Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad būsto paskolų maržos kitąmet gali dar labiau mažėti, antradienį rašo “Verslo žinios”.

“Šiais metais stebime lūžį būsto kreditavimo srityje. Bankai siekia įdarbinti perteklinius pinigus siūlydami ne tokius rizikingus produktus – būsto paskolas”. Būsto paskolų rinkoje aštrėja konkurencija, todėl krito ir būstų kreditų maržos”, – sakė investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo “Pinigų srautas” prezidentas Audrius Dzikevičius.

Bendrovės “Gerovės valdymas” investicijų strategas Vilius Oškeliūnas aiškina, kad ir palūkanos, ir maržos paskoloms litais mažėjo sparčiau nei paskoloms eurais. Tą galima paaiškinti buvusiomis spekuliacijomis dėl lito devalvacijos ir kiek pagerėjusia ekonomikos padėtimi.

Anot jo, marža yra banko rizikos įvertinimas, ji atspindi banko požiūrį į kliento, ekonominės aplinkos riziką. Gerėjant ekonominei padėčiai, turi mažėti ir maržos.

“Kita vertus, konkurencijos čia taip pat yra. Verta nepamiršti, kad bankai žaidžia abiejose barikadų pusėse. Jie skolina statytojams, kad šie vystytų projektus, ir skolina gyventojams, kad pastarieji pirktų būstus”, – sakė V.Oškeliūnas.

“Kitais metais bankų konkurencija išliks stipri, tad tikėtina ir tolesnė maržų korekcija žemyn, tačiau jau artėjama prie bankų galimybių ribų. Be to, tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti”, – sakė A.Dzikevičius.

Dauguma bankų būsto paskolų sąlygas gerinti ir maržas mažinti ėmėsi antroje šių metų pusėje. Daugiausia pirkėjams palankių pokyčių vyko pačioje metų pabaigoje.

“Nemanome, kad rinka vėl ims augti taip kaip bumo metu, tačiau naujų paskolų kitais metais, palyginti su šiais, bus išduodama 30-50 proc. daugiau”, – “Verslo žinioms” sakė “Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Dabar per mėnesį naujų būsto paskolų išduodama už 120-130 mln. litų. Tikėtina, kad kitąmet šis skaičius šoktels iki 160-190 mln. litų.

“DnB Nord” banko Pardavimų valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė tvirtina, kad bankininkai ryškesnius būstų paskolų rinkos atsigavimo ženklus stebi nuo metų vidurio.

“Nuo liepos mėnesio mūsų suteiktų būsto paskolų skaičius kas mėnesį augo vidutiniškai po 8-10 procentų. 2011-aisiais tikimės nuoseklaus, bet nuosaikaus būsto paskolų paklausos augimo”, – sako ji.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas taip pat viliasi, kad po truputį gerėjant ekonominei padėčiai ir atsigaunant būsto paklausai augs ir būsto paskolų poreikis.

Jis mini, kad šiemet per dešimt mėnesių SEB bankas suteikė beveik 40 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet naujai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus ryžosi 1,6 tūkst. banko klientų, pernai tokių buvo beveik 1,2 tūkst.

Tačiau kai kurių bankų prognozės ne tokios optimistinės.

“Atsižvelgiant į realią padėtį, makroekonominius rodiklius ir prognozes, kitais metais būstų rinkos augimo nelaukiame -panašu, kad NT rinka daugiau ar mažiau išlaikys dabartinį lygmenį. Tad jei paskolų skaičius ir didės, vargu, ar viršys šių metų rezultatus daugiau nei keliais procentais”, – sakė “Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko ekspertai. Komerciniai bankai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu klientai skolinasi drąsiau.

Pinigų gyventojai dažniausiai prašo būsto remontui ir automobiliui, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 metų pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, -sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo.

Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 metų pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Anot Ūkio banko kreditų tarnybos vadovo Mindaugo Pašvensko, dažniausiai skolinamasi automobiliui pirkti, būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti.

Estų banko “Bigbank”, kurio specializacija – vartojimo kreditai, apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) bankų klientų skolinasi būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imantys įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės.

