės daugiausiai žiūrovų pasaulyje prie televizorių ekranų sutraukiantis renginys – dvidešimtasis FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Prieš ketverius metus Pietų Afrikos Respublikoje vykusias pirmenybes 214-oje valstybių stebėjo 3,2 mlrd. žmonių, arba tik šiek tiek mažiau nei pusė planetos gyventojų. Šiemet tikimasi šį rezultatą dar pagerinti – prie to prisidės ir 18 tūkst. akredituotų žurnalistų bei 500 televizijos kanalų.
Futbolo karaliais tituluojami brazilai žada surengti įspūdingą šventę tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
Tiesa, renginį lydi ne tik džiaugsmas bei lūkesčiai, bet ir protestai dėl milžiniškų valdžios išlaidų čempionato rengimui bei korupcijos. Be to, organizatoriai iki pat paskutinių dienų nebaigia parengiamųjų darbų stadionuose ir kitose svarbiose vietose, todėl turės gerokai pasistengti, kad išvengtų nesklandumų sutikdami apie 600 tūkst. turistų iš užsienio.
Vis dėlto neabejojama, kad šios temos bus įdomios tik prieš ir po čempionato, nes jo metu karaliaus futbolas.

Ar atsipirks išlaidos?
11,5 mlrd. JAV dolerių (apie 28,8 mlrd. Lt) – maždaug tiek Brazilijai jau kainavo pasaulio čempionato organizavimas, pradedant infrastruktūros tvarkymu ir baigiant stadionų, kurie kainavo keturiskart brangiau, nei planuota, statyba. Ši suma atrodys dar įspūdingesnė, jei lyginsime su ankstesniu čempionatu: Pietų Afrikos Respublika prieš ketverius metus išsivertė su maždaug 4 mlrd. dolerių (10 mlrd. Lt). Tačiau organizatoriai atkerta, kad šalis, kurios ekonomikos augimo tempai pastaraisiais metais gerokai sulėtėjo, iš to gaus naudos.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 232014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2014-m

Liepos viduryje vyks istorinis renginys – pirmasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje.

Tokio renginio iniciatyva anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti. Kad sąvokos „Lietuva“ ir „lietuviai“ neapsiriboja tik Lietuvoje gyvenančiais piliečiais, diskutuoti jau nebereikia. Tačiau tik dabar, po kelerių didelio masto emigracijos metų, kai vis garsiau nuskamba lietuvių sėkmės istorijos svetur, tapo akivaizdu, kad „globali Lietuva“ nėra mistinis subjektas. Pasaulio lietuviai tampa mums vis artimesni ir aktualesni: tai žmonės, kurie yra jauni, talentingi ir neabejingi Lietuvai, kaip valstybei. Lieka tik maža smulkmena – surinkti juos visus į vieną vietą.

Renginį palaiko visuomenė ir politikos lyderiai

Šios misijos ėmėsi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – prieš 40 metų JAV išeivių įkurta už Lietuvos ribų gyvenantį lietuvių ir lietuvių kilmės jaunimą vienijanti organizacija. Liepos 12–15 dienomis Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke ji surengs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą.
Renginio koncepcija – paprasta, bet reikalaujanti daug pasirengimo. Bus sukurtas didelio masto idėjų forumas: dienomis vyks diskusijos ir bus skaitomi pranešimai verslo, mokslo, kultūros bei politikos temomis, o vakarais lauks pramogos – žinomų šalies atlikėjų koncertai, kino filmų peržiūros. Į programą įtrauktos ir Lietuvoje vis populiarėjančios kontaktų mugės, taip pat nuo ryto iki vakaro veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės.
Tikimasi, kad renginyje dalyvaus per 3 tūkst. žmonių, kurių pusė bus Lietuvoje gyvenantis jaunimas, o kita pusė – lietuvių kilmės žmonės iš viso pasaulio. Renginio tikslas – įtvirtinti Lietuvos partnerystę su jos diaspora ir pradėti kalbėtis išvien, neskirstant vieniems kitų į „lietuvius“ ir „emigrantus“.
Toks renginys – beprecedentis tiek Lietuvoje, tiek apskritai Baltijos šalyse. Patikėti, kad tai nėra vien „ant popieriaus“ graži, bet realybėje neįgyvendinama idėja, skatina didelė visuomenės parama. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvauti sutiko ar bent jam paramą išreiškė šalies politikos ir visuomenės lyderiai: prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius, muzikantai Andrius Mamontovas ir Algirdas Kaušpėdas, dizaineris Juozas Statkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, istorikas Algirdas Bumblauskas, krepšininkas Jonas Valančiūnas, ekonomistas Gitanas Nausėda ir kiti. Iš viso į susitikimą atvyks beveik pusantro šimto įvairių sričių ekspertų.
Ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių ar lietuvių kilmės visuomenės lyderių sąrašas nėra toks ilgas, tačiau ir čia netrūksta ryškių asmenybių. Paminėtini pasaulyje pirmaujančią mobiliųjų programų platinimo bendrovę „GetJar“ įkūręs Ilja Laursas, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir kitiems JAV leidiniams viršelius kuriantis dailininkas Ray Bartkus, Vakaruose bene žinomiausias lietuvių kompozitorius ir dirigentas, Belgijoje gyvenantis Vykintas Baltakas, taip pat Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, viename didžiausių pasaulio bankų „Royal Bank of Canada“ dirbantis Daumantas Mockus ir kiti.

