"Veido" archyvas

Per šį punktą keliaudavo dalis krovinių iš Klaipėdos uosto, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Šis Rusijos sprendimas – smūgis eksportuotojams ir transporto įmonėms. Tai gali atsiliepti ir Klaipėdos uostui”, – nelinksmomis prognozėmis dalinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, sakantis, jog įdėta daug pastangų, kad Klaipėda būtų patrauklesnis objektas eksportuoti į Rusiją nei Hamburgas ar Antverpenas, tačiau šis Rusijos sprendimas nubraukia visas pastangas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, daugiau sunkumų nei uostui bus Vakarų Lietuvos verslui, kuris į Kaliningradą eksportuodavo savo gaminių.

“Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad dėl šio posto uždarymo daugiau nepatogumų patirs įmonės, gabenančios krovinių iš Karaliaučiaus į didžiąją Rusiją, nei šalies vežėjai.

“Per Panemunę į Rusiją keliaudavo dideli maisto produktų tranzito srautai. Būtent per čia produktus eksportuodavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Sukant per Kybartus vežimas brangs, nes vilkikams reikės įveikti didesnį atstumą”, – skaičiuoja skerdyklos “Agaras” vadovas Petras Vainoras.

"Veido" archyvas

Siekiant pagerinti susisiekimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos Kaliningrado srities, Susisiekimo ministerijoje aptarti tarptautinių pasienio kontrolės punktų plėtros klausimai. Juos svarstė Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija, vadovaujama susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako.

Atsižvelgiant į tai, kad vykstant į Baltarusiją visuose tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose (PKP) nuolat susidaro transporto priemonių eilės, svarstoma galimybė dar vienam vietinio eismo punktui suteikti tarptautinį statusą ir įrengti atitinkamą infrastruktūrą. Numatoma, kad tarptautiniu pasienio kontrolės punktu galėtų tapti Šumsko, Tverečiaus arba Adutiškio PKP. Komisija, išnagrinėjusi šių PKP plėtros galimybes, galutinį sprendimą planuoja priimti po derybų su kompetentingomis Baltarusijos tarnybomis.

Medininkų PKP šiais metais bus rekonstruojamas, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Numatoma, kad rugpjūčio mėnesį dėl asfaltavimo darbų šį punktą teks keletui dienų uždaryti, todėl komisija įpareigojo suinteresuotas institucijas kuo greičiau numatyti tikslias PKP laikino uždarymo datas bei remonto metu užtikrinti keleivių ir krovinių srautų nukreipimą per kitus PKP.

Dėl sienos su Kaliningrado sritimi kirtimo buvo aptarti Panemunės PKP plėtros ir Panemunės aplinkkelio tiesimo planai. Kadangi artimiausiu metu numatoma pasirašyti Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl naujo tilto per Nemuną statybos, buvo svarstomi Panemunės PKP darbo organizavimo klausimai bei su tuo susijęs aplinkkelio tiesimas.

Gerinant išorinių ES sienų kirtimo sąlygas ir trumpinant laukimo laiką, nuspręsta įdiegti elektroninę transporto priemonių eilių prie PKP reguliavimo sistemą. Per gegužės mėnesį Pasienio kontrolės punktų direkcija turėtų parengti tokios sistemos diegimo koncepciją.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas, sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.

“Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

“Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos ir Lietuvos kaimyninė zona”, – dėstė šalies vadovės patarėjas.

Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.

Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija, L.Balsys atsakė, kad “nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo”.

“Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas, natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors didelis pokytis”, – sakė patarėjas.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną – pareigūnai aiškino, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino viešųjų ryšių akcija.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tuomet sakė prezidentė.

Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė, L.Balsys penktadienį sakė: “Čia kažkas yra painiojama, aš negalėčiau to komentuoti”.

Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.

Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.

Pernai pasieniečiai užfiksavo 25 proc. daugiau kontrabandos atvejų ir sulaikė ketvirtadaliu daugiau ją gabenusių asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pusė tokių atvejų fiksuota ir asmenų sulaikyta pasienyje su Baltarusija. Dauguma sulaikytųjų – Lietuvos piliečiai.

Pasieniečiai pastaraisiais metais pastebėjo tendenciją, kad asmenys, siekiantys išvengti baudžiamosios atsakomybės, renkasi gabenti mažesnius rūkalų kiekius, tačiau tai daro dažniau.

2010 metais VSAT pareigūnai užfiksavo 806 kontrabandos gabenimo atvejus, arba 25 proc. daugiau nei 2009 metais. Tuomet nustatyti 646 tokie atvejai. 2008 metais pasieniečiai užkardė 539 kontrabandos gabenimus.

