Ar Benediktas XVI aistringiau sirgo už Vokietiją nei Pranciškus – už Argentiną? Ar bent vienas popiežių žiūrėjo pasaulio futbolo pirmenybių finalą? Kaip iš tikrųjų buvo, greičiausiai ir nesužinosime. Bet šventenybių derbis vis dėlto įvyko. Ir futbolas atsidūrė arčiau tikėjimo, o tikėjimas – greta futbolo.

„Pradžioje buvo žodis. Tas žodis buvo pas Dievą. Ir žodis buvo Dievas.“ Evangelijos pagal Joną prologe apie futbolą nieko lyg ir nepasakyta.
Galbūt. Bet juk „žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“. Stop. 266-asis šventojo Petro įpėdinis argentinietis Jorge Mario Bergoglio apie popiežiškąją misiją kalba vartodamas futbolo žodžius: „Aš taip pat turiu žaisti savąjį žaidimą. Tai yra kartu ir jūsų, ir visos Bažnyčios žaidimas. Melskitės, kad aš galėčiau žaisti šį žaidimą iki tos dienos, kai Viešpats mane pakvies pas save.“
Štai taip sportiškai ištartas žodis tapo kūnu, o kamuolys, futbolas, stadionas, sportinės aistros atsidūrė aukščiausiojo Bažnyčios hierarcho akiratyje.
Pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas taip pat atsidūrė Pranciškaus, Vatikano kurijos ir Šventojo Sosto spaudos salės akiratyje. Atsitiko keletas dalykų, kurie negalėjo atsitikti, tarkime, popiežiaujant Benediktui XVI. Arba Jonui Pauliui II. Nors Karolis Wojtyla buvo vadinamas Dievo atletu“ laipiojo po Alpes, plaukiojo baseine, mynė dviratį, jaunystėje spardė kamuolį, Vatikane buvo kitoks požiūris į sportą. Kita atmosfera.
Žurnalistas, Jono Pauliaus II atstovui spaudai Joaquino Navarro Vallsui uždavęs nelabai rimtą klausimą, už kurią komandą finale sirgs Šventasis Tėvas, būtų buvęs perlietas griežtu žvilgsniu. Popiežius ir futbolas? Tai tema, kuri Šventojo Apaštalų Sosto teritorijoje nebuvo aptarinėjama. Bent jau oficialiai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m

Sveikatos reforma niekaip neįsibėgėja

Neturtingoje ir skylėtą biudžetą turinčioje mūsų šalyje, kuri pagal gydytojų, lovų ir ligoninių skaičių tūkstančiui gyventojų atsiduria tarp ES lyderių, sveikatos reforma buvo būtina. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus, reformą paskatino ir faktas, kad 2004–2008 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidėjo du kartus – nuo 2,3 mlrd. iki 4,5 mlrd. Lt, tačiau paslaugų kokybė akivaizdžiai nepagerėjo.

Pastarąją sveikatos apsaugos reformą pradėjo ministras Algis Čaplikas, o jį pakeitęs Raimondas Šukys turėjo ją tęsti.

Šios reformos esmė buvo sumažinti etatų skaičių, suskirstant gydymo įstaigas į tris lygius: rajoninį, regioninį ir respublikinį. Šis etapas šiemet jau baigtas, o iš rajoninių ligoninių neperkama daugiau nei 70 įvairių paslaugų, daugiausia chirurgijos ir akušerijos. Nors pacientų ir gydytojų organizacijos piktinosi, esą mažų miestelių gyventojams sunkiau gauti reikiamą medicininę pagalbą, M.Marcinkevičius įsitikinęs, kad gyventojai dabar gauna kokybiškesnes paslaugas, nes juos gydo profesionalesni medikai.

Svarbu pabrėžti, kad per keliolika mėnesių reforma transformavosi, padaryta nemažai išlygų. Be to, antrasis reformos etapas – stambesnių ligoninių jungimo procesas – niekaip neįsibėgėja. Dabartinė ministerijos vadovybė aiškina susidurianti su savivaldybių ir ligoninių pasipriešinimu Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Tačiau išsikėlus tikslą reformuoti sistemą neturėtų būti klupčiojama.

Rusiją siaubė karščiai ir gaisrai

Liepos pabaigoje Rusijoje prasidėjo rekordiniai karščiai. Termometro stulpelis Maskvoje šoktelėjo net iki 38 laipsnių padalos – aukščiausiai nuo orų stebėjimo pradžios prieš 160 metų.

Ši karščio banga sukėlė milžiniškus miškų gaisrus, apėmusius kone visą centrinę Rusijos dalį. Gaisrai nusinešė keliasdešimt žmonių gyvybių, sudegino ištisus kaimus, sunaikino net ir netoli Maskvos esančią karinę bazę, nuniokojo tūkstančius hektarų javų.

Žalgirio mūšio metinės

Šiemet visus metus Lietuvoje vyko daugybė renginių, skirtų 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Kulminacija tapo liepos 15-ąją Lenkijoje, Griunvaldo lauke, surengta istorinio mūšio inscenizacija. Vytauto Didžiojo vaidmenį joje atliko Lietuvos karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Tuo tarpu Vilniuje, Valdovų rūmuose, metinių proga surengtas iškilmingas koncertas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatytas Žalgirio mūšio maketas su 1,1 tūkst. karių figūrėlių.

Pirmoji nauja mokykla po nepriklausomybės atkūrimo

“Balsių mokykla tapo pirmąja Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešosios ir privačios partnerystės principus, ir pirmąja po nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje pastatyta nauja valstybine mokykla. Viliamės, kas šis projektas tapo geru pavyzdžiu, kaip derinti miestiečių poreikius ir miesto plėtrą bei spręsti sudėtingas finansavimo problemas”, – rašoma laiške, įmūrytame simbolinėje statybų kapsulėje.

Priminsime, kad viešosios ir privačios partnerystės sutartis tarp Vilniaus savivaldybės ir verslininkų konsorciumo pasirašyta 25 metų laikotarpiui.

Laisvės kelias

Liepą pradėta įgyvendinti graži idėja – imta statyti 60 metrų ilgio ir 3,4 metro aukščio Laisvės kelio skulptūra. Į judrioje Vilniaus sankryžoje kurtą trispalvę sieną buvo mūrijamos vardinės plytos. Iš viso jų sumūryta daugiau nei 20 tūkst. Šios idėjos autorius ir įgyvendintojas – skulptorius Tadas Gutauskas. Šį rudenį skulptūra buvo baigta ir pristatyta visuomenei.

Metų sporto įvykis

Šiemet liepą prasidėjo didžiulė sporto šventė – pasaulio futbolo čempionatas. Šiais metais jame triumfavo Ispanijos rinktinė (planetos čempionais jie tapo pirmą kartą). Olandijos futbolininkai liko antri. Dar iš maloniai stebinusių rinktinių būtų galima išskirti Vokietijos ir Urugvajaus komandas.

Na, o didžiausias nusivylimas šiame čempionate laukė Prancūzijos rinktinės aistruolių – jų komanda namo turėjo išvykti jau po grupės varžybų. Prastai pasirodė ir dauguma kitų Europos komandų – tiek italai, kurie nelaimėjo nė vienos pergalės, tiek Anglijos rinktinė. Daug kas prognozavo, kad finale susikaus Brazilijos ir Argentinos komandos, bet joms čempionatas baigėsi ties ketvirtfinalio barjeru.

Na, ir, žinoma, negalima nepaminėti, kad šiame futbolo čempionate didžiausio nepasitenkinimo vis dėlto sulaukė ne vienos ar kitos komandos, o daugybę klaidų darę teisėjai. Beje, dalis klaidų netgi nulėmė rungtynių baigtį.

Per priėmimą Ispanijos karalių rūmuose ispanų nacionalinės futbolo komandos vartininkas ir kapitonas Ikeras Casillasas pasaulio čempionų taurę rankose laikė tarsi pirmagimį. Tryliktą kartą planetos pirmenybėse dalyvavusi Ispanijos rinktinė stipriausios planetoje titulą iškovojo pirmą kartą.

