LP

Ar paštas vis dar reikalingas visuomenei, kurios bendravimo įpročius kardinaliai pakeitė informacinės technologijos? Tarptautinė praktika rodo, kad pašto sektorius nepraranda savo svarbos, tik turi nuolat taikytis prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Apie planus, leisiančius žengti koja kojon su laiku, kalbamės su akcinės bendrovės Lietuvos paštas generaline direktore Lina Minderiene.

Jūratė ŽUOLYTĖ

– Sparti informacinių technologijų plėtra iš esmės pakeitė žmonių tarpusavio bendravimo formas. Paštas, kuris nuo ankstyviausių savo ištakų siekė užtikrinti ir palaikyti žmonių tarpusavio ryšius, nebėra toks aktualus. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti paštui XXI amžiuje?

– Akivaizdu, kad paštas turėjo užleisti vietą spartesnėms bendravimo ir informacijos perdavimo priemonėms. Interneto eroje žmonių tarpusavio bendravimas ir dalijimasis informacija tapo nevaržomas nei atstumo, nei laiko. Informacijos apsikeitimui persikėlus į virtualią erdvę sumažėjo tradicinių pašto paslaugų paklausa. Tendencijos rodo, kad visame pasaulyje laiškų ir kitos rašytinės informacijos paštu siuntimas kasmet mažėja apie 10 proc.

Traukiantis tradicinių pašto paslaugų rinkai pašto operatoriai priversti ieškoti kitų veiklos nišų, kur galėtų plėsti savo teikiamų paslaugų spektrą. Tad šiandien ir Lietuvos paštas nebėra vien tik laiškus siunčianti bendrovė. Teikiame įvairias finansines paslaugas, užsiimame mažmenine prekyba. Re­gio­nuo­se, ypač kaimiškose vietovėse, kartais esame vienintelė vieta, kur gyventojai gali įsigyti jiems reikalingų buities prekių. Pastaraisiais metais itin didelį dėmesį skiriame tarptautiniam bendradarbiavimui ir daiktų persiuntimui, nes, nepaisant vidaus siunčiamųjų korespondencijos siuntų sumažėjimo, siuntų ir siuntinių iš užsienio kiekiai sparčiai didėja. Tai visame pasaulyje vis labiau populiarėjančios e. prekybos plėtros pasekmė.

– Kiek per pastaruosius metus Lietuvos pašte padidėjo tarptautinių siuntų srautas?

– Vien šiemet Lietuvos paštas iš užsienio gavo beveik dešimtadaliu daugiau siuntų nei praėjusiais metais. Iš viso pernai Lietuvos paštas gavo ir išsiuntė 53,6 mln. pašto siuntų, t.y. 2,3 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Siuntų gausėjimui įtakos turėjo dėl e. prekybos daugiau kaip 14 proc. išaugęs gaunamų siuntų skaičius. Beveik pusė siuntų 2014 m. atkeliavo iš Kinijos.

Praėjusiais metais pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Kinijos rinkoje veikiančia tarptautinės logistikos bei transporto bendrove CLEVY, kuri pristato vienos didžiausių pasaulyje e. prekybos platformos „Alibaba“ siuntas. Tapome tranzitine šalimi, per kurią siuntos iš Kinijos pristatomos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją ir Baltarusiją bei kitas užsienio valstybes.

– Ar pašto paslaugų sektoriui e. prekybos rinka šalyje yra perspektyvi?

– Skaičiuojama, kad Lietuvoje e. prekybos rinka kasmet padidėja apie 17 proc.

Didėja ne tik apsiperkančiųjų internetu Lietuvos gyventojų skaičius, bet ir pirkinių krepšelis. Statistika rodo, kad pernai vidutinis e. parduotuvės klientas Lietuvoje per metus išleido 837 eurus (2013 m. – 766, 2012 m. – 682 eurus). Žinoma, palyginti su didžiosiomis Vakarų Europos šalimis, vis dar stipriai atsiliekame, tačiau Baltijos regione pagal e. prekybos apimtis net kelissyk lenkiame ir latvius, ir estus.

