Visoje Europos Sąjungoje po keleto metų bus privaloma statyti vien taupiai šilumą vartojančius namus. Nors Lietuvoje šia linkme žengiami tik pirmieji žingsniai, kol kas jie gana dideli ir į ateitį leidžia žiūrėti optimistiškai.

Artėjant kiekvienai žiemai Lietuvos gyventojai neramiai laukia šalčių, nes tuomet į jų pašto dėžutes bus įmestos gerokai didesnės nei šiltuoju metų laiku sąskaitos už komunalines paslaugas – prasidės šildymo sezonas.

Pagal Europos Sąjungos direktyvą nuo 2018 m. visoje Sąjungoje visuomeninės paskirties pastatai turės būti išskirtinai energiškai efektyvūs. O nuo 2020 m. toks reikalavimas bus taikomas absoliučiai visiems Europoje statomiems namams. Ar įmanoma už būsto apšildymą nemokėti kone nė vieno euro? Statybų ekspertai teigia, kad tai visiškai realu. Vokietijoje dar 1988 m. atsiradusio pasyvaus namo (vok. Passivhaus) principas – nuo pat pradžių pastato projektas apgalvojamas taip, kad vėliau reikėtų minimalių šildymo sąnaudų.

Kas yra pasyvus namas? Lietuvoje veikiančios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos, vienijančios pasyvių namų rangovus, interneto puslapyje teigiama, kad tai pastatas be aktyvios šildymo sistemos. Naudojami pasyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės energija, dirvožemio šiluma, žmogaus kūno temperatūra, apšvietimas ar net buitiniai prietaisai.

Vokietijoje, Austrijoje ir Skandinavijos šalyse taikoma praktika jau yra įgyvendinama ir Lietuvoje. „Faktiškai pirmasis pasyvus namas Lietuvoje buvo pastatytas 2007 m. Jis bendrovės „Veikmė“ kartu su partneriais buvo suprojektuotas naujai besiformuojančiame Vilniaus Gulbinų mikrorajone. Tas pastatas gavo aukščiausią tuo metu galiojusį A klasės pastato energinio naudingumo sertifikatą. Dabar tokius pastatus galima skaičiuoti nebe vienetais ir nebe dešimtimis“, – teigia Audrius Gelžinis, nekomercinio interneto puslapio pasyvusnamas.lt kūrėjas.

A.Gelžinis tikina, kad statybos yra jo hobis. Nors jis pats statybos verslu neužsiima, tačiau šis pomėgis paskatino jį 2008 m. sukurti minėtą tinklalapį, kurio tikslas – populiarinti Lietuvoje energiškai efektyvių namų technologijas. „Būtent energiškai, o ne energetiškai, nes gali būti ir fengšui energetika, o mes kalbame apie suvartojamą energiją“, – aiškina „Veido“ žurnalistui.

Jo teigimu, bet kokios paskirties pastatas šiuolaikiniam žmogui yra ypač svarbus.„Paskaičiuokite, kiek laiko praleidžiate lauke, o kiek – pastatuose. Yra šalių, kur žmonės patalpose praleidžia 90 proc. savo laiko, todėl pastato kokybė yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis“, – neabejoja A.Gelžinis.

Pasyvus namas vs įprastinis namas

Pasyvių namų projektavimo ir konsultavimo paslaugas teikianti bendrovė „Pasyvūs namai“ skaičiuoja, kad įprastiniame name energijos sąnaudos yra 120 kwh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai maždaug kainuoja 4,3 Lt šilumos mokesčio per mėnesį už kiekvieną namo kvadratinį metrą. O pasyvaus namo sąnaudos yra beveik dešimt kartų mažesnės: energiškai efektyvus pastatas suvartoja tik 15 kwh kvadratiniam metrui per metus. Atitinkamai tai kainuoja apie penkiasdešimt centų per mėnesį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. ir gyvenamieji namai turės būti statomi pagal pasyviojo namo principus ir tapti beveik nulinių energijos sąnaudų pastatais. Nors tai nurodanti ES direktyva netrukus įsigalios, tikrų pasyviųjų namų Lietuvoje kol kas vos keletas.

