Užsienyje paplitusi, Lietuvoje dar neprigijusi praktika – sveikatos paslaugas įsigyti išsimokėtinai.

Austė Merkytė

Gyventojai neturėtų kentėti dėl sveikatos sutrikimų, jei tuo metu neturi pinigų, o jiems reikiamų sveikatos paslaugų negali gauti nemokamai. Už paslaugas, dėl kurių patirtų išlaidų nedengia valstybė, galima atsiskaityti išsimokėtinai per tam tikrą laikotarpį.

Lietuvoje, kur palyginti daug sveikatos paslaugų vis dar apmoka valstybė, su finansiniais sunkumais atsiskaityti už gydymą susiduria palyginti nedaug gyventojų. Nepaisant to, finansų institucijoms tokia praktikai jau seniai žinoma, o ir gydymo įstaigoms tai visiškai priimtina atsiskaitymo forma.

Užsienyje, ypač JAV, kur valstybės lėšomis finansuojamos iš esmės tik pačios būtiniausios sveikatos priežiūros paslaugos, ir tik tuomet, jei mokate sveikatos draudimo mokesčius, asmeninių lėšų už sveikatos tyrimus ar gydymą tenka pridėti gana dažnai. Amerikiečiai renkasi – arba mokėti didesnius sveikatos draudimo mokesčius, arba tikėtis, kad senatvėje nesusirgsite ypač rimta liga. Jei likimas jums negailestingas ir susergate sudėtingomis širdies, kraujagyslių ligomis arba vėžiu, be paskolos neišsiversite.

Paskola už gydymą šiais laikais jau neturėtų bauginti, jei susidūrėme su išties didelėmis sveikatos problemomis. Juk nieko nėra brangesnio už sveikatą. Tokios paslaugos gana dažnos gydant odontologines ligas ar pageidaujant sveikatinimo paslaugų.

Paskola – be varginančių biurokratinių procedūrų

Pasak Vilniaus implantologijos centro (VIC) direktorės Renatos Gilienės, gyventojams paslaugos išsimokėtinai dažnai asocijuojasi su baime laiku neatsiskaityti, tačiau atsakingai išsiaiškinus visas sąlygas baimė tikrai sumažėja. Finansų institucijos medicinines paslaugas išsimokėtinai stengiasi teikti ypač palankiomis sąlygomis. Būtina aplinkybė, kad pacientas dirbtų arba turėtų kitų nuolatinių pajamų. Galima pasiskolinti nuo 150 iki 50 tūkst. Lt, o išsimokėjimo terminą pasirinkti iki penkerių metų. Tai leidžia būtinomis medicinos paslaugomis pasinaudoti tada, kai jų labiausiai reikia.

Medicinos paslaugų išsimokėjimo sutartį sudaryti gana paprasta. Pavyzdžiui, norint pasinaudoti finansų įstaigos „General Financing“ teikiama „Medlizingo“ paslauga, pirkimo išsimokėtinai sutartį tą pačią minutę galima sudaryti tose medicinos įstaigose, kurios yra „General Financing“ partnerės. Kompiuterizuota sistema leidžia kliento mokumą automatiškai įvertinti per kelias minutes ir čia pat sudaryti sandorį.

Šios finansų institucijos patirtis liudija, kad dažniausiai finansuojamos odontologijos paslaugos. Jos sudaro 50–60 proc. visų sveikatinimo paslaugų, finansuojamų naudojantis „Medlizingu“. Po to į eilę rikiuojasi plastinės chirurgijos ir regos koregavimo paslaugos.

Atidėlioti gydymą – skausminga ir nuostolinga

Kai trūksta pinigų, žmonės atideda gydymo procedūras vėlesniam laikui, tačiau jų sveikatos būklė dėl to tik blogėja, ir tai vėliau padidina gydymo išlaidas.

„Siekiant išspręsti bent jau būtiniausius gydymosi poreikius nuoširdžiai rekomenduojame pasinaudoti „Medlizingu“ ir už gydymo paslaugas atsiskaityti dalimis“, – sako R. Gilienė.

Vilniaus Implantologijos centro klinikoje pacientai galimybe atsiskaityti išsimokėtinai naudojasi gana dažnai. Taip dažniausiai atsiskaitoma už implantacijos operacijas, protezavimą, ortodontinį gydymą (gydymą breketais). Paslaugų kainos priklauso nuo darbų apimties. Vieno danties implantacija vidutiniška kainuoja apie 2500 Lt. Ir tai nėra išimtis, panašios kainos – visose tokio pobūdžio gydymo įstaigose.

„Dažniausiai pacientai reikalauja aukščiausios kokybės bei moksliniais tyrimais patvirtintų implantų, todėl kaina yra šiek tiek didesnė, tačiau jų kokybė garantuoja sėkmingą gydymo procesą bei rezultatą. Kaip alternatyvą visada galime pasiūlyti kokybe neatsiliekančius kitų gamintojų implantų už mažesnę kainą“, – pabrėžia R.Gilienė.

Išsimokėtinai galima įsigyti ir daugiau gyventojams priimtinų paslaugų ar prekių. Finansų institucijos teikia paskolas išsimokėtinai medicininiams tyrimams, gydytojų konsultacijoms ir gydymui, kaip jau minėta, odontologo, plastinės ir estetinės chirurgijos paslaugoms. Taip pat galima pasinaudoti paskola sveikatinimo paslaugoms: gydymui sanatorijoje, įvairioms sveikatinimo procedūroms. Išsimokėtinai galima įsigyti medicinos ortopedinių priemonių, optikos prekių.

PR

Daugiau nei dvidešimt metų sėkmingai informacinių technologijų sektoriuje dirbanti kompanija „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, sujungusi įmonių grupės „Penki kontinentai“ bendrovių patirtį, pradeda teikti profesionalias IT paslaugas „Prof IT“. Pagrindinį „Prof IT“ užsakomųjų IT paslaugų (angl. outsourcing) kompleksą sudaro kompiuterinių darbo vietų priežiūra, sistemų administravimas, „debesų“ technologijos sprendimai ir kitos klientų pageidaujamos bei jų poreikius atitinkančios IT paslaugos.

Pasak „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ (PKKC) Komercijos departamento vadovo Roberto Ragausko, rinkai siūlomos „Prof IT“ paslaugos yra patrauklios sparčiai augančioms įmonėms, turinčioms nutolusių padalinių tinklą. „Įmonėms galime pasiūlyti visą IT paslaugų kompleksą – nuo kompiuterių priežiūros, serverių administravimo iki virtualių resursų nuomos. Be to, turime įvairiuose Lietuvos miestuose ir net kitose šalyse dirbančių sertifikuotų IT specialistų tinklą. Taigi, bendrovės gali taupyti lėšas, skirtas IT administratoriaus kelionėms į kitus miestus, o net labiausiai nutolusio padalinio darbuotojai jaučiasi taip, tarsi dirbtų viename biure“, – sako R. Ragauskas.

Įmonei, besinaudojančiai „Prof IT“ paslaugomis, nereikia išlaikyti brangiai kainuojančios IT specialistų komandos, pirkti licencijų, brangios kompiuterinės įrangos. Atsižvelgusi į kliento poreikius, užsakomųjų paslaugų įmonė paruošia metinį IT infrastruktūros administravimo planą, pagal kurį užtikrinamas sklandus kompiuterinės įrangos, tinklo, spausdintuvų, skenerių ir kitų periferinių įrenginių darbas

R. Ragausko teigimu, nepertraukiamas IT sistemų veikimas svarbus ne tik darbo dienomis ir valandomis, bet ir po darbo bei savaitgaliais. Sklandų klientų IT sistemų veikimą „Prof IT“ garantuoja 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę – kompetentingų „Prof IT“ specialistų komanda užtikrina įrangos stebėseną, priežiūrą ir operatyvų gedimų šalinimą. Be to, specialistai gali suteikti profesionalią konsultaciją ir patarti, kaip ateityje išvengti incidentų bei optimizuoti savo IT infrastruktūrą.

Aukštą „Prof IT“ paslaugų kokybę užtikrina bendrovėje taikomas tarptautinio informacinių technologijų paslaugų valdymo standartas ISO 20000. Kliento duomenų apsaugą garantuoja ISO 27001 sertifikatas, įrodantis, kad organizacija pajėgi įvertinti galimą riziką ir įdiegti tinkamas kontrolės priemones informacijos konfidencialumui, vientisumui bei prieinamumui apsaugoti.

Šių metų pradžioje kompanija „Cisco Systems“ atnaujino PKKC sertifikuoto partnerio Baltijos šalyse „Premier Partner“ statusą. Pernai kompanija tapo „Microsoft SPLA“ („debesų“ technologijos produktų licencijavimo) partnere ir pratęsė auksinę partnerystę (angl. Microsoft Gold Certified Partner) su „Microsoft“. Bendradarbiavimas su pasaulinėmis IT lyderėmis „Cisco“, „Microsoft“, „Dell“, „Hewlett-Packard“, „Unisys“, „Citrix“, nuolatinės investicijos į darbuotojų kompetenciją ir ilgametė patirtis – tai „Prof IT“ profesionalumo ir patikimumo rodiklis.

Plačiau – www.itverslui.lt.

Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas mobiliuoju telefonu vis labiau populiarėja, daugėja ir platformų, siūlančių tokią galimybę. Ar atsiskaitymai telefonu išstums iš rinkos klasikinius atsiskaitymo būdus – grynaisiais pinigais ir banko kortele?

Atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasaulyje kiekvienais metais didėja milžiniškais tempais. IT rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, pernai naudojantis mobiliaisiais telefonais buvo nupirkta prekių ir paslaugų, vertų 171,5 mlrd. JAV dolerių, arba 62 proc. daugiau nei 2011 metais. O kitos IT rinkos tyrimų bendrovės IDC atlikta apklausa parodė, kad jau trečdalis visų vartotojų JAV 2012 metais bent kartą atsiskaitė mobiliuoju telefonu.
Tiesa, žaibiškas mobiliųjų atsiskaitymų rinkos Kinijoje augimas turėtų pakoreguoti pasaulinės šio sektoriaus rinkos plėtros prognozes. Buvo prognozuojama, kad iki 2015 metų atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasieks trilijono dolerių ribą. Kinijos centrinis bankas praneša, kad antrąjį šių metų ketvirtį vien Kinijoje naudojantis mobiliaisiais įrenginiais buvo atsiskaityta už 338 mlrd. dolerių vertės prekes ir paslaugas. Tai 364 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mobiliųjų pinigų pervedimų skaičius, palyginti su pernai, išaugo 275 proc.
Užsienio ekspertų teigimu, bekontakčiai atsiskaitymai per artimiausius metus turėtų pralenkti kitus atsiskaitymo būdus, o remiantis „World Payments Report“ ataskaita galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį mobilieji atsiskaitymai turėtų sudaryti daugiau nei pusę visų atsiskaitymų.

Privalo spręsti problemą
Rinkos tyrimų bendrovės „Harris Interactive“ atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad atsiskaitymai mobiliuoju telefonu populiarumu aplenks atsiskaitymus banko kortele.
Atsiskaitymai telefonu populiarėja ir Lietuvoje. Tiesa, kol kas kyla įvairių trukdžių, kurie IT specialistus Lietuvoje verčia abejoja, kad artimiausiu metu telefonai mūsų šalyje nurungs tradicinius atsiskaitymo būdus.
„Nepasakyčiau, kad atsiskaityti mobiliuoju telefonu šiandien Lietuvoje yra geriau ir patogiau, nei banko kortele ar grynaisiais pinigais. Viena vertus, atsiskaitant banko kortele reikia atlikti mažiau veiksmų, nei atsiskaitant mobiliuoju telefonu. Antra vertus, šiandien vis tiek negali palikti piniginės namie, nes be jos tiesiog pražūsi – juk vis tiek reikia turėti su savimi arba elektroninio bilieto kortelę, arba vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir begalę kitų dalykų“, – svarsto elektroninės komercijos specialistas Džiugas Paršonis.
Jam antrina ir „Mokipay“ atsiskaitymų sistemą valdančios bendrovės „Mokipay Europe“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zbarskis. Jo teigimu, su tradiciniais atsiskaitymo būdais mobilieji atsiskaitymai gali konkuruoti tik tada, kai jie sprendžia kokias nors vartotojo problemas.
„Pristatydami „Mokipay“ sistemą prieš 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą naiviai įsivaizdavome, kad visi pamirš grynuosius bei banko korteles ir ims naudotis tik mobiliaisiais mokėjimais. Bet jie mažai kam rūpėjo, nes nesprendė jokių problemų. Jei kalbėsime apie tą patį krepšinį, šiuo metu į Kauno „Žalgirio“ rungtynes abonementus perkantys sporto aistruoliai bufetuose mobiliaisiais atsiskaitymais už paslaugas gali atsiskaityti greičiau ir dar gauti nuolaidą. Mykolo Romerio universitete įdiegta sistema leidžia su nuolaida pietauti tik bendruomenės nariams ir užkerta kelią universiteto lėšomis naudotis pašalinius asmenis. Tai pridėtinė sistemos vertė“, – teigia M.Zbarskis.
Šiuo metu bendrovė diegia naujas paslaugas, kuriomis naudosis maždaug pusė milijono vartotojų – mokyklų bendruomenių nariai (tėvai, mokiniai ir mokytojai).
Kai kuriose sostinės kavinėse ir restoranuose vartotojams siūloma išbandyti bendrovės „Worapay“ kuriamą sistemą, kuri turėtų remtis tokia pat filosofija. Infrastruktūra, su kuria bankai, telekomunikacijų bendrovės, mokėjimo įstaigos gali integruoti savo programėles į mobiliuosius telefonus, pagreitina atsiskaitymus degalinėse ir viešojo maitinimo įstaigose, kuriose padavėjus klientai aptarnauja prie staliukų. Už paslaugas lankytojai gali atsiskaityti telefonu nuskaitę ant staliuko esantį QR kodą – tada sąskaita iš kasos aparato atsiunčiama į vartotojo telefoną, tad nereikia laukti, kol prieis padavėja. Taip esą lankytojai sutaupys laiko, o aptarnaujančiam personalui nereikės lakstyti su čekiais.
„Be to, padavėjai pagal kliento identifikacijos numerį matys, koks klientas šiuo metu sėdi prie staliuko ir kiek kartų jis anksčiau buvo restorane, ką užsisakė. Pagal tai įstaigos darbuotojas galės geriau aptarnauti vartotoją, pateikti jam aktualių pasiūlymų. Mūsų skaičiavimais, vidutinės sąskaitos dydis turėtų išaugti 2–7 proc.“, – mano „Worapay“ įkūrėjas ir vadovas Aurimas Bakas.
Mobilieji atsiskaitymai galėtų iš dalies legalizuoti ir smulkųjį verslą, mat dalis platformų leidžia daryti „žmogaus žmogui“ (angl. ~person to person~) pavedimus. Tai reiškia, kad vienas mobiliojo telefono savininkas galėtų pervesti pinigus kitam asmeniui. Elektroninės komercijos specialistas Dž.Paršonis teigia, kad taip būtų galima atsiskaityti už individualios veiklos pagrindu teikiamas paslaugas – dviračių nuomą ir pan.

Integracija su bankais – būtina
Bene pagrindinė atsiskaitymų mobiliaisiais įrenginiais problema – piniginių srautų valdymas. Savo atsiradimo pradžioje „Mokipay“ nebuvo susieta su vartotojų bankų sąskaitomis, reikiamą pinigų sumą vartotojai turėdavo pasidėti į atskirtą mobiliesiems atsiskaitymams skirtą sąskaitą. Specialistų manymu, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mobiliųjų atsiskaitymų pionieriams startas Lietuvoje nepavyko.
Nors dalis kasdienių paslaugų teikėjų, tokių kaip kavinių tinklas „Coffee Inn“, į lojalumo programas stengiasi įdiegti ir atsiskaitymo galimybę iš anksto papildžius paskyrą pinigais iš banko sąskaitos, vis dažniau pastebimos mobiliųjų atsiskaitymų paslaugas teikiančių įmonių pastangos į atsiskaitymų infrastruktūras integruoti bankų programinę įrangą. Patys kūrėjai tikina, kad sistemos, kuriose nėra tiesioginės sąsajos su banko sąskaita, pasmerktos nesėkmei, esą tokios sistemos yra negyvybingos, užkerta galimybę vartotojui jaustis laisvai.
„Rinkodaros požiūriu kava yra labai neįpareigojantis pirkinys – ateini ir išgeri, tokio pirkinio ilgai neplanuoji. Būtent todėl mobiliųjų atsiskaitymų sąskaitoje pinigų turi būti nuolat. Bet vartotojas negali kiekvieną rytą tikrinti, ar jis turi pinigų kavai, ar ne, jei ne – jam reikia tą sąskaitą papildyti. O tai labai siaura paslauga – dar yra krūva kitų kasdieninių paslaugų, apie kurias reikia pagalvoti. Na, o kuo sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, tuo mažiau tokie atsiskaitymai patrauklūs vartotojui. Dėl to mobiliųjų atsiskaitymų sistemų integracija su bankų sąskaitomis yra neišvengiama“, – neabejoja Dž.Paršonis.

Lietuvoje į internetą jau perkelta pusantro šimto viešųjų paslaugų, tačiau dauguma jų gyventojai nesinaudoja. Dažnai šie šimtus milijonų litų kainavę sprendimai painūs, neužbaigti arba visuomenei nežinomi.

Kasmet valstybės institucijos išdidžiai paskelbia apie keletą į internetą perkeltų naujų paslaugų ir uoliai susideda pliusus, rodančius spartų šalies skaitmenizavimą. Tad pagal šį kriterijų šiandien atrodome visai neblogai: Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, 2012 m. internetu buvo pasiekiama 87 proc. viešųjų elektroninių paslaugų (e. paslaugų) verslui ir gyventojams. Iš viso Lietuvoje šiandien jau sukurtos 178 e. paslaugos.
Vis dėlto labiau pasigilinus aiškiai matyti, kad ne viskas taip puiku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai viešųjų e. paslaugų rodikliai – tik gražus fasadas, po kuriuo vis dar slypi rankinis darbas ir laiko gaišimas prie valdininko kabineto durų. Pavyzdžiui, 60 proc. Lietuvos įstaigų leidžia parsisiųsti internetu įvairias formas, bet tik 18 proc. sudaro galimybę atlikti administracines procedūras elektroniniu būdu, tai yra be papildomų popierinių procedūrų.

