Specialisto pastabos

Seime būtina išsiaiškinti ir sutarti koks lengvasis automobilis (l/a) ir motociklas, naudojamas susisiekimui, laikytinas prabangiu, pasipuikavimo daiktu.
Pasižiūrėkime kas ir kaip vyksta XXI a. su išrastais mechaniniais vežimais ir geležiniais arkliais be reklaminio šauksmo.
1.Šiandien išsivysčiusiose valstybėse l/a variklių darbo trukmė tuščioje eigoje gatvėse siekia ~40 % viso kelionės laiko, o jų automobilių vidutinis greitis dėl kamščių yra vos 20–30 km/h.
2.Vienos tonos masės l/a važiavimui pastoviu 60 km/h greičiu reikia 6–8 kW galios. Riedant 100 km/h greičiu, būtina 20–30 kW variklio galia. (Tai priklauso nuo kėbulo aptakumo oro srauto varžai nugalėti).
3.Didelio limuzino su lėktuvui tinkančiu varikliu degalų sąnaudos ir aplinkos tarša mieste yra 1,5–2 kartus didesnės, negu vidutinės (mažos) klasės lengvųjų automobilių.
4.Prabangių l/a variklių visų cilindrų tūris (ΣVn) būna 1,8 dm3 ir daugiau, pavyzdžiui  prestižiniai „Mercedesai“ prasideda su keturių cilindrų tūrio ΣVn yra 1900 cm3. (Rusijoje, pavyzdžiui, 1,8 dm3 ir daugiau, taikomas didesnis muitas, negu mažesnio cilindrų tūrio automobiliams).
5.Važiuojant plente dviračiu motociklu, nepažeidžiant eismo taisyklių, užtenka vieno cilindro variklio galios, kurio darbo tūris yra 125–250 cm3. Motociklui su šonine priekaba, būtinas didesnio darbo tūrio dvicilindris 350–500 (650) cm3 variklis.
6.Japoniški keturių cilindrų dviračiai motociklai, išvystantys ~200 km/h greitį, yra skirti žiedinėms lenktynėms, ne pasivažinėjimui į gegužinę, bet juos Lietuvoje gali nupirkti kiekvienas dvidešimtmetis pilietis!? Ar tai protingas leidimas?
Panagrinėkime, pažiūrėkime kaip įmanoma apmokestinti prabangius l/a ir motociklus.
a.Prabangius l/a ir motociklus galima būtų apmokestinti kaip tai jau padaryta su nekilnojamuoju turtu. Manau, kad prabangią ratinę transporto priemonę, kurios vertė yra 80–100 tūkst. Lt ir daugiau, reikia apmokestinti ne mažiau kaip 1–2 % jos pradinės vertės dešimčiai metų mokant kasmet. (ž 80–1000 tūkst. Lt galima rajone nupirkti butą arba 8–10 ha dirbamos žemės!).
b.Apmokestinus l/a ar motociklą pagal variklio galią, kartais kils būtinybė ją išmatuoti, nes pvz. pritaikant dujas – galia sumažėja, o panaudojus pripūtimą azoto oksidais – padidėja. Tarkim, kai galia virš 80–100 kW, mokestis metams būtų – 1 kW=10–15 Lt/met.
c.Pastovus serijinio l/a ar motociklo variklio rodiklis yra jo visų cilindrų darbinis tūris ir jų skaičius. Pastarasis parametras teikia prabangumo laiptelį – „… turiu limuziną su aštuonių cilindrų varikliu!“ (tokio „kreiserio“ mokesčiai turėtų būti didžiausi)
Apmokestinant prabangaus l/a ar motociklą pagal ΣVn tūrį ir cilindrų skaičių, mokesčių inspektoriams būtų mažiau painiavos: už cilindro 1 cm3 – 0,5–1 Lt; už vieną cilindrą – 30–100 Lt. Tada „Mercedeso“ mokesčiai su ΣVn=1900 cm3 ir keturiais cilindrais būtų:
1900 x 1 Lt + 4 cil. x 100 Lt = 620 Lt/met.
(Jei atmestume bazinį tūrį 1800 cm3, mokestis sumažėtų iki 500 Lt/met.)
Keturių cilindrų motociklui su ΣVn=1000 cm3 prabangos mokestis išeitų toks:
1000 x 0,5 Lt + 4 cil. x 30 = 620 Lt/met.
(Atmetus leistiną tūrį 1800 cm3, mokestis sumažėtų iki 370 Lt/met)
Pastaba: Saudo Arabijos valdovas važinėja su paauksuotu naftos firmos padovanotu „Furdu“, bet pranašu netapo.

prof. hab. dr. inž. Algis Butkus
(vairuotojo stažas 60 m)

Susisiekimo ministerija netrukus turėtų sulaukti kitų ministerijų pastabų dėl Kauno viešojo logistikos centro (VLC) Palemone projekto, penktadienį rašo “Kauno diena”.

Susisiekimo ministerijos parengtą projektą, pagal kurį Kauno VLC būtų steigiamas Palemone ir taptų valstybinės reikšmės objektu, šiuo metu analizuoja keturios ministerijos. Finansų, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos netrukus turėtų pateikti savo pastabas: pritarti tokio objekto statyboms Palemone arba ne.

Jeigu šį kartą projektas nebus sukritikuotas, kelerius metus trunkančios diskusijos gali baigtis sėkmingai ir lemti solidžias – 100 mln. litų – investicijas Kauno regione.

“Turime tikslą kuo greičiau pateikti projektą svarstyti Vyriausybei, bet, žinoma, pirmiausia turime sulaukti kitų ministerijų įvertinimo. Atsižvelgę į pastabas, teiksime projektą derinti antrąkart. Tikėkimės, kad suderinimai vyks sklandžiai”, – sakė Susisiekimo ministerijos Tranzito ir logistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Ramūnas Rimkus.

Projekto rengėjai tikisi, kad Vyriausybė Kauno VLC valstybinės reikšmės objektu pripažins gruodį.

“Visi skaičiai rodo, kad tokiam centrui kurti labiausiai tiktų Palemonas, antroje vietoje liko Karmėlava”, – sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Tuo tarpu kai kurie Susisiekimo ministerijos atstovai nerimauja, kad Kauno miesto ir rajono politikų nesutarimai dėl VLC vietos gali pakenkti bendram regiono ir šalies interesui įgyvendinti šį strateginį projektą.

“Pasigirdo kalbų, kad bus bandoma perduoti Kauno VLC klausimą Ūkio ministerijai, nes Susisiekimo ministerijoje esą nepakankamai atsižvelgiama į verslininkų interesus”, – sakė “Kauno dienos” šaltinis.

Pirmu projekto įgyvendinimo periodu planuojama išvystyti intermodalinį terminalą Palemone ir viešojo naudojimo kelius bei geležinkelius jo prieigose. Ateityje, suradus finansavimo šaltinių, bus plėtojamas krovinių terminalas ir sandėlių zona Kauno LEZ dalyje šalia tarptautinio Kauno oro uosto.

Palemone šiuo metu daugiausia priimama prekinių traukinių iš Baltarusijos ir Rusijos, kuriais į Kauną atvežami metalai, durpės, druska. Palemono stotyje iškraunama ir iš Ukrainos atgabenta skalda, iš čia į Kazachstaną ir Uzbekistaną juda traukiniai, pakrauti naudotų automobilių.