Didžiausias G-20 galvos skausmas sunkiai, bet išspręstas: visos šalys, išskyrus JAV, įsipareigojo laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu. Tačiau kiti klausimai ir toliau kabo ore.

Rima JANUŽYTĖ

Šeštadienį paskelbtame baigiamajame G-20 susitikimo dokumente 18 šalių ir Europos Sąjunga atnaujino pažadą laikytis Paryžiaus klimato susitarimo, kartu pripažindamos JAV sprendimą iš sutarties pasitraukti.

Pastangos pasirašyti tokį dokumentą kainavo daug įtampos ir laiko. Hamburge susirinkę derybininkai baigiamąjį pranešimą rengė iki paryčių ir jiems pavyko bent jau sudaryti įspūdį, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir kitų pajėgiausių pasaulio ekonomikų lyderiai rado bendrą kalbą.

Tiesa, kiek vėliau Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad po Amerikos pasitraukimo jis abejoja ir dėl savo šalies įsipareigojimų susitarimui.

Tačiau bent jau formaliai viskas išdėstyta juodu ant balto.

Keblesnis klausimas – laisvosios prekybos sutartis. JAV vadovo žinutės – gana prieštaringos, nes anksčiau jis ne kartą sakė, kad nepritaria laisvajai prekybai, o štai viešėdamas Vokietijoje pareiškė nesąs nusiteikęs prieš laisvąją prekybą, „bet laikosi pozicijos, kad bet kokie susitarimai dėl prekybos turi saugoti JAV pramonę“. Be to, pažadėjo artimiausiu metu vykti į Londoną ir sudėti taškus ant „i“ sprendžiant laisvosios prekybos dilemą.

„Konstruktyvus dialogas“… su Rusija?

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir pirmas asmeniškas D.Trumpo susitikimas su Vladimiru Putinu, tapęs ir pirmąja JAV bei Rusijos akistata per pastaruosius dvejus metus. Susitikimas vyko už uždarų durų ir truko bene dvi valandas, tad ekspertai gali tik spėlioti, apie ką dviejų pasaulio galybių lyderiai šnekėjosi.

Iš jų pareiškimų po susitikimo spręsti galime ne kažin ką. Rusijos prezidentas pareiškė, kad tikisi savo šalies ir JAV bendradarbiavimo pagerėjimo. Be to, komplimentu D.Trumpui galima laikyti V.Putino žodžius, esą Amerikos prezidentas tikrame gyvenime labai skiriasi nuo matomo per televiziją. „Trumpas, kurį matai per televiziją, labai skiriasi nuo tikrojo Trumpo. Jis puikiai supranta, su kuo kalba, ir greitai atsako į klausimus. Manau, asmeniniai santykiai užsimezgė“, – Hamburge žurnalistams sakė V.Putinas.

Rusijos lyderis teigiamai įvertino galimybes atkurti JAV ir Rusijos santykius. „Yra visos priežastys manyti, kad galėsime bent iš dalies atkurti tą bendradarbiavimo lygį, kurio mums reikia. Labai to tikiuosi ir man atrodo, kad tam tikras pamatas jau sukurtas. D.Trumpo administracija atrodo ne tokia nelanksti dėl karo Sirijoje, kuriame Maskva ir Vašingtonas remia skirtingas konflikto šalis. Man atrodo, kad JAV pozicija dėl Sirijos tapo pragmatiškesnė. Esama supratimo, kad jei sujungsime savo pastangas, galėsime daug pasiekti“, – sakė V.Putinas.

Priminsime, kad Rusija ir JAV sutiko su supratimo memorandumu dėl deeskalavimo zonos sukūrimo Pietvakarių Sirijoje nuo sekmadienio vidurdienio. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, šį ugnies nutraukimą prižiūrės Rusijos karo policija, veiksmus koordinuodama su jordaniečiais ir amerikiečiais.

D.Trumpas susitikimu su V.Putinu irgi atrodė patenkintas. JAV prezidentas sekmadienį pareiškė, kad jau laikas konstruktyviai dirbti su Rusija ir kad jo kolega Rusijos prezidentas V.Putinas „karštai neigė“ kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 m.