Jaunimas gali ne tik imti, bet ir duoti

„Manau, kad tiek laikas, tiek susiklosčiusios aplinkybės savaime lėmė tokio renginio gimimą. Jaunimas, gyvenantis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, nebeturi kompleksų ar posovietinio mentaliteto ir yra subrendęs ne tik imti, bet ir duoti. Svarbiausia – sudaryti tam aplinkybes“, – įsitikinęs vienas renginio idėjos autorių ir svarbiausių organizatorių, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.
Jis pats yra sektinas pasaulio lietuvio pavyzdys: 12 metų gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, JAV, Lotynų Ameriką ir Europą apkeliavęs 31 metų vyras grįžo į gimtinę ir šiuo metu visas jėgas skiria susitikimui organizuoti.
Iki renginio – jau mažiau nei dvi savaitės. Bilietų, kurių kaina svyruoja nuo 132 (visoms keturioms renginio dienoms) iki 81 Lt (šeštadieniui ir sekmadieniui), vis dar likę, nors žadama, kad jie brangs.
Kol kas visas su Pasaulio lietuvių susitikimu siejamas entuziazmas – avansu. Kiek renginio dalyviai gebės pasinaudoti galimybe užmegzti globalios Lietuvos kontaktus ir kokia dalis renginyje iškeltų idėjų bus realizuota, priklausys tiek nuo pačių susitikimo dalyvių, tiek nuo Lietuvos valstybės institucijų gebėjimo šias idėjas priimti. Viena aišku – valstybės sienomis neapsiribojančios lietuvių bendruomenės kūrimas yra ilgas procesas, kuriam keturių dienų nepakaks. Tačiau neabejotina, kad kibirkštis bus įžiebta. Ar ji neužges jau kitą dieną? „Vasaros renginiu mūsų darbas nesibaigia. Anaiptol, tik prasideda“, – viltingai pažada Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako susitikimą organizuojančios Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.
VEIDAS: 12 metų gyvenote Jungtinėje Karalystėje. Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą ir imtis organizuoti susitikimą? Kas jus motyvuoja?
K.P.: Kiekvienam žmogui įtaką daro supančios galimybės ir aplinkybės. Niekada negali žinoti, kada išvažiuosi ar kada grįši, kur dirbsi ar nedirbsi. Tuo pat metu kiekvienas pasirenka savo kelią ir ieško save įprasminančios veiklos, kuri kuria ir finansinį bei emocinį pasitenkinimą.
Idėja rengti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą galvoje pradėjo kirbėti dar 2010 m. dalyvaujant Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Lotynų Amerikoje. Nors daug metų negyvenau Lietuvoje, visada žinojau, kad grįšiu, tiesiog gal laikas tam dar nebuvo pribrendęs.
Didžiausia motyvacija man yra žmonės, su kuriais dirbu, kurie tiki idėja, kartu siekia teigiamo rezultato, negaili savo laiko ir pastangų bendriems tikslams įgyvendinti. Tikiu, kad visi tie žmonės tapo draugais visam gyvenimui. Vienas pagrindinių tikslų ir yra kurti kiek įmanoma daugiau ryšių, projektų, skatinti iniciatyvas tarp lietuvių, gyvenančių čia ir ten, kad tas atstumas sumažėtų iki minimumo ir taptume Lietuva be sienų – Pasaulio Lietuva. Turbūt skamba utopiškai, bet aš tikiu, kad tai įmanoma, nes didžiausias Lietuvos turtas yra jos žmonės.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokiais bruožais pasižymi jauno pasaulio lietuvio portretas?
K.P.: Beveik kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų bei ateities planų, kuriuos nori kuo greičiau įgyvendinti. Nenorėčiau sakyti, kad jaunojo pasaulio lietuvio portretas kuo nors skiriasi nuo lietuvio, gyvenančio Lietuvoje. Visi mes esame vienodai skirtingi, daugiau ar mažiau keliavę, paveikti mus supančios kultūros ir požiūrio į gyvenimą. Viskam yra savas laikas, svarbiausia, kad nepamestume savo lietuviško identiteto ir būtume atviri bendravimui.
VEIDAS: Gal žinoma, kiek jaunų lietuvių yra išsibarstę po visą pasaulį? Norėtųsi apčiuopti nors kiek konkretesnį skaičių.
K.P.: Manipuliuoti skaičiais būtų tiesiog nekorektiška, nes tikslaus skaičiaus, manau, niekas nežino. Galų gale nemanau, kad visi vienodai suprantame pasaulio lietuvio portretą. Ar lietuviškai nekalbantį, bet lietuviškų šaknų, meilės ir sentimentų turintį brazilą taip pat vadiname pasaulio lietuviu? Jeigu taip, tai skaičius yra gerokai didesnis už milijoną.

JAV prasidėjo didžiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimų maratonas, kurio svarbiausiu klausimu tapo finansai.

Praėjusį ketvirtadienį Kemp Deivide, apie 100 kilometrų nuo JAV sostinės Vašingtono, dviem dienoms susirinko G-8 lyderiai. Tiksliau, susitiko septyni prezidentai ir vienas premjeras, nes Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vietoje savęs atsiuntė premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Beje, Baracko Obamos administracija dėl to gerokai įsižeidė: juk vien dėl to, kad V.Putinas nepritaria NATO antiraketinės gynybos planams, G-8 susitikimas buvo organizuotas kaip tik čia, Kemp Deivide, o ne Čikagoje, kur sekmadienį prasidėjo kitas grandiozinis susitikimas – didžiausias NATO istorijoje lyderių suvažiavimas, skirtas gynybai. Čikagoje nuo vakar dalyvauja net 57 šalių vadovai, taip pat Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Pasaulio banko ir ES vadovai.
Tiesa, žiniasklaidai ne ką mažiau už šiuose susitikimuose gvildenamas problemas įdomūs ir juos lydintys masiniai protestai, kurie dar praėjusią savaitę prasidėjo ir Kemp Deivide, ir Čikagoje. Būta ir susirėmimų su policija, ir suėmimų, o iš viso protestuose dalyvavo beveik 100 tūkst. amerikiečių, radusių puikią progą išreikšti savo nepasitenkinimą visais vienoje vietoje susirinkusiais pasaulio galingaisiais ir jų sprendimais.
Vis dėlto tie sprendimai bus vienaip ar kitaip reikšmingi visai planetai, nes tai, kas bus nutarta Čikagoje, formuos artimiausių kelerių metų didžiųjų pasaulio valstybių strategiją finansinių reikalų srityje, nepaisant to, kam pinigai bus skirstomi: nusigyvenusioms valstybėms, kariniams reikalams Afganistane ar taupymo bei ekonomikos skatinimo projektams.

