Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Gailestingumo metų paskaita „Gailestingojo Jėzaus paveikslo teologija ir ikonografija”. Paskaitą skaitys menotyrininkė dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė.

2011 metus Lietuvos ganytojai paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Tikintieji buvo skatinami atsiverti Dieviškajam Gailestingumui ir teikti žmogiškąjį. Į dideles ir mažas, atokias ir šalia Vilniaus esančias parapijas pasklido Gailestingojo Jėzaus atvaizdai, sukurti pagal garsųjį, šv. Faustinos Kovalskos vizija paremtą, Išganytojo atvaizdą, šiandien matomą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Gailestingojo Jėzaus vaizdinys, vizualizuotas to paties pavadinimo paveikslu, yra talpus ir teologiniu, ir ikonografiniu aspektais. Ikonografinė raiška neabejotinai remiasi Švč. Jėzaus Širdies vaizdavimo tradicija, plačiausią sklaidą patyrusia XX a. I pusėje. Paveikslo ikonografinės gijos veda ir į senuosius Penkių Jėzaus žaizdų atvaizdus, kuriuose iš širdies žaizdos srūva kraujo srovė. Sklindantys iš Jėzaus Širdies spinduliai leidžia reflektuoti spindulių pluošto kaip Malonės ženklo buvimą dailės kūriniuose. Be to, Gailestingojo Jėzaus paveikslą galima laikyti savitu Kristaus – Pasaulio valdovo įvaizdžiu. Kartu su detalėmis, simbolika „paveldima“ ir sumuojama teologinė jų prasmė. Kita vertus, negalima pamiršti, kad yra du garsūs Gailestingojo Jėzaus paveikslai – vilniškis ir krokuviškis, ir jų ikonografiniai gestai kitaip niuansuoti.

Gailestingumo metais Bažnytinio paveldo muziejuje buvo skaitomos paskaitos, skirtos Gailestingojo Jėzaus gerbimo tradicijai, šv. Faustinos Kovalskos istorijai, Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorijai pristatyti. Gruodžio 7 d. dominikonas Saulius Rumšas skaitys paskutinę šio ciklo paskaitą „Dvasinis ir socialinis Gailestingumo aspektas Ankstyvojoje krikščionybėje“.

Daugiau informacijos www.bpmuziejus.lt

"Veido" archyvas

Balandžio 27 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje menotyrininkė ir dailės kritikė Ramutė Rachlevičiūtė skaitys paskaitą „Gailestingumas ir dailė“.

Ramutė Rachlevičiūtė yra daugelio straipsnių apie šiuolaikinę dailę ir jos kūrėjus autorė, parodų kuratorė, leidinių sudarytoja, filmo apie dailininką Audrių Puipą scenarijaus autorė ir redaktorė (1994 m. už šį darbą apdovanota tarptautiniame dokumentinių filmų konkurse Kopenhagoje); knygos apie Saulę Kisarauskienę (2008) autorė, katalogų apie Martyną Meškauską, Gabrielę Širkaitę, Steve Anaya ir kt., albumų „Raimundas Sližys“, „Birutė Stančikaitė“, Mina Levitan – Babenskienė“ (visi – 2010) sudarytoja, viena iš leidinio apie Elvyrą Kairiukštytę („Deginantis gyvenimo artumas“, 2010) sudarytojų. Nuo 2002 m. menotyrininkė yra tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narė ir nuo 2005 – prezidentė. Taip pat Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

Ramutės Rachlevičiūtės paskaitos „Gailestingumas ir dailė“ atramos taškai – Šv. Rašto tekstai Senajame Testamente. Gailestingumo temą gvildenant, atsiremiama į septynis gailestingumo darbus sielai (abejojančiam patarti, nemokantį pamokyti, pikta darantį sudrausti, nuliūdusį paguosti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti ir melstis už gyvus ir mirusius) ir septynis gailestingumo darbus kūnui (plg. Mt 25, 43-46): išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, ligonį aplankyti, kalinį sušelpti ir mirusį palaidoti.

Įsižiūrint į klasikinės dailės (Rembrandto, Velasquezo) ir į šiuolaikinės Lietuvos dailės (Ksenijos Jaroševaitės, Šarūno Saukos, Audriaus Puipos, Vaidoto Kvašio ir kt.) kūrinius – bus ieškoma gailestingumo temos atspindžių vaizduojamojoje dailėje.