"Veido" archyvas

Sporto komentatoriumi R.Petrauskas dirba jau dešimt metų

Krepšinio komentatorius po įtemptų transliacijų Turkijoje skaitydavo knygą apie karą. Maža to – pats jau įteikė leidyklai rankraštį, pavadintą “Trečiojo Reicho triumfas”.

Krepšinio gerbėjus turiu nuvilti: šlovingas Lietuvos rinktinės kovas šiame straipsnyje minėsime retai (bent jau tiesiogiai). Tačiau karo bus daug. Antrojo pasaulinio karo, apie kurį istoriko diplomą turintis sporto komentatorius Robertas Petrauskas gali be pertraukėlių pasakoti ilgiau, nei paprastai trunka krepšinio rungtynės (įsitikinom).

Tik ar turi kam pasakoti, lydėdamas mūsų komandą, tarkim, į pasaulio krepšinio čempionatą? “Jei atvirai – stengiuosi niekam neūžti smegenų. Kiekvienas turi savų minčių ir temų, nuo kurių jo akyse užsiplieskia žiburiukai. Pamenu, treneris Kęstutis Kemzūra tikėjosi, kad padovanosiu jam savo knygą dar prieš išvykstant į Turkiją. Juk knygą rašiau pirmąkart gyvenime ir todėl įsivaizdavau, kad trijų mėnesių tokiam darbui – per akis. Pirmąjį sakinį, pasiėmęs kūrybinių atostogų, džiaugsmingai suraičiau praėjusių metų lapkričio pirmosios rytą. Bet paskutinį tašką padėjau ne sausį, kaip tikėjausi, o vidurvasarį – prieš pat prasidedant futbolo čempionatui. Labai jau norėjosi be rūpesčių stebėti rungtynes, o nebaigus rankraščio tai būtų buvę absoliučiai neįmanoma. Ištisą pusmetį užmigdavau mintyse dėliodamas būsimą pastraipą, o pabusdavau besistengdamas sujungti sapną su rašomu tekstu”, – pasakoja Robertas.

Tačiau jis vis tiek nesupranta žmonių, visas savo jėgas ir laiką teskiriančių tiesioginiam darbui. “Jiems turėtų būti labai sunku, nes niekad neatsipalaiduoja ir nesugeba ilsėtis. Man labai patinka komentuoti rungtynes, bet istorinės knygos po to – pats geriausias poilsis. Kai po varžybų transliacijos būni išsikrovęs emociškai, jauti nuovargį ir vis tiek negali užmigti – geriausiai padeda knyga, kuri perkelia tave į kitą situaciją ir kitą laiką. Pavyzdžiui, Turkijoje su savimi turėjau įdomią studiją apie “Barbarosos” planą bei vokiečių ir rusų mūšius 1941-aisiais”, – neslepia “Veido” pašnekovas.

Lemiamų mūšių analogijos

Antrasis pasaulinis karas, Roberto nuomone, – puikus įrodymas, kad ilgalaikė vienos armijos sėkmė nėra joks galutinės pergalės garantas (Lietuvos rinktinė šią tiesą ne kartą įrodinėjo krepšinio aikštelėje…). “Trečiojo Reicho armija karą pradėjo triuškindama priešus visuose frontuose. Hitleris, nukariavęs Prancūziją, netgi pareiškė, kad tai pati didžiausia ir reikšmingiausia šio karo pergalė, o tai, kas toliau laukia Rytuose, palyginti tebus vaikų žaidimas. Realybė pasirodė visiškai kitokia: mažiausiai trys ketvirtadaliai Antrojo pasaulinio karo kovų vyko esant Hitlerio ir Stalino akistatai”, – aiškina R.Petrauskas.

Prieš čempionato ketvirtfinalį, lietuvių rungtynes su Argentina, komentatoriui norėjosi priminti mūsų krepšininkams Stalingradą, nes kiekviename kare anksčiau ar vėliau ateina toks žūtbūtinis mūšis: “Tuomet galima staiga prarasti viską, dėl ko buvo labai ilgai kovota, sėkmingai skinant pergalę po pergalės. Vokiečiai sumušė tarybinę armiją ir prie Smolensko, ir prie Kijevo, tačiau patys buvo žiauriai sumušti prie Stalingrado”.

Tik krepšinio varžybos, netgi pačios dramatiškiausios, jau tą patį vakarą tampa sporto istorija, o į politines batalijas, neprabėgus pusei amžiaus, istorikams, anot Roberto, geriau nekišti nosies. “Ir šiandien, tarkim, Jungtinėje Karalystėje dar ne visi karo laikų archyvai atverti: laikomasi nuostatos, kad jų išslaptinimas galėtų pakenkti tų laikų veikėjų vaikams ir anūkams. Asmeninės nuoskaudos, interesų grupės – tai tarsi debesys, kurių mes nematome, bet iš kurių ant mūsų nuolatos lyja. Todėl šiandien būtų per anksti rašyti knygas apie Sąjūdį ar apie Algirdą Mykolą Brazauską”, – įsitikinęs pašnekovas.

Istorija kaip hobis

Savęs istoriku Robertas vadinti nedrįsta, tvirtindamas, jog tikrieji istorikai metų metus lindi archyvuose tam, kad atrastų dalykus, apie kuriuos anksčiau niekam nebuvo žinoma. “O aš dirbu daugiausia su knygomis ir naudoju jų tyrinėjimų rezultatus. Jungiu, lyginu, kompiliuoju ir stengiuosi neprimesti asmeninės nuomonės, bet esu dėstomų įvykių pasakotojas”, – sako R.Petrauskas.

Roberto mama – istorijos mokytoja. “Mokykloje neprisiversdavau mokytis dalykų, kurie man pačiam neatrodė įdomūs, todėl atestatas nebuvo blizgantis. Gerai sekėsi humanitariniai mokslai, prasčiau – tikslieji. Į Klaipėdos universitetą stojau studijuoti politologijos ir vėliau nesigailėjau, nes Istorijos katedroje tuo metu buvo susirinkusi labai įdomi “komuna”. Alvydas Nikžentaitis mums aiškino archeologiją, Vygantas Vareikis pasakojo apie XX amžių. Vokietijos istoriją dėstė tikras vokietis, o viduramžius – mokslininkas iš Oksfordo universiteto. Visi kartu jie įskiepijo supratimą, kad istorija – tai nebūtinai A.Šapokos vadovėlis ir paminklas savo tautai. Studijuodami rinkomės labai nestandartines užduotis. Tarkim, aš verčiau prieškarinę lietuvių spaudą ir lyginau įvairių tautų atstovų šaržus tuometinėse karikatūrose. Padariau išvadą, kad Lietuvoje įsitvirtinę nacionalinių bruožų stereotipai (lenkas – suktas, vokietis – tvarkingas, rusas – girtuoklis ir t.t.) neatsirado iš niekur, visi jie turėjo konkretų istorinį pamatą”, – pasakoja iš pajūrio kilęs Robertas.

Tačiau tapęs bakalauru studijų atsisakė: “Tuomet jau dirbau radijo stotyje ir supratau, kad nei mokslininku, nei mokytoju greičiausiai netapsiu. Keletą metų po universiteto istoriją buvau apskritai pametęs. Tačiau kai perėjau dirbti televizijon (o varžybas komentuoju jau dešimt metų), pagalvojau: kas dabar bus mano hobis? Ir pradėjau siųstis knygas apie karą iš Amazon.com. Kodėl apie karą? Todėl, kad šiaip esu menkas kompiuterinių žaidimų specialistas, bet jeigu jau žaisdavau, tai tik strateginius Antrojo pasaulinio karo žaidimus”, – prisipažįsta R.Petrauskas.

Po keturių penkių knygų pastebėjo, kad skaityti studijas apie karą tampa vis įdomiau, o jose aprašomi įvykiai pamažu klostosi į vientisą paveikslą, tarsi tai būtų didžiulė penkių tūkstančių detalių dėlionė… Pradėjo ryškėti būsimo darbo apmatai. Apie juos prasitarė leidėjams, ir galiausiai viskas baigėsi knygos “Trečiojo Reicho triumfas” autorine sutartimi.

“Pagal mano sudėliotą schemą Antrojo pasaulinio karo studiją turėtų sudaryti keturios knygos. Tačiau tai nereiškia, kad visos jos guli parašytos. Jei pirmoji neįtiks skaitytojams, tai kitų greičiausiai nebus”, – neslepia istorikas entuziastas.

Nors tuoj pat priduria, kad kūrybinis procesas jam patiko: “Likęs vienas su savo mintimis, patiri atsiskyrimo jausmą. Rašydamas gali neskubėdamas rinktis žodžius, ko negali sau leisti komentuodamas varžybas. O žodis yra didelis ginklas. Ir Hitleris, ir Stalinas tai suprato”.

Nugalėtojų teisybė

Pirmoji studijos knyga, pasirodysianti dar šįmet, prasideda 1919 metais Paryžiuje, kur braižomi Europos valstybių kontūrai po Pirmojo pasaulinio karo. Baigiasi – taip pat Paryžiuje, bet jau 1940-ųjų vasarą, hitlerininkams švenčiant pergalę šiame mieste. “Iš tikrųjų ketinau baigti garsiuoju generolo Žukovo skambučiu Stalinui 1941 metų birželio 22-osios ketvirtą valandą ryto: “Drauge Stalinai, vokiečiai bombarduoja mūsų miestus”. Bet medžiagos prisikaupė tiek, kad dar vieni metai į knygą tiesiog netilpo”, – neslepia autorius.

Lietuva, kuri, pasak Roberto, šiame kare tebuvo maža nereikšminga šalis, minima vos keliuose epizoduose: tai kelių valandų Hitlerio viešnagė Klaipėdoje, Ribbentropo-Molotovo paktas bei Vilniaus sugrąžinimas. Šiuo metu autorius archyvuose dairosi knygai tinkamų iliustracijų.