Beje, grįžęs į JAV, tviterio paskyroje D.Trumpas pareiškė „stipriai spaudęs“ V.Putiną dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus: „Aš stipriau spaudžiau prezidentą Putiną, du kartus, dėl Rusijos kišimosi į mūsų rinkimus. Jis karštai neigė tai… Dabar pats laikas žengti į priekį ir konstruktyviai dirbti su Rusija!“

Tiesa, kai kurie analitikai tokiu D.Trumpo spaudimu abejoja, juo labiau kad kelios dienos prieš susitikimą su V.Putinu D.Trumpas atsisakė tiesiai atsakyti, ar Rusija, konkrečiai V.Putinas, mėgino daryti įtaką rinkimams.

Tiek pat abejonių gali kelti ir V.Putino žodžiai, esą susitikimo metu D.Trumpas priėmė jo paneigimą dėl kišimosi į rinkimus. „Trumpas uždavė daug klausimų ir aš į juos atsakiau. Man atrodo, kad jis pripažino ir priėmė šiuos atsakymus“, – sakė V.Putinas.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono, dalyvavusio dvi valandas ir 15 minučių trukusiame susitikime, „V.Putinas ir D.Trumpas apie įtarimus dėl kišimosi labai energingai ir ilgai keitėsi nuomonėmis“, tačiau paklaustas, ar D.Trumpas priėmė V.Putino paneigimą, R.Tillersonas nieko neatsakė.

Beje, žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir bičiuliškas D.Trumpo žmonos Melanios pašnekesys su V.Putinu: penktadienio vakarienės nuotraukose matyti, kad ji su Rusijos lyderiu sėdėjo greta ir nestigo bendrų temų.

Ką tokios JAV ir Rusijos „konstruktyvaus dialogo“ paieškos reiškia globaliu mastu?

Kai kurių analitikų nuomone, dvi pasaulio galybės mėgins visus svarbiausius pasaulio klausimus spręsti tarpusavyje, Europą nustumdamos į šoną.

Nors prieš G-20 susitikimą tiek JAV, tiek Rusija pasiuntė signalų apie sritis, kuriose kompromisai esą negalimi, t.y., Šiaurės Korėją ir Ukrainą, tačiau „Stratfor“ analitikų nuomone, visai galimas dalykas, kad kompromisų bus ir šiais klausimais.

Nuraminimai iš Varšuvos

Ar dėl geresnių santykių su Rusija JAV „paaukotų“ Ukrainą? Ar nerimauti turėtų Baltijos šalys?

Nuraminti mus lyg ir turėtų D.Trumpo pareiškimai, nuskambėję G-20 susitikimo išvakarėse Varšuvoje. Tūkstančiams susirinkusių žmonių JAV prezidentas pasakė, kad JAV yra įsipareigojusios ginti Lenkiją ir regiono valstybes.

Sakydamas kalbą Amerikos prezidentas dar kartą patvirtino jo šalies įsipareigojimą NATO 5-ajam straipsniui. Jis pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos „ne tik žodžiais, bet ir veiksmais yra pademonstravusios, kad mes tvirtai remiame 5-ąjį straipsnį – bendros gynybos įsipareigojimą“.

Tiesa, jis taip pat pridūrė, kad „žodžius lengva pasakyti, tačiau svarbu veiksmai“.

Tokie žodžiai gali skambėti kaip pažadas, bet juose galima išgirsti ir užuominą, kad aklai tokiais pažadais tikėti neverta. Juolab kad iš D.Trumpo Europa pastaruosius pusę metų girdi itin keistus signalus ir nesulaukia akivaizdžios paramos. 

Tiesa, Amerikos prezidentas pagyrė Lenkiją už tai, kad ji laikosi NATO duoto įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, ir pabrėžė, kad „jūsų rodomas pavyzdys tikrai yra nuostabus“. Pasinaudodamas proga jis paragino ir kitas NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.

Anot D.Trumpo, Lenkija dabar yra viena labiausiai įsipareigojusių NATO aljanso narių (Lenkija yra viena iš penkių NATO narių, gynybai skiriančių bent du procentus BVP). Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija „atgavo vienos iš pirmaujančių šalių pozicijas Europoje, kuri yra stipri, vientisa ir laisva“.

„Šio didingo regiono piliečiai, Amerika nekantrauja plėsti partnerystę su jumis. Mes sveikiname stipresnius prekybos ir komercijos ryšius, jums plečiant savo ekonomiką, ir esame įsipareigoję saugoti jūsų priėjimą prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių, kad Lenkija ir jos kaimynės daugiau niekada nebūtų laikomos vieno energijos tiekėjo įkaitėmis“, – ketvirtadienį Varšuvos Krasinskio aikštėje pareiškė D.Trumpas.