Prieš dvejus metus Austrijos ir Šveicarijos stadionuose vykusiose Europos pirmenybėse pelnę auksą, ir iš Pietų Afrikos Respublikos ispanai grįžo su aukščiausios prabos medaliais, tik šį kartą su pasaulio čempionato auksu.

Galbūt prieš dvejus metus trenerio Luiso Aragoneso vadovaujamų ispanų žaidimas buvo šiek tiek efektingesnis nei dabar. Iš jo komandos vairą perėmęs Vicente’as del Bosque buvo nemažai kritikuojamas dėl atsargesnio futbolo, bet neginčytinas faktas tas, kad jo pasirinktas kelias ir žaidimo strategija buvo teisinga.

Po grupės mačų atkrintamosiose varžybose ispanai visus varžovus įveikė minimaliu rezultatu 1:0, bet jų pranašumas aštuntfinalyje žaidžiant su portugalais, pusfinalyje su vokiečiais, o finale – su olandais abejonių nekėlė.

Ispanijos rinktinės atakų lyderiu tapo 28-erių metų Davidas Villa, už kurį prieš pasaulio pirmenybes “Barcelona” klubas “Valencia” komandos vadovams paklojo 40 mln. eurų. PAR D.Villa įmušė penkis iš aštuonių komandos pelnytų įvarčių. O finale pergalingą įvartį į olandų vartus per pratęsimą įmušė Andresas Iniesta.

Ispanai žaidimą kontroliavo per visas rungtynes, varžovams nepalikdami daug progų atakuoti. O tik du įvarčius per septynis mačus praleidęs I.Casillasas kaip geriausias pasaulio pirmenybių vartininkas gavo Auksines pirštines.

Olandų antifutbolas ir kiti nusivylimai

Dauguma tėvynainių su Lietuvos politine ir intelektualų grietinėle priešaky per finalą savo simpatijas buvo atidavę Olandijos futbolininkams.

"Veido" archyvas

Olandų žaidimas finale buvo pavadintas “brutaliu antifutbolu”

Olandai, 1974 m. per Vakarų Vokietijoje vykusį planetos čempionatą pasauliui pademonstravę iki tol neregėtą “totalinį” futbolą (neįprastą žaidėjų keitimąsi pozicijomis aikštėje), nuo tų laikų visame pasaulyje turi milžinišką gerbėjų armiją. Tačiau PAR žaidusi Berto van Marwijko komanda visiškai neturėjo nieko bendra su legendinio Johano Cruyffo futbolininkų kartos nepakartojamu žaidimu.

Daug individualiai stiprių žaidėjų turinti Olandijos rinktinė per visą čempionatą PAR demonstravo itin pragmatišką futbolą, o finale šios komandos žaidėjai pasižymėjo netoleruotinu chamišku elgesiu. Specialaus didžiojo provokatoriaus prizo Afrikoje nusipelnė Markas van Bommelis, o Nigelo de Jongo smūgis koja į krūtinę Ispanijos futbolininkui Xabi Alonso buvo tarsi iš filmo apie kovas be taisyklių.

Tas pats J.Cruyffas savo tėvynainių žaidimą finale pavadino “brutaliu antifutbolu”, o Anglijos laikraštis “The Telegraph” paskelbė: “Jei finalo rungtynėms vadovavęs teisėjas Howardas Webbas toliau dirbtų Jorkšyro policijoje, jis N.de Jongui būtų privalėjęs uždėti antrankius ir išvežti į areštinę”.

Šiame pasaulio čempionate bene didžiausias nusivylimas laukė Prancūzijos rinktinės aistruolių – vidinių konfliktų draskoma komanda, 2006 m. Vokietijoje tapusi pasaulio vicečempione, šį kartą namo turėjo išvykti jau po grupės varžybų. Po to vienas Prancūzijos laikraštis šaipėsi: “Sulaukę 23–25 metų mūsų rinktinės futbolininkai tampa milijonieriais, bet lieka infantiliški”.

Tuo tarpu Italijos rinktinės futbolininkai priminė pasenusią senjorų komandą. Todėl nieko keista, kad jie, kaip ir prancūzai, namo išvyko po pirmojo pirmenybių etapo, grupės varžybose neiškovoję nė vienos pergalės.

Šiame čempionate lūkesčių nepateisino ir Anglijos rinktinė, tačiau po pirmenybių su 6 mln. svarų per metus uždirbančiu Italijos treneriu Fabio Capello Anglijos futbolo asociacija pasirašė naują sutartį.

Daug kas prognozavo, kad finale susikaus Brazilijos ir Argentinos komandos, bet joms čempionatas baigėsi ties ketvirtfinalio barjeru. Brazilai skaudžią kainą sumokėjo už trenerio Dungos kredo: “Svarbiausia ne futbolo grožis, o galutinis rezultatas”.

Čempionato PAR atradimai

Dėl pirmą kartą Afrikos žemyne surengto pasaulio futbolo čempionato vienos nuomonės ir šiandien nėra. Kai kurie Anglijos apžvalgininkai PAR vykusias pirmenybes vadina vos ne pačiomis prasčiausiomis per visą futbolo istoriją. Bet kur kas daugiau futbolo ekspertų balsų, tvirtinančių, kad rinktinių lygis dar labiau išsilygino, o to ankstesnio milžiniško atotrūkio tarp favoritų ir autsaiderių neliko nė kvapo.

Tarkime, Ispanijos rinktinės triumfas buvo prognozuotas ir neatsitiktinis. O labiausiai nustebino Vokietijos ir Urugvajaus ekipos, savo atakuojančiu, kombinaciniu žaidimu pavergusios futbolo aistruolių širdis. Šių rinktinių rungtynes dėl trečiosios vietos 3:2 laimėjo trenerio Joachimo Loewo suburta Vokietijos rinktinė, kuri buvo jauniausia šios šalies nacionalinė komanda per visą pasaulio čempionatų istoriją. Aštuntfinalyje vokiečiai 4:1 sutriuškino anglus, o ketvirtfinalyje pažemino arogantiškojo Diego Maradonos treniruojamą Argentinos rinktinę, kuriai įmušė keturis sausus įvarčius.

Dabar Vokietijoje verda karštos diskusijos, ar nacionalinei komandai dar reikalingas, kaip atrodė, nepakeičiamasis Michaelis Ballackas, PAR negalėjęs rungtyniauti dėl traumos. Pietų Afrikoje atsiskleidė daug iki tol mažai kam žinomų Vokietijos futbolininkų, o dvidešimtmečiam saugui Thomui Muelleriui, įmušusiam penkis įvartis, atiteko ir rezultatyviausio žaidėjo prizas. Tiek pat kartų varžovų vartininkus nuginklavo urugvajietis Diego Forlanas, ispanas D.Villa, olandas Wesley Sneijderis, bet T.Muelleriui pranašumą prieš varžovus suteikė daugiau atliktų rezultatyvių perdavimų.

Priminsime, kad 31-erių metų Urugvajaus rinktinės lyderis D.Forlanas iš inauguracinį Europos lygos turnyrą laimėjusio Madrido “Atletico” klubo išrinktas abosoliučiai geriausiu čempionato futbolininku. Jeigu kas nors prieš čempionatą būtų prognozavęs, kad Auksinis kamuolys atiteks D.Forlanui, geriausiu atveju būtų sulaukęs atlaidžios šypsenos. Pagrindiniu pretendentu į šį titulą vadintas argentinietis Lionelis Messi PAR nesublizgėjo, o antras šiame sąraše buvęs portugalas Cristiano Ronaldo savo žaidimu atvirai nuvylė. Ir kažin ar dėl to galima kaltinti vien ilgą sezoną Europoje.