“Sako, mergaitės, skaitydamos Levo Tolstojaus “Karą ir taiką”, karo epizodus praleidžia. Tada mano knyga bus labiau berniukams”, – šypteli sporto žurnalistas. Tačiau tikisi, kad skaitytojus jo darbas įtrauks tarsi detektyvas, nors siužeto pabaiga visiems iš anksto žinoma.

“Mes skaitome istoriją iš kito galo, todėl patys sau atrodome gudrūs. Vis dėlto daugybė iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų niuansų ir posūkių galėjo pasukti karo eigą visai kitaip. Stalinas man nėra šėtonas, o Hitleris – blogio demonas, nes jų aplinkos žmonių liudijimai leidžia apčiuopti abiejų vadų elgsenos logiką. Man nesvarbu, kuris iš jųdviejų pražudė daugiau gyvybių, nes tai nebūtų joks antrojo pateisinimas. Labiau rūpi, kad politinėje arenoje ir šiandien tebėra teisus tas, kuris stiprus. Štai Rusija “priglaudžia” dalį Gruzijos teritorijos, o amerikiečiai mėto bombas ant Afganistano… Dar nebuvo tokio karo, po kurio būtų objektyviai atkurta istorinė teisybė. Žmonija nieko iš savo patirties nepasimokė. Tėra vienintelė nugalėtojų teisybė”, – tvirtina R.Petrauskas (čia, kad nebaigtume taip pesimistiškai, siūlau vėl prisiminti krepšinį).

“Mes per vieną naktį dideli užaugom” – šie žodžiai iš jau mūsų sporto himnu tapusios Marijono Mikutavičiaus dainos “Trys milijonai” puikiai atspindi Lietuvos krepšinio rinktinės kelią neseniai Turkijoje pasibaigusiose pasaulio krepšinio pirmenybėse. Tiesa, ne per vieną naktį, o per vieną čempionatą mes atgavome praėjusiais metais Europos pirmenybėse Lenkijoje išbarstytą tikėjimą savo krepšinio rinktine. Kovos Turkijoje vėl leido pajusti, kad krepšinio šalimi esame vadinami ne tik dėl praeities laimėjimų, bet ir dėl didžiulio potencialo nuversti kalnus ir tuo metu, kai atrodo, jog komandoje trūksta daugumos lyderių.

Galiausiai čempionatas privertė nutilti tuos kritikus, kurie buvo suspėję paskelbti, kad Kęstutis Kemzūra tėra Vlado Garasto slapto plano turėti kišeninį, federacijai pataikaujantį trenerį dalis, o Mantas Kalnietis esą yra niekam tikęs įžaidėjas, nemokantis gerai varytis kamuolio. Mes juos peikėme, netikėjome, o jie parodė, kad visos prognozės – bergždžias dalykas ir kovos yra laimimos ne popieriuje, o liejant prakaitą aikštėje.

Pesimizmą pakeitė euforija

“Apie jį visi tik kalba, suka laikrodžius ir galvas” – šios eilutės, paimtos iš gyvojo klasiko Juozo Erlicko eilėraščio apie krepšinį, apibūdina visą tą laiką, kai Lietuvos viešąją erdvę čempionato metu ir tuoj po jo buvo užvaldžiusios vien naujienos apie mūsų krepšininkų žygį Turkijoje. Kad lietuviams krepšinio čempionatas buvo labai svarbus, rodo ir elementariausia statistika.

FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas itin džiaugėsi, kad trys šio čempionato dvikovos Lietuvoje pralenkė visas kitas šių metų visų televizijų transliacijas ir prie ekranų sutraukė didžiausią sirgalių armiją. Lietuva – vienas iš tų itin retų atvejų, kai pasaulio krepšinio čempionato kovas stebėjo gausesnė auditorija nei Pietų Afrikos Respublikoje vykusias planetos futbolo pirmenybes.

Prieš šį čempionatą žiniasklaidoje dominavusias niūrias ir pesimistines tonacijas po bronzinio finalo netruko pakeisti euforija persunkti rašiniai. Tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertai skubiai bandė rasti atsakymą į klausimą, kas lėmė, kad niekieno rimtai nevertinta mūsų rinktinė sugebėjo tapti didžiausia čempionato staigmena. Čia svarbu priminti ir tai, kad šia rinktine nelabai tikėjo net federacijos vadovai. Iš pradžių, kai dar nebuvo žinoma tiksli sudėtis, federacija iškėlė uždavinį rinktinei patekti į stipriausiųjų šešetuką. Bet paaiškėjus, kad dalis lyderių į Turkiją paprasčiausiai nevyks, buvo imtasi atsargumo priemonių ir pareikšta, jog šis čempionatas tebus gera repeticija prieš kitų metų Europos pirmenybes, kuriose bus kovojama ir dėl dviejų bilietų į Londono olimpiadą. Ką gi – repeticija išėjo tikrai vykusi.

Krepšinio ekspertas Sergejus Jovaiša po čempionato gyrė visus Lietuvos rinktinės žaidėjus. “Visi nustebino ir atskleidė gerąsias savo savybes, ypač per lemiamas rungtynes. Prieš čempionatą žinojome, ką gali kiekvienas žaidėjas atskirai, bet jie parodė, ką gali visa grupė”, – “Veidui” sakė “krepšinio lapinu” pramintas buvęs legendinio Kauno “Žalgirio” žaidėjas.

Paklaustas apie rinktinės lyderį, S.Jovaiša iš karto įvardijo Liną Kleizą. “Rinktinės lyderio antpečius labai sėkmingai ir užtikrintai visą čempionatą nešiojo L.Kleiza. Jo statistiniai rodikliai buvo dvigubai geresni nei pernai Lenkijoje. Atrodo, jo paauglystė ir nestabilus žaidimas baigėsi. Jis tapo mąstančiu ir patikimu žaidėju”, – sakė S.Jovaiša.

Legendinio krepšininko teigimu, Linas anksčiau neretai žaisdavo padrikai ir taip pridarydavo daugiau bėdos, nei duodavo naudos. “Tačiau dabar po prastų rungtynių su amerikiečiais buvau ramus ir užtikrintas, kad kitame mače jis atsities ir vėl sužais solidžiai”, – tikino S.Jovaiša. Čia galima daryti išvadą, kad Linui labai padėjo ir vienas Europoje praleistas sezonas, padėjęs jam geriau pritapti prie Senajame žemyne vyraujančio komandinio ir labiau disciplinuoto stiliaus.

Kaip slaptą rinktinės ginklą “Veido” pašnekovai minėjo Simą Jasaitį. Jis buvo tamsusis mūsų arkliukas, gelbėtojas iš tamsos, parodęs, kad puikiai moka bet kada įsitraukti į žaidimą. Nors kartais atrodydavo tarsi nepastebimas, iš tiesų S.Jasaičio žaidimas buvo labai efektyvus: šis krepšininkas ir iš toli įmesdavo, ir abejotinus kamuolius atkovodavo, ir apsigindavo.

Tuo tarpu Robertas Javtokas įrodė, kad yra tikras kapitonas. “R.Javtokas turbūt ir pats žino, kad nėra geriausias vidurio puolėjas Europoje, bet jo ryžtas man priminė senus laikus, kai Valdemaras Chomičius ar Šarūnas Marčiulionis į aikštelę žengdavo skaudančiomis kojomis ir niekuo nesiskųsdavo. Kai tikslas didis ir nori pateisinti viltis, ir sukandęs dantis turi žaisti”, – lygino ekspertas.

Beje, mūsų rinktinės žaidėjai įspūdį padarė ne tik Lietuvos krepšinio specialistams, bet ir užsienio ekspertams. Štai buvęs Rusijos rinktinės treneris Stanislavas Jeriominas tikina, kad jam lietuviai apskritai paliko patį didžiausią įspūdį iš visų čempionate dalyvavusių komandų. “Mano manymu, lietuvių sėkmę lėmė trys pagrindiniai veiksniai: tradiciškai stipri šalies krepšinio mokykla, aiškaus lyderio, kurio vaidmenį atliko L.Kleiza, egzistavimas ir galiausiai visų žaidėjų pasirengimas mirti aikštėje dėl valstybinės vėliavos”, – taip mūsiškių pergalės receptą bandė iššifruoti krepšinio strategas iš Rusijos.

“Sports Illustrated” žurnalo krepšinio ekspertas Chrisas Mannixas atkreipia dėmesį, kad po šio čempionato itin turėtų džiaugtis Toronto “Raptors” ekipa, vasarą iš Europos atgal į NBA persiviliojusi L.Kleizą, kuris turėtų tapti vienu komandos lyderių. Jo teigimu, išmainiusi turką Hedo Turkoglu ir pasiėmusi lietuvį, Toronto ekipa ne tik nesusilpnėjo, bet ir pridėjo jėgos po krepšiu.

“Iš tiesų Lietuva dar didesnis krepšinio fenomenas nei Serbija. Tai šalis, kurioje yra tik trys milijonai gyventojų, bet joje krepšinį žaidžia visi. Jiems tai – kaip religija. Lietuviai – kito Europos čempionato šeimininkai, o dabar jie surinko krepšininkus, kurie bus kitų metų rinktinės pagrindas. Jie niekada nenuleidžia rankų, turi fenomenalų Liną Kleizą, kuris tapo šios rinktinės vedliu”, – lietuviais žavėjosi ir stebėjosi triskart Europos čempionas serbas Aleksandras Djordjevičius.

“Nežinau, kaip jūs tai darote, ką valgote, bet išauginate vis naujų krepšinio talentų”, – gyrė ir FIBA generalinis sekretorius P.Baumannas.