„Vilniaus diena“ rašo:

„Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

“Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės”, – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Bankininkai pastebi, kad pastaruoju metu pastebimai padaugėjo vartojimo paskolų, o tai reiškia, kad gyventojai jau jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis ir bando gerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius fiziniams asmenims išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimo ir kitų rūšių paskolų šiemet iš viso išduota 321 fiziniam asmeniui. Be to, šiemet skolinamos ir didesnės sumos. Kreditų sumos svyruoja nuo 700 iki 40 tūkst. litų.

Šiuo metu gyventojai daugiausia esą skolinasi automobiliui pirkti, būsto remontui arba buitinei technikai įsigyti.

“Tokį vartojimo paskolų pagyvėjimą lėmė kelios priežastys, tačiau svarbiausia jų – didesnis žmonių užtikrintumas dėl ateities bei stabilesnė galimybė planuoti pajamas ir išlaidas. Be to, šiemet sumažėjo ir vartojimo paskolų palūkanos, taigi sąlygos skolintis gerėja”, – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas“.

Maždaug 200 tūkst.  žmonių Lietuvoje šiuo metu yra paėmę greituosius vartojimo kreditus, kurių vidutinės metinės palūkanos siekia apie 400 proc. Beveik 10 tūkst. žmonių vėluoja šiuos kreditus grąžinti ir bus priversti mokėti delspinigius, o šie svyruoja tarp 300 ir 700 proc. nuo pasiskolintos sumos. Iš viso pradelstų  greitųjų kreditų skolos šiuo metu siekia 9 mln. Lt.

Duomenis apie pradelstas skolas komentuoja administruojančios bendrovės “Creditinfo” teisininkas Anatolijaus Kisielius

“Iš visų Europos Sąjungos šalių vienintelėje Lietuvoje greitųjų kreditų rinka vis dar nereglamentuojama. Tiesa, Seimo nariai jau svarsto apie įstatymų pakeitimus. Kol kas greitųjų kreditų bendrovės net neprivalo skelbti, kiek paskolų jos išduoda, – tokius duomenis pateikia tik didžiosios, asociacijoms priklausančios, įmonės. Jų skolininkų skaičius nuolat didėja ir šiemet yra kur kas didesnis nei pernai”.

Į finansinių paslaugų rinką pastaraisiais metais įžengusių greitųjų vartojimo kreditų įmonių veiklą vartotojai vertina nevienareikšmiškai: vieni galimybę greitai ir be didelių formalumų trumpam laikotarpiui pasiskolinti nedidelę pinigų sumą vertina palankiai, kiti piktinasi didelėmis palūkanomis, delspinigiais bei kitais bendrovių nustatytais neproporcingai dideliais įpareigojimais vartotojui.

Karštas diskusijas visuomenėje ir žiniasklaidoje sukėlė kai kurių bendrovių siūlymai teikti greituosius kreditus kai kuriose viešoje maitinimo įstaigose. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, vartotojas turi teisę į teisingą, visapusišką ir išsamią informaciją apie teikiamą paslaugą. Minėtu atveju kreditoriaus pareiga suteikti informaciją yra perkeliama tarpininkui – restorano, kavinės darbuotojui, kuris neturi tinkamos patirties paskolų teikimo ir vartotojų konsultavimo srityje. Kyla rimtų abejonių, ar vartotojams viešojo maitinimo įstaigose yra suteikiama tinkama ir visapusiška informacija bei sudaroma galimybė tinkamai susipažinti su paskolos sutarties sąlygomis. Nemaža tikimybė, kad tokioje vietoje paskola gali būti suteikta nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims, negalintiems objektyviai įvertinti savo sprendimų dėl prisiimamų finansinių įsipareigojimų bei galimybių grąžinti paskolą.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pažymi, jog kol nėra nustatytas greitųjų kreditų įstaigų teisinis reguliavimas šių finansinių paslaugų teikėjus Tarnyba ragina plačiau taikyti sąžiningo verslo praktiką, užtikrinti atsakingo skolinimo principą bei laikytis profesinio atidumo reikalavimų.