A.Merkel pasijuto vieniša

Kemp Deivide vykusio Didžiojo aštuoneto susitikimo svarbiausias klausimas, be abejo, buvo finansai, o jei tiksliau – euro zonos krizė. Nors Didžiajam aštuonetui, be Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos, kurioms europiniai reikalai rūpi labiausiai, priklauso ir JAV, Kanada, Japonija bei Rusija, tačiau būtent Europos problemos tapo svarbiausia diskusijų tema, o globalios temos buvo paliestos tik probėgšmais (pavyzdžiui, Irano branduolinė programa, Sirijoje vykstantis pilietinis karas ar naftos rinkos reformos buvo aptariamos nebent euro krizės klausimo fone). „Tai akivaizdžiai euro krizei skirtas susitikimas. Finansinės šio regiono problemos tapo viso pasaulio problema“, – apibendrino Heather Conley, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone analitikė.
Tačiau nuomonės šiuo „pasaulinės problemos“ klausimu, kaip jau įprasta, gerokai išsiskyrė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė tik B.Obamos pritarimo, kalbėdama apie didesnio taupymo ir mažesnio išlaidavimo strategiją Europoje.
JAV prezidentas B.Obama penktadienį pareiškė, kad palaiko A.Merkel nuomonę ir netgi gali pasiūlyti „specifinių“ sprendinių Europai, kurie galėtų padėti įveikti Senojo žemyno skolų krizę. JAV vadovas užsiminė turintis savų ekonomikos skatinimo receptų, kurie Amerikoje buvo panaudoti 2009 m. ir padėjo šalies ekonomikai grįžti prie nuosaikaus augimo bei išvengti finansinio nuosmukio, koks ištiko Europą.
Bet ir B.Obamos palaikymas buvo labai atsargus ir diplomatiškas, nes akivaizdu, kad JAV prezidento administracija nė kiek nenori aštrinti skirtumų tarp Vokietijos kanclerės A.Merkel, kuri yra biudžeto išlaidų taupymo priemonių šalininkė, ir naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o, kuriam labiau nei taupymas rūpi ekonomikos skatinimas.
„Galutinius sprendimus, kaip būtų galima išgelbėti euro zoną, turės priimti patys Europos lyderiai“, – patariamąja pozicija apsiribojo B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Thomas Donilonas.
Tokia atsargi nesikišimo pozicija visai suprantama, nes priešingoje nuomonių stovykloje sužibėjęs F.Hollande’as, siūlantis skatinti ekonomikos augimą, yra kur kas populiaresnis tarp kitų ES lyderių. Paradoksas, tačiau paramą jam išreiškė net Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pabrėždamas, kad ne tik palaiko F.Hollande’o poziciją, bet ir tikisi pagerinti santykius su Prancūzija.
Abu lyderiai buvo itin entuziastingai nusiteikę ir dėl paskolų, suteikiamų iš 10 mlrd. eurų siekiančio Europos investicijų banko fondo, garantavimo ES biudžeto lėšomis. Mat tokiu atveju iš šio fondo galėtų skolintis ir nepatikimos rinkos, pavyzdžiui, Graikija.

Diplomatiniai interesai Čikagoje

Pinigų temos nebuvo išvengta ir Čikagoje. Pagrindinė šio dar tebesitęsiančio viršūnių susitikimo tema yra karo Afganistane finansavimas. Beje, susitikime dalyvauja ir Afganistano prezidentas Hamidas Karzai, ir net Pakistano lyderis Asifas Ali Zardari, o tai tik rodo, kad neabejotinai didžiausias istorijoje NATO susitikimas skirtas būtent šio karo klausimui. Tad kokie yra susitikimo dalyvių interesai?
Svarbiausias JAV tikslas – surinkti kuo daugiau lėšų Afganistano kariuomenei finansuoti ir susitarti, kaip padėtis Afganistane klostysis artimiausius dvejus metus.
Priminsime, kad NATO laipsniškai perduoda saugumo kontrolę afganų pajėgoms ir siekia kitais metais perduoti joms vadovavimą visoje šalies teritorijoje. Kovos veiksmuose Afganistane dalyvaujančias užsienio pajėgas tikimasi išvesti 2014 m. pabaigoje.
Tvarkingas 130 tūkst. karių pajėgų, kurioms vadovauja JAV, išvedimas yra gyvybiškai svarbus B.Obamai, mat jis prieš lapkritį vyksiančius įtemptus prezidento rinkimus nori rinkėjams parodyti, kad gali sėkmingai užbaigti karą Afganistane po pasitraukimo iš Irako praėjusiais metais.
Tad B.Obama viliasi, kad sąjungininkės neišves karių anksčiau numatyto termino. Tai labiausiai taikytina Prancūzijai, mat praėjusį antradienį prisaikdintas naujasis šios šalies prezidentas F.Hollande’as per pirmąjį savo vizitą JAV jau spėjo sukelti nemažai bangų pareikšdamas, kad prancūzų kariai iš Afganistano turėtų būti išvesti šių metų pabaigoje, o ne kitais metais.
Tiesa, F.Hollande’as nėra pirmas lyderis, spaudžiantis kuo anksčiau išvesti pajėgas iš Afganistano. Pavyzdžiui, Kanada ir Nyderlandai jau yra perėję nuo kovinių prie mokymo misijų, o Australijos premjerė Julia Gillard užsiminė, kad australų pajėgos gali būti išvestos kitais metais, nors vėliau jos vyriausybė tokius žodžius lyg ir paneigė pareikšdama, kad australai Afganistane bus ir 2014-aisiais.
Labai svarbus klausimas – ir kaip Afganistanas tvarkysis po 2014-ųjų, ir šiuo atveju svarbiausias bus piniginis aspektas. Tuo metu šioje šalyje vis dar turėtų likti užsienio karinių instruktorių, kurie padės užtikrinti, kad Afganistano saugumo pajėgos galėtų sutrukdyti Talibanui vėl iškilti į valdžią.
Tad Čikagoje valstybių vadovai aktyviai aptarinėja afganų armijos dydį ir finansavimą po 2014 m. Prognozuojama, kad tai kainuos 4,1 mlrd. dolerių per metus, o pusę šios sąskaitos turėtų apmokėti JAV (dabar joms tenka 75 proc. išlaidų).
Tad JAV prezidentas viliasi, kad sąjungininkės sutiks gausiai prisidėti prie Afganistano armijos finansavimo. Beje, daugiau nei 20 valstybių jau dabar patvirtino remsiančios Afganistano armiją, dar tiek pat paramos tikimasi užsitikrinti artimiausiomis dienomis.

