Scanpix

Baltarusija tikisi iš Rusijos daugiau nei 6 mlrd. dolerių paskolų ir pasiryžusi prašyti naujos Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos padėčiai stabilizuoti valiutų rinkoje, kurią yra apėmusi sunkiausia per pastaruosius dešimt metų krizė.

Apie paskolų gavimo planus pranešė antradienį prezidento spaudos tarnyba, remdamasi Aleksandru Lukašenka ir ministru pirmininku Michailu Miasnikovičiumi.

“Aš ką tik kalbėjau su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu… Mes deramės su Rusija dėl stabilizavimo paskolos Baltarusijos rubliui paremti… Jie tam pasirengę, skubiai suteikti, jeigu reikia … ir tai maždaug 3,1 mlrd. dolerių”, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su premjeru.

Pasak A. Lukašenkos, dar daugiau kaip 3 mlrd. dolerių paskolą Rusija pasirengusi suteikti būsimiems baltarusiškų prekių tiekimams.

Vėliau tą pačią dieną M. Miasnikovičius patikslino, jog Baltarusija tikisi išspręsti “visus šiuos klausimus” per artimiausius mėnesius, nenurodydamas konkrečių terminų.

Valiutos krizės ištikta Baltarusija tikėjosi stabilizuoti situaciją pinigų rinkoje maždaug 3 mlrd. paskolomis iš Rusijos ir Rusijos kontroliuojamo Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo.

“Dabar preliminariai nagrinėjama 3 mlrd. dolerių suteikimo Baltarusijai programa, numatanti skirti po 1 mlrd. dolerių kasmet per artimiausius trejus metus iš Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Šios paskolos tikslas – stabilizuoti makroekonomiką ir padengti mokėjimų balanso deficitą…”, – antradienio vakarą sakė Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

“Numatoma, kad mokėjimų balansui stabilizuoti bus privatizuoti kai kurie aktyvai. Atsižvelgdami į šių metų poreikius, nes tai vertiname maždaug 3 mlrd. dolerių – suma, kuri gali būti gauta. Tada 3 mlrd. dolerių, kuriuos antikrizinis fondas suteiks per trejus metus, ir 3 mlrd., kurie gali būti mobilizuoti pardavus aktyvus šiais metais – tai skaičiai, kuriuos nurodė Baltarusija. Manau, kad tai leis Baltarusijai stabilizuoti mokėjimų balansą ir Baltarusijos rublio kursą”.

Rusijos finansų ministras taip pat sakė žurnalistams, kad derybos dėl paskolų gali baigtis artimiausiomis dienomis.

“Šiandien išgirdome, jog po Lukašenkos pokalbio su Medvedevu telefonu buvo pasakyta, kad iš esmės susitarta, ir Baltarusija pasirengusi gauti paskolą. Vadinasi, anksčiau suformuluotos antikrizinio fondo sąlygos, mes manome, apskritai priimtos, ir tai gali reikšti galimybę užbaigti derybas artimiausiomis dienomis”, – sakė V. Kudrinas.

“Premjeras Putinas ketvirtadienį bus Minske, ir tikuosi, ten pavyks galutinai patikslinti visas detales”, – pridūrė jis.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto.

Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos. Tai padaryta pirmą kartą nuo recesijos, per kurią palūkanų norma, siekiant paskatinti ekonomiką, buvo tik mažinama, pradžios – 2008-ųjų vidurio.

Pasak “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tai reiškia, kad gyventojai visą šį laikotarpį galėjo skolintis pigiau ir mažiau mokėjo už jau pasiskolintus pinigus. Dabar, atsižvelgiant į atsitiesiančią Europos ekonomiką ir naftos bei maisto produktų kainų įtaką infliacijai, palūkanų normą vėl nuspręsta padidinti. “Tai padarys netiesioginę įtaką mokėjimams už paskolas eurais, todėl svarbu, kad gyventojai žinotų, kodėl reikia mokėti daugiau, ir būtų tam pasiruošę”, – sako O. Bložienė.

Pasak jos, pokyčius pajus visi būsto paskolas ir kai kurie vartojamąsias paskolas šia valiuta su kintamomis palūkanomis paėmę gyventojai. Paskolų mokėjimus pakoreguos sąsajos tarp bazinės ir tarpbankinės palūkanų normų.