Privatus verslas prie e. paslaugų vartotojus pripratina labiau
„Lietuvoje e. paslaugų iš tiesų daugėja ir, palyginti su kitomis šalimis, atrodome visai neblogai. Bet jei vertintume tas e. paslaugas pagal tai, kokia dalis verslo ir visuomenės jomis naudojasi, vaizdas būtų jau ne toks gražus. Tai, kokia visuomenės dalis naudojasi e. paslaugomis, yra geriausias rodiklis. Jei paslaugų daug ir jos geros, didžioji dalis gyventojų turi jomis naudotis“, – kaip pamatuoti šių paslaugų naudą, siūlo IT paslaugų ekspertas Pranas Slušnys.
Akivaizdus skirtumas išryškėja palyginus privataus ir viešojo sektoriaus teikiamas e. paslaugas bei jų populiarumą. Jeigu verslas kartą jau apsisprendžia išleisti pinigus ir investuoti į e. paslaugas, jis pasirūpina, kad tai jam padėtų sutaupyti, o gyventojai šiomis paslaugomis aktyviai naudotųsi. Ryškiausias pavyzdys – elektroninė bankininkystė, prie kurios bankai intensyviai pratina savo klientus, keldami įkainius už tiesiogines operacijas. Nuoseklaus darbo rezultatai aiškiai matyti: rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jau 2011 m. internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojosi pusė suaugusių šalies gyventojų. O pernai Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad dar įspūdingesnis šis skaičius yra tarp Lietuvos interneto vartotojų – 65 proc., kai ES vidurkis siekia 48 proc.
Gyventojams skirtoms viešosioms e. paslaugoms iki tokių rezultatų dar toli. Net bendras rodiklis, rodantis gyventojų pasinaudojimą nors viena e. paslauga, didelio įspūdžio nedaro. Kaip informavo IVPK laikinai direktoriaus pareigas einantis Rytis Kalinauskas, internetu e. valdžios paslaugomis 2012 m. naudojosi 37 proc. gyventojų – 7 proc. daugiau nei prieš metus.
„Mes užimame 20 vietą tarp ES valstybių ir dar atsiliekame nuo ES vidurkio, siekiančio 44 proc., bet teigiama tendencija, kad turime spartesnį nei kitose šalyse augimą ir manome, jog prisivysime vidurkį artimiausiu metu“, – viliasi R.Kalinauskas.
Tiesa, verta pabrėžti, kad verslo segmente padėtis kur kas geresnė: beveik visas verslas jam skirtomis e. paslaugomis naudojasi aktyviai ir net 99 proc. teikia internetu užpildytas e. formas.
Na, o gyventojai daugumą viešųjų e. paslaugų vis dar apeina ratu  – net pačiomis populiariausiomis pasinaudoja mažiau nei ketvirtadalis piliečių. Kaip populiariausias tarp gyventojų viešąsias e. paslaugas R.Kalinauskas išskiria tris: pajamų mokesčio deklaraciją, kuria naudojasi 23 proc., darbo paieškos e. paslaugas, kuriomis naudojasi 21,3 proc., ir su sveikatos apsauga susijusias e. paslaugas, kaip registravimąsi pas gydytojus internetu, kuriomis naudojasi apie 20 proc. gyventojų. Prie mažiausiai naudojamų IVPK laikinasis vadovas mini naujesnes paslaugas. Pavyzdžiui, gyvenamąją vietą internetu deklaruoja tik 1 proc., dėl statybos leidimų internetu kreipiasi 0,3 proc. gyventojų, o galimybe kreiptis internetu dėl gimimo ar santuokos liudijimo išdavimo arba policijai pranešti apie įvykius beveik niekas nepasinaudoja.
Prie nevykusių valstybinių IT projektų, kurie nesulaukė gyventojų dėmesio, ekspertai priskiria ir Lietuvos piliečio ID kortelę, suteikiančią galimybę pasirašyti elektroniniu parašu. Šiuo e. parašu naudojasi tik menka visuomenės dalis. „Estijoje nuo 2004 m. pradėta naudoti ID su elektroniniu parašu, ir tai tapo pagrindiniu identifikavimo būdu elektroninėje erdvėje, o Lietuvoje ilgą laiką e. parašas strigo, todėl didelį populiarumą įgijo naudojimasis e. bankininkyste“, – kodėl neišplito e. parašas, aiškina R.Kalinauskas.
Tai, kad gyventojai nesinaudoja sukurtomis e. paslaugomis, reiškia tiesioginius nuostolius valstybei, nes, negana to, kad milijonai iššvaistyti joms sukurti, bet ir toliau leidžiami joms palaikyti. IVPK duomenimis, nuo 2004 metų e. paslaugoms kurti išleista 469 mln. Lt ES lėšų, o vien 2012 m. valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms palaikyti skirta 107 mln. Lt.

Viešosios e. paslaugos – sudėtingos ir neužbaigtos
Kodėl viešosios e. paslaugos, priešingai nei privačios, nesulaukia gyventojų dėmesio? „Nemanome, jog naudojimasis tomis e. paslaugomis, tokiomis kaip e. policija, statybos leidimai, mažas todėl, kad jos nepatrauklios ar nekokybiškos. Manome, jog reikia laiko, kad apie e. paslaugas, kaip ir bet kokias kitas paslaugas, pilietis sužinotų. Pabrėžiame, kad e. paslaugų viešinimo dalis labai svarbi, nes reikia ne tik sukurti patrauklią ir patogią piliečiui paslaugą, bet ir pasistengti, jog pilietis apie ją sužinotų. Be to, ne visos e. paslaugos yra kasdieninio pobūdžio, kad pilietis pats aktyviai jomis domėtųsi“, – aiškina R.Kalinauskas.
Nors viena priežasčių, kodėl gyventojai aktyviai nesinaudoja dauguma viešųjų paslaugų, iš tiesų yra ir jų menkas žinomumas, ekspertai įžvelgia kur kas daugiau priežasčių, kodėl milijonus litų kainavusios e. paslaugos lieka už borto.
„Pirma, įmonės ir įstaigos, kurios užsiima tų paslaugų kūrimu, neturi reikiamos kompetencijos tas paslaugas padaryti prieinamas vartotojui ir paprastas. Didžioji jų dalis visiškai nepritaikytos klientui ir skirtos tam, kad įstaiga pasidėtų paukščiuką, jog teikia paslaugas internetinėje erdvėje. Labai mažai kreipiama dėmesio, kad būtų patogu ir kiek įmanoma paprasta. Dažnai būna pridėta perteklinių žingsnių“, – kritikuoja P.Slušnys.
Pasak jo, vienas iš tragiškų pavyzdžių, kai produktas sukurtas, sistema veikia, bet naudos gyventojams nėra, nes ji labai nepatogi, – Nacionalinė turizmo informacijos ir rezervacijos sistema, apie kurią apskritai mažai kas žino. P.Slušnio nuomone, ši sistema, kurios idėja – suteikti galimybę lietuviškiems viešbučiams, kaimo turizmo sodyboms pritraukti klientų, pagal patogumą naudotis stipriai atsilieka nuo komercinių rezervavimo sistemų.
„Jei privatus sektorius daro prieigą prie e. sprendimo, stengiasi padaryti jį kuo paprastesnį, o valstybinis sektorius sistemą sukonstruoja perdėtai sudėtingai. Dėl to didžioji dalis e. paslaugų nelanksčios ir vartotojams sudėtingos: jei vartotojui prireikia daugiau nei trijų paspaudimų, kad gautų reikiamos informacijos, jis pavargs. Stengdamasis to išvengti privatus sektorius kartais vykdo mažesnės apimties projektus, bet gauna daug greitesnę naudą, o valstybė permoka du kartus: pirmiausia kurdama sudėtingą sistemą, o antrą kartą – bandydama padaryti ją lankstesnę“, – antrina UAB “Alna Group” korporatyvinių reikalų direktorius, buvęs IVPK direktorius Valdas Kišonas.
Valstybės kontrolės Informacinių sistemų ir infrastruktūros audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius priduria, jog bendra valstybinių IT projektų problema – kad nežiūrima, ar yra kuriamų paslaugų poreikis. „Kad kokį IT projektą paimtume, kils rizika, jog nepažiūrėję, ar jo reikia veiklai, padarysime gražų technologinį sprendimą, išleisime pinigus, bet klausimas, kas juo naudosis. Garvežys važiuos gerai, greitai, bet ne ten, kur reikia. Sakome, jog pirma turi būti paslaugų poreikis – atsirasti tokia aplinka, kad žmogui būtų optimalu taikyti e. paslaugą“, – aiškina D.Jakimavičius.
Dar viena priežastis, kodėl e. paslaugomis menkai naudojamasi, – jų neužbaigtumas. Pasak V.Kišono, nepaisant to, kad institucijos pastaraisiais metais vis geriau suvokia, jog svarbu perkelti teikiamas paslaugas į elektroninę erdvę, vis dar neretai į šį procesą žiūrima žinybiškai – iš pačių institucijų, o ne iš būsimų e. paslaugų naudotojų pusės.
„Tad pasitaiko ir tokių situacijų, kai e. paslaugos lyg ir sukurtos, bet dėl to, kad laiku nepakeista susijusi teisinė bazė, e. paslaugos rezultatą, tarkime, tam tikrą pažymą ar dokumentą, vis dar tenka atsiimti popierinį. Vadinasi, vis tiek tenka vykti į instituciją. Tai negera praktika, nes e. paslaugos sukūrimas nereiškia tų pačių tradicinių paslaugos procedūrų perkėlimo į elektroninę aplinką – visų pirma tai reiškia, kad reikia kiek įmanoma sumažinti paslaugų gavėjo veiksmų skaičių. Tam naudojamos sąsajos tarp registrų ir informacinių sistemų, kad reikalingus duomenis būtų galima gauti automatizuotai, taip pat naudojamas e. parašas, e. apmokėjimas ir kiti technologiniai sprendimai, kurie jau seniai sukurti ir veikia – institucijoms tereikia juos pasiimti“, – tvirtina V.Kišonas.
Vienas ryškiausių tokių neužbaigto sprendimo pavyzdžių – elektroninės civilinės būklės liudijimų išdavimo paslaugos, teikiamos Gyventojų registro tarnybos. E. paslaugos kaip ir sukurtos, pavyzdžiui, galima internetu registruoti gimimą, tėvystės pripažinimą, pateikti dokumentą santuokos prašymui įregistruoti, pasikeisti vardą, pavardę, tautybę, tačiau atsiimti dokumento vis tiek tenka vykti į civilinės metrikacijos įstaigą. Taip yra todėl, kad nepakeistas teisės akto reikalavimas, jog išduodama pažyma turi būti tik popierinė, ir neįvesta elektroninė.
Galima būtų vardyti ir daugiau pavyzdžių. Tarkime, registracija internetu pas gydytojus taip pat iki galo nesutvarkyta. Vilnietė Lina Paukštė, besilankanti Šeškinės poliklinikoje, stebisi, kad internetu gali užsiregistruoti tik pas šeimos gydytoją ir dar vieną specialistą, kuriam nereikia šeimos gydytojo siuntimo. O norint užsirašyti pas kitus specialistus, pas kuriuos taip pat galima užsiregistruoti be šeimos gydytojo siuntimo, pavyzdžiui, Psichikos sveikatos centro specialistus, dermatovenerologus ir kt., jau tenka skambinti ir registruotis telefonu.
„O štai dabar Šeškinės poliklinikos internetinė sistema iš viso yra “užlūžusi” ir šiais metais nebeveiks. Kai bandžiau internetu užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, mane nukreipė į ~sergu.lt~ tinklalapį. Ten prisijungusi pamačiau, kad kitą dieną yra vienas talonėlis pas mano gydytoją. Aš jį užsisakiau, bet dėl viso pikto pasiskambinau pasiteirauti į registratūrą, ar viskas gerai. Registratūroje man pasakė, kad jokio talonėlio kitai dienai nėra, mano registracijos niekas nemato, o pas gydytoją laisvų vietų nebus visą mėnesį“, – apie nesusipratimus naudojantis e. paslaugomis pasakojo L.Paukštė.