"Veido" archyvas

Absoliučiai geriausiu čempionato futbolininku išrinktas D.Forlanas

Ne viskas taip gražu

Šiandien futbole sukasi astronominės pinigų sumos. Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) PAR rengto pasaulio čempionato grynasis pelnas sudarė 1,1 mlrd. dolerių. Planetos pirmenybėse dalyvavusių rinktinių nacionalinėms futbolo federacijoms skirtos didelės sumos. Daugiausiai – 23,7 mln. eurų – atiteks ispanams. Finale pralaimėję olandai turės tenkintis 19 mln. eurų. Vien už dalyvavimą pasaulio čempionato finalo turnyre kiekvienai federacijai skirta po 6,3 mln. eurų.

FIFA prezidentas Josephas Blatteris Afrikoje pirmą kartą surengtą pasaulio čempionatą pavadino beveik idealiu. “Pagal dešimties balų vertinimo skalę skirsiu devynetą”, – pareiškė pasaulio futbolui nuo 1998-ųjų vadovaujantis šveicaras.

Bet ne visi PAR buvę žurnalistai ir futbolo specialistai laikosi tokios pat entuziastingos nuomonės. Kalbama, kad anaiptol ne viskas buvo taip idealiai organizuota, kaip pateikiama oficialiuose pranešimuose. Juk nemažai grupių rungtynių vyko pustuščiuose stadionuose, o tai per kelerias ankstesnes planetos pirmenybes buvo neįsivaizduojamas dalykas. Stadionuose ir prie televizorių ekranų vėžį varė vuvuzelos, savo pragarišku triukšmu užgoždavusios nepakartojamą stadionų atmosferą. Dabar tikrieji futbolo aistruoliai baiminasi, kad šis Kinijoje milžiniškais kiekiais gaminamas afrikiečių muzikos instrumentas tarsi maras neišplistų po Europos stadionus.

Tačiau ypač nustebino FIFA teisėjų komiteto vadovo pareiškimas, kad arbitrų darbas PAR stadionuose buvęs beveik idealus, nes “96 proc. jų priimtų sprendimų buvo teisingi”.

Juk iš tiesų tiek kritikos ir patyčių, kaip per šį planetos čempionatą, arbitrai dar nebuvo sulaukę. Lemiamų teisėjų klaidų, turėjusių įtakos galutiniam rungtynių rezultatui, virtinės viršūne tapo aštuntfinalio Vokietijos ir Anglijos rinktinių rungtynės. Pirmojo kėlinio pabaigoje po anglo Franko Lampardo smūgio kamuolys, atsitrenkęs nuo skersinio, pusmetriu kirto vartų liniją. Tai matė visi, išskyrus teisėjus, kurie įvarčio neįskaitė.

Bet gal nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Po šio ir dar kelių skandalingų teisėjų klaidų konservatyviosios FIFA vadovai prakalbo apie būtinybę keisti taisykles. Neatmetama galimybė, kad ateityje jau pasitelkus šiuolaikines technologijas bus nustatoma, kirto kamuolys vartų liniją ar ne.

Lietuviams – pasaulio čempionų egzaminas

Galbūt po ketverių metų 2014-aisiais Brazilijoje vyksiančiame pasaulio čempionate viskas bus visai kitaip. Tačiau dabar Senojo žemyno komandos jau ima gyventi rudenį prasidėsiančio 2012 metų Europos čempionato atrankos turnyro rūpesčiais. Lietuviai žais vienoje grupėje su naujaisiais pasaulio čempionais. Beje, anaiptol ne visi prisiminimai apie ankstesnes dvikovas su ispanais yra prasti.

Pavyzdžiui, itin šaltą 2004 m. spalį Vilniaus “Žalgirio” stadione Lietuvos futbolininkai pasaulio pirmenybių atrankos mačą su šios šalies atstovais baigė nulinėmis lygiosiomis. Tuomet Ispanijos rinktinei viskas galėjo baigtis dar blogiau, bet po Edgaro Česnauskio smūgio į vartus skriejantį kamuolį spėjo atmušti Carlesas Puyolis.

Kaip naujojo trenerio Raimondo Žutauto vadovaujama Lietuvos rinktinė atrodys pasaulio čempionų atrankos varžybose, pamatysime jau spalio 8-ąją Ispanijoje.

"Veido" archyvas

Šiame futbolo čempionate daugiausiai kritikos ir net prakeiksmų sulaukia teisėjai

Karalius nukarūnuotas. Tiek pasaulio čempionai italai, tiek prancūzai gėdingai nuleistomis galvomis pasaulio futbolo čempionatą baigė savo grupėse užėmę paskutines vietas.

O liepos 11 d. vakare paaiškės, kurios valstybės futbolininkai po mėnesį Pietų Afrikoje trunkančių kovų turės teisę artimiausius metus vadintis naujaisiais pasaulio čempionais. Pirmą kartą Afrikos žemyne vykstančiose pasaulio pirmenybėse jau dabar galima kalbėti apie didžiulius nusivylimus, virtusius netgi nemenkais skandalais, taip pat ir apie malonias staigmenas, dar kartą įrodžiusias, kad futbolas nėra jau toks lengvai prognozuojamas sportas.

Stebina Pietų Amerika, nuvilia Europa

Jei kalbame apie futbolo ekspertus labiausiai nustebinusias komandas, visų pirma derėtų išskirti Pietų Amerikos vienuolikes, demonstruojančias itin brandų futbolą. Juk tarp aštuonių stipriausių pasaulio ekipų prasibrauti sugebėjo net keturios Pietų Amerikos komandos, o europiečiams teko vos trys vietos.

Brazilija su Argentina buvo laikomos šio čempionato favoritėmis, užtat Urugvajaus ir Paragvajaus futbolininkų ketvirtfinalyje laukė tikrai nedaugelis. Vis dėlto pastaroji komanda įrodė, kad gali itin patikimai griauti visų pakeliui pasitaikančių varžovų atakas. Būtent gynyba buvo stiprioji paragvajiečių pusė. Grupės turnyre ši ekipa praleido vos vieną įvartį, o per aštuntfinalį taip pat išlaikė savo vartus tuščius.

Tuo tarpu urugvajiečiai atakos smaigalyje turi vieną pavojingiausių šio čempionato porų – Madrido “Atletico” snaiperį Diego Forlaną ir Amsterdamo “Ajax” talentą Luisą Suarezą. Abu šie žaidėjai savo klubuose per praėjusį sezoną visose varžybose įmušė 77 įvarčius, o Pietų Afrikoje iki ketvirtfinalio buvo pelnę penkis iš šešių komandos įvarčių.

Negana to, urugvajiečiai pasižymėjo ir itin kieta bei gerai organizuota gynyba. Pirmąjį įvartį Urugvajus praleido tik aštuntfinalyje susitikdamas su Pietų Korėja. Tai didelis komandos kapitono Diego Lugano, vartininko Fernando Musleros ir visos kompanijos nuopelnas.

"Veido" archyvas

Iki šiol gerąja prasme labiausiai stebino Vokietijos, Urugvajaus ir Paragvajaus rinktinės

Tuo tarpu tiek Argentinos, tiek Brazilijos treneriams prieš čempionato pradžią teko išgirsti ne vieną aštrią kritikos tiradą dėl neva netinkamai sudarytų komandų. Mat Dunga namie paliko tokius žaidėjus, kaip Ronaldinho, Alexandre’as Pato ar Adriano, o Diego Maradonai neprireikė su Milano “Inter” Čempionų lygą laimėjusių Javiero Zanetti ir Estebano Combiasso paslaugų. Dunga visados pabrėžia, kad jam svarbiausia yra komanda, o ne atskirų asmenybių egoizmas. Ši taktika puikiai pasiteisino. Žaidimo grožis gal ir nukentėjo, tačiau tokie juodadarbiai, kaip Luisas Fabiano, Maiconas ar Gilberto Silva, puikiai parodė, kad svarbiausiuose mačuose lemiamas dėmesys turi būti skiriamas ne efektingumui, o efektyvumui. Tuo tarpu D.Maradona apskritai iš bjauriojo ančiuko, kurį dėl įvairiausių kaprizų taip mėgo pašiepti žiniasklaida, tapo kone balčiausia ir labiausiai giriama gulbe.