Lapkričio 5 d. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirašė susitarimą, kuriuo susitariama, kad, “skatindama skaidraus ir atsakingo skolinimo principų taikymą ir vykdydama nesąžiningos komercinės veiklos prevenciją, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais”.

Siekiant paspartinti procesą, verslas siūlo paskoloms skirtus pinigus nurėžti ir iš jų sudaryti fondą rizikingų paskolų nuostoliams dengti, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

Lietuva dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – apie 290 mln. eurų, arba 1 mlrd. litų, yra nukreipusi į Jeremie kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytojas Europos investicijų fondas (EIF) metų pradžioje pasirašė sutartis su trimis bankais.

Pagal jas smulkiajam ir vidutiniam verslui finansuoti SEB bankas gavo 259 mln. litų, “Swedbank” – 179 mln. litų, Šiaulių bankas – 69 mln. litų, ir įsipareigojo prie šių sumų prisidėti daugiau kaip 500 mln. litų.

Visus pinigus bankai turi išskolinti iki 2012 metų vasario, tačiau spalio 1 dieną SEB buvo suteikęs 1,07 mln. litų vertės paskolų, “Swedbank” – 3,75 mln. litų, Šiaulių bankas – 19,8 mln. litų.

“Žinoma, kad tokie tempai mūsų netenkina – jie netenkino nuo pat pradžių. Tačiau bankai aiškina, kad sutartyje su EIF numatytos sąlygos dėl paskolų rizikingumo tokios griežtos, kad visiškai sumažina galimybes teikti paskolas”, – sakė ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.

Pasak jo, kadangi EIF sutartys su bankais griežtai apibrėžia rizikos kriterijus, bankai neturi teisės išduoti paskolų daugeliui įmonių, nes jos būtų pernelyg rizikingos.

“Vis dėlto reikalavimus bankams neseniai pakoregavome: įtraukėme galimybę teikti tiek rizikingesnes, tiek didesnes paskolas”, – sakė viceministras.

Pagal susitarimus su EIF ir bankais kitą mėnesį numatyta įvertinti, ar bankai jau yra išskolinę mažiausią numatytą pinigų kiekį. Jei minimalių sumų bankai nebus pasiekę – šiai priemonei skirtos lėšos bus sumažintos.

“Mano žiniomis, minimalių sumų bankai kol kas nėra pasiekę”, – teigė D.Lapinskas.

Tačiau verslininkai valdininkų delsimu nėra patenkinti. Jiems nesuprantama, kodėl tiek ilgai taikstytasi su tuo, kad ES paramos lėšos nenaudojamos guli EIF sąskaitoje Liuksemburge.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys įsitikinęs, kad su EIF reikėtų derėtis. Pavyzdžiui, siūlyti EIF suformuoti prie bendrovės “Investicijų ir verslo garantijos” (“Invega”) specialų fondą, iš kurio būtų dengiami bankų nuostoliai.

“Radikalių ėjimų šiame žaidime daryti negalime, tačiau bandyti derėtis – būtina. Ir tai reikėjo daryti dar vakar”, – teigė G.Rainys.

+370 5 2058511

Šį mėnesį vienas Lietuvoje veikiančių didžiųjų komercinių bankų “Swedbank” savo klientams pasiūlė rinktis naują būsto paskolų palūkanų skaičiavimo būdą, kuris esą leis sumažinti skolintų pinigų kainą ir įpūs gyvybės visai būsto paskolų rinkai Lietuvoje.