Analitikai prognozuoja, jog e. prekyba ir toliau sparčiai augs, todėl jau dabar savo procesus perdėliojame taip, kad pajėgtume pristatyti vis didėjančius kiekius siuntų su pirkiniais, įsigytais tiek Lietuvos, tiek užsienio e. parduotuvėse.

Investuojame į modernius ir aukščiausius šiuolaikinius standartus atitinkančius logistikos centrus. Pernai atidarėme kelis mažesnius logistikos centrus Vilniuje ir Klaipėdoje, o šiemet duris atvėrė didžiausias Lietuvos pašto logistikos centras netoli Kauno. Jis leis net keliskart padidinti darbo apimtį ir greičiau apdoroti didėjančius siuntų srautus.

– Galima numanyti, kad gyventojai, kurie vietoj tradicinių parduotuvių renkasi apsipirkimą internetu, tikisi lankstesnių ir patogiai prieinamų pašto paslaugų. Koks yra šiandienos klientas, besinaudojantis pašto paslaugomis? Ir ar Lietuvos paštas pajėgus išpildyti besikeičiančius jo poreikius bei lūkesčius?

– Be abejonės, šiandienos klientas nebėra linkęs derintis prie pašto ar kurjerių darbo laiko, laukti eilėse, kol bus aptarnautas ir jam bus suteikta paslauga. Sąlygas rinkoje jau diktuoja ne paslaugų teikėjai, o vartotojai, kurie išties nori lanksčių, patogių ir modernių sprendimų.

Ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje kasmet didėja savitarnos paslaugų paklausa. At­siž­velg­da­mas į šią tendenciją vis daugiau savo paslaugų Lietuvos paštas irgi bando perkelti į savitarną. Greitesniu tempu gyvenančiai visuomenei privalome sudaryti sąlygas naudotis pašto paslaugomis sau parankiausiu metu, todėl savitarna – vienas iš būdų, kaip patenkinti pasikeitusius šiandienos klientų poreikius ir lūkesčius.

– Užuot ėję į paštą, šiandien gyventojai siuntas gali siųsti ir gauti per siuntų savitarnos terminalus. Kokių dar tradicinių pašto paslaugų savitarnos sprendimų galite pasiūlyti gyventojams?

– Mus džiugina, kad siuntų savitarnos terminalai LP EXPRESS verslui ir gyventojams tapo patogiu būdu siųsti ir atsiimti siuntas. Klientų poreikis paskatino ne tik plėsti jų tinklą šalyje, bet ir didinti galimybes jais naudotis. Šįmet gyventojams pasiūlėme naujovę – galimybę per LP EXPRESS terminalus atsiimti ir Lietuvos paštu siunčiamas siuntas.

Kita mūsų naujovė – įdiegta e. savitarnos sistema, leidžianti verslo klientams savarankiškai, neišeinant iš biuro, siuntimui paruošti savo siuntas, kurias tereikia pristatyti į paštą.

Vietoj registruoto laiško dokumentus ar kitą svarbią informaciją tiek gyventojai, tiek verslo įmonės bei valstybinės institucijos šiandien gali saugiai siųsti elektroniniu būdu, naudodamiesi e. pristatymo sistema.

Šįmet pradėjome bandomąjį asmeninių siuntų dėžių, kurias gyventojai galės įsirengti prie savo namų, projektą. Tai gali būti puiki alternatyva tiems mūsų klientams, kurie dažnai gauna didesnes ar registruotąsias siuntas ir turi vykti į paštą jų atsiimti. Į modernias, elektroniniu užraktu rakinamas asmendėžes kurjeriai pristatys siuntas, o klientas galės atsiimti bet kuriuo paros metu.

– Pastaraisiais metais Lietuvos paštas nemažai dėmesio skyrė finansinių paslaugų stiprinimui. Kokias matote perspektyvas finansinio tarpininkavimo rinkoje ir kuo Lietuvos paštas gali konkuruoti su šalyje veikiančiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis?

– Šiuo metu visoje Lietuvoje turime daugiau nei 800 vietų, kuriose teikiamos finansinės paslaugos. Gyventojai paštuose ar „PayPost“ skyriuose kasdien atsiskaito už komunalines ir kitas paslaugas, atlieka pinigų perlaidas, ima vartojimo paskolas, atsiima senatvės pensijas.