2010 m. patvirtinti visoms ES šalims bendri standartai, nurodantys laipsniškai pereiti prie itin mažai energijos suvartojančių pastatų. Kadangi statinių reikmėms Europoje suvartojama apie 40 proc. visos energijos, tikimasi, kad toks sprendimas padės gerokai sutaupyti ir sumažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių kainų svyravimo. Šios taisyklės į Lietuvos teisę turėtų būti perkeltos jau kitąmet.
Nors pokyčiai neišvengiami, prisitaikyti neskubame. Dažniausiai įvardijamos delsimo priežastys – brangesnė statyba ir specialistų stoka. Stipriai atsiliekame nuo lyderiaujančios Vokietijos, kurioje pirmas pasyvusis namas Darmštato mieste pastatytas dar 1991 m., taip pat Austrijos, Beniliukso ir Skandinavijos šalių, kuriose dygsta ne tik pasyvieji individualūs namai, atskiri daugiabučiai, bet ir tokių namų kvartalai.
Pasyviojo namo koncepcija remiasi itin mažu energijos, daugiausia gaunamos iš atsinaujinančių išteklių, suvartojimu. Tai leidžia energijos sąnaudas sumažinti kelis kartus. Manoma, kad tokių pastatų jau yra tarp 15–20 tūkst.

Statyti pasyviuosius namus sunkiau

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjo prof. Leonido Prano Ziberko, reikia judėti šia kryptimi ir tokios pastangos sveikintinos, nors vadinamieji pasyvieji namai taip pat ne be trūkumų. „Dar yra daug neaiškių dalykų, neišspręstų klausimų, todėl nereikėtų visko sureikšminti. Tai, kas tampa madinga, dažnai reklamuojama, nebūtinai tinka gyvenimiškai realybei, – įspėja jis. – Vienur sutaupius, dėl to galima daugiau išleisti kitur.”
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Raimondas Bliūdžius pabrėžia, kad Lietuvoje nėra tokių pastatų statybos tradicijų ir patirties: “Trūksta konstrukcinių schemų, pastatų sandarumo užtikrinimo koncepcijų, energetiniu požiūriu efektyvių šildymo ir vėdinimo sistemų”, – vardija jis.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad statant tokį pastatą būtina skrupulingai įvertinti geografinės vietovės ypatumus, klimato sąlygas ir saulės intensyvumą – identiški pastatai gali nevienodai pasiteisinti kur nors vidurio Vokietijoje ir šiaurės Suomijoje. Sunkumų kelia tankiai urbanizuotos vietovės, kuriose sunkiau orientuoti pastatą (tai labai svarbu) taip, kad saulė tinkamai apšviestų pietinę jo pusę. Architektūrinių sprendimų įvairovė čia taip pat sumenksta, nes lengviausia suvaldyti paprastas, kuo mažiau išorinių sienų turinčias formas. Dėl to, pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio, energiją taupantį daugiabutį pastatyti kur kas paprasčiau nei gyvenamąjį namą, nors dažnai manoma priešingai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.

„Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. Jis pabrėžia, jog statant tokio tipo būstą, labai svarbu tinkamai parinktos statybinės medžiagos ir jų kiekis, projektas, o taip pat griežta darbų atlikimo kontrolė. Apie pasyvaus namo privalumus, efektyvumą ir renovacijos galimybes kalbamės su asociacijos vadovu.

Trumpai papasakokite, kas yra pasyvus namas?

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Iš esmės tai yra architektūriniu būdu pasiekiamas kokybės standartas, kuris nurodo, jog konkretus pastatas yra energetiškai efektyvus. Pasyvaus namo sertifikatą gali suteikti vienintelis Vokietijoje esantis Pasyvaus namo institutas. Tad pasyvus namas iš esmės yra kokybės ženklas, kuris įsipareigoja pasiekti nustatytą rezultatą.

Šiuo metu Lietuvoje pastatų energetinė būklė yra vertinama klasėmis nuo A++ iki F. Tuo tarpu pasyvus namas turi tik vieną vienintelį vertinimą: jeigu energijos sąnaudos per metus neviršija 15 kWh kvadratiniam metrui, galima teigti, jog pastatas yra pasyvus. Manęs žmonės kartais klausia, jeigu pasistačius „dėžutę“ ir apšiltinus 20 cm storio termoizoliacine medžiaga, ar tai jau bus pasyvus namas? Mano atsakymas yra – reikia skaičiuoti. Jeigu pasiekiamas nustatytas rezultatas, tada – taip, būstą galima vadinti pasyviu. Visa kita yra tik išvedžiojimai.