Įtaką įmokoms už eurais ir su kintamomis palūkanomis paimtas paskolas daro tarpbankinė palūkanų norma (EURIBOR), kuri nėra tapati bazinei palūkanų normai, tačiau smarkiai nuo jos priklauso. “Duomenų analizė rodo, jog bazinių palūkanų pasikeitimas ta pačia kryptimi keičia ir EURIBOR, t. y. bazinėms palūkanoms padidėjus, EURIBOR dydis kyla, sumažėjus – leidžiasi”, – sako O. Bložienė.

Lietuvos banko užsakymu vasario-kovo mėnesiais bendrovė “Spinter tyrimai” atliko paskolą būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro 168 tūkst. Lt, arba beveik 49 tūkst. eurų. Remdamiesi šios apklausos duomenimis, “Swedbank” Asmeninių finansų instituto ekspertai suskaičiavo, kad bazinių palūkanų pasikeitimas gali padaryti tokią įtaką EURIBOR, kad vidutinio dydžio paskolą eurais su kintamomis palūkanomis turinčių gyventojų mėnesio įmoka išaugs 35 litais.

Be to, O. Bložienė pabrėžia, kad įtakos EURIBOR kitimui turi ne tik bazinių palūkanų pokyčiai, bet ir kiti ekonominiai rodikliai bei finansų rinkų situacija. Štai nuo praėjusių metų balandžio 6 mėnesių EURIBOR išaugo 0,63 procentinio punkto, nors bazinės palūkanos tuo metu nekito. Taigi tarpbankinei palūkanų normai jau metus stiebiantis aukštyn, vidutinio dydžio paskolos mėnesio įmoka gali išaugti ir daugiau nei 35 litais. Tie, kurių turimos paskolos dydis viršija minėtą vidutinį dydį, turėtų būti pasiruošę mokėti dar daugiau.

“Būsto paskolų gavėjų pajamos per pastaruosius trejus metus smuko vidutiniškai 17 proc. Tačiau vidutinė įmoka, nepaisant paskolų turėtojams nepalankių pastarųjų pokyčių, artimiausiu metu vis tiek nepasieks ekonominio pakilimo metu buvusio lygio ir bus apie 18 proc. mažesnė nei 2008 m. Taigi didesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių finansinė situacija dėl išaugusių palūkanų greičiausiai nesikeis”, – sako asmeninių finansų ekspertė.

Ji prognozuoja, kad palūkanų pokytis bus ryškesnis mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams – ypač tuo atveju, jei palūkanos bus perskaičiuojamos dar nesibaigus šildymo sezonui. Nors finansų rinkos bazinių palūkanų pokytį jau įsisavino, palūkanos šiuo laikotarpiu buvo perskaičiuotos tik mažai daliai paskolų turėtojų, todėl didžiosios jų dalies pokyčiai dar tik laukia.

Turintiems paskolas eurais su kintamomis palūkanomis O. Bložienė pataria atkreipti dėmesį į palūkanų perskaičiavimo datą ir pasitikrinti paskolos likutį. “Daliai gyventojų gali prireikti pakoreguoti savo finansinę elgseną ir perskirstyti biudžetą taip, kad tam tikra nebūtiniausioms prekėms numatytų išlaidų dalis tektų finansinių įsipareigojimų padengimui. Numoti ranka į bazinės palūkanų normos kaitą nereikėtų, nes, ekonomistų prognozėmis, tai gali būti ne paskutinis bazinės euro zonos palūkanų normos kitimas šiais metais. Susitvarkyti su pokyčiais bus lengviau iš anksto numačius, kokio dydžio papildomos sumos gali prireikti padengti išaugusiai paskolos įmokai”, – apibendrina “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė.

Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos bazinė palūkanų norma gali padidėti dar 0,5 procentinio punkto. Vadinasi, vidutinio dydžio būsto paskolos eurais su kintama palūkanų norma mėnesio įmoka metų pabaigoje gali būti išaugusi kiek daugiau nei 100 Lt. Tiesa, padidėjusi įmoka vis dar būtų 13,3 proc. mažesnė nei 2008 m.

Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 2011 metų pirmajam ketvirčiui suteiks iki 980 mln. litų paskolą “Sodrai”, iš kurios biudžeto mokamos pensijos, ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos, nedarbo išmokos.