Nuo šių metų gyventojai Lietuvos pašte gali turėti ir savo mokėjimo sąskaitą, leidžiančią į ją gauti darbo užmokestį, įnešti grynuosius pinigus, patogiai iš jos vykdyti mokėjimus, atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas ir, svarbiausia, nemokamai išsigryninti pinigus bet kuriame „Paypost“ skyriuje ar didesniame pašte.

Daugelis klientų tvarkyti kasdienių fi­nan­sinių reikalų į Lietuvos paštą užsuka tiek dėl plačiai išplėtoto paštų ir „Pay­Post“ skyrių tinklo, tiek dėl mūsų paslaugų paprastumo bei prieinamumo. Sie­kia­me, kad finansinėmis paslaugomis ir didmiesčių, ir mažesnių miestų gyventojai ga­lė­tų naudotis kuo paprasčiau. Nuosekliai ple­čiame teikiamų finansinių paslaugų port­felį.

Šalyje vis mažėjant bankų skyrių esame al­ternatyva regionuose gyvenantiems žmo­nėms gauti finansines paslaugas. Be to, tendencijos rodo, kad mokėjimo įstaigos perima vis didesnę rinkos dalį, ypač grynųjų pinigų pervedimų segmente. Lietuvos pašto ar kitų mokėjimo įstaigų pranašumas prieš šalyje veikiančius bankus – pastebimai mažesni pervedimų įkainiai ir operacijų įvykdymo greitis.

Todėl ir toliau žadame stiprinti savo pozicijas finansinių paslaugų rinkoje, siekdami Lietuvos gyventojams būti patikimu partneriu, atliekant svarbias ir būtinas kasdienes finansines operacijas.

Šiemet minint Baltijos kelio 25-ąsias metines Vilniaus centriniame pašte surengta grafiko, dailininko Antano Rimanto Šakalio paroda, kurioje autorius pristato įvairius filatelinius gaminius, skirtus Baltijos keliui.

„Baltijos kelias davė impulsą mums geriau pažinti ir pajausti estų, latvių kultūrinę dvasią, pamilti jų sostines, žmones. Parodė didžiulį norą išsivaduoti iš okupacijos ir puoselėti istorinį, dvasinį paveldą. Norėjosi parodyti, kas mus vienija kultūriškai, o tai labiausiai matosi sostinėse“, – sakė parodos autorius A. R. Šakalys.

Parodos lankytojai galės apžiūrėti per 100 eksponatų – vokus, skirtus Baltijos šalių sostinėms ir Baltijos kelio tema, eskizus, iš kurių gimsta vokai, kitus filatelinius gaminius.

Vienas iš seniausių ir įdomiausių parodos eksponatų – Lietuvos žemėlapis, kuriame suklijuoti heraldiniai pašto ženklai su miestų herbais. Kiekvienas jų – su pirmosios dienos datos antspaudu. Surinkti visus šio eksponato ženklus parodos autoriui prireikė apie 20 metų.

Antrąją parodos, skirtos Baltijos keliui, dalį sudarys filatelisto Jono Načiūno kolekcija, kurios eksponatuose – Baltijos kelyje ryškiai šmėžavusi gėlė – rožė. J. Načiūno kolekcija „Rožė – gėlių karalienė“ primins istorijas ir legendas apie rožes, parodys jų paplitimą. Parodoje pristatomos rožių grupės, rožynai, rožių parodos, šių gėlių panaudojimas gyvenime. Šios dvi temos – „Baltijos keliui – 25“ ir „Rožė – gėlių karalienė“ – glaudžiai susijusios, nes rožės buvo mėtomos iš lėktuvų, skrendančių virš Baltijos kelio.