Statant pasyvų namą, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog kokybė turi būti užtikrinama visuose lygmenyse: projektavime, medžiagų ir jų kiekių parinkime bei statybos procese. Būtina suprasti, kad pastatas turi būti statomas taip tiksliai, kaip buvo numatyta projekte. Jeigu kompozitorius parašo rimtą kūrinį, tai muzikantai turi tiksliai jį atlikti. Tai šiuo atveju muzikantai yra statybininkai. Statant pasyvų namą, nėra vietos interpretacijoms bei improvizacijoms. Tai nėra džiazas. Šiuo atveju labai svarbu, kad jeigu kompozitorius/projektuotojas sukūrė tokį ir ne kitokį projektą, statybininkai privalo atlikti darbus tiksliai pagal jį. Tik tada gausime tikslų, gerą ir norimą rezultatą.

Ar tiesa, kad pasistatyti pasyvų namą kainuoja brangiau? Ar tai atsiperka?

Reikia pripažinti, jog pasyvų namą pastatyti kainuoja brangiau nei įprastą, nes reikia daugiau investicijų į kokybiškas apšiltinimo medžiagas, kvalifikuotus specialistus ir t.t. Tokio būsto kaina nuo įprastinio gali skirtis nuo 2 iki 20 procentų. Tačiau tai atsiperka. Jei netikėčiau pasyvaus namo nauda, pats negyvenčiau jame. Galiu kalbėti iš patirties: mano namas apšiltintas polistireniniu putplasčiu, kuris yra puiki izoliacinė medžiaga, todėl nepraleidžia nei šalčio, nei šilumos. Už šildymą moku iki 10 kartų mažiau, nei tokio pat ploto įprastų namų savininkai. Manau, kad tokio tipo būstas buvo viena iš geriausių investicijų į savo ir šeimos gerbūvį.

Supraskime, kuo labiau kyla iškastinio kuro kainos, tuo greičiau atsiperka pasyvus namas. Jei per metus sutaupoma apie 10 kWh kvadratiniam metrui energijos, tai labai greitai ir paprastai galima paskaičiuoti, kiek tai bus pinigine išraiška. Paprastai pasyvus namas atsiperka per 5 – 8 metus.

Įprastai, kalbant apie pasyvius namus, turima omenyje individualius namus. O kaip dėl daugiabučių ir jų renovacijos?

Energetiškai efektyviausias pastatas yra daugiabutis. Kodėl? Priešingai nei individualiame name, daugiabutyje yra sąlyginai mažai sienų, lyginant su esamų grindų plotu. Tad išorės atitvarų ir vidaus grindų santykis – pats efektyviausias.

Dėl pastatų modernizavimo negali būti didelių kalbų bei diskusijų. Pastatus renovuoti būtina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad renovacija būtų vykdoma kokybiškai, siekiant energetiško efektyvumo. Naudoju tokį palyginimą: Lietuvos namai yra pliki, tačiau dabar vykstanti renovacija juos pridengia tik švarkeliais ir vasarinėmis kepuraitėmis. To nepakanka, iš tiesų namams Lietuvoje reikia kailinių ir šiltų žieminių kepurių.

Renovuojamas namas tikrai gali būti pasyvus, tačiau jis turės kitą energijos suvartojimo vertę. Reikalavimas tokiam pastatui – energijos sąnaudos per metus 25 kWh kvadratiniam metrui. Reikia atkreipti dėmesį, kad taikant pasyvių namų standartus, skirtingai nei įprastai renovuojant pastatus, rezultatas garantuotas dėl labai griežtos atskaitomybės ir atsakomybės, kuri tenka konkrečiam žmogui, projektuotojui ir Vokietijos Pasyvaus namo institutui. Jeigu Vokietijos Pasyvaus namo institutas jau suteikė pasyvaus namo sertifikatą, toks jis ir privalo būti.

Tai ar gyventumėte name, jeigu jis nebūtų pasyvus?