Be įprastų palūkanų bazės elementų – tarpbankinių “Euribor” ir “Vilibor” palūkanų normų, į paskolos kainą bus įskaičiuojamas ir kintantis šalies rizikos veiksnys. Iki šiol šalies rizikos veiksnys buvo vienas iš dviejų banko nustatomos nekintamos maržos dalių. Dabar banko nustatomą maržą lems tik rizikos priedas, priklausantis nuo kliento patikimumo ir bendradarbiavimo su banku. Taigi naują kainodarą pasirinkęs žmogus vietoje dviejų jo būsto paskolos dydį lemiančių skaičių turės žinoti tris – “Euribor” arba “Vilibor”, šalies rizikos veiksnį ir banko nustatytą maržą. “Swedbank” duomenimis, šalies rizikos veiksnys šiuo metu siekia 1,6 proc. Palyginti su įprasta kainodara, bendra palūkanų norma mažėja 1,2 proc.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo patrauklu ir kyla pagunda pabandyti kreiptis į banką dėl būsto paskolos gavimo ar turimos restruktūrizavimo. Tačiau verta atkreipti dėmesį į šiuos “Swedbank” finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės žodžius: “Ekonomikos pakilimo laikotarpiu šalies rizika būtų skaičiuojama remiantis buvusio krizės laikotarpio duomenimis, todėl įmokos būtų didesnės, bet sunkmečiu šalies rizika būtų skaičiuojama pagal praėjusį pakilimo laikotarpį – taigi įmoka būtų mažesnė, nes šalies rizika praėjusius dvejus metus buvo vertinama geriau”.

Taigi tiems banko klientams, kurie kažkada pasiskolino su itin žema – iki 1 proc. siekiančia banko marža telieka toliau džiaugtis mažomis palūkanomis ir nieko nekeisti. Nauja kainodara šiek tiek aktualesnė tiems, kurie skolinosi prieš dvejus metus ar pernai ir gavo itin didelę banko nustatytą maržą.

Su šiomis “Veido” įžvalgomis sutinka ir paskolų brokeriai, kurie naujos būsto paskolų kainodaros dar nesiūlo šiuo metu ketinantiesiems skolintis būstui. Dėl vienintelės priežasties – neaišku, ką ekonomikai atsigaunant su savo pakeltomis maržomis darys kiti komerciniai bankai.

Mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip vienerius metus, socialinės įmonės, verslininkai bei fiziniai asmenys, ketinantys pradėti ir (ar) plėtoti savo verslą, jau gali gauti labai mažas paskolas iš Verslumo skatinimo fondo (VSF).
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atlieka VSF valdytojo funkcijas, ir konkurso būdu atrinktas 57-ių kredito unijų konsorciumas, atstovaujamas Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje nustatytos ir pagrindinės labai mažų paskolų teikimo sąlygos.

Pasak INVEGA generalinės direktorės Zitos Gurauskienės, verslumo skatinimas, kai naudojamos finansų inžinerijos priemonės, kurios dar yra derinamos kartu su mokymais ketinantiems pradėti verslą, yra vienas pažangesnių būdų skatinti verslumui visoje Europoje. „Šiais laikais ne kiekvienas išdrįsta pradėti verslą. Daugumai jaunųjų verslininkų labai trūksta žinių, reikalingų verslui pradėti. Turėdami galimybę žinių spragas užpildyti specializuotais mokymais ir pasinaudoję siūlomomis finansavimo galimybėmis, daugiau Lietuvos piliečių galės pradėti savo verslą, bus kuriama pridėtinė vertė bei gerės ekonominė Lietuvos situacija“ – teigė INVEGA generalinė direktorė.

Pradedantieji verslą pirmiausia turės parengti konkretų verslo planą. Todėl kredito unijų konsorciumas įsipareigojo organizuoti ir teikti mokymus bei konsultacijas norintiems realizuoti savo verslo idėjas. Bus atrinkti konsultantai, kurie konsultuos paskolos gavėjus rengiant ir įgyvendinant verslo planus. Jiems įgyvendinti kredito unijos galės suteikti 3-5 metų paskolas. Per šį laikotarpį grąžintos paskolos vėl galės būti suteiktos kitiems verslą norintiems pradėti asmenims ar įmonėms.

„Su sunkumais susidūrusiems Lietuvos gyventojams ir verslui šiuo metu reikalinga ištiesta pagalbos ranka. Tikimės, kad mikrokreditai, kuriuos teiks kredito unijos, padės išjudinti smulkaus verslo sąstingį. Mums svarbiausia, kad žmonės pradėtų kurti naujus verslus, naujas darbo vietas, augintų lietuvišką kapitalą,“ – teigia LCKU administracijos vadovas Sigitas Bubnys.

Planuojama, kad mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 5000 šalies gyventojų, 1200 verslininkams ar įmonėms bus suteiktos paskolos verslui pradėti arba plėtoti jau turimą.

INVEGA konkursą laimėjusiam kredito unijų konsorciumui iki 2015 m. pabaigos paskolins iki 50 mln. litų Europos socialinio fondų lėšų, kurios turės būti perskolintos tinkamiems paskolų gavėjams labai mažų – iki 86 tūkst. Lt paskolų forma. Paskolos bus teikiamos litais. Kredito unijų konsorciumas prisiims visą su skolinimu susijusią riziką.

Labai maža paskola, imama investicijoms ar apyvartinėms lėšoms papildyti, turės būti skirta naujam verslui pradėti arba veikiančios įmonės veiklai plėtoti, didinant jos konkurencingumą, veiklos efektyvumą.

Vienam paskolos gavėjui galės būti suteikta ne daugiau kaip viena paskola, kuri privalės turėti konkretų paskolos grąžinimo grafiką. Gavus labai mažą paskolą taip pat bus galima gauti ir INVEGA garantiją bei dalinį paskolų palūkanų kompensavimą.

Už suteikiamą paskolą jos gavėjui nebus taikomi jokie administravimo mokesčiai. Tačiau paskolos gavėjas turės mokėti 3 mėn. VILIBOR +0,1 proc., bet ne mažiau kaip 2 proc. ir ne daugiau kaip 6 proc. metinių palūkanų, plius kredito unijos maržą (pastovią palūkanų dalį), kuri negalės viršyti 3,49 proc.

Tie keisti laikai, kai bankai vengė savo priedermės skolinti, iš lėto traukiasi. Tačiau pasitikėjimo tarp verslo ir bankų kreditą vis dar galima vadinti probleminiu.

Anot praėjusią savaitę Lietuvos banko paskelbtos finansinio stabilumo apžvalgos, nors bankų sistema patyrė nemenką sukrėtimą, didžiausi nuostoliai jau praeityje. Centrinis bankas pripažįsta, kad pernai kreditavimas buvo itin vangus, o bankai sukauptas reikšmingas likvidaus turto atsargas daugiausiai investavo į vyriausybių ir finansų institucijų obligacijas. Tada verslas veltui skambino pavojaus varpais – bankai jų girdėti nenorėjo. Taigi pernai visas bankų paskolų portfelis sumažėjo 14 proc. – 10-čia mlrd. Lt. O kaip reikalai klostosi šiemet? Per pirmojo sakinio optimizmą negailestingai kerta tokia Lietuvos banko prognozė: “Tikėtina, kad sąlyginai pasyvios nuotaikos kreditavimo rinkoje vyraus ir šiemet”.

Kaip bandelių kepėjai

Kalbantis su banko “DnB Nord” verslo bankininkystės departamento direktoriumi Dariumi Daruliu – nė užuominos apie pasyvias nuotaikas. “Bankai turi finansinių išteklių ir galimybių juos pritraukti, – tikina D.Darulis. – Atsiranda dėmesio vertų projektų, kuriuos galime kredituoti. Pernai nė su žiburiu ieškodamas nebūtum radęs tokių projektų, kaip įmonių įsigijimas. Nei investuotojai buvo pasirengę investuoti, nei bankai būtų galėję šnekėti apie kofinansavimą, o dabar tokių faktų jau esama”.

Negali nedaryti įspūdžio “Swedbanko” pateikti duomenys, kad šiemet per penkis mėnesius šio banko sudarytų verslo paskolų suma pasiekė 1,23 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai ??? mln. Lt daugiau. Tiesa, būsto ir vartojimo paskolos nesiekia ir 100 mln. Lt. Tačiau pernai jos buvo perkopusios tik pusšimtį milijonų.