Aktyvinamas PRG skydas

Lygia greta NATO šalių vadovai ketina priimti ir kitus svarbius sprendimus dėl Aljanso ateities, ypač daug reikšmės tenka sprendimui aktyvinti pirmąją priešraketinės gynybos (PRG) skydo Europoje dalį.
Čikagoje bus paskelbtas pirmas žingsnis šio skydo link: jau netrukus planuojama laikinai Viduržemio jūroje dislokuoti JAV karo laivus su raketų gaudytuvais, o Turkijoje – NATO valdomą radiolokatorių sistemą.
Beje, kai kalbama apie gynybą, paminėtini ir Lietuvos interesai Čikagoje, į kurią praėjusį ketvirtadienį išskrido ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tarp Lietuvai aktualiausių klausimų, be jau minėtos priešraketinės gynybos, yra ir Baltijos šalių gynybos planų įgyvendinimas, oro policijos misijos pratęsimas, intensyvėjanti militarizacija Lietuvos pasienyje. Lietuvos pastangomis į Aljanso darbotvarkę įtraukti ir kovos su naujomis grėsmėmis, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimai. Čikagoje taip pat bus svarstoma galimybė Lietuvoje įsikūrusiam Energetinio saugumo centrui suteikti NATO kompetencijos centro statusą.

Šių metų gruodžio mėnesį, įvairių šarlatanų prognozėmis, žmoniją ir planetą turėtų ištikti pasaulio pabaiga. Pažvelkime, kokia apokalipsė mūsų laukia šį kartą.

Šie metai išskirtiniai tuo, kad gruodžio 21 dieną turėtų įvykti pasaulio pabaiga. Šį kartą pasaulio pabaigos šaukliai „užsikabino“ už majų kalendoriaus, kuris neva baigiasi šią dieną. Ir štai jau geri penkeri metai, kai skaičius 2012 eina koja kojon su įvairiomis katastrofinėmis prognozėmis: kad Žemė susidurs su kita paslaptinga planeta, kad Saulės audros išdegins visą gyvybę nuo planetos paviršiaus, kad Žemės magnetiniai poliai apsikeis vietomis ir planeta pradės suktis į kitą pusę, bei daugybė kitų pabaigos scenarijų.
Pasaulio pabaigos pranašysčių per visą žmonijos istoriją galima suskaičiuoti dešimtimis, jei ne šimtais. Turbūt daugelis atsimena masinę psichozę, artinantis 2000-iesiems. Tuo metu apokaliptinės vizijos įsiveržė net ir į IT sritį, kai buvo pranašaujama, kad prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui nustos veikti visi pasaulio kompiuteriai, todėl grius visa Vakarų visuomenė. Tačiau vienintele pabaiga tais metais tapo „dot-com“ burbulo sprogimas ir daugelio interneto bendrovių bankrotai.
Kiekvienos naujos apokalipsės pranašai ir jų sekėjai visada šaukia, kad šį kartą tai jau tikrai viskas bus sunaikinta. Laimei, visus praėjusius kartus daugumai šauklių teko stipriai nusivilti – Žemė iki šiol sukasi. Tikėkimės, kad ir šiais metais jai nieko baisaus nenutiks. Vis dėlto įdomu pažvelgti į pseudomoksliniais argumentais paremtas pranašystes bei sužinoti, kodėl jos negali išsipildyti ir kam tokios pasaulio pabaigos yra reikalingos.

Majų kalendorius nesibaigia

Pirmiausia svarbu suprasti, kad majų kalendorius nesibaigia šių metų gruodžio mėnesį. Majai laiką skaičiavo ciklais – vis ilgėjančiais laikotarpiais: k’in (1 diena), winal (20 dienų), tun (360 dienų), k’atun (7200 dienų) ir bak’tun (144 tūkst. dienų). Šią sistemą 1897 m. iššifravo amerikiečių žurnalistas Josephas T.Goodmanas, kuris iškėlė hipotezę, kad egzistuoja dar Didysis ciklas, kurį sudaro 13 bak’tunų (1,872 mln. dienų), ir jis baigiasi 2012 m. gruodžio pabaigoje. Tačiau J.T.Goodmanas spėjo, kad šis Didysis ciklas buvo tik 54 Didžiojoje eroje, kurią sudaro 73 tokie ciklai, – tai reiškia, kad majų kalendorius ne baigiasi, o tiesiog yra perverčiamas vienas iš jo lapų.
Be to, majai prognozavo daugybę svarbių ateities datų. „Kai kurios svarbios majų datos išlikusiuose įrašuose nurodo į datas, esančias daugiau nei po 14 mlrd. metų ateityje“, – tvirtina profesorius Davidas Stuartas, Mezoamerikos tautų rašto ir meno tyrinėtojas iš Teksaso universiteto.
XX amžiaus pradžioje majų tyrinėtojas Ernstas Foerstemannas iššifravo majų knygą, vadinamą Dresdeno kodeksu. Pasak jo, ten kalbama apie galimą pasaulio pabaigą dėl didžiulio potvynio. Tačiau dalis majų tyrinėtojų teigia, kad knygos piešiniuose gali būti vaizduojama ne pasaulio pabaiga, o kasmetinio lietingojo sezono pradžia.
Iki pat aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ši tema domino tik mokslininkus, tyrinėjančius Pietų Amerikos civilizacijas, o tada ją pasigriebė hipių subkultūros mąstytojai Terence’as McKenna bei Jose Arguellesas, kurie rašė knygas, skaitė paskaitas, rengė mokymus apie 2012-aisiais žmoniją ištiksiantį apsivalymą. Taip ši data pateko į šiuolaikinės populiariosios kultūros akiratį ir tapo patrauklia įvairių knygų, TV laidų bei filmų tema.