O labiausiai kritikuojamu treneriu vadintinas prancūzas Raymond’as Domenechas, kuris dėl tragiško komandos pasirodymo ir čempionato metu kilusių skandalų netgi turėjo aiškintis savo šalies parlamento komitetui. FIFA nedelsdama perspėjo prancūzus, kad dėl valdžios kišimosi į Futbolo federacijos reikalus visos šalies ekipos gali būti suspenduotos iš tarptautinių varžybų.

Tuo tarpu Anglija gali graužtis, kad 4,8 mln. svarų, kuriuos per metus gauna italas Fabio Capello, buvo tiesiog išmesti į balą, nes anglai šiame čempionate nė iš tolo nepriminė sirgalių garbstomų žvaigždių, o veikiau atrodė kaip po įtempto čempionato sunkiai judančių žaidėjų sanatorija.

Iš europiečių malonų įspūdį padarė nebent vokiečiai. “Subrazilėję vokiečiai ir suvokietėję brazilai”, – taip po grupės etapo pabaigos apie čempionatą rašė britų “The Guardian”. Ir iš tiesų brazilai šiame čempionate žaidžia sau neįprastą drausmingą ir itin racionalų futbolą, o vokiečiai stebina kūrybingumu bei improvizacijomis. Visa tai dėl jaunosios kartos, kurioje visų pirma išsiskiria turkų kilmės žaidimo dirigentas Mesutas Ozilas. Vokietijos rinktinė yra tikras kultūrų mišinys, tačiau treneriui Joachimui Loewui pavyko viską sudėlioti taip, kad atsiskleistų geriausios kiekvieno žaidėjo savybės.

Afrikiečiai nenustebino

Kaip ir buvo galima prognozuoti, Afrikos komandos šiame čempionate atrodė gana graudžiai. Afrikiečių prestižą gelbėjo tik Gana, kuri tapo tik antrąja Afrikos komanda po Nigerijos, dukart patekusia į atkrintamąsias varžybas. Nesustabdė Ganos žygio nė pagrindinio vidurio saugo Michaelo Essieno trauma, eliminavusi jį iš planetos pirmenybių. Specialių pagyrų čia nusipelno “Juodųjų žvaigždžių” strategas iš Serbijos Milovanas Rajevacas, kuriam iš paskirų žaidėjų pavyko sukurti darniai veikiantį komandinį mechanizmą.

Šiame čempionate M.Rajovacui pavyko nuveikti tai, ko nesugebėjo tokie treneriai, kaip Dramblio Kaulo Krantą treniravęs švedas Svenas Goranas Erikssonas ar prie Kamerūno vairo stovėjęs prancūzas Paulis Le Guenas. Šie strategai savo komandose turėjo tokių žvaigždžių, kaip Didier Drogba, broliai Toure, Solomonas Kalou, Samuelis Eto’o ar Benoit Assou-Ekotto. Tačiau nė viena kita Afrikos komanda, galbūt išskyrus Alžyrą, nepasižymėjo tokiu darniu komandiniu žaidimu.

Įsileis technologijas?

Per kelias sekundes teisėjas sužlugdė ištisų metų darbą. Taip apie arbitrą Roberto Rosetti, kuris per rungtynes tarp Meksikos ir Argentinos įskaitė iš akivaizdžios nuošalės įmuštą argentiniečio Carloso Tevezo įvartį, kalbėjo meksikiečių strategas Javieras Aguirre. O vos prieš kelias valandas kitas teisėjas Jorge Larionda iš anglo Franko Lampardo pavogė įvartį, nesiteikdamas pamatyti, kad kamuolys po anglo smūgio, atsimušęs į skersinį, akivaizdžiai kirto vartų liniją. Tuo metu vokiečiai pirmavo rezultatu 2:1 ir anglų įvartis galėjo kardinaliai pakeisti mačo eigą. Abu teisėjai nedelsiant buvo nušalinti nuo likusių čempionato varžybų, tačiau vargu ar tokia kompensacija tenkina nuskriaustuosius.

FIFA vadovas Seppas Blateris buvo priverstas atsiprašinėti už klaidas padariusius teisėjus, tačiau kritikos strėlės smigo ir pačiam FIFA bosui. Pasaulinį futbolą valdanti organizacija, ko gero, bus priversta iš naujo svarstyti, ar per svarbiausias rungtynes nevertėtų teisėjams į pagalbą pasiūlyti ir šiuolaikinių technologijų, kurios jau kuris laikas yra naudojamos kitose sporto šakose.

Iki šiol FIFA atstovai nuolatos teisindavosi, kad siūlomos technologijos arba yra per brangios, arba nėra efektyvios. Be to, buvo argumentuojama, kad nuolatinis momentų peržiūrėjimas gadintų varžybų grožį ir dinamiką. Tačiau, turint omenyje šiurkščias arbitrų klaidas, kelios akimirkos, praleistos peržiūrint diskutuotiną epizodą, atrodo tik menki nuostoliai, palyginti su šių klaidų padariniais. Šiuo atveju futbolininkams veikiausiai reikėtų imti pavyzdį iš kitų sporto šakų.

Iš esmės futbolui siūlomos dvi galimos technologijos. Pirmąją sistemą “Cairos” futbolui siūlo kompanija “Adidas”, kuri teigia galinti įmontuoti į kamuolį specialų daviklį, kuris pasiųstų teisėjui signalą, kai kamuolys kerta vartų liniją. FIFA į tai atkerta, kad tokiu atveju aikštę reikėtų apraizgyti krūva laidų ir daviklių, kad jų rodmenys būtų kuo tikslesni.

Antroji sistema yra vadinamoji erelio akis. Pagal šią sistemą svarbiausiose aikštės vietose yra išdėstomos kameros, kurios, kilus ginčytinam momentui, padeda atkurti trimatį kamuolio judėjimo vaizdą. Ši technologija naudojama tenise, kurį žaidžiant kamuoliuko judėjimą galima atsekti milimetrų tikslumu. Žaidėjams leidžiama kelis kartus per setą prašyti abejotino epizodo pakartojimo. Be to, ši sistema naudojama ir ledo ritulyje: prie monitoriaus sėdintis teisėjas gali peržiūrėti abejotinus epizodus ir įskaityti aikštės teisėjų nepastebėtą įvartį ar panaikinti klaidingai užfiksuotą taiklų smūgį.

Vaizdo peržiūros naudojamos ir per regbio rungtynes, kai prie monitoriaus sėdintis arbitras gali peržiūrėti tokius esminius momentus, kaip kamuolio prispaudimas už galinės linijos. Atrodo, kad futbolui gali tekti pasinaudoti vienos iš šių sporto šakų patirtimi.

Ko gero, diskusijos apie visų peikiamą kamuolį “Jabulani”, ramybės stadionuose neduodančias vuvuzelas ar skandalingą prancūzų žaidėjų elgesį netrukus nutils, bet kalbų apie šiuolaikinių technologijų vaidmenį futbole greitai nutildyti nepavyks.

Teisėjų atrankos kriterijai

1. Kiekviena konfederacija turi pasiųsti į čempionatą po kelis teisėjus

2. Teisėjus atrenka konkrečios konfederacijos teisėjų taryba

3. Atrinkti teisėjai prieš čempionatą turi pereiti fizinio pasirengimo ir medicininius patikrinimus

4. Teisėjams prieš čempionatą rengiami specialūs seminarai

5. Galutinį sprendimą dėl teisėjų taria FIFA teisėjų komitetas

6. Teisėjas negali teisėjauti savo konfederacijos komandų varžyboms (nebent abi ekipos yra iš tos pačios konfederacijos)

7. Už čempionatą teisėjas gauna apie 40 tūkst. eurų

Šiuo metu vykstantį pasaulio futbolo čempionatą nuolat stebi 27 proc. Lietuvos gyventojų, o 53,6 proc. – epizodiškai. Tai sužinome iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos. Taigi, atrodo, pastaraisiais metais futbolas mūsų šalyje gerokai išpopuliarėjo. Kaip pastebi “Prime consulting” direktorius Saulius Olencevičius, mažiau futbolo čempionatu domisi tik vyresnio amžiaus žmonės.