Žinote, kartą išbandęs – negali sustoti. Dabar kai jau daugelį metų gyvenu pasyviame name, statyčiau arba ieškočiau pirkti tik energetiškai efektyvaus (pasyvaus) būsto, nes tokiuose pastatuose gyventi ne tik pigu – bet ir sveika.

Remiantis statybos specialistų apklausos rezultatais, rinkoje nėra poreikio statyti energetiškai efektyvių namų. Taip mano net 76 proc. respondentų, kurie nestato ar neprojektuoja beveik nulinės energijos pastatų.

Apie ES direktyvą, kuri gali paskatinti tokių namų poreikį, žinojo 80 proc. respondentų. Specialistų apklausą Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir kompanijos AEROC užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
„Teigti, kad visiškai nėra energetiškai efektyvių namų poreikio, negalime. Tačiau jis yra nepakankamas. Tai lemia dvi priežastys. Pirmoji, pati svarbiausia, yra ta, kad būsimų individualių namų savininkai neįvertina didesnių investicijų atsiperkamumo. Žmonės paprasčiausiai neapskaičiuoja, kad pasistatę aukštos energinio naudingumo klasės namą ilgalaikėje perspektyvoje sutaupys, nes už šildymą mokės mažiau, – kalba kompanijos AEROC vadovas Alvidas Musius. – Antroji priežastis – patiems specialistams vis dar trūksta kompetencijos, kad įtikintų užsakovus statyti aukštos energetinio naudingumo klasės namus.“
Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, Lietuvoje šiandien sertifikuoti yra 4224 gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai, tarp kurių A ir A+ klasės namų – tik 8. Daugiausia yra sertifikuotų C klasės namų (47 proc.). Tyrimo dalyviai taip pat nurodė, kad dažniausiai stato ar projektuoja C klasės namus. Taip atsakė 44 proc. respondentų.
„Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, minimalūs energinio naudingumo reikalavimai naujiems pastatams – C klasė. Ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šios klasės sertifikuotų gyvenamųjų namų Lietuvoje šiandien daugiausia, – komentuoja Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis. – Bet didesnė problema ta, kad žmonės C klasę traktuoja kaip aukščiausią, nors ji – žemiausia riba, kurią privaloma pasiekti.“
Anot Aido Vaičiulio, įsigaliosianti ES direktyva, pagal kurią nuo 2020 m. mūsų šalyje visi naujai statomi gyvenamieji namai turės būti energetiškai efektyvūs, gali būti viena iš priemonių, kuri paskatins žmones susimąstyti apie didesnių investicijų atsiperkamumą. O tai, tikėtina, sukurs poreikį statyti aukštos klasės namus.
Apie direktyvą žinančių respondentų buvo teiraujamasi, kokių pokyčių galima tikėtis jai įsigaliojus. Daugiausia (86%) nurodė, kad naujai statomų individualių namų, kurie atitiks direktyvą, vertė bus aukštesnė už anksčiau pastatytus individualius namus. Taip pat buvo manančių, kad padidės statybų kaina (78%), aukštesni reikalavimai sulėtins rinką (22%), bet pagerins darbų ar statinių kokybę (29%). Beveik pusė (45 proc.) respondentų pripažino, kad specialistams trūksta kompetencijos energetiškai efektyvių namų tema ir pažymėjo, kad direktyvos reikalavimai skatins specialistus kelti kvalifikaciją.
„Būtent tai, kad naujus reikalavimus atitinkančių namų vertė bus didesnė už dabar esančius rinkoje, ir turėtų žmones skatinti dar nelaukiant direktyvos įsigaliojimo datos statyti energetiškai efektyvius namus. Juk investicijos į namo statybą šiandien būtų tik apie 10 proc. didesnės, o nauda – akivaizdi“, – kalba AEROC vadovas.
„Vilmorus“ atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 302 respondentai – architektai (31 proc.), projektuotojai (36 proc.)  ir statybos darbų vadovai arba jų įgalioti darbuotojai (33 proc.). Tarp respondentų dominavo statantieji ar projektuojantieji individualius (86 proc.) ir komercinius (73 proc.) pastatus. Kiek mažiau respondentų nurodė daugiabučių projektavimą ar statybą (55 proc.). Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėnesį.