Dešimties buvusių komunistinių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ekonomika ima kilti, bet regiono atsigavimas tebepriklauso nuo didelių Vakarų valstybių, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio bankas.

“Kilimas įsitvirtina visame regione”, – teigiama eilinėje banko ataskaitoje apie šias dešimt ES valstybių narių (ES-10). Banko prognozėmis, kitąmet augs visi šie dešimt ūkių.

2009 metais bendras šių šalių BVP smuko 3,5 proc.; šiemet prieaugis turėtų siekti 1,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc., numato Pasaulio bankas.

Kol kas atsigavimą labiausiai palaiko Lenkija, kuri vienintelė iš 27 ES valstybių narių pernai išvengė ekonomikos nuosmukio.

Šiemet Lenkijos ūkio prieaugis tikriausiai sieks 3,5 proc., o kitąmet – 4,1 procento.

Prie augimo taip pat prisidės ir Slovakija, kurios BVP, pernai smukęs 4,7 proc., šiemet turėtų padidėti 4,1 proc., o 2011 metais – dar 4,2 procento.

Estijos ir Lietuvos prieaugis šiemet turėtų siekti maždaug 2 proc., o kitąmet turėtų viršyti 3 procentus.

Čekijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje plėtra tikriausiai bus kuklesnė ir šiemet augimo rodikliai svyruos nuo 0 iki 2 proc., o kitąmet sieks maždaug 2,5 procento.

Šiemet, kaip prognozuojama, smuks tik Latvijos ir Rumunijos BVP – atitinkamai 0,4 proc. ir 1,9 procento.

Latvijos BVP pernai smuko 18 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Sudėjus 2008 ir 2009 metus kartu, nuosmukis Latvijoje sudarė beveik 25 proc. ir, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tyrimo duomenimis, buvo didžiausias pasaulyje.

2011 metais Latvijos ūkio prieaugis turėtų siekti 3,3 proc., o Rumunijos – 1,5 proc., prognozuoja bankas.

“Eksporto, kredito ir darbo vietų perspektyvos ES-10 daugiausia priklauso nuo stipraus atsigavimo ES-15″, – pareiškė bankas, turėdamas omenyje bloko Vakarų narius.

“ES-15 atsigavimas po pasaulinės finansų krizės gali būti vangus ir vis dar neatmetama krizės pasikartojimo galimybė”, – įspėja bankas.

Lietuvos ūkio prieaugis šiemet sieks apie 2 proc., o kitąmet viršys 3 proc., prognozuoja Pasaulio bankas, paskelbęs naujausią ataskaitą apie dešimt buvusių komunistinių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (ES-10).

Estijai bankas prognozuoja tokį pat augimą kaip ir Lietuvai.

Šiemet, kaip prognozuojama, tarp ES-10 smuks tik Latvijos ir Rumunijos BVP – atitinkamai 0,4 proc. ir 1,9 procento.

Latvijos BVP pernai smuko 18 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Sudėjus 2008 ir 2009 metus kartu, nuosmukis Latvijoje sudarė beveik 25 proc. ir, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tyrimo duomenimis, buvo didžiausias pasaulyje.

2011 metais Latvijos ūkio prieaugis turėtų siekti 3,3 proc., o Rumunijos – 1,5 proc., prognozuoja bankas.

2009 metais bendras ES-10 BVP smuko 3,5 proc.; šiemet prieaugis turėtų siekti 1,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc., numato Pasaulio bankas.

“Eksporto, kredito ir darbo vietų perspektyvos ES-10 daugiausia priklauso nuo stipraus atsigavimo ES-15″, – pareiškė bankas, turėdamas omenyje bloko Vakarų narius.

“ES-15 atsigavimas po pasaulinės finansų krizės gali būti vangus ir vis dar neatmetama krizės pasikartojimo galimybė”, – įspėja bankas.

Narystė tarptautinėse finansų organizacijose Lietuvai ne tik suteikia galimybę pasinaudoti minėtų organizacijų finansiniais instrumentais, patirtimi, konsultacijomis, bet ir nemažai kainuoja.

Pavyzdžiui, Finansų ministerijos duomenimis, per beveik 20 metų Lietuva už Pasaulio banko (PB), kurio grupės narė yra nuo 1992 m., akcijas sumokėjo apie 28,9 mln. Lt, liko sumokėti dar 4,9 mln. Lt. Šiaurės investicijų banko (ŠIB) narė Lietuva yra nuo 2005 m., per šį laikotarpį už kapitalą sumokėta 23,7 mln. Lt, į rezervą pervesta 58,6 mln. Lt ir dar liko sumokėti apie 11,7 mln. Lt.

Nors ir kainuojanti, narystės nauda akivaizdi. Tarkim, iš PB grupės Lietuva iki 2002 m. (vėliau nebesiskolino) gavo apie 500 mln. JAV dolerių, iš ŠIB – per 376 mln. Lt paskolų.

“Pavyzdžiui, pernai Lietuvai pasiskolinti rinkose, ypač metų pradžioje, buvo ganėtinai sudėtinga ir brangu, tad išnaudojome galimybes pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų, kurių paskolų sąlygos (terminai, palūkanų norma) buvo palankesnės, nei siūlyta rinkoje. Šios institucijos taip pat teikia mūsų šaliai tikslines paskolas investiciniams projektams, ES paramos bendrajam finansavimui”, – aiškina finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Priminsime, kad Lietuva yra Europos investicijų, Šiaurės investicijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankų, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko grupės narė akcininkė.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės. Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., teigiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Kitos Baltijos šalys užėmė gerokai žemesnes vietas – Latvijai pasaulyje teko 109 vieta (1999-2007 metais – vidutiniškai 41,6 proc.), Estijai – 102 (40,3 proc.). Lenkija užėmė 52-ą (28 proc.), Rusija – 130 vietą (48,6 proc.).

Skaidriausios pasaulio ekonomikos yra Šveicarija, JAV, Austrija ir Liuksemburgas – ekspertų vertinimu, jose šešėlinės ekonomikos dalis užima mažiau nei 10 proc. – atitinkamai 8,6, 8,8, 8,9 ir 9,9 procento.

Pasaulio banko ekspertai išskyrė ir vadinamojo pereinamojo laikotarpio šalių grupę – Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybes. Tarp jų Lietuva yra viena skaidriausių – tarp 21 valstybės jai skirta 6 vieta, o skaidriausia pripažinta Čekija – 18,7 proc. šešėlinio verslo.

Paskutinias 149-151 vietas užėmė Azerbaidžanas, Bolivija ir Gruzija – atitinkamai 63,3, 68,1 68,8 procento.

Pasaulio banko ekspertai pažymėjo, jog šešėlinės ekonomikos dalis negali būti paskaičiuota tiesiogiai, todėl jie rėmėsi šalies darbo rinkos, mokesčių ir kitais rodikliais. Jie konstatavo, kad šešėlinę ekonomiką skatina didelė mokesčių našta, griežtos darbo rinkos taisyklės, prastas viešųjų paslaugų lygis, taip pat prasta “oficialiosios” ekonomikos būklė.