Laukia naujos kovos

Po bronzinio triumfo Stambule krepšininkams ir treneriams ilgai džiaugtis neteks – žaidėjų jau laukia sparčiai artėjantis klubinis sezonas, o K.Kemzūra jau turi pradėti sukti galvą dėl kitų metų Europos čempionato, kuris, žinia, vyks Lietuvoje. Klausimų, kurie turėtų neduodi ramybės mūsų rinktinės vairininkui, tikrai netrūksta. Ar sugrąžinti į rinktinę šiemet nežaidusias ir po truputį senstančias žvaigždes, ar remtis tuo dvyliktuku, kuris puikiai kovojo Turkijoje? Jei bus nuspręsta, kad Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas ar broliai Lavrinovičiai vis dar yra reikalingi, neišvengiamai teks rasti atsakymą į klausimą, kurių žaidėjų derėtų atsisakyti iš šiųmetės sudėties.

S.Jovaišos vertinimu, šiųmetes pasaulio pirmenybes praleidusias žvaigždes į rinktinę sugrąžinti tikrai reikėtų. Tiesa, prieš tai derėtų išsiaiškinti, ar tie žaidėjai patys vis dar nori atstovauti Lietuvai. “Mano manymu, reikia kviesti visus, o tada jau atsirinkti tinkamiausius ir reikalingiausius. Kitąmet rinktinė gali būti kitokia, gali būti dar geresnė. Juk nereikia pamiršti, kad, be visa kita, Turkijoje mus lydėjo ir sėkmė bei įvairiausi palankūs sutapimai: aštuntfinalyje žaidėme su kinais, vėliau gavome argentiniečius, o finale dėl bronzos – paskutinę sekundę pusfinalyje pralaimėjusius ir vėliau visą naktį nemiegojusius serbus”, – lietuvių pasirodymą Turkijoje vertino S.Jovaiša.

Šiandien tiek Lietuvos, tiek kitų šalių krepšinio ekspertai sutartinai tvirtina, kad be K.Kemzūros krepšininkų triumfas čempionate būtų sunkiai įsivaizduojamas. Esą šis treneris tobulėja ne dienomis, o valandomis. Jis per savo karjerą dirbo su gerais specialistais, daug ko iš jų pasisėmė ir sugebėjo tą informaciją panaudoti. Tai šiuolaikinis treneris, išmanantis visas krepšinio naujoves ir po šio čempionato užsitarnavęs didžiulį autoritetą. “Tai, ką daro K.Kemzūra, yra aukštasis pilotažas”, – mano treneris Rimas Kurtinaitis.

S.Jovaiša pastebi, kad K.Kemzūra kartais būna pernelyg diplomatiškas: “Tačiau turbūt toks jo pasirinktas auklėjimo metodas. Jis rasdavo už ką pagirti net prastai žaidusį krepšininką, visiems suteikė šansų per pasirengimo stovyklą”. S.Jovaišos teigimu, K.Kemzūra jau įrodė savo vertę, todėl kitais metais, rengiantis Europos pirmenybėms, reikėtų suteikti strategui visišką veiksmų laisvę, kad jis galėtų sudaryti rinktinę remdamasis tik savo vizija. “Juo dabar pasitiki visa tauta ir jam priklauso pasirinkimo laisvė” – konstatavo pašnekovas.

“Reikia suprasti ir tai, kad po tokios euforijos kitąmet per Lietuvoje vyksiantį  Europos čempionatą patirti nesėkmę ir suteikti nusivylimą būtų labai didelis smūgis. Ypač dėl to, kad, kaip jau minėta, būtent Lietuvoje rinktinės kovos ir dėl kelialapių į Londono žaidynes. Ir dėl kitų priežasčių lengva nebus – juk po šiųmečių pergalių į mus pro didinamąjį stiklą žiūrės visų komandų treneriai, visi krepšinio ekspertai”, – neabejojo R.Kurtinaitis.

“Žalgirio” viltys

Daugiausiai bronzinės rinktinės žaidėjų šį naująjį sezoną atstovaus Kauno “Žalgiriui”. Kalbėdamas apie žalgiriečių pasirodymą pasaulio čempionate, S.Jovaiša negailėjo gerų žodžių visiems keturiems žaliai baltų atstovams: “Paulius Jankūnas rungtyniavo, kur reikėjo – ir atsitraukęs, ir po krepšiu. Mantas Kalnietis labai nustebino. Po silpnoko sezono Kauno “Žalgiryje” norėjosi, kad jis atsikeltų, ir jis tai padarė – puikiai susitvarkė su pagrindinio rinktinės žaidimo dirigento pareigomis”.

Martynas Pocius, irgi nustebino stabiliu žaidimu: “M.Pocius buvo stabilus per visą čempionatą. “Žalgiryje” taip nebūdavo: jis sužaisdavo vienas geras rungtynes, o paskui kitas – ne į temą. Šiose pirmenybėse jis atidavė visą save, kartais rizikuodavo, bet jo rizika visada pasiteisindavo. Jis – tikras atradimas”.

Puikus žalgiriečių pasirodymas rinktinėje suteikia vilties, kad Kauno ekipai ateinantis sezonas bus sėkmingesnis tiek kovojant su Eurolygos ekipomis, tiek bandant iš Vilniaus “Lietuvos ryto” paveržti LKL aukso žiedus. “Tikiuosi, kad M.Kalniečiui, M.Pociui ir P.Jankūnui šie metai bus jų brandžios karjeros pradžia ir vyrai nesimėtys į klaidžiojimus. Pasirodymas planetos pirmenybėse jiems neabejotinai pridėjo daug pasitikėjimo savimi, todėl turėtų pagerėti ir jų, ir “Žalgirio” reikalai”, – apibendrino S.Jovaiša.

Kodėl mes laimėjome?

Kęstutis Kemzūra, rinktinės vyriausiasis treneris: “Mūsų pergalę lėmė komandos mikroklimatas, motyvacija, sistema ir sunkus darbas. Dažnai laimėti mums padėdavo ryžtas ir vienybė”.

Linas Kleiza, Lietuvos rinktinės lyderis: “Šiame čempionate visi žinojome, kas ką turi daryti, visi kovėmės iki galo. O mūsų šūkis buvo: “Neduok nieko, paimk viską”.

Jonas Mačiulis, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Esame vieni prie kitų pripratę, galime aikštelėje vienas kitam ir šiurkštesnių žodžių pasakyti, bet žinome, ko galime vienas iš kito tikėtis ir ko esame verti”.

Robertas Javtokas, Lietuvos rinktinės kapitonas: “Jėgų kovoti mums pridėdavosirgaliai. Tokių kaip mes nė viena šalis neturi. Taip pat lenkiu galvą ir prieš trenerį, jis pabudindavo mumyse žvėris”.

Tadas Klimavičius, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Mes visas pergales tikėjimu iškovojome, komandiniu žaidimu ir komandos dvasia”.

Paulius Jankūnas, Lietuvos rinktinės puolėjas: “Be trenerio, viso trenerių štabo, nebūtume nieko pasiekę. Jie buvo mūsų smegenys, o mes vykdėme jų nurodymus”.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo bronzos medalius, sekmadienį mažajame finale dėl trečiosios vietos 99:88 (23:22, 25:16, 24:16, 27:34) nugalėjusi ketvirtojoje pozicijoje likusią Serbijos komandą. Finale JAV komanda gana nesunkiai įveikė pasaulio čempionato šeimininkus – turkus 81:64.

Šiandien 21.30 val. Vilniaus Rotušės aikštėje vyks Lietuvos krepšinio rinktinės sutikimas.

Lietuvos krepšininkai pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo aštuonias pergales bei vienintelį pralaimėjimą (74:89) patyrė pusfinalyje prieš olimpinę čempionę JAV komandą.

Sekmadienio mače svariausiai prie istorinės pergalės prisidėjo Linas Kleiza – 33 taškai, 7 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai, 3 perimti kamuoliai, dvi klaidos bei viena pražanga. Per 35 žaidimo minutes jis pataikė 5 tritaškius iš 7, 7 dvitaškius iš 11 bei realizavo visus 4 baudų metimus.

15 taškų lietuviams pelnė Paulius Jankūnas, po 14 – Simas Jasaitis (10 sugriebtų kamuolių) ir Mantas Kalnietis (5 rezultatyvūs perdavimai), 12 – Martynas Pocius. 4 taškus į serbų krepšį įmetė Tomas Delininkaitis, 3 – Jonas Mačiulis, po 2 – Renaldas Seibutis ir Robertas Javtokas.

Pralaimėjusiųjų gretose sėkmingiausiai žaidė Novica Veličkovičius (18 tšk.), Marko Kešeljis (12 tšk.), Duško Savanovičius (10 tšk.) bei Milošas Teodosičius (9 taškai). 9:11. Pirmajame kėlinyje Serbijos rinktinė pelnė septynis taškus be atsako ir įgijo devynių taškų pranašumą 18:9. Prasidėjus priešpaskutinei pirmojo ketvirčio minutei, serbai pirmavo 22:16, bet mūsiškiai spurtavo 7:0 ir po 10 žaidimo minučių turėjo minimalų pranašumą 23:22.

Antrojo kėlinio pradžioje rezultatas buvo lygus 26:26. Tada Lietuvos komanda pelnė šešis “sausus” taškus ir nutolo 32:26. Serbai sumažino atsilikimą iki trijų taškų 31:34. lietuviai atsakė penkiais taškais iš eilės (39:31), o, ketvirčiui artėjant prie pabaigos, mūsiškių pranašumas padidėjo iki 13 taškų 48:35. Kėlinį taikliu tolimu metimu užbaigė Aleksandras Rašičius.

Trečiajame ketvirtyje Lietuvos rinktinės pranašumas padidėjo iki 15 taškų 53:38, o po S. Jasaičio dvitaškio ir L. Kleizos taiklaus tolimo metimo jau siekė 18 taškų 58:40. Įpusėjus kėliniui, po dar vieno L. Kleizos tritaškio skirtumas padidėjo iki 19 taškų 62:43. Prieš lemiamą ketvirtį lietuviai pirmavo 72:54.