“Swedbanko” valdybos pirmininkas Antanas Danys siūlo atkreipti dėmesį į mažėjančias indėlių palūkanas bankuose, kurios irgi rodo, kad bankai pinigų turi. Banko vadovas juokauja, kad bankų nereikia įtikinėti skolinti, kaip nereikia bandelių kepėjų įtikinėti kepti bandeles. Skolinti – bankų verslas, bet ekonomikos kilimo metais Lietuvos verslas tapo per daug priklausomas nuo lengvai prieinamų paskolų. “Neturime pakankamai stipriai išplėtotos kapitalo rinkos. Ir mūsų vertybinių popierių birža nėra didelė, ir fondų nėra daug, ir finansinių instrumentų. Todėl tiek daug pastangų dedama į tai, kad sustiprėtų kapitalo judėjimas į Lietuvą”, – sako patyręs bankininkas.

Pirmenybė eksportuotojams

Įtikinėjantiems, kad tereikia tik paskolinti, ir verslas atsistos ant kojų, A.Danys atsako, kad gydyti verslą naujomis paskolomis reikštų dar labiau gilinti problemą. “Skolinimimasis turi būti atsakingas. Šiuo metu mes orientuojamės į eksportuojančias bendroves, kuriančias pridėtinę vertę, investuojančias į plėtrą. Tokioms įmonėms reikia tikslinių paskolų, bet norime matyti ir pačių akcininkų dalyvavimą. O bendrovės, dirbančios su vartojimo prekėmis vidaus rinkoje, dar nejaučia, kad apyvarta didėtų. Skolinti pinigų vien tam, kad jos išmokėtų atlyginimus, būtų iš principo ydinga praktika”, – įsitikinęs pašnekovas. Jis siūlo pamiršti laikus, kai iš banko buvo prašoma paskolos, kad už ją nupirktas sklypas ar būstas vėliau būtų pelningai perparduotas.

“Iš tų laikų, kai ir bankai, ir jų klientai tikėjo, kad projektai bus lengvai įgyvendinti, šiuo metu bankai turi nemažai negrąžintų paskolų, – primena “Parex” banko valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. – Dabar pirmiausia siekiame išsiaiškinti, kaip klientas sugeba įvertinti ateities pinigų srautą prašomam paskolos laikotarpiui. Jau neužtenka formaliai pateikti verslo planą, kurį kokia nors konsultacinė firma parašė “copy – paste” būdu”.

“Parex” bankas, dirbantis su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, taip pat ūkininkais, laikosi pozicijos, kad nedidelės paskolos šiandien yra labai perspektyvios. Ypač kai garantijas prisiima INVEGA ir Žemės ūkio garantijų fondai. Jie ne tik vertina projektus, bet ir toliau juos stebi. A.Vaitkunskienė sako, kad šia praktika Lietuva pranoksta Latviją.

Iš pokalbių su bankininkais galima susidaryti įspūdį, kad tarp bankų vyksta didelė konkurencija dėl perspektyvių projektų, tačiau visi bankai be išimties pirmiausia žvalgosi į eksportuojančias įmones. “DnB Nord” bankas didžiuojasi, kad ne be jo paskolų visai neseniai veikti pradėjo naujos gamyklos “Eternit Baltic” ir “Grafobal Vilnius”. Abi jos gamina eksportinę produkciją.

Kartėlio nuosėdos

Bankininkų entuziazmas dėl eksportuojančių įmonių Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui suprantamas – eksportas tapo Lietuvos ekonomikos varikliu. Į kai kurias šalis pasitaiko net neprognozuotai džiuginančio eksporto. Tačiau S.Besagirskas sako, kad kreditavimo prieinamumas atsigauna ne taip sparčiai, kaip eksporto rinkos. Net ir šios įmonės tebejaučia paskolų stygių, nes žaliavos, iš kurių gaminama eksportinė produkcija, dažniausiai yra perkamos iš skolintų lėšų. Kartais įmonės tiesiog negali gauti užsakymų, nes pritrūksta lėšų žaliavai nusipirkti.