Daugiau nei pusė – 422 – kontrabandos gabenimo atvejų pernai nustatyti prie Europos Sąjungos bei Šengeno išorės sienos su Baltarusija. Prie išorės sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi užfiksuotas 181 kontrabandos gabenimo atvejis.

Kontrabanda gabenta ir per vidines Šengeno sienas: 93 tokias nusikalstamas veikas pasieniečiai užkardė prie sienos su Latvija, 35 – prie sienos su Lenkija. Dar 8 kontrabandos gabenimo atvejai užfiksuoti pajūryje.

Tiek pat – 25 proc. – padaugėjo ir VSAT pareigūnų sulaikytų kontrabandininkų. Pernai šalies pasienyje įkliuvo 892 asmenys, kurie įvairiais būdais gabeno neteisėtus krovinius. Užpernai sulaikyta 713 tokių asmenų, 2008 metais – 587.

2010-aisiais daugiausiai – 441 – kontrabandininkų pasieniečiai sulaikė prie sienos su Baltarusija. Daugiausiai tai buvo pasienio rajonų gyventojai, į Lietuvą mėginę įvežti paslėptas baltarusiškas cigaretes.

179 kontrabandininkus pasieniečiai penai sulaikė prie sienos su Rusija. Čia cigaretes dažniausia bandyta gabenti plukdant per Nemuną, kuriuo eina siena.

Pernai 112 kontrabandininkų sulaikyta prie sienos su Latvija, 40 – prie sienos su Lenkija, 16 – pajūryje, du – oro uostuose.

102 asmenis su kontrabandiniais kroviniais VSAT pareigūnai sučiupo šalies viduje.

Dažniausiai gabenantys kontrabandą sulaikyti Lietuvos piliečiai – iš 892 įkliuvusiųjų jų buvo 781. Pasieniečiams taip pat įkliuvo 46 kontrabandininkai Baltarusijos piliečiai, 35 Lenkijos, 12 Rusijos, 11 Latvijos. VSAT pareigūnų dar buvo sulaikyti Nigerijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai bei asmenys be pilietybės ar kurių pilietybė nežinoma.

Daugėjant užfiksuotų kontrabandos atvejų ir sulaikomų jos gabentojų, pačios kontrabandos kiekiai beveik nekito.

Praėjusiais metais Lietuvos pasieniečiai iš viso sulaikė 2 mln. 70 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. Užpernai sulaikyti 2 mln. 163 tūkst. pakelių.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisą, kuri leis Latvijos ir Lenkijos pasienyje būti be dokumento. Tai numatanti Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisa priimta vienbalsiai, už balsavus 84 parlamentarams.

Ligšiolinė tvarka numato įpareigojimą tapatybę patvirtinančius dokumentus turėti pasienio ruože ir prie išorinės Europos Sąjungos (ES), ir prie vidaus sienų.

Reikalavimo turėti asmens dokumentą pasienio zonoje, esančioje prie ES vidaus sienos, Lietuva atsisakė Europos Komisijos direktorato raginimu.

EK Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas konstatavo, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje numatytas įpareigojimas pasienio zonoje prie vidaus sienos turėti asmens tapatybės dokumentus nesuderinamas su vidaus sieną kertančių asmenų tikrinimo panaikinimu.

Todėl direktoratas Lietuvai pateikė rekomendaciją arba nustatyti bendrą įpareigojimą nešiotis dokumentus visoje šalyje, arba atsisakyti tokio įpareigojimo pasienio zonoje prie Bendrijos vidaus sienos.

Kadangi šiuo metu įstatymas numato įpareigojimą pasienio zonoje nešiotis asmens tapatybės dokumentus, formaliai asmuo, šalia Latvijos ar Lenkijos sienos esantis be asmens tapatybės dokumentų, gali būti nubaustas administracine tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 150 iki 300 litų, pakartotinis pažeidimas užtraukia 300-600 litų baudą.

Dviejų institucijų – Susisiekimo ministerijos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės – ginčas dėl eismo tvarkos pasienyje su Rusija esančiuose Kybartuose pareikalavo pirmosios aukos.

Automobiliui atsitrenkus į stovinčių vilkikų virtinę, sekmadienio vakarą žuvo moteris.