Po aštuonių iš eilės M. Kalniečio taškų mūsiškių pranašumas padidėjo iki 22 taškų 80:58. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui, serbai sumažino atsilikimą iki 15 taškų 69:84, o netrukus priartėjo iki 12 taškų 74:86, tačiau lietuviams pavyko išsaugoti pergalingą pranašumą.

Bronzinei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei Turkijoje vadovavo Kęstutis Kemzūra su asistentais Robertu Kuncaičiu, Donaldu Kairiu ir Mantu Šerniumi, o pasirengti čempionatui padėjo ir Valdemaras Chomičius.

Lietuvos rinktinės fiziniu pasirengimu rūpinosi Evaldas Kandratavičius, sveikata – Rimtautas Gudas ir Vytenis Trumpickas, krepšininkus masažavo Aidas Buzelis ir Aleksejus Peletskis. Ekipos buitimi rūpinosi rinktinės administratorius Žydrūnas Vilenčikas ir geruoju komandos kauku vadinamas Juozas Petkevičius.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra po sekmadienį laimėtų Turkijoje vykstančio pasaulio čempionato rungtynių dėl trečiosios vietos su Serbijos komanda (99:88) tryško džiaugsmu.

“Neturiu žodžių, kad apibūdinčiau, kaip dabar jaučiuosi. To neįmanoma išmatuoti, nes daugelis žaidėjų buvo traumuoti, tačiau ėjo kovoti. Šiandien viską lėmė ne taktika, o mūsų psichologinis pasirengimas, todėl buvome pasirengę, susikaupę ir pasiryžę laimėti. Nugalėjome puikią komandą”, – kalbėjo mūsų šalies komandos strategas.

”Lietuvos rytas “ praneša:

“Širdžių užkariautojai – istorinėje aukštumoje. Stebuklas, kurio prieš pasaulio krepšinio čempionatą turbūt niekas nesitikėjo, jau virto tikrove. Lietuva iškovojo tai, ko iki šiol dar nebuvo turėjusi, – planetos pirmenybių bronzos medalius, kurie mūsų tautai spindi kaip auksas.

Jauna ir kovinga Lietuvos rinktinė vakar pasaulio čempionato mažajame finale 99:88 patiesė Europos vicečempionę Serbijos komandą.

Arvydui Saboniui ir Šarūnui Marčiulioniui plojant iš tribūnų, nauja Lietuvos krepšinio karių karta sužibo bronzine spalva.

„Tai istorinė Lietuvos pergalė, kurios tikrąją reikšmę suprasime vėliau”, – sakė Linas Kleiza, vakar 33 taškais prisidėjęs prie pergalės.

Džiaugsmas. Prieš 18 dienų be garsių kalbų ir pažadų į čempionatą atvykę Lietuvos krepšininkai su triukšmu baigė pirmenybes.

Robertas Javtokas siautė su trispalve aikštėje, o Jonas Mačiulis iš visų jėgų bandė pakelti Liną Kleizą. Visi glėbesčiavosi, ėjo iš proto vos nuaidėjus sirenai.

Simas Jasaitis ir Mantas Kalnietis užsilipę ant reklaminių stendų ir atsisukę į sirgalius rėkė iškėlęs rankas, o netrukus žaliesiems aistruoliams lankstėsi visa komanda.

K.Kemzūra šypsosi ne ypač dažnai, bet atsidūręs ant krepšininkų rankų taip pat nebeslėpė laimės.

„Mama, iki. Dabar negaliu kalbėti, – su trispalve vienoje rankoje ir mobiliuoju telefonu kitoje į spaudos konferencijos kambarį įbėgęs atsiprašinėjo laimingas M.Kalnietis. – Dar nesuprantu, kas vyksta.

Džiaugiuosi, bet nesuprantu. Man trūksta žodžių ir nesuprantu, ką padarėme. Sunku galvoti ką nors apie varžybas, nes esame be proto laimingi.”

„Dabar reikėtų sustabdyti laiką bent savaitei”, – kalbėjo Jonas Mačiulis.

Lyderis L.Kleiza sakė, kad dviejų prastų dienų iš eilės nebūna. Rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas (vidutiniškai po 19 taškų per rungtynes) vėl nešė ant savo galingų pečių komandą. Kai antrajame kėlinyje L.Kleiza virto taškų rinkimo mašina, sustabdyti lietuvio jau buvo neįmanoma.

Juolab kad netylėjo ir bendražygiai. Simo Jasaičio tritaškiai ir neįtikėtinas Manto Kalniečio skrydis bei dėjimas į krepšį su pražanga nuskraidino lietuvius į priekį (48:35).

Lietuviai beprotiškai pasitikėjo savimi, o serbų pasipriešinimas rimo.

Šeštadienį pusfinalyje tik paskutinę sekundę turkams pralaimėję serbai vakar užgeso daug anksčiau.

Arenos laikrodis dar skaičiavo priešpaskutinę mačo minutę, kai tribūnose trys šimtai sirgalių vienu balsu lietuviškai užtraukė: „Mes laimėjome.”

„Lietuva nusipelnė šios pergalės. Lietuva žaidė daug daug geriau, – pripažino Serbijos rinktinės treneris Dušanas Ivkovičius. – Man buvo sunku parengti komandą – žaidėjai nemiegojo visą naktį.”

Lietuvos krepšininkai pirmą kartą iškovojo medalį pasaulio pirmenybėse. Iki tol jie dukart (1998 ir 2006 metais) buvo septinti. Jaunos komandos bronza papildė spalvingą mūsų šalies rinktinės kolekciją. Lietuvos rinktinė tris kartus iškovojo Europos čempionato auksą (1937, 1939, 2003 m.), sykį – sidabrą (1995 m.), kartą – bronzą (2007 m.). Trejose olimpinėse žaidynėse (1992, 1996 ir 2000 m.) lietuviai laimėjo bronzos medalius.

Krizės slegiamai valstybei jauna komanda įrodė, kad galima nepalūžti, net jei tavimi netiki beveik niekas, jei į pasaulio čempionatą prasmunki su vardiniu kvietimu, jei kovoji be 8 žvaigždžių, jei per rungtynes atsilieki nuo Europos čempionų 18 taškų arba mūšyje dėl bronzos medalių prarandi pagrindinį vidurio puolėją.

Susidūrusi su sunkumais Lietuvos rinktinė netapo silpnesnė. Atvirkščiai – tai padarė ją stipresnę. Per dvi savaites 12 krepšininkų aštuoniomis nuostabiomis pergalėmis užbūrė šalį ir įkvėpė pamirštą norą svajoti.

„Krepšinis yra mūsų antroji religija, – visam pasauliui vakar dar kartą priminė K.Kemzūra. – Nedaug kuo savo šalyje galime taip didžiuotis.”

Į simbolinį penketą pateko šie krešininkai: Kevinas Durantas (JAV) – naudingiausias čempionato žaidėjas, Luisas Scola (Argentina), Linas Kleiza (Lietuva), Hidayetas Türkoglu (Turkija), Milošas Teodosičius (Serbija).

Iš pirmų lūpų komentuodamas įvykius Stambule, krepšinio treneris Tomas Pačėsas sakė:

„Lietuva užkopė į bronzinę viršūnę. Atsidūrė ten, kur ir turėjo būti. Kas lėmė mūsų vyrų triumfą? Turbūt labiausiai – Juozukas Petkevičius (rinktinės masažuotojas. – Red.). Jis buvo geriausias rinktinės talismanas. Juokai juokais, tačiau man susižavėjimą kėlė viso rinktinės štabo darbas. Pradedant žaidėjais ir treneriais, baigiant fizinio rengimo specialistais, gydytojais, masažuotojais. Visi jie nusipelno geriausių žodžių.

Krepšininkai, nes įgyvendino visus taktinius sumanymus. Treneriai, nes atrado žaidimo stilių, idealiai tinkantį šiai energingai ekipai. Uraganinį žaidimo greitį, kurio neįkando nei Serbija, nei Argentina, nei dar visas būrys galingų varžovų. Medikai ir kiti sveikata besirūpinę specialistai, nes kuo labiau įsibėgėjo čempionatas, tuo galingiau fiziškai atrodė mūsų komanda. Šių metų rinktinė buvo išskirtinė tuo, kad kiekvienas jos narys jautėsi reikalingas. Visi šios ekipos marškinėliais vilkintys krepšininkai prisidėjo prie tos pergalių serijos.

Ar galėjo serbai iš mūsų atimti medalį? Manau, kad ne. Pirmiausia, jie nesusitvarkė su psichologiniu smūgiu, patirtu išvakarėse pusfinalyje. Apmaudus pralaimėjimas turkams pakirto jų jauną komandą.

Finale pelnytai susidūrė JAV ir Turkijos rinktinės. Galima kalbėti ką nori, bet ir amerikiečiai, ir turkai įveikė ne vieną grėsmingą varžovą.

Kad ir kaip būtų, dabar, skirtingai nei pernai po lietuviams nesėkmingai susiklosčiusių Europos pirmenybių Lenkijoje, į klubą (treniruojamą Gdynės „Prokom”. – Red.) galėsiu grįžti aukštai iškelta galva.”

„Verslo žinios“ rašo:

„Atnaujinta ir atjaunėjusi rinktinė savo žaidimu stebino krepšinio specialistus. O nepailstantys, spalvingi ir triukšmingi ištikimieji krepšinio aistruoliai dar sykį įrodė, kas yra geriausias pasaulyje “šeštasis žaidėjas”.

“Tokio palaikymo gali pavydėti bet kuri komanda. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad esu lietuvis”, – po pergalingi Lietuvos rinktinės žygio pirmajame čempionato etape kalbėjo Kęstutis Kemzūra, Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

Lietuvių aistruoliai išties verti pagyrų. Nors praėjusiais metais krepšininkų pasirodymas Lenkijoje buvo nesėkmingas, jie nenusisuko nuo rinktinės ir gerokai prieš pasaulio čempionato pradžią pradėjo planuoti kelionę, pirkti bilietus. Jų entuziazmo nesumažino ir tai, kad didžioji dalis pajėgiausių Lietuvos krepšininkų nusprendė neatstovauti nacionalinei komandai ar negalėjo į Turkiją vykti dėl traumų.