Kasdien daugėja klientų, kurie į parduotuvę užsuka ne tik nusipirkti maisto produktų, bet ir patogiu jiems laiku susitvarkyti kasdieninių reikalų, rodo prekybos tinklo MAXIMA duomenys.

Viena populiariausių paslaugų, kuria šiais metais jau pasinaudojo 50 procentų daugiau klientų nei pernai – galimybė parduotuvės kasose sumokėti įmokas ir mokesčius. Šiuo metu mokestis už įmokų priėmimą MAXIMA kasose yra vienas mažiausių šalyje – 50 centų.

Kas penktas prekybos tinklo klientas parduotuvėje ne tik apsiperka, bet ir per mėnesį apmoka vidutiniškai dvi sąskaitas už įvairias paslaugas. Visose MAXIMA parduotuvių kasose galima sumokėti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas, padengti draudimo ir  lizingo įmokas, apmokėti darželių ar kitų švietimo įstaigų sąskaitas, taip pat išsigryninti pinigų iš SEB banke esančios sąskaitos.

„Galimybė parduotuvės kasoje apmokėti sąskaitas ne tik sutaupo klientų laiką, bet ir suteikia galimybę patogiau atsiskaityti už paslaugas atokesnių vietovių gyventojams. Neretai jiems parduotuvė yra kur kas arčiau namų nei pašto ar banko skyriai, kuriuose paprastai ir darbo laikas būna gerokai trumpesnis nei parduotuvės“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.

MAXIMA duomenimis, dažniausiai parduotuvių kasose už įvairias paslaugas moka Pasvalio, Vilkaviškio, Radviliškio, Kėdainių ir Marijampolės gyventojai.

Didmiesčių gyventojai dažniau naudojasi paslaugomis, kurios teikiamos ne MAXIMA kasose, o parduotuvių  informacijos skyriuose. MAXIMA Informacijos skyriuose galima sudaryti draudimo sutartis, nusipirkti bilietų į renginius, įsigyti tarptautinio ir viešojo transporto bilietų, prenumeruoti spaudos leidinius, atsiimti atspausdintas nuotraukas, išsigryninti arba į sąskaitą įnešti pinigų, ne ES piliečiai čia gali susigrąžinti mokesčius.

Vilnius, 2012 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos gyventojų nuomone, pigiausias mobiliojo ryšio paslaugas šalyje siūlo telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Tai atskleidė reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurį rugpjūčio mėn. atliko rinkos tyrimų ir analizės įmonė „RAIT“.

Atsakydami į klausimą „Kuris operatorius, Jūsų nuomone, siūlo žemiausią kainą rinkoje“ net 57,3 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė „Tele2“. Tai daugiau nei prieš metus, kai „Tele2“, kaip mažiausias kainas siūlantį operatorių, įvardijo 52 proc. apklaustųjų.

Tuo pat metu 68 proc. gyventojų mano, kad „Tele2“ ryšio paslaugų kokybė yra labai gera (42 proc.) arba gera (26 proc.). Visų trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių kokybė vertinama panašiai.

Apklausa taip pat parodė, kad „Tele2“ išlieka vartotojų labiausiai rekomenduojamas mobiliojo ryšio operatorius. Daugiau nei du trečdaliai – 69 proc. – apklaustų „Tele2“ klientų rekomenduotų bendrovės paslaugas.

„Klientai ateina dėl mažos kainos, o pasilieka dėl geros paslaugų kokybės ir tesimų pažadų. Tai, kad žmonės rekomenduoja paslaugas savo draugams ir artimiesiems, bendrovei yra geriausias įvertinimas – tai parodo ir augantis žmonių, žinančių, kad siūlome geriausias kainas ir aukštą kokybę, skaičius“, – komentuodamas apklausos rezultatus teigė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Gyventojų nuomonės tyrimą telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ užsakymu rugpjūčio mėn. atliko rinkos tyrimų bendrovė „RAIT“. Buvo apklausti 1018 15-74 metų Lietuvos gyventojų.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje.

Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
mob. +370 683 66319, el. paštas: andrius.baranauskas@tele2.com

Jau praėjo beveik mėnuo, kai Vilniaus viešajame transporte turėtų veikti elektroninio bilieto sistema, tačiau ji vis dar stringa. Vilniečio kortelių neįmanoma nei įsigyti, nei papildyti. Vilniečiai turėtų apsišarvuoti kantrybe, mat sistema sklandžiai neveiks dar porą mėnesių ar net ilgiau.

Trečia savaitė prie sostinės spaudos kioskų driekiasi kelių dešimčių žmonių eilės. Po pusantros valandos ar ilgiau vilniečiai laukia, kad galėtų įsigyti elektroninį bilietą – Vilniečio kortelę ar ją papildyti norima pinigų suma. Tačiau dažnai atstovėjus eilę paaiškėja, kad kortelių nebeliko arba sistema stringa ir jų negalima papildyti.
Štai Angelė Mažeikienė praėjusią savaitę eilėse po valandą mindžikavo net prie trijų „Lietuvos spaudos“ kioskų, esančių Vilniaus centre, tačiau senojo elektroninio bilieto į Vilniečio kortelę taip ir nepasikeitė. Tad moteris priversta pirkti vienkartinius bilietėlius, o tai kasdien važinėjant visuomeniniu transportu kainuoja kelis kartus brangiau nei mėnesinis bilietas. „Kioskuose dirbančios pardavėjos negali pasakyti, nei kada turės Vilniečio kortelių, nei kada galės jas papildyti. Tad žmonės ir laukia po kelias valandas, keiksnodami tiek Vilniaus merą, tiek specialistus, kurie niekaip nesutvarko sistemos“, – pasakoja A.Mažeikienė.
Tūkstančiai vilniečių piktinasi ne tik naujaisiais elektroniniais bilietais, bet ir automobilių stovėjimo automatų sistema, kuri esant didesnei apkrovai taip pat užlūžta (ją valdo ta pati įmonė, kuri atsakinga ir už naująją bilietų sistemą Vilniuje). Štai rugsėjo 3-iąją švenčiant Mokslo ir žinių šventę daugelis automatų pinigus prarydavo, o kvito, kad už automobilio stovėjimą sumokėta, neišspausdindavo. Nebuvo įmanoma prisiskambinti ir telefonu, norint pranešti, kad automatai neveikia. Vilniuje dažniausiai neveikia ir vadinamoji žalioji juosta, kai užsidegus žaliam šviesoforo signalui be sustojimo galima nuvažiuoti tam tikrą atstumą.
Dėl tokių vilniečiams ir miesto svečiams nuolat kylančių nepatogumų atsakomybę turėtų prisiimti bei sprendimų ieškoti sostinės savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Tačiau jos direktorius Gintas Bliuvas teisinasi arba tuo, kad sistemos sudėtingos, todėl ne taip paprasta jas įdiegti, arba kad trūksta pinigų. Ir vis žada, kad jau po kelių dienų nebus nesklandumų dėl elektroninių bilietų, kad jau netrukus bus atnaujinti seni stovėjimo automatai, prasidės naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių statybos. Tačiau tokie projektai, įstrigę po ketverius ar net aštuonerius metus, niekaip nepajuda iš mirties taško.