Į susitikimą atvyko vadovai iš 12 regiono valstybių, esančių prie Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų, – valstybių, kurias pastaraisiais metais Vašingtonas stengiasi nuraminti, pasiuntęs papildomų karinių pajėgumų į Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją.

Toks „nuraminamasis“ vizitas, kurio metu D.Trumpas susitiko ir su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, tapo puikia G-20 susitikimo preliudija, tačiau gražius mažesnių ar mažau įtakingų valstybių vadovams ištartus žodžius vėliau užgožė veiksmai per G-20 susitikimą. „Apie tai, kaip sekasi diskutuoti, nenoriu net kalbėti“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jau ne kartą leidusi suprasti, kad su D.Trumpu kalbėtis, švelniai tariant, nėra lengva.

Juolab kad šį sykį, kaip pastebi analitikai, tarp G-20 šalių lyderių išryškėjo interesų, susitarimų, aljansų svarba.

Popiežius nerimauja dėl migrantų

Įdomu tai, kad apie G-20 susitikimą savo nuomonę pareiškė ir popiežius Pranciškus, irgi atkreipęs dėmesį į susitarimus ir aljansus. Jis neslėpė, kad Vokietijoje vykęs Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimas jam kelia nerimą dėl potencialiai „labai pavojingų aljansų“ tarp pasaulio lyderių, mat jie žada ypač skaudžias pasekmes migrantams. „Nerimauju dėl labai pavojingų aljansų tarp galingųjų šalių, kurių požiūris į pasaulį yra iškreiptas: Amerikos ir Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos, Rusijos prezidento V.Putino ir Sirijos prezidento Basharo al Assado – dėl karo Sirijoje“, – sakė pontifikas duodamas interviu Italijos dienraščiui „La Repubblica“.

„Šis pavojus susijęs su imigracija. Šiandieniniame pasaulyje mūsų pagrindinė ir, deja, didėjanti problema yra neturtingųjų, silpnųjų, atskirtųjų, tarp jų migrantų, reikalai“, – pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį į šalis, „bijančias migrantų invazijos“.

Štai kodėl esą G-20 jam kelia susirūpinimą: jis daugiausia smogia imigrantams.

Kalbėdamas apie Europą, „turtingiausią žemyną visame pasaulyje“, nuo 2015 m. patiriantį šimtų tūkstančių migrantų ir pabėgėlių antplūdį, pontifikas perspėjo jo lyderius nesusivilioti iliuzija, kad bus įmanoma uždaryti savo valstybių sienas.

Penktadienį Pranciškus paragino G-20 lyderius siekti „labiau įtraukiančio ir tvaresnio pasaulio ekonomikos augimo“, taip pat priminė apie kančias, 30 mln. žmonių patiriamas konfliktų ir bado krečiamuose regionuose, ypač Afrikoje ir Jemene.

BFL

Klimatas. Šiemet Paryžiuje turi būti pasirašyta nauja Kioto protokolą pakeisianti klimato kaitos sutartis, tačiau Europa – bene vienintelė entuziastė gelbėti planetą.

Šie metai – nepaprastai turtingi su klimato kaita susijusių pasižadėjimų, sprendimų, protokolų. Pats svarbiausias jų turėtų būti pasirašytas gruodžio pradžioje Paryžiuje, kur lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija. Jos metu numatoma pasirašyti naują visuotinę, teisiškai įpareigojančią klimato sutartį, pakeisiančią dabar galiojantį Kioto protokolą ir įsigaliosiančią nuo 2020 m.

Konferencija kelia tiek diskusijų, kad abejingas neliko net Vatikanas. Praėjusiais metais nemažai atgarsio sulaukė Popiežiškosios mokslų akademijos (lot. ~Pontificia Academia Scientiarum~) parengtas pranešimas, kuriame buvo įvardytos pasaulinio klimato atšilimo keliamos problemos ir žmonijos veiklos įtaka šiam procesui. Akademijos pranešimą rengė keliasdešimties pripažintų klimatą tyrinėjančių mokslininkų grupė, kuriai priklauso ir Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas bei Kalifornijos universiteto atmosferos chemikas Veerabhadranas Ramanathanas.

Paskelbus šią ataskaitą, popiežius Benediktas XVI kreipėsi į pasaulio lyderius, agituodamas imtis kovos su klimato kaita priemonių.

Tačiau entuziazmu dėl planetos klimato, kaip ir anksčiau, trykšta tik Europos Sąjunga: jos lyderiai iš šios konferencijos tikisi ambicingų tarptautinės bendruomenės įsipareigojimų, o iš savo pusės ES yra parengusi visą pluoštą tikslų, kuriuos numatoma įgyvendinti iki 2030 m.