Atsargesnieji aistruoliai suplanavo kelionę tik į Izmyro miestą, kuriame vyko pirmojo etapo varžybos, o ištikimiausieji Turkijos krepšinio arenose savo rinktinę palaikė visas dvi savaites, dalis į Turkiją atvyko tik į atkrintamųjų varžybų etapą ir su nauja energija papildė kiek praretėjusias “žaliųjų” gretas. Po mūsų krepšininkų prieš Argentiną kelionių agentūros sulaukė skambučių su klausimais, ar nebūtų galima dar nuvykti į Stambulą. Ir domėjosi ne pavieniai asmenys, o jau susibūrusių po 20 ar po 50 grupių atstovai. Paklausimų buvo labai daug, tačiau susidūrėme su didžiausia problema – bilietais į rungtynes”, – sakė Rimvydas Rukaitis, kelionių agentūros “Saitas” rinkodaros direktorius.

Jo žiniomis, nesibaimindami dėl bilietų trūkumo, dalis aistruolių nenuleido rankų, neišsigando pakilusių kainų ir nusprendė skristi reguliariais skrydžiais, jų siūlytojai suskubo pasinaudoti paklausa – “airBaltic” šeštadienį į Stambulą išsiuntė didesnį lėktuvą”.

“Kauno diena” informuoja:

„Kiekvienam pasaulio čempionate bronzą iškovojusios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariui bus skirta premija po 15 tūkstančių litų. Taip pat neatmetama, kad svarbiausieji rinktinės žaidėjai ir jos treneris pasidabins Prezidentės skirtais aukštai valstybės apdovanojimais.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, pasaulio čempionatuose trečiąją vietą iškovojusiems sportininkams iš valstybės biudžeto turi būti skirta 15 tūkst. litų premija. Pasaulio čempionate laimėjus aukso medalį, sportininkui tenka 40 tūkst. litų, sidabro medalio laureatai paskatinami 25 tūkst. litų.

Vyriausybė dar pirmadienį rengiamame pasitarime turėtų svarstyti ir priimti sprendimą dėl premijų skyrimo Lietuvos vyrų krepšinio komandos nariams, sekmadienį Turkijoje pasibaigusiame pasaulio čempionate įspūdingu žaidimu iškovojusiems bronzos medalius.

Nuolat taupyti raginantis premjeras Andrius Kubilius dar praėjusią savaitę džiaugėsi Lietuvos krepšininkų sėkme ir žadėjo nepagailėtų lėšų, jei jie grįš su medaliais. “Tikimės, kad turėsime progą sveikinti mūsų krepšininkus su dideliais pasiekimais ir tam nepagailėsime lėšų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Žinoma, širdžių šilumos ir mūsų džiaugsmo niekaip neįvertinsi, tačiau taip pat yra tvarka, kuri numato, kad už atitinkamus laimėjimus pasaulio, Europos čempionatuose yra įteikiamos piniginės premijos. Manau, kad šioje vietoje visi sutarsime, jog nereikėtų su pavydu žiūrėti į tai, kokius pinigus reikės skirti”, – kalbėjo premjeras.

Be to, Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar šią savaitę savo pasirašytu dekretu gali skirti Lietuvos krepšininkams valstybės apdovanojimus. Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Turkijoje vykstančiame pasaulio vyrų krepšinio čempionate bronzos medalius iškovojusią Lietuvos rinktinę.

“Nuoširdžiausiai sveikinu Kęstučio Kemzūros vadovaujamą Lietuvos krepšinio rinktinę. Šiandien iškovota bronza dar sykį įtikinamai patvirtino: Lietuvos krepšininkai yra tarp pačių geriausių pasaulyje. Mūsų žaidėjų visą čempionatą rodytas susitelkimas, ryžtas bei komandinė dvasia įprasmina svarbią tiesą – dirbdami išvien, negailėdami savo energijos ir jėgų galime įveikti sunkumus ir pasiekti didelių pergalių. Dėkoju visiems žaidėjams, treneriams ir komandos personalui už ištvermę, atsidavimą, linkiu rinktinei ir kiekvienam žaidėjui asmeniškai visokeriopos sėkmės ateityje!” – sveikinime krepšininkams teigė Prezidentė.

Kai kurie Turkijoje puikiai pasirodžiusios komandos nariai – Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Simas Jasaitis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas – jau už ankstesnius pasiekimus turi ordinus “Už nuopelnus Lietuvai”. Tačiau dalis jų komandos draugų bei pats naujasis rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra kol kas neturi valstybės apdovanojimų.

Pagal galiojančią tvarką, apdovanojimus jau turintiems asmenims gali būti įteikti aukštesnio rango ordinai.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbia:

Po pergale, atnešusia bronzos medalius, pasibaigusio Lietuvos krepšininkų žygio pasaulio čempionate mūsų šalies aistruoliai pabiro į šėlti į gatves. Įsiaudrinusius sirgalius Vilniuje tramdyti buvo siunčiamos papildomos policijos pajėgos.

Tuo tarpu pergalės apsvaiginti gerbėjai Lietuvoje, sostinėje ėmė vartyti aptvarus ir siūbuoti visuomeninį transportą, bandė apversti net autobusus. Ypač sirgaliai siautėjo Katedros aikštėje ir gretimose gatvėse. Policijos duomenimis, mieste suaktyvėjo ir chuliganai, padaugėjo muštynių ir kitokių incidentų.

“Lietuvos žinios” rašo:

“Mes vėl galingi! Kęstučio Kemzūros kariauna vakar pasaulio čempionate Turkijoje šoko istorinės pergalės šokį. Ne vieną įspūdingą spektaklį per dvi savaites planetai parodę Lietuvos krepšininkai sugrįžo į elitą ir namo skrenda su pirmąkart iškovotais pasaulio bronzos medaliais.

Aštuonios pergalės ir tik vienas pralaimėjimas JAV rinktinei, kuri vakar tapo pasaulio čempionais. Štai toks mūsų atgimusios rinktinės, privertusios didžiuotis, jog esame lietuviai, laimikis.

Lemiamoje kovoje dėl bronzos medalio mūsų krepšininkai 99:88 parklupdė serbus ir lipo ant pjedestalo.

“Tai didelė ir istorinė pergalė Lietuvos krepšiniui”, – sakė net 33 bronzinius taškus į serbų krepšį įmetęs rinktinės lyderis Linas Kleiza.

Kai likus žaisti 2 minutes Tomas Delininkaitis įmetė į krepšį (97:82), Mantas Kalnietis atsistojo ant suoliuko ir rankos mostu sirgaliams liepė traukti skanduotę “Mes laimėjome”. Tuos žodžius dvi savaites girdėjo visas pasaulis. Mes didžiuojamės jumis – šalį šlovinančiais dvylika didvyrių krepšininkų ir nuostabių trenerių štabu,.

Krepšinio treneris Rimas Girskis vakarykštes varžybas komentavo taip: “Per visą čempionatą pralaimėtos tik vienos rungtynės, bet garbingai – pusfinalyje pajėgiai JAV rinktinei. Turbūt šis čempionatas pateks į istoriją kaip “nukraujavusių” rinktinių pirmenybės, nes nežaidė daug žvaigždžių. O pergalė prieš Serbiją saldesnė, nes ši rinktinė žaidė pajėgiausios sudėties. Kad serbai fiziškai nespėjo pailsėti po sunkaus pusfinalio, bet tai jų problemos. O mūsų rinktinė išsprendė visas savo problemas.

Vakar vyrai žaidė gražiai. Bet jie taip žaidė ir per visą čempionatą. Krepšininkai turi būti dėkingi treneriui Kęstučiui Kemzūrai, nes šis juos atvėrė Europai. Ligi šiol Kalnietis, Mačiulis, Pocius, Jankūnas buvo paprasti žaidėjai. O dabar visi pamatė, kad jie puikūs krepšininkai.

Naujienų agentūra BNS praneša:

“Per Turkijoje vykstančio 16-ojo pasaulio vyrų krepšinio čempionato finalo rungtynių ilgąją pertrauką apdovanoti nauji Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Šlovės muziejaus nariai, tarp kurių – legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis.

Kartu su A. Saboniu, FIBA Šlovės muziejaus nariais tapo krepšininkai – serbai Vladė Divacas ir Draganas Kičanovičius, italas Dino Meneghinas, brazilas Oscaras Schmidtas), amerikietė Cheryl Miller ir rusė Natalija Zasulskaja. Į FIBA Šlovės muziejų taip pat įtraukti treneriai, teisėjai bei krepšinio darbuotojai. FIBA Šlovės muziejaus nariais tapę legendiniai krepšininkai ir treneriai per savo karjeras iškovojo 14 olimpinių ir 15 pasaulio čempionatų medalių.

“Respublika” praneša:

“Bronza, spindinti auksu. Šiandien namo grįžta bronzinė Lietuvos rinktinė. Mūsų krepšininkai Turkijoje padarė tai, kas dar taip neseniai atrodė nepasiekiama. Į geriausių planetos trejetuką lietuviai pateko nugalėję grėsminguosius serbus. Šis mūsų dvyliktuko pergalingas žygis dar kartą patvirtino, kokia didelė gali būti Lietuva”. Mes neabejojame, kad šios rinktinės triumfo žygis tik prasideda”.