Prisidengiant naująja sistema, pabranginti bilietai

Beje, elektroninis bilietas vienkartinius talonėlius Vilniuje turėjo pakeisti dar 2009 m., tačiau vis kildavo problemų, nors šiam projektui finansuoti išleista beveik 13 mln. Lt. Gal ir būtų galima patikėti Vilniaus savivaldybės atstovų, atsakingų už elektroninio bilieto įdiegimą viešajame transporte, žodžiais, kad tai itin sudėtinga sistema, tad reikia laiko viskam tinkamai parengti, jeigu ne puikus Kauno pavyzdys. Laikinojoje sostinėje jau prieš septynerius metus buvo įdiegtas elektroninis bilietas, o šią vasarą visiškai atsisakyta popierinių bilietų, ir jokių nesklandumų nekilo. Be to, tas pats elektroninis bilietas veikia ne tik Kauno, bet ir Druskininkų bei Klaipėdos viešajame transporte. Prie šios bendros sistemos turėjo prisijungti ir Vilnius, tačiau kol to sulauksime, bus išleistas dar ne vienas milijonas litų sistemai tobulinti, derinti ir pan.
Nors akivaizdu, kad Vilniuje perėjimas prie elektroninių bilietų patyrė fiasko, sostinės meras Artūras Zuokas net ir taip reikalams susiklosčius jaučiasi nuveikęs puikų darbą. Giriasi sugebėjęs išjudinti ir net baigti ne vienus metus merdėjusį projektą, o tai, kad elektroninių bilietų sistemoje – visiškas chaosas, jam atrodo ne taip ir svarbu. (…)

Žiemą strigs dar ir skaitytuvai viešajame transporte

Nors tiek už projektą atsakingi specialistai, tiek A.Zuoko oponentai pripažįsta, kad buvo gerokai paskubėta paleisti sistemą, jos iki galo neparengus, vis dėlto skuba to tikrai negalima pavadinti. Juk serveriai perkami ir įrengiami, įranga autobusuose bei troleibusuose, taip pat spaudos kioskuose montuojama ir tarpusavyje buvo, tiksliau, turėjo būti, derinama net septynerius metus, o laiko vis tiek pritrūko.
V.Urbonavičiaus žiniomis, taip nutiko todėl, kad buvo užsimota pirkti pačią brangiausią ir sudėtingiausią sistemą. „Kaune pasirinkta kur kas paprastesnė sistema, todėl ir problemų nekilo. Beje, ta pati įmonė, kuri įdiegė elektroninį bilietą Kauno viešajame transporte, norėjo projektą įgyvendinti ir sostinėje, tačiau specialistų, jau turinčių patirties, buvo atsisakyta ir darbai perduoti bendrovei „Urbico“. Deja, buvo parinkti netinkami serveriai, įranga, įdiegta autobusuose bei troleibusuose ir kioskuose, nesusijungia. Galbūt iki metų pabaigos ir pavyks sistemą sustyguoti“, – svarsto V.Urbonavičius.
Bendrovės „Lietuvos spauda“, platinančios Vilniečio korteles, elektroninių produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas pastebi, kad ne vienus metus diegiant sistemą buvo padaryta daug klaidų, todėl baigiamiesiems darbams reikėjo mažiausiai aštuonių savaičių, o buvo nuspręsta viską baigti vos per pusantros. „Tai viena priežasčių, kodėl nuolat trūkinėja kioskuose įrengtų terminalų ryšys su serveriu, jis nesugeba apdoroti didelio kiekio informacijos. Vieną dieną įranga veikia, o kitą jau gali neveikti. Tad sunku prognozuoti, kada sistema veiks sklandžiai“, – sako N.Orvidas. (…)

Meras „Susisiekimo paslaugų“ direktoriaus klaidų nepastebi

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys socialdemokratas Juras Požela palaida bala vadina ne tik šiandieninę elektroninio bilieto, bet ir mokėjimo už automobilių stovėjimą sistemą. „Tiek vienai, tiek kitai sistemai įdiegti išleisti milijonai, tačiau rezultatų nėra. Užuot septynerius metus kišus pinigus į elektroninio bilieto, kuris iki šiol taip ir neveikia, projektą, buvo galima pastatyti vaikų darželių, sutvarkyti aikšteles. Tačiau pritrūko strateginio požiūrio“, – kolegas kritikuoja J.Požela.
V.Urbonavičius neabejoja, kad atsakomybę dėl netvarkos viešojo transporto sistemoje ir dėl to, kad sostinėje trūksta keliasdešimties tūkstančių automobilių stovėjimo vietų, turėtų prisiimti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorius G.Bliuvas. „Ši įmonė turėtų užtikrinti ir tai, kad nekiltų problemų norint susimokėti už automobilio stovėjimą, tačiau neprižiūrimi automatai greitai nusidėvėjo ir dabar juos reikia keisti naujais. „Susisiekimo paslaugų“ vadovai nesugebėjo priversti rangovų kokybiškai atlikti elektroninio bilieto įdiegimo darbų. Savivaldybės taryboje dažnai keliamas klausiamas dėl pono Bliuvo kompetencijos vadovauti „Susisiekimo paslaugoms“, tačiau meras jo klaidų nepastebi“, – kritikuoja V.Urbonavičius.
Pats B.Bliuvas jau antrus metus aiškina, kad yra parengti bent dviejų naujų požeminių automobilių stovėjimo aikštelių projektai, tačiau vis neatsiranda investuotojų, o skolose paskendusi savivaldybė esą negali skirti lėšų joms statyti. Dėl to, kad neveikia elektroninio bilieto sistema, B.Bliuvas savo kaltės taip pat neįžvelgia ir kasdien kartoja, esą jau rytoj viskas bus sutvarkyta. Vis dėlto atrodo, kad chaosas Vilniaus viešajame transporte tęsis dar ilgai, o automobilių vairuotojams ir toliau teks gaišti laiką bei nervintis, norint pasistatyti automobilį sostinės centre ar net susimokėti už jo stovėjimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-37) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per 2011 m. 5 proc. augo Lietuvos gyventojų informuotumas apie elektroninių paslaugas, sukurtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Sparčiausiai elektroninių paslaugų žinomumas augo tarp mažiau apie jas žinančių kaimo gyventojų ir aukštesnįjį/aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių žmonių.
2012 m. pradžios duomenimis, 36 proc. 18−74 metų Lietuvos gyventojų žino ar yra ką nors girdėję apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus. Per 6 mėnesius žinančių apie tai padidėjo 5 proc. – 2011 m. liepą tokių buvo 31 proc.
Geriau už kitus apie ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus yra informuoti vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys asmenys bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (virš 2500 Lt). Geriausiai apie e. paslaugas žino vadovai (66 proc.), specialistai ir tarnautojai (61 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (66 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (55 proc.) bei tie gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (62 proc.).
Interneto tinklapį www.epaslaugos.lt (taip pat pasiekiamas adresu www.evaldžia.lt), kuriame centralizuotai pateikiamos nuorodos į valdžios institucijų teikiamas elektronines viešąsias ir administracines paslaugas,  žino keturi iš dešimties 18–74 metų Lietuvos gyventojų – t. y. 41 proc. Per paskutinį pusmetį tinklalapio žinomumas padidėjo 8 proc. 8 proc. suaugusių šalies gyventojų lankėsi šiame tinklapyje ir naudojosi teikiamomis paslaugomis, dar dešimtadalis (10 proc.) lankėsi tinklapyje, bet nesinaudojo paslaugomis bei ketvirtadalis (23 proc.) nesilankė, bet žino tokį tinklapį.
Dažniau už kitus tinklapio www.epaslaugos.lt paslaugomis naudojosi 18-49 metų žmonės (11 proc.), didmiesčių gyventojai (11 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27 proc), dirbantys valstybiniame sektoriuje (15 proc.), vadovai (21 proc.), specialistai ir tarnautojai (20 proc.), gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (17 proc.) ar kelis kartus per savaitę (12 proc.) bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (15 proc.).
Respondentų taip pat buvo prašoma pasakyti, kokios informacijos jiems trūksta apie elektronines viešąsias ir administracines paslaugas, sukurtas ES struktūrinių fondų lėšomis. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų gyventojų norėtų žinoti, kuo šios elektroninės paslaugos gali būti jiems naudingos, penktadalis (21 proc.) norėtų aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip jomis naudotis. Šeštadalis suaugusių Lietuvos gyventojų pageidauja, kad informacija apie tokias elektronines viešąsias ir administracines paslaugas būtų pateikiama spaudoje, televizijoje ar per radiją (17 proc.) bei kad vienoje vietoje būtų pateikta susisteminta informacija apie visas skirtingų valdžios institucijų teikiamas tokias elektronines paslaugas (17 proc.). Kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) nepageidavo jokios papildomos informacijos, o dar 27 proc. ar neatsakė į šį klausimą.
Tyrimą IVPK užsakymu šių metų pirmą ketvirtį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc. Tyrimas atliktas įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą Sanglaudos fondo lėšomis.
2007–2013 m. laikotarpiu parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai skiriama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ (IVV). Šiuo prioritetu yra siekiama veiksmingai prisidėti prie informacinės visuomenės vystymosi procesų spartos, sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams įvertinti ir pajusti informacinių ir ryšių technologijų bei sprendimų svarbą bei naudą kasdieniam gyvenimui, verslui, pilietiškumo ir demokratijos vystymuisi. IVV prioriteto vertė –  975,3 mln. litų. Didžiąją dalį šio prioriteto sudaro ES struktūrinių fondų lėšos – 829 mln. litų, likusią – bendrojo finansavimo lėšos – 146,3 mln. litų

Šiais metais diržus visi turėsime susiveržti dar labiau, mat jau nuo sausio pirmosios pabrango beveik viskas. O tų produktų ar paslaugų, kurių kainos dar nepasikeitė, brangimo sulauksime po kelių mėnesių. Kiek masinį kainų šuolį aukštyn lemia objektyvios priežastys, o kiek – trumparegiški politikų sprendimai?

