Lochneso pabaisa – tai viena didžiausių “paslapčių”, neduodanti ramybės jūrų tyrinėtojams ir ekspertams jau keletą dešimtmečių. Apie mistinį gyvūną, tariamai gyvenantį Lochneso ežere, Škotijoje, sklando daugybė legendų, istorijų ir atvaizdų.
Lochneso pabaisa – tai viena didžiausių “paslapčių”, neduodanti ramybės jūrų tyrinėtojams ir ekspertams jau keletą dešimtmečių.

Viliamasi, kad praėjusią savaitę Marcuso Atkinsono užfiksuota nuotrauka, atskleis minėtąją paslaptį. Sonaro įrenginiu Marcusas nufotografavo apie 152 cm pločio būtybę, 75 pėdų Lochneso ežero gylyje.

M. Atkinsonas užfiksavo ilgą po vandeniu judantį objektą, kuris sekė jo laivą apie dvi minutes LochUrquhart įlankoje. Nors ekspertai tikina, kad tai galėjo būti žuvis, medžio nuolauža ar koks kitas objektas, 43 metų Atkinsonas turi savo versiją.

„Išlaipinau keleivius prie Urquhart Pilies ir persėdęs į savo valtį ketinau vykti pas kitus turistus. Kai plaukdamas įlanka pažvelgiau į sonarą, pamačiau neįprastą atvaizdą. Sonaras aptinka po vandeniu esančius gyvūnus ir palaipsniui atkuria jo atvaizdą. Tai man užtruko keletą minučių“ – pasakoja Marcusas.

„Užfiksuotas objektas darėsi vis didesnis ir didesnis, todėl nieko nelaukęs nufotografavau sonarinį atvaizdą, kaip įrodymą, mobiliuoju telefonu. Lochneso ežere neegzistuoja joks kitas tokio dydžio padaras. Būtybė priminė didelę ir ilgą gyvatę. Tai labai keista gyvūno forma. Kai parodžiau atvaizdą kitiems patyrusiems laivo kapitonams, nė vienas jų negalėjo pasakyti kas tai per objektas“, – pridūrė jis.

„Per pastaruosius 21 metus mačiau visokiausių įsivaizduojamos Lochneso pabaisos atvaizdų, bet šis buvo pats ryškiausias. Neabejoju, kad tai Lochnesas.“
Sonaras užfiksavo Lochneso pabaisą?

49 metų patyręs Lochneso pabaisos medžiotojas Stevas Felthamas sakė: „Lochneso ežere nėra tokių didelių gyvūnų, kaip užfiksuotasis nuotraukoje. Tai didžiausias padaras, kokį man kada nors teko matyti. Marcuso nuotraukos – geriausias ir naujausias įrodymas, kurį mes galime pateikti apie Lochneso pabaisą. Nuotraukos uždegė man norą medžioti pabaisą dar kokių 20 metų.“

Vis dėlto, kiti ekspertai tikina, kad tai galėjo būti koks nors jūros augalas ar augalų grupė. Mokslų daktaras Simonas Boxallas iš Nacionalinio Okeanografijos Centro Sauthemptone sako: „Paveikslas nufotografuotas lėtai judant valčiai. Akivaizdu, kad tai galėjo būti ne vieno, o kelių objektų jungtinis atvaizdas.“

balsas.lt

Kai kurios įstaigos kruopščiai slepia nuo visuomenės ne tik komercines paslaptis, bet jau ir elementarią informaciją.

Pagal Statistikos įstatymą visi respondentai privalo teikti tikslius duomenis įstatymų nustatyta tvarka, tačiau jei jie nurodę duomenų viešai neskelbti, statistikai tokios informacijos neviešina. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas negali teikti informacijos net apie kai kurių universitetų, kolegijų studentų skaičių. Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje pateikiamoje informacijoje kai kur vietoj skaičių – tik brūkšneliai.
Kreipusis informacijos tiesiai į tokias aukštąsias mokyklas, reakcija buvo skirtinga.VšĮ Europos humanitarinis universitetas informavo turintis 1,8 tūkst. studentų, bet kodėl jų skaičiaus viešai neleidžia skelbti, nekomentavo. Balstogės universiteto filialo – Ekonomikos ir informatikos fakulteto dekanato vadovas Franciszekas Verkovskis informavo, kad dabar šioje mokslo įstaigoje studijuoja apie 450 studentų, o nenorą oficialiai skelbti duomenis motyvavo tuo, kad toks esąs dekano sprendimas.
VšĮ Verslo ir vadybos akademijos darbuotojas (atsisakęs prisistatyti), į klausimą, kiek šiuo metu moko studentų, atšovė: „Kam jums to reikia? Pateikiame visus duomenis, kokius pateikti įpareigoja įstatymas, tačiau viešai skelbti nėra privaloma. Esame privati mokykla. Kodėl turėtume skelbti?“
Antra vertus, o kodėl reikėtų slėpti? Nebent tikrai yra ką.
Dauguma slapukių – viešosios įstaigos statusą turinčios mokslo įstaigos, daugiausia mokančios verslo ir vadybos. Įslaptinusios savo duomenis ir Vilniaus šv. Juozapo bei Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos.