Vakar po tiesioginės pasaulio krepšinio čempionato transliacijos Vilniaus Rotušės aikštėje renginio vedėjas Mindaugas Stasiulis-Saulėnas paskelbė, kad penktadienį visi lietuviai turi teisę bent dvi valandas vėluoti į darbą ir viršininkai neturi teisės jiems priekaištauti. Policijos teigimu, Rotušės aikštėje rungtynes stebėjo keliatūkstantinė minia. Baigiantis susitikimui pareigūnai sostinėje uždarė įvažiavimus į Senamiestį, įleido tik taksi ir vietos gyventojus. Policija sukontroliavo žmonių minias, todėl buvo gana ramu. Sostinės senamiestyje aistruoliai šoko, bučiavosi ir sveikino vienas kitą su istoriniu Lietuvos krepšininkų pasiekimu.

Mūsų nacionalinė rinktinė vakar prieš vidurnaktį atšventė istorinę pergalę – Lietuvos rinktinės krepšininkai tiesiog siautėjo aikštelėje. Turkijoje vykstančio 16-ojo pasaulio vyrų krepšinio čempionato ketvirtfinalio rungtynėse ketvirtadienį Lietuvos rinktinė 104:85 (28:18, 22:12, 35:23, 19:32) nugalėjo Argentinos krepšininkus ir iškopė į pusfinalį.
Tai geriausias mūsų šalies pasiekimas planetos pirmenybėse. Trečiąjį kartą pasaulio čempionate dalyvaujantys lietuviai 1998 ir 2006 metais buvo septinti.
Mūsų šalies komandai Simas Jasaitis pelnė 19 taškų, Linas Kleiza – 17, Martynas Pocius ir Tomas Delininkaitis – po 16, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Paulius Jankūnas – po 12.

Argentinos ekipoje rezultatyviausiai žaidė Carlosas Delfino. Jo sąskaitoje – 25 taškai. Luisas Scola surinko 13 taškų, Hernan Jasenas pridėjo 11 taškų.
Rungtynių pradžioje kova vyko taškas į tašką ir, įpusėjus pirmajam kėliniui, argentiniečiai pirmavo minimaliu skirtumu 10:9. Lietuviai pelnė aštuonis “sausus” taškus ir įgijo septynių taškų pranašumą 17:10, o netrukus padidino skirtumą iki devynių taškų 21:12. Argentinos komanda priartėjo 17:21, tačiau po penkių T. Delininkaičio taškų ir P. Jankūno dvitaškio komandas skyrė dešimt taškų 28:18.

Antrąjį ketvirtį mūsų šalies komanda pradėjo spurtu 7:2 ir padidino savo turimą persvarą iki 15 taškų 35:20, o prieš ilgąją pertrauką pirmavo 50:30.
Įpusėjus trečiajam kėliniui, lietuviai įgijo net 30 taškų pranašumą 66:36. Argentinos krepšininkai sumažino atsilikimą iki 21 taško 51:72, bet mūsų šalies atstovai pelnė aštuonis taškus be atsako ir vėl nutolo 80:51, o prieš lemiamą ketvirtį turėjo 32 taškų persvarą 85:53.

Ketvirtajame kėlinyje argentiniečiams pavyko tik sumažinti skirtumą.

Lietuvos krepšininkai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 36-33, o tritaškius metė 50 proc. taiklumu (12/24). Rungtynių pabaigoje Argentinai pavyko skirtumą sušvelninti, tačiau jis jau buvo per didelis, kad lietuviai nesijaustų padėties šeimininkais.

Lietuva: S.Jasaitis 19, L.Kleiza 17 (9 atk. kam.), M.Pocius ir T.Delininkaitis po 16, P.Jankūnas (7 atk. kam., 5 rez. perd.), M.Kalnietis (5 rez. perd.) ir J.Mačiulis po 12.

Argentina: C.Delfino 25, L.Scola 13 (5/16), H.Jasenas 11.

“Lietuvos rytas” rašo:

“Po lietuvių kojomis – dar vieni milžinai. Fantastika! Maža Lietuva nugriovė ir Argentinos krepšinio tvirtovę, planetos pirmenybių ketvirtfinalyje sutrypusi šios šalies rinktinę. Septynias pergales iš eilės Turkijoje iškovoję lietuviai rytoj pusfinalyje kibs į atlapus JAV žvaigždėms.”

“Mūsų šalies pasiuntiniai kerta varžovus ne tik taikliais metimais, pasiaukojama gynyba, bet ir neregėtu kovingumu. Šeštadienio pusfinalio lietuvių varžovė JAV pusfinalį irgi pasiekė nė karto nesuklupusi. Kontrolinėse rungtynėse prieš pasaulio čempionatą lietuviai du kėlinius jau šokdino NBA žvaigždes pagal savo muziką. Gal rytoj pavyks nuveikti dar daugiau?

Lietuvos krepšinio rinktinė nesiliauja stebinti pasaulio. Iš jaunų krepšininkų sudaryta Lietuvos komanda pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje į miltus sumalė ambicingą Argentinos komandą. Nuo pirmųjų rungtynių sekundžių varžovus triuškinusi ekipa laimėjo rezultatu 104:85 (28:18, 22:12, 35:23, 19:32). L.Kleizos vedama komanda pasiekė tai, ko nepavyko pasiekti A.Sabonio, Š.Marčiulionio ar Š.Jasikevičiaus kartoms.

“Tai viena didžiausių pergalių mano karjeroje”, – po rungtynių neslėpė L. Kleiza. “Tai nėra vien Lino Kleizos komanda,” – Turkijoje pareiškė L. Kleiza ir Lietuvos rinktinė dar sykį įrodė, kad komandos lyderis yra teisus. L. Kleiza žaidė rezultatyviai, tačiau vakar nesulaikoma buvo visa ekipa. Vien ko verti Simo Jasaičio ir Renaldo Seibučio nokautuojantys blokai argentiniečiams. Roberto Javtoko gniaužtuose blaškėsi rezultatyviausias pasaulio čempionato žaidėjas L. Scola, o šalia patikimai stovėjo kiti Lietuvos rinktinės vyrai.

“Rungtynių pabaigoje jis (L. Scola) jis jau daugiau žaidė ne Argentinai, o mums, – sakė P. Jankūnas. – Jis pradėjo nervintis, daužytis, o tai jam nėra būdinga”.

Krepšinio treneris Tomas Pačėsas, komentuodamas varžybas, sakė, kad mūsų rinktinė sužaidė pavyzdines rungtynes. Ypač gerai vyrai kovojo gindamiesi. Kiekvienas, kuris įeidavo į aikštę, įliedavo energijos. Lietuviai pristabdė argentiniečių lyderį Luisą Scolą, atkirto jų vienintelį įžaidėją Pablo Prigioni. Čia jau derėtų pabrėžti trenerių nuopelną.

Labai norisi pagirti mūsų atsarginių indėlį – nuo suolo pakilę lietuvių žaidėjai surinko beveik pusę visų pelnytų taškų. Tuo tarpu varžovai rėmėsi tik 7 krepšininkais. Išvarginti rungtynių maratono jie atrodė pavargę.

Mūsiškių fizinė forma, atvirkščiai, tik gerėja. Matyti, kad šiuo požiūriu jie pasirengę be priekaištų. Be to, jauni organizmai po krūvių atsigauna greičiau nei veteranų.

Nors pagyrų verta visa komanda, norisi išskirti Liną Kleizą. Jis ir vėl pasirodė esąs tikras rinktinės lyderis. Jis nebėra tas jaunasis Kleiza, kuris tik bėga, šoka ir deda į krepšį. Linas pasaulio čempionate žaidžia pats ir leidžia atsiskleisti komandos draugams. Jis jaučia žaidimo ritmą, kai reikia, imasi iniciatyvos, kai reikia, atiduoda perdavimą. Keletas jo perdavimų mače su Argentina mane tiesiog pribloškė. Akivaizdu, kad šis žaidėjas subrendo. Be jo Turkijoje tikrai nebūtų buvę tiek pergalių.

Pusfinalyje susidursime su savęs vertu priešininku. Amerikiečiai taip pat jauni, ambicingi ir žiauriai talentingi. Rungtynėse bus daug energijos, greičio, šuolių. Ar lietuviai turi šansų? Jei sugebėsime JAV krepšininkams nenusileisti atletiškumu, ypač kovojant po krepšiais, nepaisydami jų spaudimo įstengsime įžaisti kamuolį, tada – taip. Mes galime susikauti su Amerika.”

“Kauno diena” praneša, kad Į pusfinalį lietuviai žengė perrašydami krepšinio vadovėlius:

“Nepakartojamas Lietuvos rinktinės žaidimas Argentinos žvaigždes pavertė nykštukais: Kęstučio Kemzūros brigada kausis dėl medalių Pasaulio čempionato pusfinalyje.”

“Kelias. Lietuviai iki šiol laimėjo visas šešerias žaistas rungtynes Turkijoje. Aštuntfinalyje Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pranoko kinus. Argentinos komanda patyrė vienintelį pralaimėjimą grupės varžybose, nusileidusi serbams. Dramatiškame aštuntfinalio mače argentiniečiai palaužė brazilus.

Akistatos. Lietuvos ir Argentinos ekipos iki čempionato Turkijoje buvo susitikusios penkis kartus. Trejas rungtynes laimėjo lietuviai, tačiau svarbiausioje dvikovoje – 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių mažajame finale – rezultatu 79:75 pajėgesni pasirodė argentiniečiai. Dabartinei “Albiceleste” atstovauja devyni Pekino olimpiadoje žaidę krepšininkai bei vyriausiasis treneris Sergio Hernandezas, o Lietuvos ekipoje nuo 2008 m. teberungtyniauja vos keturi žaidėjai.

Pasiekimai. Lietuviai dar niekad nėra palypėję ant Pasaulio čempionato apdovanojimų pakylos (aukščiausia užimta vieta – septinta), o argentiniečiai medalius iškovojo du kartus: auksą 1950 m. ir sidabrą 2002 m.

Amžius. Argentinos komanda (amžiaus vidurkis – 30 metų) yra gerokai vyresnė už Lietuvos rinktinę (26 metai). Prieš rungtynes argentiniečių atstovai tvirtino, jog jų pagrindinis pranašumas – patirtis ir geras tarpusavio supratimas, lietuviai varžovus tikėjosi išvarginti rungtyniaudami dideliu tempu.