Respondentų pasiteiravus, kas, jų nuomone, šį čempionatą laimės, akivaizdus lyderis neišaiškėjo: maždaug po dešimtadalį apklaustųjų prognozavo, jog laimėti šį čempionatą gali Ispanijos, Brazilijos, Argentinos ir Anglijos futbolo rinktinės. Taip pat nemažai šansų, pasak respondentų, turi ir Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija bei Italija.

Ar jūs domitės ir žiūrite šiuo metu vykstantį pasaulio futbolo čempionatą?

Šiek tiek, epizodiškai  53,6 proc.
Taip  27 proc.
Ne  19 proc.
Nesakysiu  0,4 proc.

Jūsų prognozėmis, kas laimės šį pasaulio futbolo čempionatą?

Nežinau    14,8 proc.
Ispanija    12,4
Brazilija    11,4
Argentina    10 proc.
Anglija    9 proc.
Nyderlandai    8,2 proc.
Vokietija    8,2 proc.
Prancūzija    7,8 proc.
Italija    7,6 proc.
JAV    4 proc.
Šveicarija    2,8 proc.
Meksika    2,4 proc.
Danija    0,8 proc.
Portugalija    0,2 proc.
Urugvajus    0,2 proc.
Pietų Afrika    0,2 proc.
Kitos komandos    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. birželio 14–16 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

"Veido" archyvas

Lietuvoje futbolo čempionatas vakarais į barus pritraukia ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių

Šis pasaulio futbolo čempionatas atskleidė, kad Lietuvoje šis sportas pastaraisiais metais gerokai išpopuliarėjo – prasidėjus futbolininkų kovoms, lietuviai ėmė pirkti įvairių šalių rinktinių atributiką, buriasi stebėti rungtynių į barus, o prie televizorių prilimpa net darbo metu.

“Jei nežiūrėtume pasaulio futbolo čempionato  rungtynių, tikriausiai neturėtume apie ką su aplinkiniais kalbėtis”, – vertindamas šiuo metu lietuvius užvaldžiusią futbolo aistrą konstatuoja futbolo atributika prekiaujančios elektroninės parduotuvės superfanas.lt direktorius Arūnas Puščius.

Iš tiesų pasaulio futbolo čempionato pradžią lietuviai sutiko entuziastingai. Žiūrovų auditoriją tiriančios bendrovės “Sip Gallup Media/TNS” praėjusios savaitės duomenimis, vidutiniškai vienas pasaulio futbolo čempionato rungtynes bent vieną minutę žiūrėjo 13,3 proc., arba 429 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Tiesa, labiausiai stebina ne šis skaičius, o žinia, kad bent jau kol kas prie televizorių šios futbolo pirmenybės sutraukia daugiau žiūrovų nei rugsėjį vykęs Europos krepšinio čempionatas. “Sip Gallup Media/TNS” duomenimis, Europos krepšinio čempionato Lenkijoje vidutinė vienų rungtynių pasiekta auditorija buvo 9,6 proc., arba 312 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Iškalbingas ir dar vienas skaičius – reitingas, kuris parodo vidutinį žiūrovų skaičių kiekvieną rungtynių minutę. Pasaulio futbolo čempionato vidutinis rungtynių reitingas – 4,5 proc., Europos krepšinio čempionato – 4 proc. Krepšinio čempionato reitingas mažesnis, nes lietuviams praradus teisę jame kovoti dėl medalių susidomėjimas kitomis čempionato rungtynėmis gerokai sumažėjo, vadinasi, krito ir vidutinis žiūrovų skaičius. Štai iki praėjusios savaitės trečiadienio populiariausią futbolo mačą bent vieną minutę žiūrėjo 22 proc. žiūrovų, o krepšinio rungtynes, kuriose žaidė lietuviai, – 27–29 proc.

“Sip Gallup Media/TNS” projektų vadovė Lina Petraitienė pabrėžė, kad šie duomenys galutinių išvadų daryti dar neleidžia, nes atspindi tik vienuolika futbolo rungtynių ir 26 kovas krepšinio aikštelėje.

“Vis dėlto, mano nuomone, lietuviai krepšinį ir futbolą žiūri skirtingai: Europos krepšinio čempionate pirmiausia sergama už Lietuvos komandą, o susidomėjimas rungtynėmis, kuriose lietuviai nežaidžia, būna menkas. Jeigu kalbėsime apie futbolą, šių rungtynių populiarumas priklauso nuo žaidžiančių rinktinių pajėgumo, o žiūrėjimo motyvas – pats futbolas ir žaidimo grožis”, – mano L.Petraitienė.

Tokiai nuomonei pritaria ir A.Puščius: “Lietuvos futbolo lygos susitikimų kasdien nežiūrėčiau, bet aukšto lygio futbolą, kurį žaidžia visi geriausi žaidėjai, stebėti tikrai įdomu. Gero lygio futbolas lietuvių sirgaliui beveik lygus krepšiniui – mūsų internete darytos apklausos parodė, kad žmonės labiau laukė pasaulio futbolo čempionato nei LKL finalo”.

Kita vertus, televizijos auditorijos duomenys neparodo tikrosios padėties. L.Petraitienė pabrėžė, kad šie duomenys atspindi tik futbolo žiūrėjimo namie rezultatus. “Sporto rungtynės – toks renginys, kuris dažnai žiūrimas ne namie. Tačiau žiūrėjimas baruose ar kitose vietose televizijos metrų metodu, kuriuo atliekamas šis tyrimas, nėra fiksuojamas”, – paaiškina L.Petraitienė.

Baruose futbolą lietuviai stebi ramiai

Barai, klubai, kavinės neabejotinai sutraukia didelę sporto rungtynių žiūrovų dalį. Bet visų apklaustų barų atstovai sutartinai tvirtino, kad pasižiūrėti futbolo kovų susirenka gerokai mažiau žiūrovų nei svarbių krepšinio rungtynių.

Nepaisant to, pasaulio futbolo čempionatui rengėsi dauguma barų ir kavinių. Štai baras “Brodvėjus” pasipuošė vėliavėlėmis, pasirūpino, kad lankytojai matytų čempionato tvarkaraštį, prieš kiekvienas rungtynes kviečia dalyvauti totalizatoriuje. O kavinė “Post Scriptum” apie tai, kad čia galima stebėti čempionato transliacijas, informuoja lauke pakabindama stilizuotus krepšinio kamuolius.

“Net tos vietos, kurios anksčiau niekada netransliuodavo jokių varžybų, šiemet pasaulio futbolo čempionatą rodo – savininkai net iš namų televizorius atnešė”, – tvirtino “Universiteto PUB”, taip pat rodančio čempionato rungtynių transliacijas, vadybininkas Liudas Pranskevičius.

Baro “Brodvėjus” bendrasavininkis Artūras Želnys pasakojo, kad savaitgaliais futbolo transliacijų susirenka pažiūrėti keliasdešimt sporto aistruolių.

Beveik visos sėdimos vietos savaitgalio vakarais per futbolo rungtynes būna užimtos ir sporto baruose “Route66″ bei “Grand Pub”. Vis dėlto, L.Pranskevičiaus tvirtinimu, “Universiteto PUB” bare net 90 proc. futbolo čempionato žiūrovų sudaro užsieniečiai.

Ankstesnių metų futbolo čempionatų transliavimo patirtis barų atstovams leidžia prognozuoti, kad pasižiūrėti pusfinalių ir finalo rungtynių į barus lietuviai rinksis gausiau. “Dabar žmonės žiūri varžybas namie, bet kai prasidės pusfinaliai, patrauks į barus”, – įsitikinęs “Route66″ atstovas Miroslavas Radiulis.

Kuo skiriasi krepšinio ir futbolo sirgaliai? Miroslavo pastebėjimu, futbolą lietuviai žiūri ramiau, o per krepšinį rėkauja, linksminasi ir patiria kur kas daugiau emocijų. Juk nieko nuostabaus – krepšinio čempionatuose dažniausiai sirgaliai palaiko Lietuvos rinktinę.