Iš dešimties labiausiai šiemet lėtėsiančios ekonomikos šalių aštuonios yra Europoje, bet nė viena Europos valstybė nepatenka tarp dešimties labiausiai augsiančių – visus laurus skins Azijos ir Afrikos „tigrės“. Kodėl jos taip išsiveržė į priekį, toli už nugaros palikdamos išsivysčiusias Vakarų šalis?

„Po 8–10 metų ne azijiečiai ar afrikiečiai plūs į Vakarų šalis, o vakariečiai mėgins savo laimę Azijos ar Afrikos šalyse. Neabejoju, kad emigracijos kryptys visiškai pasikeis, nes Azija ir Afrika klestės, o Europa ar Šiaurės Amerika merdės“, – neabejoja žymus JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis.
Jo pranašystės gal ir perdėtos, bet vis labiau panašios į tiesą – užtenka pažvelgti į šių metų ekonomikos prognozes, kad įsitikintume, jog Vakarų šalys neabejotinai praranda pozicijas.
Štai Europoje šiemet laukiama jei ne recesijos, tai bent akivaizdaus ekonomikos augimo sulėtėjimo. Azijoje, priešingai, tikimasi derlingų metų. Tarptautinio valiutos fondo analitikų nuomone, visai realu, kad Azijos regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet didės 6,7 proc.
Sakysite, negalima lyginti ekonomikų regionais – Aziją į viršų tempia Kinija, Japonija ar Pietų Korėja, o Europą į dugną gramzdina Graikija ar Portugalija? Tačiau net ir nagrinėjant atskirų valstybių ekonomikos augimo perspektyvas akivaizdu, kad Vakarų šalims nebėra ko lygiuotis su Azijos ar Afrikos „tigrėmis“.
Štai didžiausias ekonomikos augimas visame pasaulyje šiemet prognozuojamas pernai Muammaro Gaddafi režimo nusikračiusiai Libijai. Jei išsipildys analitikų prognozės, Libijos ekonomika šiemet ūgtelės daugiau nei 20 proc. Žinoma, tai nesunku paaiškinti – Libijai pernai metų pabaigoje panaikintos ES ir Jungtinių Tautų sankcijos, atblokuotos įšaldytos centrinio banko ir naftos pramonės lėšos, Libijos lėktuvams leista naudotis Europos oro uostais. Tad tikėtina, kad naftos turtinga valstybė per trumpą laiką parodys stulbinamus eksporto rezultatus. Jei naujoji valdžia bus išmintinga, tai sumažės nedarbas ir padidės gyventojų pajamos, kurios anksčiau nusėsdavo diktatoriaus sąskaitose Šveicarijoje.