Kadangi 2011 m. planuojamos “Sodros” biudžeto išlaidos bus 3 mlrd. 329 mln. litų didesnės nei pajamos, ši paskola reikalinga finansuoti “Sodros” biudžeto deficitą, siekiant laiku vykdyti įsipareigojimus visiems socialinio draudimo išmokų gavėjams. Paskola suteikiama iki 2020 m. gruodžio 20 d. už 4,911 proc. metinę palūkanų normą. Ji bus pradedama grąžinti nuo 2018 m. sausio 20 d. ir grąžinama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

Pastarųjų metų “Sodros” biudžeto deficitas išaugo dėl ekonomikos augimo laikotarpiu prisiimtų finansiniais resursais nepagrįstų įsipareigojimų, kurie ženkliai padidino “Sodros” biudžeto išlaidas, ir dėl sulėtėjusios ekonomikos įtakotų sumažėjusių “Sodros” pajamų. Atsiradęs neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų finansuojamas skolintomis lėšomis, kadangi sukauptas rezervas buvo išnaudotas dar ekonomikos augimo laikotarpiu. 2008 metų pradžioje “Sodros” sukauptas beveik 1 mlrd. litų rezervas buvo išleistas per metus net kelis kartus didinant socialinio draudimo išmokas, todėl jau 2008 metų pabaigoje “Sodros” biudžetas buvo deficitinis – deficitas sudarė 1,2 mlrd. litų.

Sumažėjus būsto kainoms, o ekonomikai pamažu atsigaunant, paskolas būstui žmonės ima kiek drąsiau, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Nors, ekspertų teigimu, skolinimo būstui sąlygos vis dar ganėtinai griežtos, gyventojai jau nebesitiki tolesnio nekilnojamojo turto (NT) pigimo ir palengva ima pirkti būstą, taigi ir skolintis.

“Šiemet per 11 mėnesių paskolų būstui išduota penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu”, – sakė “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Šiais metais fiksuojame būsto paskolų augimo tendenciją: pirmąjį metų ketvirtį suteikėme kiek daugiau nei 320, antrąjį – per 460, o trečiąjį – per 670 naujų būsto paskolų. Augimui įtakos turi sumažėjusios NT kainos, taip pat sumenkusios tarpbankinės palūkanų normos (Vilibor ir Euribor)”, – sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Antai vienas didžiausių šalies bankų “Swedbank” pasiūlė naują būsto paskolų kainodarą, kuri, anot banko, suteikia galimybę išvengti netikėtų palūkanų normos pakilimų, įvedama šalies rizikos faktorių, kurie priklauso nuo šalies ekonominės padėtis. Tad blogėjant ekonominei situacijai būsto palūkanos augtų, o jai gerėjant – mažėtų be atskirų derybų su banku.

“Nordea Bank Lietuva” siūlo būsto kreditus su viršutine palūkanų normos riba, kai kylant palūkanoms kliento mokamos palūkanos nepakils aukščiau tam tikro fiksuoto lygio, be to, yra pasirengęs kredituoti iki 90 proc. būsto vertės.

“DnB NORD” banko siūloma būsto kredito programa “Pirmi namai” vilioja klientus, banko teigimu, išskirtinėmis sąlygomis, sudarydama galimybę be papildomo mokesčio bet kada grąžinti dalį kredito, o atsiradus problemų klientas gali per metus vieną mėnesį atidėti kredito dalies mokėjimą.

Ekspertai pastebi, kad bankai ėmė reklamuoti paskolas būstui, siekdami paskatinti žmones leisti juodai dienai sutaupytas lėšas. Dėl pasikeitusių ir per sunkmetį susiformavusių itin atsargių išlaidavimo įpročių bei pastarųjų metų rezervuotos bankų kreditavimo politikos, Lietuvos gyventojų indėliuose susikaupė rekordinė 24 mlrd. litų suma.

Registrų centrų skaičiavimais, vien per pastaruosius metus visas šalies NT – visa žemė, pastatai ir juose esančios patalpos – atpigo beveik 144 mlrd. litų, arba 35 procentais.

Vien butai atpigo beveik 56 mlrd. litų, arba 45 procentais. Didžiausią “nuostolį” patyrė Vilniaus miesto NT rinka, praradusi net 58,7 mlrd. litų (42,6 proc.) ankstesnės savo vertės. Visų sostinės butų bendra vertė smuko beveik perpus – 25 mlrd. litų – 49,3 proc., arba 1,97 karto.