Nuo pirmosios šių metų dienos visoje Lietuvoje jau įsigaliojo didesni tarifai už suvartotą elektros energiją, o Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Jurbarko, Šilutės gyventojams dar teks daugiau mokėti ir už šildymą bei karštą vandenį. Iškart po Naujųjų daugiau nei 20 centų už litrą šoktelėjo degalų kainos, Vilniuje 20–30 centų už kilometrą daugiau tenka mokėti važiuojant taksi. Daugelis kabelinių televizijų operatorių pabrangino abonementinį mokestį, o vairavimo mokyklos 100–200 Lt – vairuotojų rengimo kursus. Rūkaliai maždaug 30 centų daugiau plos už pakelį cigarečių.
Dar nuo šių metų didėja mokesčio tarifas už požeminį vandenį, durpes, žvyrą ir kitus valstybinius gamtos išteklius, tad iš šių medžiagų gaminamas kuras, taip pat statybinės medžiagos, asfaltas daugiau ar mažiau brangsta. Nuo kovo didės televizorių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, atminties kortelių, USB atmintinių kaina.
Panevėžiečiams teks daugiau mokėti už viešojo transporto bilietus, kurie vidutiniškai pabrango 20 proc., o šiauliečių šeimas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus, užgriuvo nauji mokesčiai už darželį – jie padidėjo trečdaliu.
Tačiau bene didžiausias smūgis visų Lietuvos gyventojų laukia užsukus į maisto prekių parduotuves – mėsos kainos artimiausiu metu kils 5–10 proc., kiti produktai taip pat neišvengiamai brangs.
Kaunietė Asta Liaugminė sako su siaubu laukianti sąskaitų už šildymą, karštą vandenį ir elektrą. „Už šildymą teks mokėti maždaug septyniais litais daugiau, panašiai kyla ir karšto vandens kaina, dar keturiais litais išauga sąskaita už elektros suvartojimą. Atrodo, sukma pasikeičia ne tiek ir daug, bet kai pridedi didesnes išlaidas už degalus, maisto produktus, kabelinę televiziją, tai norisi verkti. Juk atlyginimas nė vienu litu nepadidėjo“, – skundžiasi 35-erių metų moteris.
Jos nuomone, kalti Lietuvos politikai, galvojantys tik apie tai, kaip išgyventi šią dieną, ir, užuot ieškoję sprendimų, dėl kylančių kainų kaltinantys pasaulines naftos kainas.

Valdininkai tikisi, kad kainos pačios nukris

Ekonomistų ir finansų ekspertų vertinimu, elektros bei šilumos kainų kilimui svyravimai pasaulinėse rinkose turi nemažai įtakos, tačiau Vyriausybei nusistačius protingus energetikos politikos prioritetus, jas galima suvaldyti. „Pakilus naftos kainoms, po šešių mėnesių kyla ir dujų kaina. Jeigu šilumos gamybai naudojamos dujos, tai atsiliepia vartotojams. Ši priežastis objektyvi, nepriklausanti nuo mūsų politikų sprendimų, tačiau laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo“, – tvirtina „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo nuomone, visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumai gaminti nereikėtų, tačiau būtina turėti alternatyvą ir reaguojant į pasaulines kainas nuspręsti, kuriuos išteklius naudoti. „Biokuras yra perpus pigesnis, tačiau Vyriausybė, UAB „Vilniaus energija“, sostinės, Kauno ir kitų miestų savivaldybės niekaip nepereina prie darbų. Strategijos gerai surašytos, bet nevykdomos. Be to, šildymo kainomis susirūpinama tik prasidėjus sezonui, o pavasarį ir vasarą tikimasi, kad dujos atpigs arba bus šilta žiema“, – valdininkus kritikuoja Ž.Mauricas.
Dėl padidėjusių elektros kainų, finansų analitikų teigimu, valstybės vyrai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis nurodo, kad pagrindinė elektros brangimo priežastis – kylančios jai gaminti naudojamų importuotų gamtinių dujų kainos, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo net 37 proc. didesnės nei 2010 m.
Tačiau ne vien objektyvios priežastys kilstelėjo elektros tarifus. „Yra nemažai politinių sprendimų, kurie lemia kainos didėjimą, pavyzdžiui, leidimas stambioms įmonėms naudoti savo pasigamintą elektrą. Taip viešojo tarifo našta gula ant paprastų vartotojų pečių“, – aiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Be to, pasak Ž.Maurico, per mažai dedama pastangų, kad sumažėtų energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir būtų galima daugiau elektros pasigaminti iš alternatyvių šaltinių. „Po kelerių metų planuojama nutiesti kabelį, sujungsiantį Lietuvos ir Švedijos tinklus, tada elektra turėtų šiek tiek atpigti. Tiesa, tai nebus panacėja, nes Skandinavijos šalyse elektra pigesnė tik vasarą, o žiemą jos kaina didesnė nei Lietuvoje“, – teigia ekonomistas ir priduria, kad jeigu valdininkai ir toliau manys, kad problemos išsispręs pačios, priiminės trumparegiškus sprendimus, tai elektros kainos dar kils.
Estijoje, V.Klyvienės žiniomis, šiemet elektros kainos taip pat kyla – net 6 proc. Nors estams energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos užtikrina elektros tinklų jungtis su Suomija ir dujų gavyba iš skalūninių uolienų, elektra brangsta dėl rinkos liberalizavimo ir atvėrimo. O Latvijoje pokyčius lems tik pasaulinės dujų kainos, mat šioje šalyje nemažai elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse – tokia elektra viena pigiausių.
Lietuvos radijo korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad pas mūsų kaimynus elektra brango pernai, o šiemet kainų kelti neplanuojama. „Už suvartotas 1000 kWh per mėnesį mokama 8 latai (apie 40 Lt), dar 500 kWh, jeigu reikia, suteikiama už tą pačią kainą, o paskui kuo daugiau suvartoji, tuo daugiau moki. Kad brangs visi maisto produktai, Latvijoje taip pat neskelbiama. Nuo sausio pirmosios 1,6 santimo pabrango tik degalai, nes įvestas mokestis už degalų rezervų saugojimą ir 10–30 proc. didėja viešbučių paslaugų kainos. Nors pernai Rygoje apsilankė daugiau kaip milijonas turistų, viešbučių savininkai aiškina kainas keliantys dėl didėjančių sąnaudų“, – atskleidžia A.Vaikutis.

Ar iš tiesų PVM lengvatos neduoda naudos?

Užtat mes vidutiniškai 1,4 cento už kilovatvalandę daugiau nei pernai mokėsime už elektrą, vilniečiams sausį bus maždaug 1,3 proc. brangesnė nei gruodį šiluma, o Kaune šilumos kaina šoktelės apie 3,07 proc. Negana to, dar daugiau plosime už degalus, kurie Lietuvoje ir taip brangesni nei pas kaimynus. „Turime savo naftos perdirbimo gamyklą, tačiau Lietuvoje benzino kainos maždaug 20 centų už litrą didesnės nei Latvijoje, nes AB „Orlen Lietuva“ latviams degalus parduoda pigiau. Bendrovės atstovų nuomone, tai normali kainodara stengiantis išlaikyti Latviją kaip klientę, tačiau dėl to kenčia Lietuvos vartotojai“, – dėsto Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Jo vertinimu, ne vien tik pasaulinės naftos kainos lemia degalų brangimą Lietuvoje ir dėl to, kad mūsų šalyje degalams taikomas vienas didžiausių akcizų visoje Europoje. „ES direktyvose nurodyta, kad jis turėtų būti 1240 Lt už 1000 litrų, o mūsų Vyriausybė nustatė 1500 Lt“, – primena L.Vosylius.
Itin didelius mokesčius dėl to, kad kyla kainos, kaltina ir maisto pramonės atstovai. „Vokietijoje PVM žaliai mėsai yra 7 proc., Lenkijoje – 5 proc., o pas mus – 21 proc. Skelbiama, kad Lietuvoje per dvejus metus net 13 kg sumažėjo vieno gyventojo kiaulienos suvartojimas, tačiau žmonės nenustojo mažiau valgyti. Mėsos parsiveža iš Lenkijos. O Lietuvoje ne tik kad nesurenkamas PVM, bet smunka ir gamyba“, – neabejoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Jo tvirtinimu, mėsos produktų kainos artimiausiu metu 5–10 proc. kils ir dėl pabrangusios žaliavos. Mat 2010 m. pakilus grūdų kainoms mėsos gamintojai skirtumą kurį laiką bandė kompensuoti iš savo rezervų, tačiau dabar tai jiems jau per sunki našta. Be to, rinką išbalansavo sienas atvėrusi Kinija, į kurią pernai buvo išvežta daug kiaulienos, jautienos, todėl Europoje jos pradėjo stigti.
V.Klyvienės nuomone, tokie mėsos gamintojų argumentai – manipuliacijos. „Mažėjant vartojimui, tiesiog norima kompensuoti prarandamas pajamas. Juk latviai, estai perka žaliavas tokiomis pačiomis kainomis, tačiau ten kainos nesikeičia. PVM tikrai netrukdo konkuruoti rinkoje. Be to, mažesnis tarifas negarantuoja mažesnių kainų vartotojams, tik gamintojams duoda didesnį pelną. Prieš keletą metų mėsai buvo taikomos PVM lengvatos, tačiau vartotojai atpigusiais produktais džiaugėsi vos keletą mėnesių, tad nei valstybė, nei pirkėjai naudos negavo“, – paaiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Beje, panaši situacija pernai pasikartojo ir viešbučių srityje – apgyvendinimo paslaugų sektoriui pritaikius lengvatinio 9 proc. PVM tarifą kainos nesumažėjo. Nors šiemet jis nepratęstas ir todėl, pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, viešbučiai turėjo sustabdyti investicinius projektus, tačiau kainų kol kas neplanuojama kelti. „Jeigu Latvijoje kambarys parai kainuos, pavyzdžiui, 100 eurų, mes negalime kelti kainos iki 150 eurų. Nes negalėsime konkuruoti. Taupysime atleisdami dalį darbuotojų, mažiau lėšų skirsime paslaugų kokybei. Nėra nė vienos šalies, kuri norėdama plėtoti turizmą netaikytų PVM lengvatų viešbučiams. Lietuvoje buvo priimtas kvailas politinis sprendimas, kuris neduos naudos“, – mano E.Šiškauskienė.