Išsivysčiusios šalys – į juodąjį sąrašą

Libijai įkandin – nauja ekonomikos žvaigžde vadinama Mongolija, kurios ekonomika labiausiai augs dėl mineralinių iškasenų paklausos Kinijoje ir Rusijoje.
Itin sparčiai kyla ir mažytis pramogų bei kazino rojus Makao – šio specialaus Kinijos administracinio regiono ekonomika pernai augo 22,9 proc., o šiemet turėtų pasistiebti dar 12 proc. Pavyzdžiui, šiemet čia bus atidaryta dar bent 2 tūkst. naujų lošimo namų, mat vyriausybė pradeda naują lengvatų kazino steigėjams programą.
Visiškai realu, kad šiemet pastebimai augs ir naftos turtingos Angolos ekonomika, taip pat JAV karius išlydėjusio Irako. Toliau – Artimųjų Rytų pažiba Kataras, nebrangiomis dujomis Kiniją ir Rusiją gundantis Uzbekistanas. Labiausai augsiančiųjų sąraše vietos liko ir Kinijai, kurios ekonomika, nors ir nebesiplės taip sparčiai kaip pernai ar užpernai, bet vis tiek tai bus viena iš dešimties pasaulio lyderių.
Kaip matyti, šiame sąraše nėra nė vienos išsivysčiusios šalies. Netgi priešingai – jos visos patenka į šių metų juodąjį sąrašą ir rungtyniauja, kurios ekonomika labiausiai smuks. Jei ne didžiausio smukimo laukiantis Sudanas ir trečias, pagal tokias prognozes, likęs Svazilandas, tai visos dešimt labiausiai lėtėsiančių pasaulio ekonomikų būtų euro zonos šalys.
Panašios tendencijos stebimos jau keletą metų iš eilės, ir atrodo, kad Vakarų valstybės vis labiau pralaimi didįjį ekonomikos žaidimą. Jos jautriau reaguoja į pasaulines ekonomikos krizes, sparčiai praranda pozicijas pagal eksporto apimtis (čia pasigirti galėtų nebent Vokietija ar JAV). Be to, Vakarų šalys ima atsilikti netgi savo svarbiausiu koziriu – mokslo ir technologijų pažanga. Pasak analitikų, būtent čia ir slypi atsakymas, kodėl Kinijos ar Indijos ekonomika sparčiai kopia į viršų, o Italijos ar Nyderlandų labiau primena miegančiąją gražuolę.

Eina Vakarų pėdomis

Tokios sparčios plėtros priežastis geriausiai atskleidžia Kinijos pavyzdys. Šios šalies tarptautinės prekybos dalis jau sudaro 10 proc., o iš viso Kinija kasmet eksportuoja prekių, vertų trilijono JAV dolerių. Tos prekės – ne vien plastikinės lėlės ar kalėdinės lemputės, kuriomis šiemet buvo užversta visa ES.
Iš esmės „Made in China“ (pagaminta Kinijoje) pradeda simbolizuoti ne menkaverčius prastos kokybės niekučius, o jau ir aukštąsias technologijas bei mokslo laimėjimus. Pasak Honkonge įsikūrusios finansinių paslaugų įmonės „Phillip Securities“ analitiko Philipo Moko, perėjimas prie aukštos kokybės pažangios produkcijos yra klasikinis bruožas, signalizuojantis ekonominio proveržio pradžią.
„Iš pradžių didžiausią šuolį galima pasiekti gaminant daug ir pigių prekių – taip užverčiant rinką produkcija. Vėliau tokia strategija nebeveikia ir prireikia investuoti į pažangą. Štai tuomet ir prasideda tikrasis ekonomikos augimas“, – pabrėžia analitikas. Visai kaip toje dainoje – „nepabuvęs šokėjėliu, nebus geras artojėlis“, ir Kinija tai puikiai išnaudojo.
Laikantis Deng Xiaoping’o praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje sukurtos koncepcijos, Kinija tikrai buvo tapusi „pasaulio fabriku“ ir užvertė rinką pigiomis prekėmis. Prie tuomečio proveržio daug prisidėjo ir šiltnamio sąlygos užsienio investuotojams.
Visa tai leido Kinijai sukaupti didžiules valiutos atsargas. Dabar pagal užsienio valiutos atsargas, siekiančias 250 mlrd. JAV dolerių, Pekinas nusileidžia tik Japonijai. Tad šalis tapo viena svarbiausių kreditorių – ji skolina JAV, Lotynų Amerikos šalims, o dabar ir Europos valstybėms. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė įsigijo Ispanijos, Portugalijos, Vengrijos, Graikijos vertybinių popierių. Iš pastarosios šalies vyriausybės 35 metams išsinuomojo Pirėjo uostą, kurį užsimojo padaryti didžiausią pagal krovą Europoje ir aplenkti Roterdamą. Su Vengrija sutarta šioje šalyje steigti Rytų bei Vidurio Europai skirtų kiniškų prekių paskirstymo centrą.
Didelis sukauptas kapitalas svarbus ir tuo, kad dabar Kinija gali sau leisti dideles dotacijas mokslininkų rengimui ir technologijų plėtrai. Jau dabar kinai turi daugiau inžinierių ir mokslininkų nei JAV, o pagal mokslui ir naujovėms skiriamus pinigus užima antrą vietą pasaulyje. Kinijos universitetai kasmet išleidžia daugiau nei 1,5 mln. inžinierių ir mokslininkų.
Pekinas užsimojo iki 2015 m. pasiekti, kad BVP dalis, tenkanti naujovėms ir išradimams, pasiektų 2,2 proc. Septynių vadinamųjų jaunų pramonių – energijos konservavimo, naujos kartos informacinių technologijų, biotechnologijų, sudėtingų technologinių įrenginių gamybos, atsinaujinančių išteklių energetikos, alternatyvių medžiagų ir alternatyviais degalais varomų automobilių gamybos – dalis Kinijos BVP dabar siekia 3 proc., iki 2015-ųjų ji turi būti padidinta iki 15 proc.
Panašiu keliu žengia ir Pietų Korėja. Štai 2010-aisiais ji pirmą kartą istorijoje atsidūrė tarp dešimties stambiausių eksportuotojų pasaulyje ir jau lenkia tokias šalis, kaip Rusija ar Didžioji Britanija.
Tai pavyko tuomet, kai šalis nustojo gaminti pigią bižuteriją ir susikoncentravo į pažangius mobiliuosius telefonus bei kitas technologines naujoves. Ne veltui šiemet Pietų Korėjoje vyksianti paroda „EXPO 2012“ žada pribloškiančių ir mąstymą keičiančių technologinių sprendimų, kurių dalį yra sumaniusios būtent Pietų Korėjos bendrovės, tokios kaip „Samsung Electronics“.
Taigi Kinijoje, Pietų Korėjoje ir kitose Azijos šalyse stebime tą patį, ką prieš dešimtmetį išgveno Europos šalys. Juk kai Vokietijos mieste Hanoveryje buvo pristatytos žaliosios technologijos, visas pasaulis neabejojo, kad artimiausiais metais ši šalis taps ekonomikos augimo lydere. Dabar naujovės – Azijos šalių rankose. Dar po dešimtmečio eilė, matyt, ateis Afrikai.