Kaip nurodo bankininkai, palūkanų sumažėjimas sietinas su pastaruoju metu tarptautinėse rinkose įsivyravusiu didesniu ekonominiu stabilumu, padidėjusia skolinimosi tarp bankų apimtimi, kai bankai gali pigiau pritraukti lėšų, o kartu ir pigiau skolinti. “Šiais metais SEB bankas būsto palūkanų maržas mažino jau 4 kartus. Nuo šių metų pradžios banko paskolų maržos litais sumažėjo 1,1 proc., o eurais – 0,7 proc., tarpbankinių palūkanų normos šiemet taip pat mažėjo”, – nurodo SEB banko atstovas. Bankų taikomos kintamosios pusmečio palūkanos pastaruoju metu tirpo, ypač sparčiai traukėsi palūkanos litais.

“Bankų deklaruojamą norą skolinti fizinių asmenų būstui galima tik sveikinti. Tai požymis, kad pagaliau baigėsi “sisteminis pjovimas”, kai bankai išvis vengė skolinti. Juk “nerizikingų” fizinių asmenų buvo ir prieš metus, bet bankai juos “pastebėjo” tik šiandien”, – LŽ nurodo Saulius Žilinskas, kreditų konsultacijų bendrovės “Creditreform” direktorius. Jis primena, kad nuo apsidraudėliško bankų skolinimo ypač nukentėjo verslas, kai kreditų buvo atsakoma visoms įmonėms, kurias bankai buvo priskyrę rizikingiems sektoriams, nekreipdami dėmesio į konkrečios įmonės padėtį ir galimybes grąžinti paskolas.

Jo pastebėjimu, nors bankai kalba apie būsto kreditavimo atsigavimą, tačiau kol kas tai tik kalbos – būsto paskolų portfelis augo menkai. “Reikia ilgesnį laikotarpį apimančių duomenų, kad galėtume kalbėti apie tendenciją. Kol kas skaičiai kuklūs”, – tvirtina S.Žilinskas.

Ikikrizinis 2007-ųjų skolinimo būstui bumas vargu ar išvis kada bus pasiektas – juk išduodamų paskolų būstui per pastaruosius porą metų sumažėjo ne procentais, o kartais. Tarkime, “Swedbank” 2007 metų sausį-lapkritį sudarė beveik 13 tūkst. būsto paskolų sutarčių už 2,6 mlrd. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį buvo sudarytos vos 1285 sutartys dėl 215 mln. litų vertės paskolų. Tiesa, tai kiek daugiau nei pernai, kai vos daugiau nei tūkstančiui klientų buvo paskolinta apie 174 mln. litų.

“Pozityvios tendencijos matyti, tačiau tikro rinkos atsigavimo galima laukti tik ateityje – kai sumažės nedarbo lygis, gerės lūkesčiai ir klientų finansinės galimybės”, – pripažįsta A.Budreikienė. Kada tai įvyks, ji prognozuoti nedrįso – per daug nežinomųjų, pradedant pasaulio ekonomikos situacija, baigiant Lietuvos valdžios sprendimais, galinčiais paveikti šalies ūkį bei visuomenės lūkesčius.

Prielaidų, kad palūkanos toliau mažėtų, bankai sako jau nebematantys. Neatmestina, kad ateityje paskolų palūkanos gali didėti, o tai vėl prilaikytų atsigaunantį skolinimąsi. “Paskolų palūkanos euro zonoje 2009-2010 metais sparčiai mažėjo, todėl tikėtis kritimo nebereikėtų. Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, palūkanų normos kitąmet labiausiai priklausys nuo padėties pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominės būklės”, – LŽ sakė Vaidotas Cucėnas, “Nordea Bank Lietuva” komunikacijos vadovas.

“Šiai dienai ženklų, kad artimiausiu metu galėtų mažėti būsto paskolų palūkanos, nėra. Tačiau situacija gali keistis. Būsto paskolų palūkanos litais stipriai priklausys nuo lito paklausos šalyje, o eurais – nuo Europos centrinio banko sprendimų, reaguojant į ekonominius pokyčius Europoje”, – pastebi J.Murauskas.

Į kairę ir dešinę lengva ranka dalytos paskolos, nuosmukio metu žmonių pajamoms menkstant ir kartu drastiškai sumažėjus NT kainoms, atsirūgo tiek iki ausų įsiskolinusiems būsto pirkėjams, tiek neatsakingai skolinusiems bankams. Bankininkai pastebi, kad dabar skolinama ir skolinamasi gerokai atsargiau ir mažiau, nebeliko besiskolinančių būsto perpardavėjų – žmonės perka būstą sau, o skolintis siekia kuo mažiau.

Šiuo metu paskolas būstui daugiausia ryžtasi imti jauni, neblogai uždirbantys žmonės, perkantys pirmąjį savo būstą. Antra besiskolinančiųjų grupė – gerinantys gyvenimo sąlygas ir pardavę turėtą būstą asmenys, kurie turi lėšų didesniam pradiniam įnašui sumokėti. Todėl šiuo metu vidutinės paskolos suma siekia 150-170 tūkst. litų – gerokai mažiau nei prieš porą metų.

“Vidutinė paskolos suma pastaruoju metu siekia apie 160 tūkst. litų, kai 2007-2008 metais, ekonomikos pakilimo metu, suma viršydavo ir 250 tūkst. litų”, – lygina V.Cucėnas. Anot jo, vidutinė suma sumenko, nes klientai nelinkę imti 100 ar 90 proc. NT vertės siekiančių paskolų. “Būstą perka žmonės, kurie šiuo metu tikrai gali sau tai leisti – yra išsaugoję pajamas, jau išsimokėję kreditus už pirmąjį savo būstą. Tokie žmonės paprastai skolinasi iki 50 proc. turto vertės, už likusią dalį moka patys”, – nurodo V.Cucėnas.

Anot SEB banko atstovo J.Murausko, šiuo metu būsto paskolomis domisi gyventojai, kurių pajamos stabilios, siekia 3000 litų per mėnesį ar daugiau.

A.Vilkancas pastebi, kad “DnB Nord” banko klientai ne tik linkę įnešti gerokai didesnį pradinį įnašą, bet ir dažniau papildomai draudžiasi gyvybės draudimu, stengdamiesi išvengti netikėtumų. “Daugiausia yra tokių, kurie turi susitaupę pradiniam indėliui arba pardavę savo turimą būstą ir perkantys naują. Jie būstą perka ne iš paskutiniųjų – turi lėšų susimokėti nemažą dalį būsto kainos, todėl išsiverčia su mažesne paskola, o jei palūkanos pradėtų didėti, jie būtų mažiau pažeidžiami”, – tendencijas mini jis. Be to, daugiau perkama ne prabangių, o pigesnių ekonominės klasės butų, nes bijomasi itin ilgalaikių įsipareigojimų.

Anot “Nordea Bank Lietuva” atstovo, per metus pasikeitė priežastys, skatinančios gyventojus įsigyti būstą: šiemet daugiau nei pusė ketinančiųjų įsigyti būstą (56 proc.) jį pirktų dėl to, kad neturi nuosavo, o pernai ketinimai pirkti būstą kilo daugiausia todėl, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 156 tūkst. būsto paskolų, tokią paskolą turi maždaug kas dvyliktas namų ūkis

Finansų ministerija pirmadienį papildė devynių mėnesių iždo vekselių emisiją ir papildomai išplatino 100 mln. litų vertės šių vertybinių popierių. Jų vidutinė palūkanų norma aukcione buvo 1,46 procento – žemiausia per visą jų platinimo laikotarpį.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, palūkanos rodo vis stiprėjantį investuotojų pasitikėjimą vykdoma finansų politika bei pagerėjusias valstybės galimybes skolintis,

o tai leidžia tikėtis mažesnių skolos aptarnavimo išlaidų.

Per savo patarėją Giedrę Balčytytę ministrė BNS perdavė, kad jei griežta fiskalinė politika bei deficito mažinimo užduotys nesikeis, tai užtikrins investuotojų pasitikėjimą. Pasak finansų ministrės, jei investuotojams atsirastų priežasčių suabejoti valstybės gebėjimu išlaikyti viešųjų finansų kontrolę, skolinimasis neabejotinai brangtų

Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo 1,45 proc., patvirtinta didžiausia – 1,46 procento. Iždo vekselių paklausa aukcione siekė 150,5 mln. litų.

Po pirmadienio aukciono iždo vekselių emisija pasiekė 275 mln. litų.

Ši Vyriausybės vertybinių popierių emisija bus išperkama 2011 metų gegužės 25 dieną.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai sekmadienį susitiko nuodugniai apsvarstyti 85 mlrd. eurų finansinės pagalbos Airijai detalių, bet Prancūzijos atstovas sakė, kad jie vis dar nesutaria dėl šios paskolos palūkanų.