Populiariausios apokalipsės vizijos

Gyvename mokslo amžiuje, todėl ir pasaulio pabaiga negali būti senamadiškas potvynis ar nežinia iš kur pasipilantis ugnies lietus. Šiandienos pasaulinio sunaikinimo pranašai pasitelkia daug gudresnes teorijas, kurios turi bent nedidelę sąsają su mokslo teorijomis.
Bene daugiausiai diskutuojama, bet kartu ir kvailiausiai skambanti pasaulio pabaigos versija – kad mūsų planeta susidurs su iš kosmoso gelmių atskrendančia planeta X, dar vadinama Nibiru. Šią idėją pradėjo skleisti ekstrasensė Nancy Lieder, kaip manoma, remdamasi fantastikos romanu, kurį 1976 m. parašė Zecharia Sitchinas. Katastrofa buvo numatyta 2003-iųjų gegužę, tačiau nieko neįvykus buvo perkelta į 2012-uosius.
Iš tiesų tokia planeta neegzistuoja, antraip ją jau prieš kelerius metus būtų pastebėję astronomai, o šiandien ją danguje matytume plika akimi. Be to, praskrisdama ši planeta iškreiptų kitų Saulės sistemoje esančių dangaus kūnų orbitas, bet tokių faktų nepastebima.
Dažnai metamas argumentas, jog pasaulio valstybių vadovai slepia tiesą nuo žmonių, kad nekiltų panikos, tačiau galime jaustis ramesni žinodami, kad nakties dangų teleskopais stebi apie 100 tūkst. mėgėjų, kurie tikrai praneštų apie bet kokią anomaliją.
Žinoma, visada išlieka grėsmė, kad Žemė gali patekti į praskrendančio asteroido trajektoriją ir susidurti su juo. Tai atsitiko, kaip manoma, prieš 65 mln. metų ir tapo dinozaurų išnykimo priežastimi. „Laimei, tokių asteroidų nėra pastebėta, tad galima sakyti, jog esame apsidraudę keliems milijonams metų į priekį“, – tvirtina astronomas Jay Meloshas iš Purdue universiteto.
Vis dėlto tikrą riziką kelia kometos, kurios atskrenda iš gilesnio kosmoso ir didesniais greičiais, be to, jas sunku pastebėti, kol pakankamai nepriartėja prie Saulės ir nepradeda tirpti, suformuodamos uodegą. Tačiau šiandienos astronomų įranga leidžia pastebėti kometas likus dešimčiai metų iki priartėjimo prie Žemės – tad laiko pasirengti turėtume pakankamai. „Tokiu atveju nelieka daugiau išeičių, kaip tik padaryti tai, ką kino filme atliko Bruce’o Williso personažas“, – juokauja Kalifornijos universiteto profesorius Erikas Asphaugas.
Kitas dažnas gąsdinimas – kad mūsų planetos magnetinio lauko poliai pasislinks ar net apsikeis vietomis. Ir kartu daroma prielaida, kad dėl šios priežasties Žemė pradės suktis į kitą pusę. Tačiau šie du įvykiai niekaip nesusiję, o pastarasis scenarijus tiesiog neįmanomas.
Magnetinių Žemės polių poslinkis įvyksta apytiksliai kas 400 tūkst. metų, tačiau niekaip nepaveikia gyvybės Žemėje. Mokslininkai, tyrinėdami vandenyno dugne sustingusią lavą, mato požymių, kad daugiau nei prieš 700 tūkst. metų magnetiniai poliai apsikeitė vietomis. Bet randamos gyvūnų fosilijos nerodo jokių ryškesnių pokyčių, įvykusių tuo metu planetoje egzistavusių augalų ar gyvūnų gyvenime, o iš vandenyno dugno paimti grunto mėginiai patvirtina, kad neįvyko ir jokių klimato permainų.
Dar vienas pabaigos variantas – Saulės aktyvumo pliūpsnis, kuris esą išnaikins visą gyvybę Žemėje. Saulės aktyvumo padidėjimas – įprastas procesas, vykstantis kas vienuolika metų, tiesa, artimiausias turėtų įvykti 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje, tad šių metų gruodis atkrinta. Kad ir kaip liūdėtų apokalipsės pranašai, jis negali sunaikinti Žemės, tačiau gali apgadinti GPS navigacijos sistemos palydovus ar net išjungti kai kurias elektros tinklų pastotes. Žinoma, toks pliūpsnis padarytų ypač daug žalos elektroniniais prietaisais aptekusioms Vakarų valstybėms. Pastebėjus jį, dalelių srautas Žemę pasiektų tik po 18 valandų, tad turėtume laiko šiek tiek jam pasirengti, pavyzdžiui, trumpam išjungti palydovus, neleisti kilti lėktuvams ar apsaugoti elektros pastotes.
Pasaulio pabaigos pranašai bando ir kitus scenarijus. Tarkim, gąsdinama, kad sprogs supernova ir iš jos sklindantys ypač stiprūs rentgeno bei gama spinduliai išnaikins gyvybę. Deja, astronomai turi nuvilti: „netoliese“, tai yra mažiau nei 50 šviesmečių atstumu, nėra tokios žvaigždės, kurios sprogimas bent kiek paveiktų Žemę.
Taip pat dažnai galima išgirsti svaičiojimų, kad Žemė, Saulė ir Paukščių Tako galaktikos centras išsirikiuos į vieną eilę ir tai lems katastrofą. Tai absurdiškas teiginys, nes tik Žemėje esantis stebėtojas gali matyti tokią liniją – mūsų galaktikoje esame tik nedidelis taškelis, beje, gana toli nuo centro.