Labiausiai palaiko brazilus

Dabar į rungtynes, transliuojamas baruose, vos vienas kitas sporto aistruolis atsineša kitų valstybių futbolo rinktinių atributikos. M.Radiulis tvirtino, kad į paprastas rungtynes nešini atributika ateina tik užsieniečiai.

A.Želnys prognozuoja, kad įvairių šalių rinktinių marškinėlius, vėliavėles ir kitą atributiką lietuviai išsitrauks artėjant finalui. “Prieš ketverius metus vykusio pasaulio futbolo čempionato finalą, kuriame žaidė Italija ir Prancūzija, stebėjau “Brodvėjaus” klube. Tada lietuviai tikrai susirinko pasipuošę tų šalių, kurias palaikė, atributika. Tikiuosi, ir šiemet taip bus”, – vylėsi “Brodvėjaus” bendrasavininkis.

Kad A.Želnio prognozės gali išsipildyti, liudija futbolo atributika prekiaujančių bendrovių duomenys. Sporto atributiką gaminanti bendrovė “Ivega ir Ko” šiemet pirmą kartą pasaulio futbolo čempionato atributiką pardavinėja visose trijose Baltijos šalyse. “Ivegos ir Ko” gen. direktorius Vytautas Auželis tvirtino, kad lietuvių susidomėjimas pasaulio futbolo čempionato atributika didelis: bendrovė Lietuvoje pardavė per 2 tūkst. gaminių, Estijoje per tūkstantį, Latvijoje – apie 500. Marškinėliai, kepurės kainuoja apie 30–35 Lt.

Iš parduotų prekių aiškėja ir visų Baltijos šalių gyventojų simpatijos pasaulio futbolo čempionate dalyvaujančioms rinktinėms. “Estai daugiausiai palaiko olandus, po jų eina brazilai ir italai. Lietuvoje gerokai išsiskiria susidomėjimas brazilų rinktinės atributika, taip pat nemažai nuperka olandų, italų, anglų, vokiečių rinktinių atributikos. O latviai labiausiai palaiko brazilus, ispanus ir italus”, – aiškino V.Auželis.

Į PAR išvyko apie dešimt sirgalių

Pastaraisiais metais lietuviai aktyviau vyko stebėti futbolo čempionatų į tą šalį, kurioje jie organizuojami. Tačiau į futbolo šventę, surengtą Pietų Afrikos Respublikoje, išvyko labai nedaug tautiečių. Tokią kelionę organizavusios agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius Rimvydas Rukaitis tvirtino, kad per šią agentūrą iškeliavo tik apie dešimt žmonių. Visi jie – žinomi verslininkai.

“Užklausimų dėl kelionės į PAR buvo labai daug, bet nusprendusiųjų vykti mažoka dėl daugelio veiksnių – prastos ekonominės padėties Lietuvoje, didelės kainos. Be to, tokias keliones žmonės užsako likus metams, o likus metams iki čempionato pradžios saugumo lygis PAR buvo mažas”, – pasakojo R.Rukaitis.

Daug ką atbaidė ir kaina – per agentūrą “Saitas” išvyka į PAR kainavo 12 tūkst. Lt ir daugiau. Tačiau negalintieji skirti tokios sumos sugalvojo kitokių išeičių. Praėjusią savaitę į kelionių agentūrą “Saitas” kreipėsi aistruolių, pageidavusių užsisakyti kelionę į Vokietiją tuo metu, kai šios šalies rinktinė žais pasaulio futbolo čempionate. “Iki PAR toli, tad sirgaliai sugalvojo savaitgalį važiuoti į Vokietiją ir su vokiečiais pažiūrėti, kaip žaidžia jų komanda. Atsiranda žmonių, kurie supranta bendros atmosferos reikšmę”, – tvirtino R.Rukaitis.

Kad stiprias futbolo rinktines turinčiose šalyse futbolo čempionatai – didžiulė šventė, patyrė ir V.Auželis. “Mano mama gyvena Vokietijoje. Ji pasakojo, kad kai 2006-aisiais toje šalyje vyko pasaulio futbolo čempionatas, net 70–80 metų pensininkės lėkdavo į kirpyklas pasidaryti šukuosenų, pasistatydavo ant stalo šampano ir žiūrėdavo rungtynes”, – šypsodamasis pasakojo V.Auželis.

"Veido" archyvas

Europoje futbolo čempionato metu tvyro šventinė nuotaika

R.Rukaitis patikina, kad susidomėjimas futbolu Lietuvoje tikrai didėja. “Neseniai pradėjome pardavinėti keliones į įvairius vietinius futbolo čempionatus – Anglijos, Vokietijos, Ispanijos. Tiek bilietus, tiek visos kelionės pasiūlymus žmonės pirko, susidomėjimas didėja. Kai prieš penkerius šešerius metus pasiūlydavai vykti į Londoną futbolo pažiūrėti, žmonės nustebdavo, o dabar savaitgalio pramoga nuskristi į kitą šalį pažiūrėti futbolo rungtynių tikrai populiari”, – mano R.Rukaitis. Į vietinius Europos futbolo čempionatus šiemet agentūra išvežė per šimtą aistruolių.

Vis dėlto, nors susidomėjimas futbolu Lietuvoje didėja, aplenkti krepšinio jam nepavyks. Pavyzdžiui, į Lenkiją, kurioje pernai vyko Europos krepšinio čempionatas, agentūra “Saitas” išvežė per 600 žmonių, o Lietuvos gyventojai lietuvių krepšinio rinktinės atributikos įsigijo tris keturis kartus daugiau nei pasaulio futbolo čempionato.

Pietų Afrikos Respublikos mieste Johanesburge ketvirtadienį daugybė žmonių susirinko džiaugtis futbolu, muzika ir vienybe pirmojo Pasaulio futbolo čempionato Afrikos žemyne išvakarėse.

Šios iškilmės prasidėjo koncertu, kuriame pasirodė tarptautinės žvaigždės, tokios kaip Shakira (Šakira), “Black Eyed Peas” ir Alicia Keys (Ališija Kis).

“Ši (šventė) – iš tiesų tarsi smūgis iš aikštės vidurio”, – Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris (Sepas Blateris) sakė dešimtims tūkstančių žmonių, susirinkusių istoriniame Orlando stadione, esančiame Johanesburgo Soveto rajone.

“Futbolas – ne vien žaidimas. Futbolas suvienija žmones”, – pridūrė jis.

Šio koncerto pradžioje kelias valandas grojo apšildantys atlikėjai, o 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku prasidėjo tarptautinė televizijos transliacija. Žiūrovai mojavo vėliavomis, mušė būgnus ir šoko afrikietiškus šokius.

Muzikos veteranas trimitininkas Hugh Masekela (Hju Masekela) atliko savo kompoziciją “Grazin’ in the Grass”, iškopusia į hitų viršūnes 1968 metais. Prie jo prisidėjo nauja PAR muzikos žvaigždė Lira, kuri atliko hitu tapusią mirusios atlikėjos Miriam Makebos dainą “Pata Pata”.

Vėliau pasirodė “Black Eyed Peas”, atlikę kelias populiarias savo dainas. Ši grupė perleido sceną neregių dainininkų Amadou (Amadu) ir Mariam duetui iš Malio.

Shakira, kurios sceniniai drabužiai buvo papuošti gyvūnų motyvais, atliko šio pasaulio futbolo čempionato himną ir šokį “Waka Waka”.

Tuo tarpu turbanus dėvintys Malio tuaregų grupės “Tinariwen” nariai koncertą papildė dykumų klajoklių melodijomis.

Žiūrovai lingavo į taktą, dainuojant A.Keys, taip pat šoko apartheido laikų protesto šokį “Toyi Toyi”, kai scenoje pasirodė Johanesburgo roko grupė BLK JKS.

Kolumbietis roko atlikėjas Juanesas (Chuanesas), vilkintis spalvingą striukę, atliko savo naujausią dainą “Yerbatero”, kurią džiaugsmingai pasveikino minia.