Filatelijos paroda „Baltijos keliui – 25“ Vilniaus centriniame pašte veiks nuo rugpjūčio 13 iki rugsėjo 6 dienos.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Likviduojamo banko „Snoras“ mini bankų tinklą įsigijęs Lietuvos paštas dar iki šių metų pabaigos didžiuosiuose miestuose planuoja atverti pirmųjų buvusių „snoriukų“ duris.
„Visą tinklą pertvarkysime palaipsniui, o veiklą pirmieji pradės skyriai, įsikūrę ten, kur sutraukiami didžiausi žmonių srautai ir klientai buvo įpratę naudotis „snoriukuose“ teikiamomis paslaugomis“, – atskleidžia Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė.
Priminsime, kad Lietuvos paštas įsigijo 214 finansinių paslaugų teikimo vietų ir čia vykdys panašią veiklą kaip iki šiol, taip pat stiprins finansinių paslaugų sritį, ją plės. Tad buvusiuose „snoriukuose“ bus surenkamos įmokos ir mokesčiai, siunčiamos perlaidos, išgryninami ir pervedami pinigai, mokamos pensijos ir pašalpos.
Taip pat Lietuvos paštas kaip tarpininkas išduos savo partnerių greituosius vartojimo kreditus. Šiuo metu Lietuvos pašto skyriuose galima gauti „General Financing“ ar „Ūkio banko lizingo“ bankų teikiamas vartojamąsias paskolas.
Taigi mėlyni „snoriukai“ taps geltonais Lietuvos pašto „bankeliais“ ir bandys užimtį tuščią mažmeninės bankininkystės nišą. Praplėtus veiklą ir teikiant gyventojams daugiau paslaugų, tikimasi sustiprinti ir įmonės pozicijas rinkoje. Svarbu ir tai, kad atnaujinti „snoriukai“ bus naudingi mažesnių miestų gyventojais, kurie po „Snoro“ bankroto liko be finansines paslaugas teikiančių įmonių skyrių.
„Ateityje ketiname pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tačiau apie konkrečius planus dar ankstoka kalbėti“, – sako A.Jonušaitė.
Ir priduria, kad visame naujai kuriamame „bankelių“ tinkle bus įdarbinta šimtas naujų darbuotojų.
Beje, nors finansų analitikai „Snoro“ kioskus buvo įvertinę maždaug septyniais milijonais litų, tačiau valstybės valdomas Lietuvos paštas buvusius „snoriukus“ įsigijo už 3,1 mln. litų.

BFL

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) išankstiniais duomenimis, bendra pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka pagal gautas pajamas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu (55 mln. Lt), padidėjo 11,5 proc. ir sudarė 61,3 mln. Lt. Pašto paslaugų rinka pagal gautas pajamas padidėjo 3,6 proc. – nuo 25,1 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 26 mln. Lt 2011 m. I ketv. Pasiuntinių paslaugų rinka padidėjo 18,1 proc. – nuo 29,8 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 35,2 mln. Lt 2011 m. I ketv.

Universaliųjų paslaugų teikėjo AB Lietuvos pašto bendros pajamos pirmą šių metų ketvirtį (44,18 mln. Lt) sumažėjo 0,1 proc., palyginti su 2010 m. I ketv. (44,24 mln. Lt), o pajamos, gautos už pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimą, padidėjo 3,8 proc. – nuo 26,1 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 27,1 mln. Lt 2011 m. I ketv. Pajamos iš universaliųjų pašto paslaugų sumažėjo 2 proc., t. y. nuo 21,2 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 20,8 mln. Lt 2011 m. I ketv.

BFL

Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorės Ingos Dundulienės, naujieji pašto skyriai gyventojus aptarnaus ilgesniu ir patogesniu laiku, dirbs ir savaitgaliais. Prekybos centre “Pupa” esančiame pašte gyventojai galės įsigyti ir tarptautinių autobusų bilietų.

Iki metų pabaigos Lietuvos paštas planuoja atidaryti apie 20 paštų prekybos centruose, į kuriuos iš viso ketinama investuoti apie 2 mln. litų.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas taip pat teikia logistikos, finansinio tarpininkavimo ir elektronines paslaugas.

pastas28

Nors vis plačiau naudojantis moderniosiomis technologijomis popierinių laiškų bendras skaičius mažėja, prieš didžiąsias šventes jų srautas vėl atgyja ir išauga net kelis kartus, pastebi pašto darbuotojai.