Europos Vadovų Tarybos išvadose pernai rudenį pabrėžta, kad ES bent 40 proc. sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. Tokio rezultato bus pasiekta reikšmingai (43 proc., palyginti su 2005 m.) sumažinus dujų kiekį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) sektoriuje, kuriam priklauso elektrinės, aviacija ir pramoniniai objektai. Dar 30 proc. dujų išmetimas bus sumažintas ne ATLPS sektoriuje, kurį sudaro transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai.

Be to, ES įsipareigojo, kad iki 2030 m. atsinaujinanti energija sudarys 27 proc. Tiek pat, 27 proc., tikimasi padidinti energijos vartojimo efektyvumą (šis tikslas dar bus peržiūrėtas iki 2020 m.).

Jei viskas priklausytų tik nuo Europos, klimato kaitos problemas mūsų planeta, ko gero, galėtų pamiršti. Europa ne tik nėra tarp labiausiai atmosferą teršiančių regionų, bet dar ir pasiima bene didžiausią naštą pasaulyje, prisiimdama su taršos mažinimu susijusius įsipareigojimus.

Žinoma, ir Europoje esama išimčių. Ir čia yra valstybių, pajuodusių nuo anglių, o viena jų – artimiausia mūsų kaimynė Lenkija. Juokaujama, kad lenkai labiau nei euro bijo „žaliosios Europos“: atsinaujinančių energijos šaltinių ir ekologiškos elektros gamybos. Mat net 120 tūkst. lenkų dirba anglies pramonėje, ir Lenkija neketina rizikuoti šiomis darbo vietomis. Netgi per Varšuvoje prieš metus vykusią klimato kaitos konferenciją tuometis Lenkijos premjeras, o dabar Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad atsinaujinančius šaltinius Lenkija įsisavins tik tiek, kiek priklauso pagal ES reikalavimus, ir nė dalele daugiau. O štai anglies pramonė bus plėtojama, tam tikintis net ES paramos.

Anglimis kol kas paremta ir didžioji dalis Vokietijos pramonės. Šioje šalyje 80 proc. visos suvartojamos energijos pagaminama deginant anglis, naftą arba dujas. Vokietijoje yra net 500 anglimis kūrenamų gamyklų, iš kurių iki 2020 m. turėtų būti uždarytos 48, o tam, kad Vokietija sutilptų į taršos normas, jų uždaryta turėtų būti antra tiek.

Tačiau ne tik šiai, bet ir kitoms atmosferą teršiančioms valstybėms panašius sprendimus priimti, o paskui jų dar ir laikytis sekasi labai sunkiai. „Didėja nesutarimai tarp turtingų šalių, norinčių apsaugoti klimatą, ir neturtingų, reikalaujančių, kad turtingosios apmokėtų kovos su klimato kaita išlaidas“, – apibendrina „Der Spiegel“ analitikai.

Tokie nesutarimai ypač išryškėjo prieš penkerius metus vykusioje Kopenhagos klimato konferencijoje, kai pasaulio vadovai po ilgų diskusijų, ginčų ir net pykčių šiaip ne taip sutarė, kad klimatas negali atšilti daugiau nei dviem laipsniais pagal Celsijų. Daug tai ar mažai? Anglies pramonei – labai mažai. O Mažų salų valstybių aljansui priklausančioms 44 valstybėms, kurioms dviem laipsniais atšilęs klimatas gresia išnykimu, – labai daug. Dauguma politikų neįžvelgia čia didelės nelaimės, bet daugybė mokslininkų su tokiu požiūriu nesutinka: jų žiniomis, katastrofa neišvengiama, nes iki šiol klimatas atšilo kur kas mažiau – tik 0,8 laipsnio, o pasekmės jau yra tragiškos.

Vis dėlto, net jei ir tie du laipsniai būtų neperkopiama riba, ties kuria klimato kaita sustotų, įvyktų tikras stebuklas.

Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija išliktų tokia kaip dabar, dviejų laipsnių pagal Celsijų riba būtų perkopta jau po 30 metų. Jei ir toliau niekas nesikeistų, iki amžiaus pabaigos klimatas atšiltų keturiais laipsniais. Pasaulio bankas perspėja, kad tokiu atveju būtų jau visai nebejuokinga: planetą kamuotų karščio bangos, mažėtų maisto atsargos, nyktų ekosistemos ir biologinė įvairovė, o jūros lygis pakiltų iki gyvybei pavojingos ribos.