Nauji mokesčiai ir reikalavimai įmonėms palies visus

Didesnė mokesčių ar reikalavimų našta, užkrauta įmonėms, palies ir kitas sritis, o tai kirs per kišenę vartotojams. Pavyzdžiui, naujus mokesčius nuo kovo mėnesio mokės įmonės, parduodančios Lietuvoje pagamintą ar iš kitų valstybių į šalį atvežtą įvairaus tipo atgaminimui skirtą įrangą bei tuščias laikmenas. Už atminties korteles, USB atmintines, atsižvelgiant į talpą, bus renkamas 0,5–10 Lt mokestis, už neintegruotus asmeninių kompiuterių diskus – 5–15 Lt, skaitmeninius vaizdo ir garso leistuvus su atminties įrenginiais – 1,5–40 Lt. Asmeniniai kompiuteriai bus apmokestinami 20 Lt mokesčiu. Dėl to brangs televizoriai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, atminties kortelės, USB atmintinės.
Vairuotojų rengimo kursai brangsta todėl, kad nuo šiol turės būti filmuojama ir įrašinėjama vairavimo mokykloje laikoma praktinio vairavimo įgūdžių galutinė įskaita, o įrašas saugomas vienus metus. „Reikės investuoti į įrangą, jos įdiegimą ir saugoti milžinišką kiekį duomenų, tad kursų kaina pakils 100–200 Lt. Dėl to atsakomybė krinta Susisiekimo ministerijai, kuri įvedusi tokią tvarką tikisi, kad būsimiems vairuotojams bus galima geriau paaiškinti daromas klaidas vairuojant transporto priemonę ir jie geriau pasirengs vairavimui kelyje. Tačiau jokių tyrimų, įrodančių, kad tai efektyvu, nebuvo atlikta“, – teigia Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas.
Taksi paslaugų brangimą, pasak bendrovės „Martono taksi“ vadovo Ričardo Kriukovo, lėmė ne tik degalų brangimas, bet ir 30 proc. padidėjusios automobilių detalių bei padangų, apie 70 proc. pakilusios variklio tepalų kainos.
Kabelinių televizijų vartotojams šiemet taip pat teks plačiau atverti pinigines. Mat komercinės televizijos nusprendė imti mokestį iš kabelinių ar kitokių abonentinių televizijų operatorių. Dėl to abonimentiniai mokesčiai už televiziją nuo sausio mėnesio padidėjo keliais litais.
Beje, daugiau nei dešimt kartų – nuo 120 iki 1400 Lt daugelyje miestų pakilo minimalus verslo liudijimo mokestis. Be to, sutrumpėjo veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašas. Pavyzdžiui, išbrauktos kai kurios žemės ūkio veiklos, panaikintas periodinės spaudos platinimas su verslo liudijimu, žurnalistinio ir tiriamojo pobūdžio veikla. Nuo sausio 1 d. gyventojai, įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai, negalės išnuomoti gamybinės ar komercinės paskirties patalpų. O nuo gegužės 1 d. verslo liudijimų turėtojai nebegalės verstis didmenine prekyba.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, šie pokyčiai išgrynins kategoriją žmonių, kurie verčiasi verslu ir įsigyja verslo liudijimą. Tarp įmonių, įdarbinančių darbuotojus pagal darbo sutartį ir mokančių solidžius mokesčius nuo darbo užmokesčio, ir kitų rinkos dalyvių bus aiškesnės konkurencinės sąlygos, nes apmokestinimas labiau priklausys nuo veiklos masto.
O verslo liudijimų kaina pakilo dėl to, kad metinis minimalus fiksuotas mokestis kaip ir prieš keletą metų vėl turės siekti sumą, atitinkančią 15 proc. pajamų mokestį nuo 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Pernai, vienų metų laikotarpiui, buvo įvesti palengvinimai ir minimalus mokestis buvo nustatomas atsižvelgiant tik į vieną MMA.

Pasiturintiems – mokesčiai, vargstantiems – didesnės pašalpos

Šiemet permainos laukia ir prekiaujančiųjų turgavietėse bei kioskuose. Nuo gegužės 1 d. visi prekybininkai, nepaisant parduodamų prekių kategorijos, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis, privalės įsigyti kasos aparatus. Finansų ministerijos skaičiavimais, kasos aparatų naudojimas prekiaujant maisto produktais turgavietėse pasiteisino, tad dabar jie bus privalomi ir ne maisto produktų pardavėjams. Tikimasi, kad naujoji tvarka ne tik suvienodins grynųjų pinigų apskaitos tvarkymo reikalavimus bei užtikrins pajamų apskaitos kontrolę, bet ir apsaugos vartotojų teises.
Seimas nusprendė kovoti ir su girdyklomis virtusių kioskų savininkais. Daugelis jų bus priversti užsidaryti, nes nuo sausio pirmosios įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti alkoholiu, kuris buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis.
Taip pat nuo šiol restoranuose, kavinėse ir baruose bus draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti nuo 22 iki 8 valandos, vartoti svaigalus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Sugriežtintos nuostatos dėl nepilnamečių asmens dokumentų tikrinimo prekybos vietose.
Dar viena gera žinia, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, šiemet pelno mokesčio lengvatomis galės pasinaudoti daugiau kaip 60 tūkst. įmonių. Mat neviršijus per metus vieno milijono litų pajamų galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Iki šiol šios lengvatos buvo taikomos įmonėms, gavusioms iki 500 tūkst. Lt pajamų. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones.
Prie smulkiojo verslo skatinimo turėtų prisidėti ir registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimas. Nuo šių metų PVM nereikės mokėti, jeigu bendra atlygio už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma per metus neviršys 155 tūkst. Lt. Anksčiau PVM mokėtoju nereikėjo registruotis gaunant iki 100 tūkst. Lt.
Siekiant, kad turtingesnieji šalies gyventojai daugiau prisidėtų prie viešųjų išlaidų finansavimo, buvo apmokestintas ne tik komerciniams tikslams naudojamas fizinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas, bet ir šeimai priklausantis gyvenamasis būstas, poilsio paskirties, ūkio statiniai. Pabrėžtina, kad bus vertinama ne kiekvieno fizinio asmens valdomo statinio vertė atskirai, o bendra pastatų vertė. Vieno procento mokestį nuo viršijančios milijoną sumos turės mokėti turto savininkas.
Tuo tarpu padidinus draudžiamųjų pajamų dydį iki 1488 Lt, šiek tiek papilnės pensininkų, taip pat planuojančių motinystės ar tėvystės atostogas ir socialiai remtinų žmonių piniginės. Mat nuo sausio pirmosios senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus mokamos tokio dydžio kaip ir 2009 m. O minimali motinystės ar tėvystės išmoka padidėja daugiau nei 100 Lt ir sieks 496 Lt, maksimali – beveik 82 Lt, iki 4761 Lt. Socialinė pašalpa vienam gyvenančiam žmogui, neturinčiam jokių kitų pajamų, padidėjo 35 Lt. Be to, į kompensacijas už šilumą galės pretenduoti ir gyvenamojo būsto nuomininkai.
Vis dėlto, atsižvelgiant į kainų šuolį, gyvenimas 2012-aisiais nepagerės nei gaunantiesiems pensijas ar socialines išmokas, nei dirbantiesiems.

Ekonomistas Ž.Mauricas: „Laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo.“

Elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams (ct/kWh)
2011 m.    2012 m.
Viena laiko zona
Standartinis    45    46
Elektrinės viryklės    43    44,2
12 000 kWh    41    42,3

Dvi laiko zonos
Standartinis, dien. / nakt.    49 / 34    49,7 / 37,2
Elektrinės viryklės, dien. / nakt.    45 / 32    47,6 / 36
12 000 kWh, dien. / nakt.    44 / 31    45,6 / 34,9

Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija

Karšto vandens kaina gyventojams 2012 m. (Lt/m3)
Vilniuje    20,66
Kaune    21,98
Klaipėdoje    22,1
Šiauliuose    23,55
Panevėžyje    21,08

Šilumos kaina gyventojams 2012 m. (ct/kWh)

Vilniuje    28,72
Kaune    31,45
Klaipėdoje    26,84
Šiauliuose    29,82
Panevėžyje    24,05

Degalų kainos (Lt/litras)
2011 12 30    2012 01 05
„95 Euro“ benzinas 4,38–4,36 4,61–4,63
Dyzelinas 4,33–4,31 4,53–4,57

Šaltinis: degalinių duomenys

Infliacija Lietuvoje (proc.)
2011 m. lapkritis 0,2 (palyginti su 2011 10) 4,4 (palyginti su 2010 11)
2011 m. gruodis 0,1 (palyginti su 2011 11) 3,5 (palyginti su 2010 12)

Šaltinis: Statistikos departamentas

„Socialinės informacijos centro“ atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės viešosios ir administracinės paslaugos į internetą perkeltos 81,5 proc. (lyginant su 2010 m., rodiklis padidėjo 3,4 proc).