Neeilinis sekmadienio susitikimas, kuris vyksta Briuselyje, buvo surengtas siekiant neleisti Airijos skolų krizei išplisti į kitas euro zonos šalis, kurių iš viso yra 16. Ekspertai skelbia, kad Portugalija ir Ispanija šiuo požiūriu taip pat yra pažeidžiamos.

“Dar turime perdaryti ir užbaigti kelias mažas detales, … ypač – dėl palūkanų dydžio”, – atvykęs į susitikimą sakė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard).

Žiniasklaidos pranešimai, kad Airijai gali būti nustatytos 6,7 proc. palūkanos devyneriems metams, išprovokavo pasipiktinimą Dubline.

Tokios palūkanos būtų žymiai didesnės nei 5,2 proc. Graikijai nustatytų palūkanų pagal anksčiau šiais metais parengtą 110 mlrd. eurų finansinės pagalbos planą ir būtų nepriimtinos, sakė Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas (Brajenas Lenihanas).

Tačiau Ch.Lagarde sakė, kad finansinės pagalbos planas “jau beveik baigtas”. “Tikiu, kad derybų pabaiga jau matyti”, – pridūrė ji.

Iš principo susitarimas buvo pasiektas per tarptautines derybas Dubline. Maždaug 35 mlrd. skiriamų eurų bus panaudota Airijos bankininkystės sistemai sutvirtinti, anksčiau sakė vienas deryboms artimas diplomatas.

Dramatizmo pridėjo ir vienos ES atstovės pranešimas, kad B.Lenihanas, kuris yra centrinė figūra šiose derybose, dėl blogo oro vėluoja išvykti iš Dublino ir pavėluos į susitikimą Briuselyje, kuris prasidėjo 13 val. (14 val. Lietuvos laiku).

Šeštadienį į Dublino gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių – jie piktai protestavo prieš tai, kad, daugelio nuomone, vyriausybė teikia prioritetą bankų, o ne paprastų mokesčių mokėtojų interesams.

Airijos bankai tapo pažeidžiami dėl pasaulinės finansų krizės ir nekilnojamojo turto “burbulo” sprogimo.

Kai kurie protestuotojai nešė plakatus su užrašais “Airija (Eire) neparduodama, ne Tarptautiniam valiutos fondui” ir “Yra geresnis, teisingesnis būdas”. Jie smerkė pagalbos planą ir ragino premjerą Brianą Coweną (Brajeną Koveną) atsistatydinti.

Penktadienį rinkėjų valia B.Coweno partija “Fianna Fail” patyrė žeminamą pralaimėjimą papildomuose rinkimuose ir dabar FF ir Žaliųjų partijos koalicijos persvara parlamente bus tik dvi vietos.

Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas suteikė 28,35 mln. litų paskolą Dariaus Mockaus valdomo koncerno “MG Baltic” holdingui “MG Valda”, kuris Vilniuje, buvusios Lietuvos kino studijos vietoje statys naują gyvenamųjų namų kvartalą “Antakalnio terasos”.

“Aukštesnės nei vidutinės klasės naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje matome perspektyvą, kadangi sandorių skaičius išlieka stabilus, o pasiūla mažėja. Todėl įvertinęs projekto verslo planą, bankas priėmė teigiamą sprendimą skirti finansavimą projekto įgyvendinimui”, – pranešime spaudai sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Pasak jo, statybų verslas per krizę patyrė itin didelių sunkumų, todėl bankas sprendimus

finansuoti naujas statybas priima tik įsitikinęs, kad projektas yra perspektyvus, o statytojas – patikimas.

Lietuvos kino studiją bendrovė “Hermis Capital” privatizavo 2004-aisiais. Vėliau ją įsigijusi “MG Valda” kino studijos vietoje prieš kelerius metus planavo pastatyti daugiafunkcinį kompleksą ir investuoti į jį apie 500 mln. litų. Tikėtasi, kad komplekso statybos prasidės 2009 metų pradžioje, o pirmasis etapas bus baigtas iki 2010-ųjų pabaigos, tačiau projektas nebuvo pradėtas.

Beveik 6 hektarų sklype vietoje Lietuvos kino studijos pastatų turėjo 80 tūkst. kvadratinių metrų ploto naujas gyvenamųjų ir komercinių patalpų daugiafunkcinis kompleksas.