Po pakilimo – staigus kritimas

Yra ekonomistų, pritariančių, kad dabartinis Azijos šalių ekonomikos šuolis – dėsningas. Kartu jie mano, kad dėsningas ir Vakarų šalių ekonomikos lėtėjimas, tačiau nei vienas, nei kitas procesas netruks amžinai.
„The Financial Times“ analitikai aiškina, kad dabar pasaulio ekonomika auga (vidutiniškai 3,8 proc. per metus), nepaisant to, kad kai kuriose šalyse tas augimas labai mažas, o kartais pasitaiko ir kritimų. Natūralu, kad sparčiausiai visuomet kyla besivystančios ekonomikos, nes pagrindas, nuo kurio jos atsispiria, – žemas, be to, jų potencialas didžiausias, o išsivysčiusios ekonomikos tik palaiko tam tikrą jau pasiektą lygį.
Tačiau ekonomikoje visuomet egzistuoja balansas, tad galiausiai spartuolės išsikvepia, ir jas vėl aplenkia išsivysčiusios šalys.
„Galima skaičiuoti, kad maždaug po dešimties metų Azijos „tigrių“ galbūt laukia labai nemalonus laikotarpis – jas ištiks skaudi krizė, kurią gali sukelti nekilnojamojo turto burbulo sprogimas ar dėl ekonominio šuolio nevaldoma tapusi infliacija“, – ateities perspektyvas apibendrina analitikai.
Vis dėlto kol kas akivaizdu viena: jau gerą dešimtmetį Vakarų šalių ekonomika stabiliai lėtėja, o Azijos (dabar jau ir dalies Afrikos) šalių – stabiliai auga.

1. 2012 m. BVP prognozė
Labiausiai didėsiantis BVP
Libija
Mongolija
Makao
Angola
Irakas
Nigeris
Kataras
Uzbekistanas
Butanas
Kinija

Labiausiai mažėsiantis BVP
Sudanas
Graikija
Portugalija
Svazilandas
Italija
Liuksemburgas
Nyderlandai
Ispanija
Vokietija
Airija

Šaltinis: “The Economist”