Kam naudingos pasaulio pabaigos

Baimė parduoda efektyviau nei seksas: fenomeną, kai baimė siejama su padidėjusiu vartojimu, šiandien tyrinėja ir sėkmingai išnaudoja atskira rinkodaros sritis – neuromarketingas. Mat žmogaus smegenys evoliucijos eigoje išvystė ypatingą jautrumą bet kokiam pavojaus signalui. Žmonės visada stipriai reaguoja į neįprastus ar grėsmingus dalykus – taip veikia savisaugos instinktai, leidę žmonijai išgyventi.
Pasaulio pabaigos pranašystės – ypač pelningas verslas, leidžiantis uždirbti jei ne pinigų, tai bent populiarumo. Ne veltui beveik kiekviena religinė sekta turi savo pasaulio pabaigos variantą. Šiandienos interneto amžiuje daugybė apokalipsės pranašų „žvejoja“ patiklius naršytojus, kurie ne tik padidina svetainių lankomumo statistiką, bet ir aukoja lėšų „perspėjimui“ skleisti.
Ne ypač daug entuziazmo malšinant 2012-ųjų gruodžio laukimo nerimą rodo ir knygų, kino bei muzikos pramonė – pasaulio pabaigos scenarijai labai greitai tampa bestseleriais, filmų scenarijais ar dainų tekstais. „Šiandien knygynuose ir bibliotekose galime rasti apie 1500 knygų, skirtų 2012-ųjų fenomenui. Tačiau tik keliolikoje pateikiama mokslininkų nuomonė – visose kitose rasime sensacingas spekuliacijas ir fantazijas“, – tvirtina Kanzaso universiteto antropologijos profesorius Johnas H.Hoopesas.
Labiausiai iš šios apokalipsės turėtų pasipelnyti Lotynų Amerikos šalys, kurių teritorijoje plytėjo majų imperija. Štai Meksikos turizmo departamentas šiais metais gavo papildomą 8 mlrd. dolerių finansavimą turizmui į išlikusius majų imperijos objektus skatinti, todėl iš turizmo valstybė planuoja gauti apie 15 mlrd. dolerių daugiau pajamų.
Pasaulio pabaigos turizmas vyksta ne tik Pietų Amerikoje – štai vienas Bosnijos verslininkas ir archeologas mėgėjas Semiras Osmanagicas teigia atradęs didžiausias pasaulyje piramides, esančias prie Visoko miestelio Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nors mokslininkai geologai tvirtina, kad tai natūraliai susiformavę kalnai, S.Osmanagicas pastaruoju metu neatlyžta ir neseniai net paskelbė straipsnį, kuriame bando įrodyti ryšį tarp majų civilizacijos, 2012-ųjų pasaulio pabaigos ir Bosnijos kalvų.
JAV šiandien ypač paklausūs bunkeriai, karinės slėptuvės, raketinės bazės bei kiti tvirti ir prieglobstį nuo pasaulio pabaigos scenarijų žadantys statiniai. „Šaltojo karo laikų bunkeriai, slėptuvės ir raketinės bazės – tai puiki prekybos nekilnojamuoju turtu verslo niša“, – džiaugiasi Sietle ir San Diege dirbantis nekilnojamojo turto agentas Danas Hotesas.

“Forbes” žurnalas įtakingiausia pasaulio moterimi vėl paskelbė Vokietijos kanclerę Angela Merkel. Ji iš pirmosios vietos išstūmė JAV pirmąją damą Michelle Obama, kuri šiais metais liko aštunta, – praneša pasaulio naujienų agentūros.

A. Merkel 100 galingiausių pasaulio moterų sąraše pirmuoju numeriu jau buvo įrašyta keturis kartus iš eilės nuo 2006 iki 2009 metų. Šiais metais po jos eina JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff.
Į galingiausių penketuką dar pateko “PepsiCo” bendrovės vadovė Indra Nooyi bei “Facebook” veiklos direktorė Sheryl Sandberg.

Galingiausių pasaulio moterų sąrašas atspindi jų politinę, ekonominę ir visuomeninę įtaką visose gyvenimo srityse. Be politikių ir verslininkių į sąrašą pateko ir daugybė pramogų pasaulio atstovių. 25 metų popžvaigždė Lady Gaga, pavyzdžiui, užėmė 11-ąją vietą, o ritmenbliuzo atlikėja Beyonce – 18-ąją, Angelina Jolie sąraše įrašyta 29 numeriu.

Lietuvai gyvenant paskutinėmis Europos krepšinio čempionato laukimo dienomis, kovas pradės lengvaatlečiai – Pietų Korėjoje vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

Į rugpjūčio 27–rugsėjo 4 d. Pietų Korėjos mieste Degu vyksiančias svarbiausiu metų sporto įvykiu vadinamas planetos lengvosios atletikos pirmenybes pakovoti dėl 47 medalių komplektų atvyks apie 2 tūkst. atletų iš dviejų šimtų šalių. Tarp jų bus ir penkiolika lietuvių.