Rimantas Kupšas, vadovaujantis “Panevėžio Auridai” – vienintelei Baltijos regione kompresorių gamintojai, kurioje dirba beveik tūkstantis žmonių ir kurios beveik visa produkcija orientuota į eksportą, ir šiandien turi ne vieną priekaištą bankams.

“Kreipėmės į bankus dėl paskolų, bet jiems neįdomu, – nelinksma patirtimi dalijasi įmonės generalinis direktorius. – Šiuo metu turime užsakymų daugiau nei iki krizės, bet nuo praėjusių metų pradžios negalime rasti bendros kalbos net dėl lėšų komplektuojančioms medžiagoms pirkti”. Direktorius negali atsistebėti, kad bet kurio klausimo tvarkymas banke pareikalauja maždaug devynių mėnesių, o iš naujo forminant paskolos dokumentus, kurių tebuvo keli lapai, teko sumokėti 22 tūkst. Lt.

Vangumu kaltinami bankai savo ruožtu atsikerta kitokiais pavyzdžiais. Antai į bankrotą gimztanti didelė bendrovė ėmė garsiai linksniuoti bankus, nutylėdama, kad neatsiskaitė nė už vieną paskolą. Kita bankų pasipiktinimą kelianti gudrybė – įmonės feniksai, kurios mėgina gelbėti savo verslą greta steigdamos naujas bendroves, neturinčias blogų kredito istorijų.

Pavojus iš Seimo rūmų

Svarbu tai, kad paskolų prieinamumą netikėtai gali sumažinti kai kurių Seimo narių aktyvumas. Jie vienas po kito registruoja tokius siūlymus, kuriuos išgirdę bankininkai linkę iš naujo vertinti būsimas paskolų teikimo galimybes. Balandį Lietuvos banko paskelbtoje pirmojo ketvirčio bankų apklausoje apie paskolas dauguma teigė, kad jų paklausa didėja. Lietuvos banko ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus ekonomistė Kristina Grigaitė informavo, kad tuo metu bankai ketino švelninti paskolų sąlygas. Tačiau tuo metu, kai vyko apklausa, dar nebuvo žinomi parlamentarų ketinimai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo vertinimu, populistiniai Seimo narių pasiūlymai yra susiję su noru padėti tam tikroms verslo grupėms. “Nors jie neišspręstų problemos, bet yra registruojami ir aptarinėjami. Rizikos valdytojai bankuose negali į juos nereaguoti, nes jie turi vertinti, kiek ir kokios rizikos gali susikaupti ateityje”, – aiškina S.Kropas.

Bankininkus nustebino Seime užregistruotas pasiūlymas, kad iš žmogaus kredito istorijos, prisidengiant Asmens duomenų apsaugos įstatymu, būtų galima gauti informacijos tik apie vienus metus. Tai prieštarauja Europos praktikai, kur kuriamas registras, kad šalys galėtų dalytis informacija apie kreditų istorijas. Neigiamų pasekmių šalies ūkiui gali turėti ir siūlymas pakeisti Civilinio proceso kodeksą, įteisinant galimybę dvejus metus nevykdyti būsto paskolos grąžinimo įsipareigojimų. Užtektų vien šios pataisos, kad padėtis paskolų rinkoje vėl gerokai pablogėtų, o bankai būtų priversti dar atidžiau vertinti klientų riziką.

Jau liepą bankininkai kartu su verslininkais ketina aptarti tokių pasiūlymų pavojų. “Tai ne juokai. Ekonomikai reikia pinigų, reikia darbo vietų, reikia panaudoti ES paramą, ir be bankų paskolų negalėsime pajudėti iš vietos”, – įsitikinęs S.Kropas.

Šiuo metu bendrame paskolų portfelyje, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, nuvertėjusios paskolos sudaro net 15,7 proc. Palyginkime: 2008 m. liepą nuvertėjusios paskolos sudarė tik 1,66 proc.