Kad taip nenutiktų, reikia labai daug valios. Vien tam, kad niekada nebūtų peržengta dviejų laipsnių riba, dujų emisija jau nuo 2017 m. kasmet turėtų mažėti mažiausiai po 10 proc. Tačiau tai kol kas atrodo kaip utopija.

Po nesėkmingos Kopenhagos konferencijos atsistatydino nevilties apimtas JT klimato kaitos konvencijos vykdomasis sekretorius Yvo de Boeris. 2013-aisiais duotame interviu jis prisipažino praradęs tikėjimą klimato diplomatija. „Vienintelis būdas 2015 m. įgyvendinti Kpenhagoje priimtus nutarimus yra visiškai uždaryti visą pasaulio ekonomiką“, – sako Y.de Boeris.

O ekonomika sustoti nė neketina. Pernai bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pasaulyje buvo 60 proc. didesnė negu 1990-aisiais, kurie laikomi visų su klimato kaita susijusių matavimų atskaitos tašku. Daugiausiai prie to prisidedančios šalys nedega noru imtis iniciatyvos.

JAV, Indija, Australija ir daugybė kitų valstybių tik rodo vienos į kitas pirštais ir aiškinasi, kas „dėl visko“ kaltas, kas turi sumokėti ir, svarbiausia, kiek tai kainuos. Nė viena nenori atsisakyti jai naudingų pramonės šakų ir nė viena nenori išleisti nė vieno papildomo dolerio. Štai Australijos premjeras Tony Abbotas anglių kūrenimą laiko „žmonijos gėriu“ ir tuo mėgina įtikinti visus potencialius anglių pirkėjus. Ir sekasi jam visai neblogai, nes per pastaruosius keletą metų Australija eksportavo daugiausiai anglių visame pasaulyje.

Indijos premjeras Narendra Modi – irgi ambicingas. Iki 2019 m. jis užsimojo padvigubinti Indijos anglių gavybą ir taip sumažinti šalyje skurdą. Kilnus tikslas, tačiau Indija jau dabar yra trečia daugiausiai į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išleidžianti valstybė – po Kinijos ir JAV.

Galvos dėl klimato nesuka ir Amerika, tiksliau, respublikoniškoji jos pusė. Neseniai respublikonai senatoriai atmetė dvi priemones, numatančias suvaržymus siekiant mažinti žmogaus įtaką klimato kaitai.

Negana to, Luizianos gubernatorius Bobby Jindalis klimato kaitą vadina „kairiųjų Trojos arkliu“ – priemone prisibrauti prie politinių sprendimų priėmimo ir paveikti juos, net jei klimatas nešiltų. Iš tiesų kaip tik dešinieji, atstovaujantys verslo interesams, Amerikoje yra įsivėlę į ne vieną nešvarų su klimato kaita susijusį reikalą. JAV buvo sukrėtęs skandalas, kai paaiškėjo, kad naftos verslą plėtojančių milijardierių brolių Kochų pinigais lobistai prastumdavo jų verslui palankius įstatymų projektus, tokius kaip energijos apmokestinimo prevencijos įstatymas, kuris leido apeiti Aukščiausiojo teismo sprendimą, leidžiantį Federalinei aplinkos apsaugos valdybai vykdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygio kontrolę. Kochų fondas apmokėdavo netgi klimato kaitos „ekspertų“ pasisakymus JAV Kongrese.

Kita vertus, net ir kairieji Amerikoje nėra tokie atsidavę aplinkos išsaugojimui, kaip gali pasirodyti. Štai demokratas Barackas Obama ateidamas į valdžią sakė, kad jo prioritetas – didinti atsinaujinančių šaltinių panaudojimą energijos gamybai. Tačiau  jam vadovaujant Amerikoje kaip tik imta išgauti kur kas daugiau naftos ir dujų. Pats B.Obama pernai metų pabaigoje pasigyrė, jog „Amerikoje nutiesta tiek naujų vamzdynų, kad jais galėtume apjuosti Žemės rutulį ir dar truputį daugiau“.

Paguosti amerikiečius galėtų nebent tai, kad jie – ne patys blogiausi. Mat Kinija pagal anglių naudojimą ir dujų emisiją į atmosferą yra neabejotina pasaulio lyderė. Negana to, į atmosferą ji išleidžia daugiau CO2 negu JAV ir Europa kartu sudėjus. Vien Pekinas sunaudoja daugiau anglių nei visa Europa. Tiesa, pastaruoju metu, nors ir gana pavėluotai, Kinija ėmėsi kai kurių žingsnių, pavyzdžiui, griežtinamos dujų emisijos taisyklės, o pažeidėjams skiriamos baudos. Be to, praėjusių metų kovą Kinijos premjeras Li Keqiangas paskelbė „kovą su užterštumu“.