Po Lietuvos čempionato – daugiau aiškumo

Po liepos pabaigoje Kaune vykusio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato paaiškėjo beveik visi atletai, vyksiantys į Pietų Korėją. Nors šalies lengvosios atletikos vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas tikėjosi, kad nacionaliniame čempionate daugiau lengvaatlečių įvykdys pasaulio pirmenybių normatyvus, tai padarė vienintelis 100 m bėgikas Rytis Sakalauskas.
Taigi į Pietų Korėją vyks disko metikai Virgilijus Alekna ir Zinaida Sendriūtė, keturi sportinio ėjimo atstovai – Neringa Aidietytė, Kristina Saltanovič, Brigita Virbalytė-Dimšienė, pasaulio čempionate stosiančios į 20 km distancijos startą, ir Tadas Šuškevičius, rungtyniausiantis 50 km trasoje. Pasaulio pirmenybėse taip pat varžysis maratonininkė Diana Lobačevskė, ieties metikė Indrė Jakubaitytė, du daugiakovininkai – septynkovininkė Austra Skujytė ir dešimtkovininkas Darius Draudvila, šuolininkas į tolį Povilas Mykolaitis, šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys ir trys bėgikai: su sprinteriais kovosiantis R.Sakalauskas, 100 m su barjerais rungtyje besivaržysianti Sonata Tamošaitytė ir 800 m bėgimo atstovė Eglė Balčiūnaitė.
Arti pasaulio čempionato normatyvo buvo ir sprinterė Lina Grinčikaitė, kuri po kelių savaičių, jau nuvykusi į universiadą, pasiekė itin aukštą rezultatą. “Bet techniniai dalykai sutrukdė jai kartu su kitais mūsų jaunuoliais, dalyvavusiais universiadoje, tiesiai iš Kinijos miesto Šendženo vykti į Degu”, – apgailestavo K.Jezepčikas.
Lengvosios atletikos vyr. treneris atkreipia dėmesį į tai, kad šiose pasaulio pirmenybėse dalyvausianti Lietuvos lengvaatlečių rinktinė yra gerokai atsinaujinusi. Nors šįkart patirtis dar nurungė jaunystę – vyks aštuoni gerai žinomi atletai ir septyni jaunuoliai, iš karto tiek daug jaunimo vargu ar kada teko išbandyti ir pažiūrėti, kaip jiems sekasi kovoti su stipriausiais planetos atletais. Šeši iš septynių jaunuolių – E.Balčiūnaitė, P.Mykolaitis, R.Sakalauskas, R.Stanys, S.Tamošaitytė ir Z.Sendriūtė atvyks tiesiai iš universiados.

Pasaulio čempionatas – olimpiados repeticija

“Atskaitos taškas – prieš dvejus metus Berlyne vykęs pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, juolab kad ir lengvaatlečių bus tiek pat, – paklaustas, kokį pasirodymą Pietų Korėjoje vertintų kaip gerą, teigė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris K.Jezepčikas. – Ir olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionatuose prizinės vietos yra pirmos–aštuntos. Berlyne du mūsų lengvaatlečiai – disko metikas V.Alekna ir ėjikė K.Saltanovič pateko į aštuntuką. Jei Pietų Korėjoje pavyks pasiekti geresnių rezultatų nei Berlyne, Lietuvos lengvaatlečių pasirodymą vertinsime gerai. Tada bus galima daryti išvadą, kad dirbame tinkama linkme. Kita vertus, jei sportininkas pagerins asmeninį rekordą, tokio atleto pasirodymas irgi bus geras. Bet pasiekus geriausią asmeninį rezultatą ir užimama vieta būna gana aukšta”, – į Degu vykstantiems lengvaatlečiams tekusius įveikti nelengvus atrankos barjerus priminė treneris.
Ar šiose planetos pirmenybėse sportininkams keliamas tikslas įvykdyti olimpinį normatyvą ir užsitikrinti kelialapį į Londoną? “Normatyvas – būtina sąlyga norint vykti į aukšto rango varžybas, bet jis nėra garantija. Sportininkai šiuos rezultatus dar turės pakartoti kitąmet”, – pabrėžė K.Jezepčikas.
Paklaustas, ar iš Pietų Korėjos tikisi grįžti su medaliais, rinktinės vyriausiasis treneris neskubėjo nieko žadėti: “Ką nors prognozuoti – labai nedėkingas reikalas. Manau, į aštuntuką pateks daugiau atletų nei Berlyne, o kurią vietą jie užims – antrą, šeštą ar aštuntą, pamatysime.”

Sieks asmeninio rekordo

Jau į šeštą pasaulio čempionatą vyksianti lengvaatletė A.Skujytė, po pertraukos grįžusi į septynkovę, Pietų Korėjoje tikisi pagerinti asmeninį rezultatą. Varžytis su kitomis planetos pirmenybių dalyvėmis lengva nebus, nes kol A.Skujytė, po Pekino olimpinių žaidynių nusprendusi atsisveikinti su septynkove, tobulino rutulio stūmimo įgūdžius, į šią sporto šaką atėjo naujų veidų. Degu rungsis apie trisdešimt septynkovininkių.
“Geriausiai sekasi stumdyti rutulį”, – paklausta, kurioje iš septynių sporto šakų jaučiasi tvirčiausiai, sakė olimpinė vicečempionė.
Priminsime, kad praėjusiame pasaulio čempionate Austra varžėsi su rutulio stūmikėmis. Pasiekusi geriausią asmeninį rezultatą, ji liko septyniolikta. Supratusi, kad rutulio stūmimas – ne jos sporto šaka, tituluota sportininkė grįžo į septynkovę.
Ko labiausiai pasiilgo per tą laiką, praleistą rutulio stūmimo sektoriuje? “Pasiilgau šuolių – ir į tolį, ir į aukštį”, – patikino septynkovininkė.
“Austra šaunuolė, ji labai kruopščiai rengiasi čempionatui”, – gerų žodžių šiai sportininkei negailėjo K.Jezepčikas.