Priminsime, kad nuvertėjusiomis vadinamos tos paskolos, kai kritusi įkeisto turto vertė tampa mažesnė už paskolos vertę ir prireikia atidėjinių.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtina, kad nuvertėjus komercinei paskolai bankai reikalauja papildomo užstato arba akcininkų laidavimo asmeniniu ar įmonės turtu. Pasak D.Arlausko, tokių atvejų bankų ir verslininkų konfliktuose bene daugiausiai.

“Praktiškai visose kredito sutartyse numatyta, kad nuvertėjus paskoloms bankai reikalauja papildomo užstato. Dabar tai masinis reiškinys”, – sakė D.Arlauskas.

Tuo tarpu bankų atstovai įrodinėja, kad nuvertėjus už paskolą įsigytam nekilnojamajam turtui jokių priemonių nesiima, jei klientas – įmonė ar gyventojas – sėkmingai moka paskolos įmokas.

“Tuo atveju, jei paskolą paėmęs klientas susiduria su sunkumais ją grąžinti, bankas su klientu individualiai ieško mokumo atkūrimo sprendimų – gali būti pasiūlyta atidėti pagrindinės būsto paskolos dalies grąžinimą ar net dalies palūkanų mokėjimą, pratęsti paskolos grąžinimo terminą ir t.t.”, – tvirtina SEB banko produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

“DnB Nord” atstovas spaudai Andrius Vilkancas priduria, kad lygiai tokių pat priemonių imamasi ir dėl verslo paskolų. Ir tik kraštutiniu atveju, jei nėra kitos išeities, turtas parduodamas per aukcioną.
Tokius bankų teiginius verslininkai vadina netiesa. Anot D.Arlausko, neapsikentę bankų savivalės verslininkai birželio 25 d. rengs konferenciją, kurioje supažindins su bankų savivaliavimo atvejais ir tarsis su Seimo atstovais, kaip elgtis.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, jog šiemet bankų palūkanos už paskolas studentams litais neviršys 5 proc, o eurais – 3,75 procento. Pasak ministro, kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima – jau pasiskolinusiems po kelių mėnesių skolinimosi sąlygos tampa geresnės.

“Palūkanų norma tik žemyn gali judėti. (…) Kas tris mėnesius palūkanų norma peržiūrima, taip kad ir tie, kurie pradėjo dalyvauti pasiskolindami ar pragyvenimui, ar studijų kainai mokėti, po kelių mėnesių jų sąlygos jau yra geresnės, nes palūkanų normos kritusios daugiau negu dvigubai kai kuriais atvejais”.

Valstybės remiamas paskolas studentams šiemet teiks bankai “DnB Nord”, “Swedbank”, “Snoras” ir banko “Nordea Bank Finland” Lietuvos skyrius.

Bankų šiemet pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc., o geriausias sąlygas pateikė “DnB Nord” ir “Nordea”.

Anot Finansų ministerijos, šiais metais valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams, pernai limitas buvo 100 mln. litų.

933 mln. Lt per kovą susitraukė bendrasis paskolų portfelis. Taigi jis nuseko iki 59,9 mlrd. Lt. Galima palyginti: sausį paskolų portfelis susitraukė 378 mln. Lt. Bankai, prieš keletą savaičių Lietuvos banko darytoje apklausoje žadėję pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus švelninti skolinimosi sąlygas, dabar gąsdina imsiąsi priešingų veiksmų.

Stasio Kropo, Bankų asociacijos prezidento, komentaras:

Galima prognozuoti, kad ir toliau kreditų prieinamumas nedidės. Taip bus dėl įvairių priežasčių. Viena jų – praėjusią savaitę Seimo pritarimo sulaukusios Civilinio proceso kodekso pataisos. Pagal jas dvejus metus antstoliai negalėtų parduoti bankų skolininkų vienintelio šeimos būsto. Bankininkai dabar tik nusijuoktų iš apklausoje pareikštų savo ketinimų švelninti skolinimosi sąlygas, nes nesitikėjo, kad bus daromi kreditavimo aplinką bloginantys žingsniai. Tad dabar, atvirkščiai, ketina didinti paskolų palūkanas.