Perspektyva. Dvikovą laimėjusi ekipa pusfinalyje šeštadienį susirungs su JAV komanda, pralaimėtojai penktadienį pratęs kovą dėl 5-8 vietų rungtynėmis su rusais.”

“Lietuvos žinios” praneša:

“Lietuva, krepšinio didvyrių žeme!”
“Naujoji Lietuvos krepšinio karta pranoko visus lūkesčius ir lyg viesulas įsiveržė į pasaulio krepšinio elitą.

Praėjusią naktį Lietuvoje miegojo retas krepšinio aistruolis. Pasaulio čempionate Turkijoje įspūdingai žaidžianti mūsų rinktinė kiekvieno lietuvio širdyje pažadino pasididžiavimo savo valstybe jausmą. Karvedžio Kęstučio Kemzūros kariauna vakar vėlai vakare surengė įspūdingą krepšinio spektaklį. Tai buvo saldus revanšas už 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių “Mažąjį finalą”, kuriame argentiniečiai lietuviams iš po nosies nušvilpė bronzos medalius.

Šiai Lietuvos rinktinei Turkijoje nebuvo keliami aukšti tikslai. K.Kemzūros buvo paprašyta sulipdyti darnią komandą, kuri galėtų kovoti dėl aukso kitą rudenį Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate. Bet K.Kemzūros ir auklėtinių pergalių troškimas buvo nepasotinamas.

Treneris pastarosiomis dienomis vis kartojo, kad jo komanda turi daug resursų. Vakar lietuviai visus juos išsitraukė iš užančio ir pateikė juos argentiniečiams. Šie jokių argumentų neturėjo.

Pusfinalyje Lietuvos rinktinė šeštadienį kausis su JAV žvaigždėmis. Amerikiečiai Turkijoje garsėja tuo, kad beveik nerengia treniruočių. Gal po vakarykščio lietuvių benefiso jie pakeis savo požiūrį į varžovus?”

Portalas “Delfi” praneša:

“Į planetos pirmenybių pusfinalį Lietuvos rinktinei pavyko prasibrauti trečiuoju bandymu. Anksčiau dukart pasaulio čempionatuose (1998 ir 2006 m.) dalyvavę mūsų šalies krepšininkai abusyk suklupo būtent ketvirtfinalyje ir užėmė 7-ąsias vietas.”

Komentuodamas pastaruoju metu Lietuvą apėmusią krepšinio psichozę, VU profesorius Ramūnas Vilpišauskas rašo:

“Dabar, neatsižvelgiant į tolesnį Lietuvos rinktinės žaidimą, galima sakyti, jog padaryta daug daugiau, nei tikėjosi absoliuti Lietuvos gyventojų, sergančių už mūsų rinktinę, dauguma. Jau po to, kai Lietuvos žaidėjai sugebėjo prisivyti Ispanijos rinktinę, atrodė, jog nebūtų gėda pralaimėti, nes buvo svarbu matyti, kad Lietuvos rinktinė turi charakterį… Kad sugeba atsitiesti, ko taip dažnai trūkdavo mūsų komandoms, tiek rinktinėms, tiek klubinėms. O dabar tas ryžtas buvo. Ir svarbiausia, jog atrodė, kad būtent pergalių alkis ir jaunatviškas entuziazmas vėl ir vėl nugali. Kartu su trenerio nurodymais…

Atrodo, jog jau galima daryti pirmuosius apibendrinimus apie tai, kas iš to. Pirmiausia, norėtųsi tikėtis, kad šie laimėjimai (bus medaliai ar ne – nesvarbu) bent šiek tiek pakels pasitikėjimo ir pozityvumo dvasią šalyje. Kitas svarbus dalykas (ir galbūt svarbiausias) – nereikia manyti, jog pasikeitus kartai, viskas sugriūna. Pasaulio pabaiga neateina su kartos kaita. Tie, kas galvojo, jog Europos čempionatą laimėjusi rinktinė neturi sau lygių, turbūt manė, jog nieko gero nepavyks šį kartą pasiekti. Kita vertus, tie, kas dar atsimena „Žalgirio“ kovas su „CSKA“ ir baimę, jog po A. Sabonio ar Š. Marčiulionio neturėsim lygiaverčių jiems žaidėjų, dabar turėtų jausti didelį palengvėjimą. Nes šios rinktinės žaidimas dar kartą įrodo, jog reikia „tik“ gebėjimo, entuziazmo ir vadovavimo, ir viskas gali būti padaroma.“

“Ketvirtadienio vakarą praėjus kelioms minutėms po krepšinio rungtynių, kuomet Lietuvos rinktinė įveikė Argentinos komandą, policijai buvo pranešta, kad sostinėje iš Vilniaus universiteto bendrabučio Saulėtekio alėjoje iškrito žmogus. Vėliau paaiškėjo, jog jis negyvas. Kaip DELFI teigė policijos pareigūnai, 20-metis vaikinas iškrito iš 15-o aukšto bendro naudojimo balkono, apžiūrėję medikai aptiko durtinę žaizdą ant kūno netoli širdies. Nelaimė įvyko Saulėtekio alėjoje 12 numeriu pažymėtame bendrabutyje.

Įvykis tiriamas. Tarp bendrabučio gyventojų pasklido kalbos, kad vaikinas buvo padurtas peiliu ir tada išmestas per balkoną.”

Šeštadienį Turkijoje prasidėjęs 16-asis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuriame dalyvauja 24 komandos. D grupėje ketvirtadienį Lietuvos rinktinė 84:66 nugalėjo Libano krepšininkus ir pirmąjį etapą baigė be pralaimėjimų.

Scanpix

Grupės nugalėtojos titulą jau anksčiau užsitikrinusiai mūsų šalies komandai (5 pergalės /0 pralaimėjimų) Renaldas Seibutis pelnė 17 taškų, Martynas Gecevičius – 16, Tomas Delininkaitis – 11, Linas Kleiza – 10. Ketvirtajame kėlinyje lietuviai dar labiau padidino savo pranašumą ir šventė užtikrintą pergalę. Aštuntfinalyje antradienį (rugsėjo 7 d.) lietuviai žais su ketvirtąją vietą C grupėje užėmusiais Kinijos krepšininkais.

Pasaulio čempionate dalyvauja 24 komandos, suskirstytos į keturias grupes. Į atkrentamąsias varžybas pateks po keturias geriausias kiekvienos grupės komandas. Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate dalyvauja trečiąjį kartą. 1998 ir 2006 metų planetos pirmenybėse lietuviai buvo septinti.

Kas galėjo tuo patikėti? Tuo, kad rinktinei atsisakius atstovauti beveik visiems mūsų krepšinio grandams, o keliems žaidėjams patyrus traumas, mūsų rinktinė pasaulio krepšinio čempionato grupėje užims pirmąją vietą. Su treneriu Kęstučiu Kemzūra Turkijoje vykstančiame pasaulio čempionate – net šeši debiutantai.

Tačiau ši komanda jau parklupdė pasaulio ir Europos čempionę Ispaniją, o Prancūziją dar ir pažemino. Lietuvos sirgaliams šie žvaigždėmis, išskyrus Liną Kleizą, niekur nelaikomi vaikinai ne tik suteikė džiaugsmingų vakarų, bet ir užgydė pernai Europos čempionate Lenkijoje atsivėrusias kraujuojančias žaizdas. Specialistai jau kalba, kad silpniausia grandis – ne įžaidėjai, dėl kurių visi buvę mūsų rinktinės treneriai verkia nuo 2005-ųjų, o vidurio puolėjai.

Kas atsitiko? Prie rinktinės vairo stojus K. Kemzūrai liovėmės dūsauti, kad po Š. Jasikevičiaus Lietuva nepagimdė nė vieno pasaulinio lygio įžaidėjo, o tiesiog pradėjome žaisti su tais krepšininkais, kuriuos turime ir kurie – o tai, matyt, svarbiausia – gali ir mirti už Lietuvą. Paskutinės pogrupio varžybos su Libanu lietuviams buvo tarsi lengva treniruotė prieš prasidedant patiems svarbiausiems pasaulio čempionato „mūšiams“.

„Lietuvos rytas“ komentuoja:

„Įžaidėjų vaidmenį Turkijoje puikiai atliekantys M. Kalnietis ir T. Delininkaitis buvo ir pernai fiasko patyrusioje rinktinėje. Tačiau ten jiems neleista kovoti, pasakius, kad jie per prasti.
Šiandien jie abu rungtyniauja. Ir dar kaip! M. Kalnietis, sužaidęs sienelę su R. Rubio, taip išmaudė NBA seniai pasirinktą ispanų žvaigždę, kaip niekas jos daugiau gal ir nebeišmaudys. Lietuvos rinktinė Turkijoje ne šiaip žaidžia. Lietuviai rengia gero trilerių režisieriaus su gera trupe pastatytus krepšinio spektaklius, kuriuose NBA ir Eurolygos brangakmeniai – R. Rubio, J. C. Navarro, J. Garbajosa, M. Gasolis, N. Batumas, B. Diaw – paverčiami statistais.

Žinoma, ir dabar atsiras zirziančių, kad tokios pagyros – per ankstyvos, kad Lietuva pasaulio čempionate dar nieko nepasiekė, kad rinktinė dar gal suklups per pirmąsias atkrentamąsias rungtynes. Tikrai, suklupti gali, nes tai – sportas. Krepšinio fiestoje dalyvauja pasaulio geriausi ir joje, jei vertintume tik pagal žaidėjų poziciją ir jų uždirbamus pinigus, kozirių Lietuva neturi.