Kaip olimpiečiai gyvens kaimelyje

To pasaulio lengvosios atletikos čempionatų istorijoje dar nebuvo – sportininkai apsistos čempionato kaimelyje, esančiame visai šalia stadiono. Jame galės apsigyventi 3500 asmenų, kurių laisvalaikiu planetos pirmenybių organizatoriai taip pat žada pasirūpinti, pasiūlydami kultūrinę programą.
“Girdėjau, kad čempionato dalyviai gyvens kaimelyje. Iš patirties žinome, kad azijiečiai puikiai pasiruošia tokiems renginiams. Tuo galėjome įsitikinti prieš ketverius metus Osakoje, kurioje vyko planetos pirmenybės, arba per pernykštį pirmąjį jaunimo olimpinį festivalį, surengtą Singapūre”, – būsimomis geromis gyvenimo Degu čempionato kaimelyje sąlygomis neabejoja K.Jezepčikas.
Treneris taip pat džiaugiasi, kad ne pirmą kartą vykdami į Aziją jie jau žino, kokia aklimatizacija laukia sportininkų.
Pratęsiant mintį apie azijiečių gebėjimą puikiai surengti įvairius čempionatus reikėtų pridurti, kad Pietų Korėja gerą dešimtmetį bandė įrodyti, jog yra sportiška šalis, o jos žmonės moka organizuoti didelius sporto renginius. Juk 1988 m. šios šalies sostinėje Seule vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Regis, korėjiečiams įrodyti pavyko, nes kaip kitaip galima pavadinti sėkmę, pagaliau jiems nusišypsojusią, – tik iš trečio karto Tarptautinio olimpinio komiteto nariai pritarė Pietų Korėjos norui savo šalyje rengti žiemos olimpines žaidynes. Nustebino ir gyventojų pritarimas šiai idėjai: TOK užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, jog net 87 proc. visų Pietų Korėjos gyventojų norėtų, kad jų šalyje būtų surengtos olimpinės žaidynės. Taigi 2018 m. žiemos olimpiečiai vyks į Pietų Korėjos miestą Pjongčangą.
Dar viena Degu laukianti procedūra – dėl dopingo bus tikrinami visi į pasaulio pirmenybes atvykę atletai. Prieš ir po varžybų bus paimti visų lengvaatlečių mėginiai, atsidursiantys netoli sportininkų kaimelio esančioje laboratorijoje. Po pasaulio pirmenybių ištirti pakartotinai mėginiai iškeliaus į Lozaną.

Kovos ir dėl medalių, ir dėl pinigų
Degu stadionas, kuriame vyks pasaulio čempionatas, jau yra gavęs didelių sporto renginių krikštą: 2002 m. čia vyko pasaulio futbolo čempionato rungtynės, o 2003 m. buvo surengta universiada. Šis šalyje didžiausias stadionas, turintis beveik 66,5 tūkst. žiūrovų vietų, pastatytas prieš dešimtmetį, o prieš porą metų atnaujintas.
Tryliktojo pasaulio lengvosios atletikos čempionato dalyviai kovos ir dėl piniginių prizų. Į pasaulio čempionato medalininkų ir atletų, užėmusių ketvirtas–aštuntas vietas, sąskaitas iškeliaus per 7 mln. JAV dolerių.
Prizines vietas užėmę lengvaatlečiai atitinkamai gaus 60, 30 ir 20 tūkst. dolerių, o ketvirtas–aštuntas vietas iškovojusiems sportininkams bus atseikėta po 15, 10, 6, 5 ir 4 tūkst. dolerių.
Jeigu sportininkui pavyktų pagerinti pasaulio rekordą, tokio laimingojo sąskaita papildomai pagausėtų 200 tūkst. dolerių.

BFL

Šiais metais į dviejų dienų renginį sostinėje susirinko 500 dalyvių, tarp jų – lietuviai iš įvairių užsienio valstybių, daugiausia – iš JAV ir Didžiosios Britanijos.

PLEF dalyviai mėgino nubrėžti Lietuvos konkurencingumo strategiją artimiausiam dešimtmečiam.

“Gerbiu žemės ūkį, tačiau akivaizdu, kad užauginti grūdus, iškepti duonos ir ją parduoti kaimynams nebepakanka. Mes turime konkuruoti eksportuodami paslaugas”, – įsitikinęs vienos forumo organizatorių Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” prezidentas Valdas Sutkus.

Bendrovės “GetJar” įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas nurodė dvi Lietuvos plėtros kryptis: “Pirmoji sritis – mobiliosios technologijos, kur Lietuva šiuo atžvilgiu yra labai pažengusi. Antroji sritis – bankininkystė. Savo bankininkystės sistemą prieš dvidešimt metų pradėjome kurti nuo nulio, tad darėme tai itin spėriai. O senosios demokratijos šalyse, kur bankų tradicijos siekia šimtus metų, tarkim, Amerikoje, vis dar naudojami popieriniai čekiai”, – aiškino I.Laursas ir įspėjo: jeigu Lietuva nesirūpins išsilavinimo kokybe, dar ilgai bus sunku atkreipti viso pasaulio dėmesį į mūsų šalį.

Ddidžiausios pasaulyje bendrovės “Thermo Fisher Scientific” (JAV), siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, viceprezidento Alano Maluso teigimu, pasaulio biotechnologijų specialistai įsitikinę, kad Lietuva turi visas galimybes plėtoti šią svarbią ekonomikai mokslo šaką.

“Thermo Fisher Scientific” prieš metus įsigijo Lietuvos biotechnologijų įmonę “Fermentas”. Šis sandoris atskleidė, kaip tarptautiniu mastu vertinami Lietuvos mokslo laimėjimai.

Vakar A.Malusas ir Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka pasirašė susitarimą dėl mobiliosios biomokslų laboratorijos. Joje Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai galės atlikti pažintinius mokslinius eksperimentus.

PLEF rengiamas nuo 2009 metų.