Baigiamuoju koncerto akcentu tapo visų atvykusių žvaigždžių kartu scenoje atliktas himnas, kuriuo tapo JAV roko grupės “Sly and the Family Stone” daina “Everyday People”, palydėta fejerverkų šou.

Entuziastingas PAR arkivyskupas Desmondas Tutu (Desmonas Tutu), vilkintis žalios ir geltonos spalvos Pietų Afrikos futbolo aistruolių aprangą, buvo pasveikintas kaip roko žvaigždė.

Ne mažiau sveikinimų sulaukė buvęs PAR prezidentas Nelsonas Mandela, daug prisidėjęs, kad pasaulio futbolo čempionatas būtų surengtas jo šalyje.

D.Tutu taip pat padėkojo aistruoliams, atvykusiems į Pietų Afrikoje vyksiantį svarbiausią futbolo pasaulio renginį.

“Sveikiname jus visus. Afrika yra žmonijos lopšys, todėl sveikiname jus sugrįžusius namo”, – sakė jis.

"Veido" archyvas

Birželio 11 d. Johanesburge vyksiančiomis rungtynėmis tarp šeimininkų Pietų Afrikos futbolininkų ir Meksikos vienuolikės prasidės ilgai lauktas pasaulio futbolo čempionatas. Priminsime, kad 2007 m. rugpjūtį kovas dėl teisės varžytis pirmą kartą Afrikos žemyne rengiamose pasaulio pirmenybėse pradėjo net 204 valstybės. Galiausiai finalinį etapą pasiekė tik 32 stipriausios ekipos, o stipriausia iš stipriausiųjų paaiškės po liepos 11-ąją tame pačiame Johanesburgo “Soccer City” stadione, kuriame telpa beveik 89 tūkst. žiūrovų, vyksiančios finalo akistatos.

Brazilų ir argentiniečių žvaigždynas

Neabejotinai Pietų Afrikoje išvysime įspūdingą futbolo reginį, kupiną tiek gražių momentų, tiek aršios ir bekompromisės kovos. Tačiau prognozuoti, kas iš šios kovos išeis kaip nugalėtojas, itin sunku, nes aiškios lyderės ėra. Argentina, Brazilija, Ispanija, Olandija, Anglija – visos šios šalys turi galimybių laimėti pirmenybes. Visos šios ekipos turi savo privalumų, bet nestokoja ir akivaizdžių trūkumų.

Tarkime, itin įspūdingai atrodo argentiniečių puolimo grandis, kurią sudaro tokios žvaigždės, kaip Diego Milito ir Gonzalo Higuainas, taip pat Carlosas Tevezas, Lionelis Messi ar Martinas Palermo. Bet štai saugų grandis atrodo nebe taip įspūdingai, o kaip didžiausią komandos silpnybę galima nurodyti trenerį Diego Maradoną – puikų futbolininką, bet vidutinioką strategą, kuris su žvaigždžių nestokojančia rinktine itin buksavo atrankos varžybose. Argentiniečius gali pražudyti kaip tik D.Maradonos kaprizai (reikalaudamas šildomų tualeto dangčių jis tik įrodo, kad pats nori būti didžiausia turnyro žvaigždė) ir patirties tokio rango varžybose stoka.

Kaip pabrėžia futbolo apžvalgininkas Simonas Kuperis, tiek argentiniečiams, tiek brazilams, kurių gretose irgi netrūksta individualiai itin pajėgių žaidėjų, koją gali pakišti jų žaidimo stilius. S.Kuperis tikina, kad besivystančių pasaulio šalių rinktinėms būdingas individualistinis žaidimas: kiekvienas futbolininkas su kamuoliu driblinguoja tiek, kad atrodytų, jog jis žaidžia vienas.

Europiečių koziris – komandinė dvasia

Būtent komandinė dvasia veikiausiai bus pagrindinis Europos ekipų pranašumas kaunantis dėl aukso. Bene geriausiai sukomplektuota atrodo ispanų rinktinė, kurios gretose – ir bene geriausias pasaulio vartininkas Ikeras Casillas, ir tokie gynėjai, kaip Carlesas Puyolis ar Gerard’as Piquet. Anksčiau ispanai dažniausiai būdavo vadinami “popieriniu siaubu” – komanda, kuri, nepaisant grėsmingos sudėties, taip niekada ir nelaimi, bet po 2008 m. Europos čempionato ši nuostata nebegalioja.

Kodėl prie favoritų priskirtini ir anglai su olandais? Pastarieji visų pirma dėl to, kad jau praėjusiame Europos čempionate parodė, kaip gali veikti jų įspūdinga puolimo mašina, laužanti bet kokias gynybos užtvaras. Be to, tokie žaidėjai kaip Wesley Sneijderis, Arjenas Robbenas, Robinas van Persie ar Rafaelis van der Vaartas per tą laiką įgijo dar daugiau patirties, leisiančios šaltakraujiškiau žaisti lemiamas rungtynes.

O anglai yra komanda, kurios gretose rungtyniauja tokie žaidėjai, kaip Stevenas Gerrardas, Frankas Lampardas, Johnas Terry ar Wayne‘as Rooney, ir tiesiog privalo kada nors iššauti. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Andrius Užkalnis pastebi, kad anglai nėra linkę pernelyg rimtai žiūrėti į sportą, ir tai jiems dažniausiai pakiša koją kovojant svarbiausiuose turnyruose, bet turėti tiek talentų ir būti nuolatos spardomiems galiausiai turėtų pabosti.
Beje, per šį čempionatą lažybininkų favoritėms nemažai nervų gali patampyti ir itin drausmingi Vokietijos futbolininkai bei nuobodų “cattenachio” demonstruojantys italai.

Būtų galima lažintis, kad Afrikos komandos ir vėl liks “basos”. Tokios rinktinės kaip Dramblio Kaulo Krantas turi gausybę žvaigždžių, bet jos nežaidžia kaip komanda. Šitaip galima laimėti nebent mūšį, bet ne karą. Tuo tarpu kitos Afrikos žemyno ekipos turi po kelis stiprius žaidėjus, bet daugelyje pozicijų žioji didelės skylės.

Prie televizorių – šimtai milijonų

Neabejotina, kad pasaulio čempionato kovos į Pietų Afriką pritrauks šimtus tūkstančių futbolo sirgalių, o dar dešimtis kartų daugiau žmonių šį įspūdingą reginį stebės per televizorių. TV rinką tiriantys ekspertai pastebi tendenciją, kad pastaruoju metu transliuotojams vis sunkiau sekasi vienu metu prie televizorių sukviesti dideles auditorijos. Paplitus kabelinei ir palydovinei televizijai, pasirinkimas smarkiai padidėjo, tad žiūrovai išsibarstė po gausybę skirtingas pramogas siūlančių kanalų. Visa tai neaplenkė ir sporto. Suskaičiuota, kad per televiziją transliuojami sporto renginiai kasmet praranda apie 5 proc. auditorijos. Išimtimi galima laikyti tik tokius sporto renginius, kaip olimpiada, beisbolo “Pasaulio serijos” varžybos, futbolo Čempionų lygos finalas ir didžiausi tarptautiniai futbolo turnyrai.

Pasaulio čempionato pozicijos čia itin stiprios. Beje, pasaulio futbolo pirmenybių auditorija toli gražu neapsiriboja vien vyrais. Suskaičiuota, kad 41 proc. 2006 m. vykusio pasaulio čempionato kovų Vokietijoje televizijos auditorijos sudarė moterys. O tokiose šalyse kaip Venesuela moterys apskritai sudarė daugumą čempionato aistruolių.

Išankstinėmis prognozėmis, šių metų pasaulio čempionato kovos prie televizorių ekranų turėtų sutraukti apie 40 mlrd. žiūrovų visame pasaulyje. Apie kovas aikštėse ir įvykius čempionato užkulisiuose žiūrovus informuos daugiau kaip 18 tūkst. Pietų Afrikoje dirbsiančių žiniasklados kompanijų darbuotojų. Gali būti taip, kad pasaulio čempionatas Pietų Afrikoje taps pačiu žiūrimiausiu sporto įvykiu per visą sporto transliacijų istoriją ir aplenks iki šiol pirmaujančias Pekino vasaros olimpines žaidynes.