Gerų žinių Kinijoje yra ir dėl atsinaujinančių energijos šaltinių. Pavyzdžiui, vėjo jėgainių pajėgumas per pastaruosius ketverius metus padidėjo penkiagubai, o bendrai energijos iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama 40 proc. daugiau. Skaičiuojama, kad net trečdalis visos elektros energijos Kinijoje pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o investicijos į anglių, naftos ir dujų energetiką nuo 2008 iki 2012 m. smuko per pusę.

Jei ši valstybė Paryžiuje prisiims dar didesnius įsipareigojimus, to pakaks, kad būtų galima pasakyti, jog konferencija – pavykusi. Tačiau akivaizdu, kad į Prancūzijos sostinę pasaulio lyderiai važiuos ne tik su gerų ketinimų, bet ir su pragmatinių ekonominių interesų lagaminėliais.

Rima Janužytė

Europos Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslai:

Bent 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m.;

Pasiekti ES lygiu privalomą 27 proc. atsinaujinančios energijos tikslą;

27 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Svarbiausios klimato konferencijos

Rio de Žaneiras, 1992 m.

Pasaulinė konferencija, kurioje buvo susitarta dėl Klimato kaitos konvencijos, siekiant stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki aplinkai nepavojingo lygio.

Kiotas, 1997 m.

Pasirašytas Kioto protokolas – pirmas tarptautinis susitarimas dėl CO2 emisijos mažinimo. Jis įsigaliojo 2005 m., sutartį ratifikavus 55 valstybėms. Pramoninės šalys išsikėlė individualius tikslus, tačiau sutarta, kad iki 2012 m. CO2 išmetimas būtų sumažintas 5,2 proc.

Balis, 2007 m.

Susitarta dėl programos REDD, kuria siekiama mažinti miškų nykimo poveikį klimatui. Pirmą kartą diskutuota apie specialaus fondo besivystančioms šalims steigimą.

Kopenhaga, 2009 m.

Nepavyko pasirašyti sutarties, kuri būtų pakeitusi Kioto protokolą. Vienintelis šios konferencijos pasiekimas – sutarimas, kad klimatas negali atšilti daugiau nei 2 laipsniais pagal Celsijų, palyginti su 1999 m.

Kankūnas, 2010 m.

Pramoninės šalys sutiko iki 2020 m. 25–40 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį.

Doha, 2012 m.

Pasaulio lyderiai susitarė dėl antrojo Kioto protokolo – sutarties, kuri galios iki 2020 m.

Scanpix

Romos istoriniame centrą ketvirtadienį uždarė saugumo pajėgos, pasaulio lyderiams renkantis stebėti didelio karinio parado, kuris vyks minint Italijos Respublikos įkūrimo 65-ąsias metines.

Šiose iškilmėse dalyvaus daugiau nei 80 lyderių, tarp jų Afganistano, Argentinos, Izraelio, palestiniečių ir Rusijos prezidentai, JAV viceprezidentas Josephas Bidenas (Džozefas Baidenas), Kinijos viceprezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Prieš šį renginį taip pat buvo uždaryta Romos erdvė, tačiau per paradą virš miesto praskris oro akrobatų trupės “Frecce Tricolori” naikintuvai. Tuo metu sostinės gatvėmis riedės įvairi karinė technika – nuo menančios praeito amžiaus pradžią iki pačios moderniausios.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis), kurio partija neseniai patyrė triuškinamą pralaimėjimą vietos rinkimuose, vėliau ketvirtadienį dalyvaus derybose su J. Bidenu ir Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Paradas vyks prospekte Via dei Fori Imperiali, einančiame per senovės Romos Forumą iki Koliziejaus. Šis prospektas buvo pastatytas praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje, vadovaujant Italijos fašistiniam diktatoriui Benito Mussolini (Benitui Musoliniui).

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kurio pabaigoje buvo nužudytas B. Mussolini, Italijos piliečiai 1946 metų birželio 2 dieną surengtame referendume balsavo už monarchijos panaikinimą. Italijoje šią dieną kasmet minima nacionalinė Respublikos šventė.

Šiemet taip pat sukanka 150 metų nuo Italijos suvienijimo.