Teritoriją, kurioje stovi Kino studija, valdančią su “Hermis Capital” anksčiau susijusią įmonę “Timidus” holdingas “MG Valda” įsigijo 2006 metų pabaigoje.

“MG Valda” Vilniaus nekilnojamo turto rinkoje veikia jau penkiolika metų ir yra įgyvendinusi įvairių nekilnojamo turto plėtros projektų, kurių bendras plotas yra daugiau nei 100 tūkst. kvadratinių metrų.

“Mes įsipareigojome būti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) partneriais teikiant tarptautinę paramą Airijos ūkiui”, – sakė G.Osborne’as, praėjus vienai dienai po to, kai skolų prislėgta Airija kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungą (ES) ir TVF.

“Tačiau mes taip pat įsipareigojome apsvarstyti dvišalę paskolą, atspindinčią faktą, kad nesame euro zonos dalis ir nenorime ja būti, tačiau Airija yra mūsų artimiausia ekonominė kaimynė”.

Paklaustas, ar bendra suma siekia apie 7 mlrd. svarų, G.Osborne’as atsakė, jog “tai bus milijardai, o ne dešimtys milijardų”.

Šalies namų ūkių finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, grynoji vertė per pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 754 mln. litų. Šį padidėjimą lėmė išaugusios kainos vertybinių popierių rinkose, į gyventojų pensijų fondus iš „Sodros“ pervestos naujos lėšos ir sumažėjęs bendras namų ūkių paskolų portfelis.

Minimu laikotarpiu gyventojai sumažino savo finansinius įsipareigojimus, t. y. grąžino paskolų daugiau, negu skolinosi, o dėl sumažėjusių indėlių palūkanų aktyviau domėjosi investicijų fondais ir kitomis taupymo priemonėmis. Šie duomenys yra skelbiami pirmą kartą SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

„Įvertinus pirmo šių metų ketvirčio statistinius duomenis, gali atrodyti, kad namų ūkiai tapo turtingesni, tačiau iš tiesų tai tik statistinė iliuzija. Turtas dėl kainų pokyčio padidėjo tik laikinai – jei vertybinių popierių rinkos netaps stabilesnės, dabartinės vertybinių popierių kainos gali ir vėl sumažėti“, − sako apžvalgos autorė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.

Namų ūkių finansinio turto grynajai vertei jau nuo praėjusių metų pradžios teigiamą įtaką daro pradėjęs mažėti paskolų portfelis. Per pirmą šių metų ketvirtį dėl sumenkusios paskolų paklausos ir gyventojams jau suteiktų paskolų dalies grąžinimo bendras finansų institucijų suteiktų paskolų portfelis Lietuvoje sumažėjo 1,5 proc., arba 413 mln. litų.

Pirmo ketvirčio statistika taip pat rodo, kad, sumažėjus galimybei taupyti, didžiausia dalis naujų santaupų statistiškai teko tokioms taupymo priemonėms, kai gyventojams nereikia papildomai skirti savų lėšų, arba kurias, taikydama mokesčių lengvatas, skatina valstybė, t. y, antros pakopos pensijų fondams ir gyvybės draudimui.

Aptariamu laikotarpiu naujų santaupų (įmokų ir išmokų skirtumo) pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik perpus daugiau negu pernai tuo pačiu metu, o į antros pakopos pensijų fondus pervestos lėšos šį ketvirtį sudarė didžiausią naujų gyventojų santaupų dalį – 81,5 mln. litų. Iš viso per pirmą šių metų ketvirtį indėlių sąskaitos, investicijų fondai, gyvybės draudimo sąskaitos, antros pakopos pensijų fondai pasipildė 251 mln. litų naujomis santaupomis.

„Banko sąskaitose kaupiamos namų ūkių lėšos rodo, kad gyventojai neskuba pervesti pinigų į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Priežasčių tam gali būti įvairių, pavyzdžiui, žmonės svarsto, kad šių pinigų gali prireikti greičiau – išleisti vartojimo ar kitoms reikmėms. Be to, sumažėjusios indėlių palūkanos paskatino gyventojus domėtis kitomis taupymo galimybėmis, pavyzdžiui, investavimo priemonėmis, kurios yra rizikingesnės, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leidžia tikėtis didesnio pelno“, − pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.

J. Varanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė papildomai sutaupyti artimiausiu metu padidėjo dėl prasidėjusio vasaros sezono, t. y. laikinai sumažėjus būsto šildymo išlaidoms.