“Apskritai siunčiamų laiškų skaičius mažėja, tačiau prieš didžiąsias metų šventes laiškų išsiunčiama ir gaunama tiek pat, kaip ir anksčiau. Daugeliui prieš šventes nusiųsti paštu sveikinimą yra graži šeimos tradicija. Taip parodomas išskirtinis dėmesys artimam žmogui”, – Eltai teigė Lietuvos pašto Pašto operacijų tarnybos direktorius Tomas Jackevičius.

Pasak pašto tarnybos vadovo, laiškų srautas išauga prieš kiekvienas šventes – Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus.

“Pavyzdžiui, šį mėnesį laiškų skaičius išaugo apie 4 kartus, palyginus su kovu. Ypač daug laiškų sulaukėme šią, paskutinę prieš Velykas, savaitę”, – teigė T. Jackevičius.

Pašto tarnybos direktorius pastebi, kad prieš šventes nemažai laiškų siunčiama ir Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems. Vis dėlto daugiausia laiškų siunčiama į užsienio šalis – Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją.

“Pastebime, kad užsienio šalyse gyvenantys lietuviai prieš šventes taip pat neužmiršta pasveikinti savo artimųjų ar draugų. Prieššventinę savaitę labai daug laiškų sulaukiame iš Airijos, Ispanijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, JAV, Kanados. Žinoma, pasitaiko, kad prieš didžiąsias metų šventes gyventojai sveikinimus ar nedidelius siuntinius siunčia ir į tokias egzotiškas šalis kaip Kolumbija ar Brazilija”, – sakė T. Jackevičius.

Paštininkai prieš didžiąsias šventes daug daugiau laiškų pristato tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.

“Be šventinių sveikinimų ir atvirukų, kurie kiekvienais metais yra itin populiarūs, paštu taip pat nemažai siunčiama ir smulkių iki 2 kilogramų svorio siuntų”, – teigė T. Jackevičius.

Nors per Šv. Velykas paštininkai irgi pluša, kad pristatytų daugybę laiškų adresatams, daug daugiau laiškų visgi gaunama per Šv. Kalėdas.

“Pavyzdžiui, pernai per kalėdinį ir naujametį laikotarpį Lietuvos paštas apdorojo 120 tonų pašto korespondencijos”, – pasakojo T. Jackevičius.

Telekomunikacijų, pašto ir pasiuntinių įmonės ne tik kritikuoja valdžios ketinimus nuo liepos įvesti joms mokestį (0,2 proc. mokesčio nuo apyvartos), skirtą naujai kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai išlaikyti, bet ir kai kurios net svarsto, ar kreiptis dėl to į Europos Komisiją.

Energetikos ministerija kol kas neatskleidžia, ar išgirs verslo raginimus atsisakyti mokesčio idėjos ar bent jau pakoreguoti jo bazę, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Įmonės pateikė pastabų, galvosime, ką daryti”, – sakė Arvydas Darulis, energetikos viceministras.

Pasak Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozo Jurelionio, jei mokestis bus įvestas, gali pabrangti dalis paslaugų – ryšiai, elektra,šiluma, pašto paslaugos.

Skubių siuntų gabentojų asociacijos prezidentė ir įmonės “DHL Lietuva” operacijų vadovė Rasa Čėsnienė piktinasi, kad vienodą 0,2 proc. mokestį ketinama nustatyti visoms įmonėms, nepriklausomai nuo to, kuriame rinkos segmente jos veikia.

“Juk reguliuodamas siuntų gabentojus reguliuotojas beveik neturi jokių išlaidų, skirtingai nuo ryšių operatorių, mes nenaudojame jokių valstybės išteklių, pvz., dažnių, iš valstybės nieko negauname, tai kodėl turime mokėti”, – stebisi ji.

Anot telekomunikacijų bendrovės “Teo LT” generalinio direktoriaus Arūno Šikštos, dabartiniai reguliatoriai yra pakankamai finansuojami, todėl svarstome galimybę kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti jos išaiškinimo šiuo klausimu.

Jei valdžia neatsisakys naujojo mokesčio idėjos, pagalbos Briuselyje sako ieškosiantys ir kabelinės televizijos operatoriai.