Graikija sutiko su valstybės išlaidų mažinimo 24 mlrd. eurų projektu, kuriame, be kita ko, numatoma trejiems metams įšaldyti darbo užmokesčio augimą viešajame sektoriuje, mainais už milijardines euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolas, rašo informuotus šaltinius cituojantis britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

Pasak leidinio šaltinių, galutinės biudžeto deficito sumažinimo 10-11 procentinių punktų per ateinančius trejus metus (nuo pernykščio 13,6 proc. BVP lygio) plano detalės dar derinamos ir dėl jų bus susitarta artimiausiu metu.

Į Graikijos pasiūlytą priemonių paketą taip pat įtrauktas jau antrasis šiais metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo padidinimas 2-3 procentiniais punktais.

Be to, Graikijos viešojo sektoriaus darbuotojai liks be 13-osios ir 14-osios algų, o piniginės pašalpos bus apkarpytos 5 procentais.

Plane numatoma ir pensijų sistemos reforma – vidutinis pensinis amžius bus padidintas nuo dabartinių 53 iki 67 metų, taip pat bus apkarpytos buvusių valstybės įmonių darbuotojų pensijos.

Graikija taip pat numato privatizuoti dalį valstybės turto – bus parduota nemažai valstybės įmonių, kai kurių įmonių akcijos bus pasiūlytos Atėnų vertybinių popierių biržoje, dalis valstybės turto bus parduota ar išnuomota.

TVF spėja, kad Graikijai gali prireikti 100-120 mlrd. eurų pagalbos, o ne 45 mlrd. eurų, kuriuos jai anksčiau žadėjo fondas ir Europos Sąjungos (ES) šalys.

Darbo partijos frakcijos siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą įteisinant galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų papiktino Lietuvos bankų asociaciją. “Pataisa turės skaudžių pasekmių ne tik kreditų gavėjams ir kreditoriams, tačiau ir atvers galimybes piktnaudžiavimams”, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Dr. S.Kropas.

Asociacija kviečia visas Seimą svarstys siūlymą būsto išieškojimo iš asmens terminą atidėti iki dvejų metų, labai atsakingai pasverti visus šio įstatymo pakeitimo argumentus, visus pliusus ir minusus, įvertinti visas neigiamas jo pasekmes ir kilsiančias problemas bei kaštus, atsirasiančius, jei įstatymas bus pakeistas.

“Šis siūlymas žalingas visiems, o pirmiausia pačiam asmeniui, kurio interesus tariamai norima apginti – juk siūloma pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties. Priešingai, dėl per 2 metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma”, – rašoma pranešime.

Anot S. Kropo, pasiūlymas pažeidžia interesų balansą tarp skolininko ir kreditoriaus bei sukelia abejones dėl hipotekos, kaip įsipareigojimo priemonės efektyvumo.

Bankai baiminasi, kad tokia pataisa sudarytų palankias sąlygas nesąžiningiems piliečiams pasinaudojus ekonomikos sunkmečiu nevykdyti savo įsipareigojimų. “Juolab, kad nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti 2 metų terminas, nėra aptarta ką reiškia sąvoka „paskutinis“ būstas: ar tai vieno kambario butas, ar, pvz., užmiesčio namas su baseinu ir teniso kortais, kurio skolininkas nenori atsisakyti, nors finansinių įsipareigojimų jau kurį laiką nevykdo”, – sakoma pranešime.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.