Šiuo metu bendrame paskolų portfelyje, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, nuvertėjusios paskolos sudaro net 15,7 proc. Palyginkime: 2008 m. liepą nuvertėjusios paskolos sudarė tik 1,66 proc.

Priminsime, kad nuvertėjusiomis vadinamos tos paskolos, kai kritusi įkeisto turto vertė tampa mažesnė už paskolos vertę ir prireikia atidėjinių.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtina, kad nuvertėjus komercinei paskolai bankai reikalauja papildomo užstato arba akcininkų laidavimo asmeniniu ar įmonės turtu. Pasak D.Arlausko, tokių atvejų bankų ir verslininkų konfliktuose bene daugiausiai.

“Praktiškai visose kredito sutartyse numatyta, kad nuvertėjus paskoloms bankai reikalauja papildomo užstato. Dabar tai masinis reiškinys”, – sakė D.Arlauskas.

Tuo tarpu bankų atstovai įrodinėja, kad nuvertėjus už paskolą įsigytam nekilnojamajam turtui jokių priemonių nesiima, jei klientas – įmonė ar gyventojas – sėkmingai moka paskolos įmokas.

“Tuo atveju, jei paskolą paėmęs klientas susiduria su sunkumais ją grąžinti, bankas su klientu individualiai ieško mokumo atkūrimo sprendimų – gali būti pasiūlyta atidėti pagrindinės būsto paskolos dalies grąžinimą ar net dalies palūkanų mokėjimą, pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir t.t.”, – tvirtina SEB banko produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

“DnB Nord” atstovas spaudai Andrius Vilkancas priduria, kad lygiai tokių pat priemonių imamasi ir dėl verslo paskolų. Ir tik kraštutiniu atveju, jei nėra kitos išeities, turtas parduodamas per aukcioną.
Tokius bankų teiginius verslininkai vadina netiesa. Anot D.Arlausko, neapsikentę bankų savivalės verslininkai birželio 25 d. rengs konferenciją, kurioje supažindins su bankų savivaliavimo atvejais ir tarsis su Seimo atstovais, kaip elgtis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, jog šiemet bankų palūkanos už paskolas studentams litais neviršys 5 proc, o eurais – 3,75 procento. Pasak ministro, kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima – jau pasiskolinusiems po kelių mėnesių skolinimosi sąlygos tampa geresnės.

“Palūkanų norma tik žemyn gali judėti. (…) Kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima, taip kad ir tie, kurie pradėjo dalyvauti pasiskolindami ar pragyvenimui, ar studijų kainai mokėti, po kelių mėnesių jų sąlygos jau yra geresnės, nes palūkanų normos kritusios daugiau negu dvigubai kai kuriais atvejais”.

Valstybės remiamas paskolas studentams šiemet teiks bankai “DnB Nord”, “Swedbank”, “Snoras” ir banko “Nordea Bank Finland” Lietuvos skyrius.

Bankų šiemet pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc., o geriausias sąlygas pateikė “DnB Nord” ir “Nordea”.

Anot Finansų ministerijos, šiais metais valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams, pernai limitas buvo 100 mln. litų.

933 mln. Lt per kovą susitraukė bendrasis paskolų portfelis. Taigi jis nuseko iki 59,9 mlrd. Lt. Galima palyginti: sausį paskolų portfelis susitraukė 378 mln. Lt. Bankai, prieš keletą savaičių Lietuvos banko darytoje apklausoje žadėję pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus švelninti skolinimosi sąlygas, dabar gąsdina imsiąsi priešingų veiksmų.

Stasio Kropo, Bankų asociacijos prezidento, komentaras:

Galima prognozuoti, kad ir toliau kreditų prieinamumas nedidės. Taip bus dėl įvairių priežasčių. Viena jų – praėjusią savaitę Seimo pritarimo sulaukusios Civilinio proceso kodekso pataisos. Pagal jas dvejus metus antstoliai negalėtų parduoti bankų skolininkų vienintelio šeimos būsto. Bankininkai dabar tik nusijuoktų iš apklausoje pareikštų savo ketinimų švelninti skolinimosi sąlygas, nes nesitikėjo, kad bus daromi kreditavimo aplinką bloginantys žingsniai. Tad dabar, atvirkščiai, ketina didinti paskolų palūkanas.