Uždirbs milijardus

Iš tos gausybės žmonių, kurie atvyks į Pietų Afriką, ir tų, kurie varžybas stebės prie televizorių ekranų, kai kas susikraus tikrai nemažas sumas. FIFA iš komercinių sandorių, susijusių su pasaulio futbolo čempionatu, rengiasi uždirbti net 3,3 mlrd. dolerių, iš kurių 1,2 mlrd. skirti pačiam čempionatui organizuoti, o dar 1 mlrd. dolerių bus išleistas pasaulinėms futbolo plėtros programoms inicijuoti ir nacionalinėms futbolo federacijoms paremti. Likusių pinigų FIFA kaip pelno neįvardija, visa tai vadinama tiesiog rezervu, kuris esą kaupiamas juodai dienai, jei ši organizacija imtų ir susidurtų su finansiniais sunkumais.

Kad FIFA moka uždirbti, niekam ne paslaptis, bet specialistams labiausiai rūpi, kiek šių pinigų atiteks pačiai Pietų Afrikos Respublikai. Štai šioje vietoje nuomonės ir išsiskiria. Tiesa, dažniausiai linkstama kalbėti apie trumpalaikę ir ilgalaikę ekonominę naudą.

Tarkime, “Financial Times” apžvalgininkas S.Kuperis į viską žiūri gana pesimistiškai. Jo įsitikinimu, šalyje pridygo milžiniškų stadionų, kurių po čempionato niekam ir niekada nereikės. Be to, paprasti Pietų Afrikos Respublikos gyventojai, kurių vidutinės dienos pajamos siekia apie du dolerius, iš čempionato gaus mažai naudos. Mat FIFA, kuriai priklauso teisės į visus su čempionatu susijusius prekių ženklus, smulkiems prekeiviams draudžia pardavinėti net atributiką, paženklintą elementariausiu skaičiumi “2010″ ar žodžiais “pasaulio čempionatas”. Galiausiai FIFA ir jos komerciniams partneriams pritaikyta gausybė mokesčių lengvatų, kurios leis be jokių papildomų nuostolių išsivežti uždirbtus pinigus už Afrikos ribų.

Vienos didžiausių Afrikos finansinių paslaugų kompanijų “Standard Bank” atstovas Richardas Middletonas į viską žvelgia šiek tiek šviesiau. Į devynis miestus, kuriuose vyks čempionato kovos, turėtų atvykti maždaug pusė milijono turistų. Jie išleis apie 2 mlrd. dolerių, daugiausiai mokėdami už nakvynę, maistą, pramogas ar apsipirkdami. Be to, šaliai bus padaryta reklama, kuri ateityje turėtų padidinti turistų srautą.

Galiausiai itin svarbu pabrėžti ilgalaikes investicijas, kurios, jei ne čempionatas, veikiausiai būtų atidėliojamos. Maždaug 2,5 mlrd. dolerių buvo išleista infrastruktūrai gerinti: elektros tinklams atnaujinti, keliams tiesti, parodų rūmams ir stadionams statyti. Buvo nutiestas pirmas požeminis geležinkelis. Dar apie 2 mlrd. dolerių skirta trims pagrindiniams šalies oro uostams Johanesburge, Keiptaune ir Durbane rekonstruoti. Nacionalinė telekomunikacijų bendrovė “Telkom” 500 mln. dolerių išleido telefono ir interneto paslaugoms gerinti. Be to, vien Johanesburge buvo pastatyti 22 nauji viešbučiai. Visa tai po čempionato niekur nedings ir liks Pietų Afrikai.

Bet afrikiečiams rūpi ne tik greitas pelnas. Jiems daug svarbiau parodyti, kad Afrika nėra toks atsilikęs žemynas ir gali atitikti pačius aukščiausius reikalavimus, kurie keliami norint surengti kurį nors svarbų renginį.

1995 m. Pietų Afrikoje vykęs pasaulio regbio čempionatas, kurį ir laimėjo šeimininkai, buvo giriamas kaip renginys, pasitarnavęs tautai suvienyti, nes ją buvo suskaldęs apartheidas. O pasaulio futbolo pirmenybės – dar vienas žingsnis į priekį.
Galiausiai afrikiečiai nori įrodyti pasauliui, kad jie moka žaisti futbolą – žaidimą, kurį į šalį atvežė kolonizatoriai. Ir netgi gali mesti iššsūkį savo mokytojams.

Ne viskas taip gražu

Tiesa, Pietų Afrikoje viskas tikrai ne taip gražu, kaip kartais bando pavaizduoti patys čempionato organizatoriai ir jiems palanki žiniasklaida. Ilgą laiką neigę, kad per futbolo pirmenybes gali kilti bėdų dėl saugumo užtikrinimo, FIFA ir Pietų afrikiečiai pagaliau pripažino ir patys nerimaujantys dėl to, kaip pavyks susitvarkyti. Statistika tikrai verčia nerimauti. Praėjusiais metais, palyginti su 2008 m., Pietų Afrikos Respublikoje nužudymų padaugėjo net 25 proc. Šių metų sausį buvo paskelbta dar viena šokiruojanti naujiena – vos per devynis mėnesius iš šios šalies policijos buvo pagrobta daugiau kaip 3 tūkst. šaunamųjų ginklų.

FIFA ir pasaulio čempionato rengėjai Pietų Afrikoje kaltinami tuo, kad ilgą laiką pro pirštus žvelgė į gresiančius pavojus. Vienintelė problema, dėl kurios FIFA jau seniai buvo išreiškusi nerimą, – prostitučių antplūdžio grėsmė ir su tuo susijusi rizika. Nuogąstaujama, kad padidės prekyba žmonėmis iš Afrikos valstybių ir Rytų Europos. Centrinė kovos su narkotikais agentūra perspėjo, kad į pasaulio čempionatą Pietų Afrikoje gali atvykti apie 40 tūkst. prostitučių iš užsienio.

Skelbiama, kad siekdama užtikrinti saugumą Pietų Afrikos valdžia specialiai šiam reikalui išleido papildomus 100 mln. svarų sterlingų, už kuriuos buvo įsigyta sraigtasparnių, vandens patrankų ir kitos būtiniausios įrangos. Ar ją teks panaudoti, spręsti dar anksti. Tačiau bent jau praėjusiais metais Pietų Afrikoje vykęs FIFA konfederacijų taurės turnyras didelių rūpesčių nesukėlė. Tąkart per dvi savaites trukusį turnyrą policija pradėjo vos 39 baudžiamąsias bylas, kurių dauguma buvo užvestos dėl elementariausių smulkių vagysčių.

Belieka palinkėti, kad saugumo problemos ir šiemet netrikdytų puikaus reginio – juk niekas nenori, kad kovas aikštėje užgožtų čempionato užkulisiai. Pasaulis mėnesį nuo birželio 11 iki liepos 11 dienos tiesiog nori sirgti futbolu.

Ar žinote, kad:

• Prancūzas Justas Fontaine‘as yra daugiausiai įvarčių per vieną finalinį pasaulio čempionato etapą įmušęs žaidėjas. 1958 m. vykusiame turnyre jis įvarčius mušė 13 sykių.

• Per 2002 m. pasaulio čempionato rungtynes tarp Vokietijos ir Kamerūno buvo parodyta daugiausiai geltonų kortelių – 16.

• Daugiausiai įvarčių per vieną pasaulio čempionato finalinio etapo mačą buvo įmušta 1954-aisiais, kai Austrija 7:5 nugalėjo Šveicariją.

• Meksikietis Antonio Carbajalis rungtyniavo net penkiuose pasaulio čempionatuose – nuo 1950 iki 1966 m. Tai iki šiol nepakartotas rekordas.

Šaltinis: “The Guardian”