Vilniaus Viršuliškių rajone atidarytas pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje „Grand Office“. 21 aukšto, daugiau nei 81 metro aukščio ir 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą pastatė ir patalpų nuoma rūpinasi Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Naujasis biurų pastatas „Grand Office“ papildys kitus 3,5 ha Viršuliškių teritorijoje jau sėkmingai įgyvendintus projektus – prekybos centrą „Prisma“ ir gyvenamuosius daugiabučius „Solo City“.

Verslo centre „Grand Office“ įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios A klasės energinio efektyvumo privalumus. Šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas supančiai aplinkai ir čia dirbantiems darbuotojams. A energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Ši erdvė vienareikšmiai sukurta šiuolaikiniam žmogui.

„A klasės energinis efektyvumas biurų pastatams dar nėra privalomas mūsų šalyje. „Grand Office“ yra pirmasis tokios aukštos energinio efektyvumo klasės biurų pastatas Lietuvoje. Tai, kad „YIT Kausta“ pirmoji ėmė statyti A klasės energinio efektyvumo biurą, lėmė nuolatinis siekis būti žingsniu priekyje, taikyti pažangius sprendimus bei noras kurti geresnę gyvenamąją ir darbo aplinką. Tikime, jog mūsų žingsnis bus geras pavyzdys ir kitiems“, – sako K. Vanagas.

Į naujai pastatytą biurų pastatą „Grand Office“ jau persikėlė ne viena savo veiklą Lietuvoje vykdanti bendrovė, tarp kurių AB „LESTO“ klientų aptarnavimo skyrius, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir kt. Į šias patalpas, 6-7 aukštus, persikėlė ir projektą įgyvendinusi statybos paslaugų grupė AB „YIT Kausta“, o savo būsto pardavimų biurą įkūrė pirmame pastato aukšte.

Į biurų pastatą jau įsikėlusio „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis įmonės sprendimą įsikelti būtent į šį pastatą grindžia trimis pagrindiniais kriterijais. „Visų pirma, įvertinome patogų susisiekimą su „Grand Office“ tiek iš Vilniaus centro, tiek ir iš kitų miesto vietų. Tačiau vėliau labiausiai įvertinti liko šio pastato teikiami energijos taupymo bei aplinkosaugos būdai ir dėmesys darbuotojams – visi biurų langai nukreipti į neapstatytą Vilnių. Tai svarbu, nes dirbantieji gali mėgautis miesto gamta, užuot stebėję pilkus pastatus“, – sprendimą persikelti į „Grand Office“ komentuoja T. Podvorskis.

Visas biurų pastatas suprojektuotas taip, kad jo langai kryptų į žaliąją Pilaitės rajono pusę, o liftais kylantiems „Grand office“ darbuotojams ir svečiams atsivertų vaizdas į Vilniaus miesto panoramą.

Pastato vieta mieste yra išties pavydėtina. 21 aukšto pastatas įsikūręs šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Viršuliškių skg. 34, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikrina greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko tiek verslo centro darbuotojams, tiek partneriams ar klientams, nes aplenkiamos automobilių spūstys. Atstumas iki miesto centro tėra 4 km, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 min.

„Didžioji pastato dalis jau išnuomota, todėl galime teigti, jog mūsų sprendimai jau įvertinti. Esamų ir būsimų nuomininkų pagrindą sudaro užsienio kapitalo įmonės, kurios daug anksčiau pradėjo galvoti apie energijos bei eksploatacijos kaštų taupymą“, – pažymi K. Vanagas.

Kelis dešimtmečius Vilniaus Konstitucijos prospekte stūksančio vaiduoklio – sovietiniais laikais pradėto statyti „Komjaunimo“ viešbučio griaučių jau po kelių savaičių nebeliks.

Vietoje jo planuojama pastatyti biurų kompleksą. „Kol kas dar neaišku, kokį plotą užims šis kompleksas ir kiek bus įrengta biurų, tačiau šio vaiduoklio mieste greitai tikrai nebeliks“, – teigia į projektą investuojančios bendrovės atstovas Marius Zelenius.
Įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat patvirtina, kad jau greitai bent vienu apleistu pastatu sostinėje liks mažiau. Mat Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą daugelį metų Vilniaus vaizdą bjaurojantį pastatą nugriauti. „Detalusis planas patvirtintas, statybų leidimai artimiausiu metu taip pat turėtų būti išduoti“, – atskleidžia M.Pakalnis.
Šiaip ar taip, kol kas dar neaišku, kada sklype šalia Vilniaus miesto savivaldybės, kur dabar riogso apgriuvęs trijų aukštų karkasas, bus pradėti modernaus biurų komplekso statybos darbai. „Mano žiniomis, tai realiausias projektas, kuris netrukus Vilniuje bus pradėtas įgyvendinti. Pats investuotojas teigia, kad statybų darbus pradės tik tada, kai turės bent dalį nuomininkų. Tačiau aš manau, kad kažkiek tų potencialių nuomoninkų jau yra, nes neturėdami garantijų, kad pavyks išnuomoti biurus, investuotojai net nepradėtų griauti griūvančio ir apleisto pastato“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Patys sklypo ir pastato savininkai skaidrumu ir atvirumu niekada nepasižymėjo, tad nekeista, kad tyli ir dabar.

Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto administracija po pusmetį trukusių derybų dėl kainos iš keltų įmonės “DFDS Lisco” už 14,014 mln. litų perka administracines patalpas.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pastato pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta kovo 22 dieną, o uosto direkcija į naujas patalpas ketina persikelti iki 20 metų veiklos jubiliejaus birželio mėnesį.

“Atsižvelgėme ir į tai, kad turimos administracinės patalpos neatitinka sanitarinių higienos normų, nes daugumai darbuotojų tenka tik apie 4 kvadratinius metrus darbo vietos ploto. Kasmet uosto direkcijoje apsilanko apie 60 delegacijų iš įvairių pasaulio šalių. Uosto direkcijai stinga vietos tinkamai pristatyti vienintelį Lietuvos uostą”, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Tikimasi, kad visas tarnybas sukėlus į vieną pastatą, kurio plotas – 4950 kvadratinių metrų, nereikės išlaidauti darbo kabinetų ir renginių salės nuomai.

“Su uosto direkcija sutarta, kad išsikraustysime iki gegužės 31 dienos. Sutapo visų ketinimai: mūsų – pastatą parduoti, o direkcijos – noras patalpas pirkti. Įmonei priėmus sprendimą paslaugas krovinių siuntėjams ir keleiviams tobulinti, perkeliant dalį darbuotojų į jūrų perkėlos terminalo administracines patalpas, turimas pastatas tapo per didelis, jo naudojimas neefektyvus. Krovinių tarnyba iškelta jau anksčiau, keleivių aptarnavimo tarnybą taip pat netrukus numatoma iškelti į uostą”, – sakė “DFDS Lisco” komunikacijos vadovas Vaidotas Klumbys.