Dabartinė rinktinė Lietuvos krepšiniui grąžino gerą vardą. Ji patvirtino nematomą lietuvių krepšininkų jėgą, tą gal labiau nugaros smegenimis jaučiamą komandinių veiksmų ekvilibristiką, kuri lemia mūsų pergales. Čia dar svarbu pridurti – ši rinktinė turi nepalaužiamą kovinę dvasią, kuri Lietuvai leido triskart iš eilės nugalėti komandas, prieš mūsiškius pirmavusias net 15–18 taškų skirtumu.

Kas iš Ispanijos yra išplėšęs pergalę, kai ji antrojoje rungtynių dalyje pirmavo 18 taškų? Todėl ši rinktinė jau dabar yra mums svarbus fenomenas. Ne tiek sportine, kiek socialine prasme. Visai Lietuvai iš šių dvylikos vyrų jau dabar yra ko pasimokyti. Nenuleisti rankų – kad ir kaip būtų sunku. Ir nedejuoti, kad varžovas už tave stipresnis.“

„Kauno diena“ praneša:

„Aukos tapo medžiotojais. Lietuvių dalgis šienauja be gailesčio – vakarienei perkrimtusi Galijos gaidį, mūsų rinktinė laimėjo pasaulio krepšinio čempionato grupės varžybas. Kęstučio Kemzūros sukonstruota uždelsti veikimo bomba nesiliauja stebinti pasaulio. Mūsų krepšinio rinktinės užtaiso, pradedančio tiksėti rungtynėms įsivažiavus, kol kas nesugeba perprasti jokie išminuotojai.”

“Sakiau atvirai: nesitikėjau tokių rezultatų”, – be užuolankų pareiškė D grupės varžybas Izmire laimėjusios lietuvių komandos vadovas. Šiandien Lietuvos rinktinė paliks Izmirą ir persikels į Stambulą kaip D grupės nugalėtoja – paskutinis vakarykštis mačas su Libanu neturėjo įtakos turnyro lentelei. Per keturias likusias dienas iki susitikimo su Kinija komanda neleis laiko veltui.

„Aktyvus poilsis, žinoma reikalingas, tik kad nenuvarginant žaidėjų. Seniai čiupinėjome treniruoklius – krepšininkams reikia šitokio krūvio”, – artimiausius planus atskleidė K. Kemzūra.

„Respublika“ rašo:

Komentuodamas mūsų krepšinio rinktinės drąsą Turkijoje, Pasaulio ir Europos čempionas Sergejus Jovaiša sakė: “Po pirmojo etapo fantastiškas Lietuvos krepšinio rinktinės rezultatas. Nors aš mačiau gerų prošvaisčių rinktinės pasiruošimo etape ir maniau, kad grupėje dėl pirmosios vietos kovosime su ispanais. Dabar pasiektas maksimumas, ką tik buvo galima padaryti. Grupėje iš eilės laimėtos trejos svarbios rungtynės. Kažin ar pasaulio sporto istorijoje dar yra tokių atvejų, kai komanda, pralaimėdama tokiu dideliu taškų skaičiumi, sugeba atitiesti ir nugalėti. O dėl aštuntfinalio su Kinija, matyt, apvaizdas mums pasiuntė tokį morališkai palankų priešininką. Reikia tik susikaupti ir nuolat pirmauti – neleisti kinams įsiveržti į priekį.“

„Vakaro žinios“ skelbia:

„Kol mūsų krepšininkai pagirtinai kovoja Turkijoje, Lietuvoje verda kitokios kovos sporto padangėje. Legendinis sportininkas Šarūnas Marčiulionis negaili kaltinimų Krepšinio federacijai, ši irgi nelieka skolinga. Laikas rietenoms tikrai puikus. Liko lygiai metai iki Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato.

Žodinis konfliktas įsisiūbavo svarbios datos išvakarėse – Pasaulio čempionato metu. Lygiai po metų – rugsėjo 3 d. – Lietuvoje prasidės Europos pirmenybės. Š. Marčiulionis labai abejoja LKF organizuojamo renginio sėkme. “Žinant visą lietuvių švenčių kūrimo istoriją… Buvo ir tūkstantmetis, ir “Vilnius – Europos kultūros sostinė”, statėme stadionus. Duok Dieve, kad krepšinis būtų išimtis”, – “Vakaro žinioms” sakė olimpinis čempionas.

Pasak jo, LKF pernelyg nuolaidžiavo Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padaliniui (“FIBA Europe”). “Buvo galima kiekvieną derybų poziciją pereiti iš naujo. Ten pasikeitė valdžia, atėjo islandas, kuris yra protingas žmogus. Jis supranta, kad šaliai reikia padėti, o ne nurenginėti, tą “FIBA Europe” darė iki šiol. Dabar sutartys pasirašytos, rankos surištos ir lieka vienintelė galimybė – imti pinigus iš Lietuvos biudžeto, kad mokesčių mokėtojai sumokėtų už šią šventę”, – dėstė Š.Marčiulionis.
Savaitės pradžioje Š.Marčiulionis teigė, jog nerimą kelia 2012 metai, kai reikės pradėti atidavinėti skolas už čempionato organizavimą. LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas patikino, kad “apie skolas net kalbėti neverta rodikliais”.

Ateinančiais metais čempionatui organizuoti reikėtų 30 mln. litų. Iš valstybės skirta suma tikriausiai bus mažesnė – 21 mln. “Tai bus pats pigiausias čempionatas, bet nenoriu verkšlenti. Ką darysi, apkarpysime kai kurias programas, tačiau esmė yra dalyvių priėmimas, arenos, viešbučiai”, – tikino M.Balčiūnas.

LKF generalinio sekretoriaus nuomone, čempionatui apskritai ruošiamasi sklandžiai. “Didžiausia problema yra nihilistinės, pagrindo neturinčios vieno mūsų krepšininko kalbos. Konkrečiai – Š.Marčiulionio. Labiausiai trukdo tyčinė dezinformacija. Kalbos apie skolas – tik dar vienas įrodymas, kad jis gyvena kažkokiame tamsiame pasaulyje. Manau, tai bus vienas geriausių kada nors surengtų čempionatų”, – gyrėsi M. Balčiūnas.

“Atrodo, jog tokie konfliktai yra cikliški. 2006 m. Š. Marčiulionis ketino kandidatuoti į “FIBA Europe” prezidento postą, bet nesulaukė paramos iš LKF vadovybės. Paskui prasidėjo federacijos nesutarimai su Algimanto Pavilonio rinktinės rėmimo fondu, administravusiu iš rėmėjų gautas lėšas. Santykių aiškinimasis tuomet užgožė pasirengimą planetos pirmenybėms, kuriose Antano Sireikos treniruojama komanda užėmė septintąją vietą.”

Komentuodamas susidariusią situaciją, buvęs rinktinės treneris Antanas Sireika sakė: “Negaliu įvertinti, kiek užkulisinės kovos paveikė žaidimą 2006 m., bet krepšininkams buvo nemalonu. Dar prieš čempionatą buvo rašomi juodas ir baltas scenarijai. Žaidėjai klausė, kas čia darosi. Tai tikrai nepadėjo sukurti geros atmosferos komandoje.
Man atėjo į galvą mintis, kad šitie skandalai, matyt, turi kažkokį cikliškumą, kartojasi kas keletą metų. Čia daugiau humoras. Iš tiesų nežinau, ar tai atsitiktinumas. Be abejo, skandalai nepadėtų komandai rengtis 2011 m. čempionatui. Daug maloniau, kai visi žiūri į vieną pusę. Gal su laisve įsimetė kažkoks virusas. Baltijos kelio laikais visi buvome vieningi. Atrodė, kad viskas bus puiku, gražiai gyvensime. Bet žmonės tapo pavydūs, gobšūs, pradėjo skaičiuoti kitų pinigus. Nebeliko draugystės, nieko švento, nieko, kuo būtų galima tikėti. Žodžiai, kad krepšinis yra mūsų religija, skamba neįtikinamai. Jie kažkur ore. Nėra gilaus tikėjimo, atsidavimo, geranoriškumo. Visi tai skaičiuoja krepšininkų pinigus, tai priekaištauja, kodėl neatvažiuoja į rinktinę. Krepšininkai juk gyvi žmonės. Kažkodėl įsimetė į mūsų visuomenę virusas – matome tik blogus dalykus, nemokame tikėti“.

Nors ekspertai yra pateikę gana skeptiškų ir net kritiškų šių metų Lietuvos krepšinio rinktinės vertinimų, tačiau dauguma Lietuvos gyventojų ją vertina optimistiškai ir teigiamai. Net 88 proc. respondentų mano, jog tai stipri ar bent jau vidutiniška komanda, nesvarbu, kad šiemet joje nežais Š.Jasikevičius, R.Šiškauskas, broliai Lavrinovičiai, R.Kaukėnas, M.Petravičius ir kiti talentingi krepšininkai. Galbūt apklausiamiesiems imponuoja kartų kaita?

Na, o pasidomėjus, kokią vietą mūsų rinktinei prognozuotų respodentai, rezultatai vėlgi nustebino: net 82,6 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos krepšininkai atsidurs tarp aštuonių geriausių planetos komandų. Tiesa, kad mūsų rinktinė pasidabins aukso medaliais, mano tik 1,6 proc. apklausos dalyvių. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Jūsų nuomone, kurią vietą pasaulio krepšinio čempionate užims Lietuvos rinktinė?

5–8    49,4 proc.
2–4    33,2 proc.
9–12    9,6 proc.
13–24    3,6 proc.
Nežinau/nesidomiu    2,6 proc.
Pirmą    1,6 proc.

Kaip įvertintumėte dabartinės krepšinio rinktinės sudėtį?

Tai stipresnė rinktinė nei paprastai    52,8 proc.
Tai vidutiniška komanda    29,4 proc.
Tai silpnesnė nei paprastai komanda    9,2 proc.
Tai stipriausia rinktinė per pastaruosius 20 metų    5,8 proc.
Nežinau    2,2 proc.
Tai silpniausia rinktinė per pastaruosius 20 metų    0,6 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugpjūčio 9–11 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.