Nelaimė kelyje Marijampolė-Kybartai įvyko apie septintą valandą vakaro. Likus keletui šimtų metrų iki Virbalio miestelio ribos, automobiliu “VW Passat” važiavusi 69-erių Genovaitė S. trenkėsi į dešinėje kelio pusėje stovintį vilkiką. Moters gyvybės neišsaugojo ir išsiskleidusi oro pagalvė, rašo “Lietuvos žinios”.

Anot Vilkaviškio policijos komisariato viršininko Rolando Gylio, kol kas nežinoma, dėl kokių priežasčių įvyko kraupi nelaimė.

“Tai galėjo būti sveikatos sutrikimas, bet neatmetame ir kitų versijų. Dėl tą vakarą itin ryškios besileidžiančios saulės moteris galėjo nepastebėti šalikelėje besirikiuojančių į eilę vilkikų. Gal vairuotoja nesitikėjo pasienyje tokios ilgos eilės, prasidedančios net neprivažiavus Virbalio?”, – svarstė policijos komisaras.

Tą vakarą krovininių automobilių eilė ties Kybartų postu buvo nusidriekusi ne tik už Kybartų, bet ir už Virbalio ribų, todėl automobiliai šalikelėje rikiavosi dar neprivažiavę šio miestelio. Nuo avarijos vietos iki valstybės sienos buvo likę daugiau kaip šeši kilometrai.

Anot vairuotojų, tokių nelaimių gali būti ir daugiau – esą Kybartuose krovininiai automobiliai gatvėse sustoja taip, kad sudėtinga saugiai išsukti ir iš kiemų. Ruože tarp Kybartų ir Virbalio dėl nuolatos šalikelėje stovinčių krovininių mašinų sunku prasilenkti kitiems automobiliams.

Dar daugiau bėdų mieste besirikiuojantys į eilę vairuotojai kelia vakarinės Kybartų dalies gyventojams ir čia įsikūrusioms įstaigoms. Mašinomis užstatomi ne tik įvažiavimai į kiemus, bet ir patys kiemai – jų nesulaiko užtvarai, vartai ar tvoros.

“Pasienyje nuolat turi budėti tvarką ir eismą prižiūrintis patrulių ekipažas. Tai reikalauja didžiulių tiek žmogiškųjų, tiek ir materialinių resursų”, – neslėpė Vilkaviškio policijos komisariato viršininkas.

Pasak R.Gylio, retą dieną tarp gatvėse besirikiuojančių į eiles vairuotojų nekyla vaidų, kartais pasibaigiančių muštynėmis.

“Būtų geriau, jei savo eilės kirsti valstybės sieną automobiliai lauktų aikštelėse”, – sakė rajono policijos vadovas.

Valstybės sieną kirsti pasirengę automobiliai Kybartų gatves užtvindė praėjusių metų pabaigoje, kai Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo nutraukta iki tol pasienyje veikusios privačios automobilių aikštelės veikla. Ministerijos valdininkus piktino, kad už įvažiavimą į aikštelę ir laukimą joje vairuotojams reikėjo susimokėti.

“Prieš keletą mėnesių Vyriausybė priėmė sprendimą aikštelę perduoti Susisiekimo ministerijos žinion, tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybė šio sprendimo nevykdo”, – aiškino susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

Anot jo, ministeriją stebina vietos valdininkų pozicija vilkinti problemos sprendimą.

“Atrodo, kad dabartinė padėtis dėl kokių nors ekonominių ar politinių sumetimų juos tenkina. Todėl ministerija negali prisiimti jokios moralinės atsakomybės ir dėl kraupios nelaimės”, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Jis aiškino, kad šiuo metu rengiama ir su įvairiomis institucijomis derinama nauja eismo pasienyje tvarka, kurią tikimasi pradėti įgyvendinti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje.

Kaltės nejaučia ir Vilkaviškio rajono valdžia. Meras Algirdas Bagušinskas ne kartą teigė, kad savivaldybei nepriimtinas Vyriausybės sprendimas, kuriuo automobilių stovėjimo aikštelės valstybinės žemės sklypas paimtas iš savivaldybės ir perduotas Susisiekimo ministerijos dispozicijon. Esą į automobilių stovėjimo aikštelę privačios bendrovės jau investavo apie 2 mln. litų.

Savivaldybės taryba buvo apsisprendusi, kad automobilių stovėjimo aikštelę ministerijai perduos kartu su savivaldybės įsipareigojimais pagal anksčiau sudarytas sutartis su verslininkais. Tačiau ši žemės sklypus nori perimti be jokių įsipareigojimų.

Savo tiesą Vilkaviškio rajono savivaldybė pasirengusi įrodinėti net teismuose. Ketinama skųsti ne tik Susisiekimo ministeriją, bet ir Vyriausybę, priėmusią savivaldybei nepalankų sprendimą.