Ypač išaugo visiškai interaktyvių, t. y. aukščiausiu perkėlimo į internetą lygiu teikiamų, elektroninių paslaugų procentas, kuris, lyginant su 2010 m., padidėjo 10 proc. ir pasiekė 69,1 proc.

Viešųjų ir administracinių paslaugų, skirtų gyventojams, perkėlimas į elektroninę erdvę padidėjo 1,5 proc. (iki 77,6 proc.), o paslaugų, skirtų verslo subjektams, perkėlimas − 6,9 (iki 87,5 proc.).

Šiai pažangai per pastaruosius dvejus metus įtakos turėjo sėkmingai įgyvendinami projektai, finansuojami Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis.

2011 m. buvo baigti įgyvendinti SODROS „Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“,  VĮ „Regitra“ „Vairuotojų pažymėjimų išdavimo/keitimo paslaugų perkėlimas į elektroninę terpę“ ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos „Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema“ projektai, kurių metu sukurtos naujos elektroninės paslaugos.

2011 m. augančiam rodikliui įtakos turėjo Lietuvos darbo biržos „Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei perkėlimas į internetinę erdvę – eDbirža“ ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, liudijimų išdavimo elektroninės paslaugos“, VĮ „Registrų centras“ „Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga (JAREP)“ įgyvendinami projektai.

„Šie rezultatai rodo, kad informacinės visuomenės plėtros srityje Lietuva nuosekliai žengia į priekį. Į elektroninę erdvę perkeltos paslaugos gali dar labiau palengvinti tūkstančių įmonių ir paprastų žmonių kasdienį gyvenimą“, − sako Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Valdas Kišonas.

Tyrime taip pat teigiama, kad, 2011 m. IV ketvirčio duomenimis, internetu naudojasi 64 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o valstybės institucijų interneto svetainėse lankosi trečdalis, t.y. 32 proc. gyventojų.

Valstybės institucijų interneto svetainėse gyventojai dažniausiai ieško bendrosios informacijos apie instituciją ar jos veiklą (46 proc.), pildo elektronines deklaracijas, prašymus ir kitas formas (38 proc.), ieško informacijos apie institucijos teikiamas paslaugas ir jų gavimo tvarką (33 proc.).
Populiariausia gyventojų naudojama viešoji arba administracinė elektroninė paslauga – pajamų mokesčio deklaravimas internetu (ja naudojasi 16 proc. gyventojų).

Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi 8 proc. gyventojų, iš jų net 71 proc. apsilankiusiųjų pasinaudojo portalo teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Asmens tapatybės kortele savo tapatybei internete patvirtinti bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi 8 proc. gyventojų.

Visų gyventojams internetu teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų kokybę gyventojai vertina gerai – 8 balais iš 10.

Tyrimą IVPK užsakymu š. m. lapkričio–gruodžio mėn. atliko UAB „Socialinės informacijos centras“.

Lietuvoje įsitvirtinančios elektroninės paslaugos prisideda ne tik prie valstybės gerovės kūrimo, bet ir sudaro sąlygas tūkstančiams paprastų žmonių kasdienius reikalus tvarkyti taip, kaip prieš 10–20 metų galima buvo tik svajoti.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sudarė dešimties faktų sąrašą, pagrindžiantį e. paslaugų naudą.
1.Patogumas. Į elektroninę erdvę persikelia vis daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų. Daugumą kasdienių reikalų, kuriuos anksčiau reikėdavo tvarkyti žygiuojant iš vienos įstaigos į kitą bei pildant šūsnis įvairių dokumentų, dabar galima greitai ir patogiai išspręsti internetu.

2.Sutaupomas laikas. Sumokėti komunalinius mokesčius, pateikti prašymą „Sodrai“, deklaruoti mokesčius arba užsakyti pažymą Registrų centre internetu galėsite vos per kelias minutes. Bandydami atlikti tokias pat procedūras keliaudami į bankų skyrius ar vieną iš Registro centro filialų, galite sugaišti daug brangaus laiko – vien kelionė gali užtrukti valandą ir daugiau. Nepamirškite ir apie eiles, kuriose gali tekti praleisti dar gerą valandą.

3.Sutaupomi pinigai. Paskaičiuokite, kiek gali kainuoti kelionė iki vienos ar kitos institucijos, norint užsakyti Jums reikalingą dokumentą. Mažiausiai – keli litai, o jei važiuosite iš atokesnės gyvenvietės, už bilietą ar kurą gali tekti pakloti iki keliasdešimties litų. Tad e. paslaugos per metus Jums gali padėti sutaupyti nemenką pinigų sumą. Be to, atliekant daugumą operacijų elektroninėje erdvėje.

4.Prieinamumas visą parą. Jums nereikia derintis prie institucijų darbo laiko – elektroninė erdvė suteikia galimybę pasinaudoti reikalinga paslauga Jums patogiu metu. Visomis elektroninėje erdvėje teikiamomis paslaugomis Jūs galite naudotis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

5.Prieinamumas visiems žmonėms. Elektroninės paslaugos šimtams tūkstančių Lietuvos piliečių suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų, kurios anksčiau jiems buvo sunkiai prieinamos arba neprieinamos. 250 tūkst. Lietuvos žmonių su negalia ir per 400 tūkst. iš Lietuvos dirbti arba studijuoti į užsienį išvažiavusių piliečių elektroninėje erdvėje gali tvarkyti savo sąskaitas, užsakinėti dokumentus, teikti ataskaitas ir atlikti dešimtis kitų veiksmų.

6.Visa informacija vienoje vietoje. Vienoje vietoje pateikta informaciją apie tai, ką ir kaip reikia daryti, norint gauti vieną ar kitą viešojo administravimo paslaugą, kad žmogus, būdamas namie arba darbo vietoje, galėtų sužinoti atsakymus į jam rūpimus klausimus.

7.Saugumas. Gautos elektroninės sąskaitos arba kiti elektroniniai dokumentai niekuomet nepasimes, juos pažiūrėti galėsite bet kur ir bet kada, prisijungę prie internetinės duomenų bazės ar savo elektroninio pašto.

8.Sumažinta klaidų tikimybė. Daugelio paslaugų užsakymo e. formas paprasta ir patogu užpildyti, nes vartotojui iškart automatiškai parodomos pildymo klaidos; o automatizuoti paslaugos suteikimo procesai sumažina institucijų tarnautojų klaidų tikimybę ir padeda paslaugas suteikti greičiau ir efektyviau.

9.Korupcijos prevencija. Viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę sumažina korupcijos prielaidas – juk kompiuteris nepareikalaus iš Jūsų kyšio už operatyvesnį dokumentų tvarkymą ar išdavimą.

10.Ekologiškumas. Naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, prisidedate prie gamtos tausojimo, kadangi sudarote prielaidas naudoti mažiau kuro, nes išvengiate bereikalingų kelionių, naudojote mažiau popieriaus.

Didžiosios parduotuvės ir prekybos centrai, regis, rado neblogą išeitį, kaip išgyventi smukus vartojimui ir pirkėjų srautams – jie virsta paslaugų centrais ir teikiamomis paslaugomis kompensuoja apyvartos praradimus.
Sunkmetis privertė prekybos centrus keistis – juose itin padaugėjo įvairių smulkių paslaugų, kurių teikėjai pastaruoju metu masiškai kūrėsi ne tik prekybinėse erdvėse tarp prekybinių patalpų, bet ir neretai užpildydavo dėl nuomininkų išėjimo atsiradusias tuščias patalpas. Pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (VCUP) veikia batų taisykla, siuvykla, drabužių valykla, mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir laikrodžių taisyklos, automobilių plovykla, šokių studija, – ir tai dar ne visos čia teikiamos paslaugos. Jų įvairovė panaši ir kituose didžiuosiuose prekybos centruose.
“Jau teikiame praktiškai visas smulkias paslaugas, – sakė VCUP gen. direktorės pavaduotoja Valentina Ramanauskienė. – Tai tikrai pasiteisino, nes gyventojams tai labai patogu: mes įsikūrę biurų apsuptyje ir jų darbuotojai, taupydami savo laiką, pietų metu ar iš karto po darbo gali pas mus sutvarkyti visus reikalus bei džiaugtis laisvu vakaru namuose.” Tokia veiklos kryptis VCUP padeda kasdien pritraukti apie 10–11 tūkst. lankytojų, iš kurių daugiau nei kas antras parduotuvėje ką nors nusiperka, pavalgo ar pasinaudoja kokia nors paslauga, šiuo metu išnuomotos ir visos prekybinės patalpos.
Per sunkmetį įkurtos kompiuterių taisymo įmonės “Getpele” vienas savininkų Žilvinas Kančiauskis sako, kad kiekvienas jų skyrius “Akropolyje”, “Oze” ar VCUP per mėnesį aptarnauja vidutiniškai po 100 klientų. Pasak verslininko, tai gana geras rezultatas, todėl įmonė planuoja plėtrą – dar viename prekybos centre atidaryti ketvirtą kompiuterių taisyklą “Pelės” pavadinimu. “Žmonės naudojasi mūsų paslaugomis, nes siūlome ilgą darbo laiką, be to, dirbame ir sekmadieniais. Patogu ir dėl to, kad smulkesni defektai gali būti pašalinti net ir kliento apsipirkimo metu”, – sakė Ž.Kančiauskis. Be to, prekybos centrai smulkiesiems verslininkams – įvairių paslaugų teikėjams, siūlo patrauklias nuomos sąlygas. Pasak Ž.Kančiausko, verslo pradžia bent jau jų atveju reikalavo tik minimalių investicijų – reikėjo pasirūpinti tik savo kompiuterine įranga.