“Į teismą iki šiol nesikreipėme tik todėl, kad dar tikimės problemą išspręsti gražiuoju. Tačiau jokios atsakomybės už bet kokias nelaimes pasienyje prisiimti negalime”, – aiškino Vilkaviškio rajono vicemeras Jonas Meškauskas.

Seimas ratifikavo sutartį dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo. Už šį įstatymą balsavo 101 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2.

Šia sutartimi siekiama palaikyti tinkamus teisinius santykius prie abiejų valstybių sienos, užtikrinti valstybių sienos padėties stabilumą, ženklų ir pasienio juostos nuolatinę priežiūrą, kirtimo tvarką, ūkinės veiklos sąlygas prie valstybės sienos ir pasienio teritorijoje, sureguliuoti pasienio incidentus, taip pat bendradarbiauti sprendžiant visas pasienio problemas.

Sutartis dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo buvo pasirašyta 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.

Lietuva ir Baltarusija taip pat derasi dėl susitarimo, kuris leistų supaprastintą judėjimą netoli sienos gyvenantiems žmonėms, tačiau šios sutarties pasirašymas jau kurį laiką stringa.

Latvijos vyriausybė nusprendė vykstant Rygoje NATO Parlamentinei Asamblėjai atnaujinti pasienio kontrolę šalies pasienyje.

Siekiant pašalinti galimas grėsmes vidaus saugumui, viešajai tvarkai ir PA rengimui, pasienio kontrolė bus atkurta nuo pirmadienio, gegužės 24 dienos, 9 valandos ryto iki birželio 1 dienos 18 valandos.

NATO PA sesija vyks Rygoje nuo gegužės 28 dienos iki birželio 1 dienos.

Pasieniečiai kontroliuos pasienio zonas su Lietuva ir Estija, taip pat pasirinktinai tikrins keleivius keltų vidaus linijose Rygos uoste ir oro reisų keleivius iš Šengeno sutarties šalių Rygos oro uoste.

Į Rygą dalyvauti NATO PA sesijoje atvyks Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), Afganistano prezidentas Hamidas Karzai (Hamidas Karzajus), taip pat maždaug 400 NATO šalių ir asociacijos sutartį su ja pasirašiusių šalių parlamentarų.

Iš viso į Rygą gali atvažiuoti maždaug tūkstantis pareigūnų ir svečių.

“Gali atvažiuoti į Latviją tokių užsieniečių, kurie norėtų sutrukdyti Asamblėjos darbą. Kad būtų galima sumažinti protestų siekiant panaudoti jėgą ir organizuotų viešosios tvarkos pažeidimų tikimybę, būtina laikinai atkurti pasienio kontrolę prie vidaus sienų”, – pažymi VRM.

Po įtraukimo į Šengeno zoną Latvija panaikino pasienio kontrolę su šalimis, įeinančiomis į šią zoną. Drauge šalis išimties tvarka gali atnaujinti pasienio kontrolę ne ilgiau kaip 30 dienų.

Kaip pavyzdį, kada buvo atnaujinta pasienio kontrolė, galima paminėti jos atnaujinimą Austrijoje per Europos futbolo čempionatą 2008 metais, taip pat Suomijoje per ESBO Ministrų tarybos posėdį 2008 metais.

Kaip pranešta, vyriausybė jau skyrė papildomą finansavimą saugumui užtikrinti per NATO PA. Konkreti suma nenurodoma, bet žinoma, kad ji gali sudaryti maždaug pusę milijono latų (2,4 mln. litų).

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo koreguoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Parengtu įstatymo pataisų projektu siūloma nustatyti asmenims iš Lietuvos į Europos Sąjungos šalis vykstantiems ar grįžtantiems iš jų deklaruoti grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 tūkst. eurų ar atitinkamas sumas kita užsienio valiuta.

“Atsivėrus vidinėms Europos Sąjungos sienoms, nusikalstamu būdu įgytų lėšų išvežimas iš Lietuvos ar įvežimas į ją tapo itin paprastas bei nekontroliuojamas. Tarptautinė praktika rodo, kad grynųjų pinigų gabenimas per sieną plačiai naudojamas teroristų finansavimo ir pinigų plovimo schemose, o priimtas įstatymas leistų efektyviau taikyti šių nusikalstamų veikų prevencijos priemones”, – sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Pasak ministro, deklaravimo mechanizmą nustatys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. “Visuotinio vežamų grynųjų pinigų deklaravimo nenumatoma. Kol kas priimtiniausias atrodo Vokietijos modelis – vežamą grynųjų pinigų sumą privaloma deklaruoti žodžiu, jei apie ją teiraujasi muitinės pareigūnai. Tačiau kilus įtarimams, kad deklaracija neteisinga, asmuo ir jo automobilis gali būti patikrinti”, – teigia ministras R. Palaitis. Informaciją apie nustatytas per sieną vežamas dideles pinigų sumas muitinės pareigūnai praneš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM.

Koreguoti teisinę bazę rekomendavo ir Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, ekspertai. Šio komiteto uždaviniai yra plėsti ir stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu bei kontroliuoti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos vertinimo ataskaitose nurodytos rekomendacijos.

Trijų Baltijos šalių vidaus reikalų ministrų susitikime šiandien aptarti aktualiausi klausimai – valstybės sienos apsaugos organizavimo, vairuotojų dokumentų patikros, tarpvalstybinio institucijų bendradarbiavimo reaguojant į ekstremalias situacijas bei kovos su kontrabanda.

“Viena svarbiausių aktualijų per Baltijos šalis keliaujantiems vairuotojams – susitarimas su Latvijos ir Estijos pareigūnais sušvelninti sankcijas asmenims, neturintiems tapatybę patvirtinančių dokumentų. Nors visi priklausome Šengeno erdvei, kaimyninėse šalyse iki šiol išlikusi perteklinės dokumentų patikros praktika ir taikomos neadekvačiai didelės baudos. Lietuvos pareigūnai žmones, pamiršusius ar netekusius asmens dokumentų, tik įspėja, o baudas taiko tik nuolat reikalavimų nepaisantiems vairuotojams”, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Susitikime buvo sutarta ir dėl sklandesnio Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo ekstremalių situacijų – gaisrų, stichinių nelaimių – atvejais. Nors 2001 m. Rygoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Latvijos vyriausybių sutartis “Dėl abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju”, tačiau gelbėjimo tarnybos susiduria su nemažai praktinių kliūčių vykdamos į kaimyninę šalį teikti operatyvios pagalbos.

“Tenka apgailestauti, kad dėl ilgų biurokratinių derinimų 2008 m. Lietuvos ir Latvijos pasienyje Latvijos Skaistgalnės miestelyje kilus gaisrui Lietuvos gaisrininkai negalėjo laiku suteikti pagalbos. Papildysime susitarimą nuostatomis, leisiančiomis pirmiausia nedelsiant reaguoti į pagalbos kvietimą, visus reikiamus leidimus suderinant vėliau”, – sakė ministras Raimundas Palaitis.

Ministrai taip pat apsikeitė informacija dėl tabako gaminių, alkoholio ir degalų kontrabandos. “Savaime suprantama, kad ekonominis sunkmetis ir Baltijos šalyse šioms prekėms taikomi didesni akcizai nei Rusijoje ar Baltarusijoje, suponuoja prielaidas kontrabandai. Visose šalyse situacija panaši, ir visiškai ją suvaldyti kol kas sudėtinga”, – sakė ministras R. Palaitis.

Lietuvos ir Estijos vidaus reikalų ministrai šiandien dar lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių rinktinės Kopgalio užkardoje.

Baltarusijos parlamentarai pavasario sesijoje ruošiasi ratifikuoti Baltarusijos ir Lietuvos sienos sutartį, pranešė “BelTA” naujienų agentūra.

Šį dokumentą ketvirtadienį apsvarstė Baltarusijos atstovų rūmų komisija, atsakinga už tarptautinius santykius ir ryšius su NVS.

“Dokumento ratifikavimas padės užbaigti teisinio reguliavimo procesą Baltarusijos – Lietuvos pasienyje”, – sakė Valstybės sienos komiteto vadovas Igoris Račkovskis.

Sutartį dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos teisinio režimo per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą pernai rudenį Vilniuje pasirašė abejų valstybių sienos apsaugos tarnybų vadai. Lietuvos Seimas jos kol kas taip pat neratifikavo.

Sutartis įtvirtina nuostatas, kuriomis vadovaujantis turės būti užtikrinta valstybės sienos priežiūra, nustatytos valstybės sienos kirtimo sąlygos asmenims, transporto priemonėms, laivams ir orlaiviams.

Lietuva ir Baltarusija taip pat derasi dėl susitarimo, kuris leistų supaprastintą judėjimą netoli sienos gyvenantiems žmonėms, tačiau šios sutarties pasirašymas jau kurį laiką stringa.