Net didžiausi progresinių mokesčių šalininkai abejoja, ar parlamentarų pradėtas svarstyti įstatymas teisingas, nes jis didesniais mokesčiais supančiotų tik dirbančius pagal darbo sutartį, bet to išvengtų stambūs indėlininkai ar prekeiviai akcijomis.

Net Seimo teisininkai atskleidė: jei toks įstatymas būtų priimtas, su verslo liudijimais dirbantys gyventojai liktų išvis neapmokestinti, o individualios veiklos pajamos būtų apmokestinamos be jokio progresinio mokesčio – 5 arba 15 proc. tarifu, kaip yra ir dabar, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Parlamento svarstomas projektas stebina net progresinių mokesčių Lietuvoje šalininkus. Profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad būtų teisinga vienodus progresinius laiptelius taikyti visoms pajamoms.

“Projekte bandoma padaryti išlygų kai kurioms visuomenės grupėms. To neturėtų būti: jeigu žmogus gauna pajamų, reikia jas ir apmokestinti, – nesvarbu, ar tai alga, ar uždarbis pardavus akcijas”, – argumentavo A.Černiauskas.

Pataisomis siūloma apmokestinti nemažai gyventojų pajamų, nuo kurių mokesčiai dabar išvis nerenkami. Tarp jų – pajamos iš indėlių ar prekybos akcijomis ir nekilnojamuoju turtu.

Tačiau tokioms pajamoms siūlomas toli gražu ne progresinis, o nuolatinis 15 proc. tarifas.

Įsigaliojus įstatymui rankas galėtų trinti ir milijoninius indėlius padėję bei didesnes palūkanas gaunantys žmonės: mokesčiai jiems būtų gerokai mažesni negu dirbantiems.

Be visiškai neprogresinio 15 proc. mokesčio, jie gautų ir kitą lengvatą: pirmi 12 tūkstančių litų gautų palūkanų per metus liktų neapmokestinti.

Tuo tarpu samdomų darbuotojų, kuriems ir smogtų toks įstatymas, atlyginimai Lietuvoje ir taip nėra dideli: vidutinė alga siekia apie 2,1 tūkst. litų (po mokesčių).

Seimo ketvirtadienį pradėtomis svarstyti pataisomis šalies gyventojams, kurių pajamos per metus neviršys 48 tūkst. litų, siūloma taikyti 15 proc. tarifą, pajamų daliai nuo 48 tūkst. litų iki 120 tūkst. litų – 33 proc. tarifą, o viršijančioms 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifą.

Parlamentarė Agnė Zuokienė siūlo, kad darbuotojams, auginantiems bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki 12 metų, rugsėjo 1-ąją būtų suteikta poilsio diena.

Seimo narė užregistravo tai numatančią Darbo kodekso pataisą.

Anot jos, už tą dieną darbuotojui turėtų būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

A.Zuokienės teigimu, dabar Darbo kodekse numatyta, kad teisę į papildomą poilsio dieną turi darbuotojas, kuris augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba ne mažiau kaip du vaikus iki 12 metų.

“Todėl darbuotojai, auginantys vieną bendrojo lavinimo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, teisės į papildomą poilsio dieną neturi”, – atkreipė dėmesį parlamentarė.

Jos teigimu, kasmet daugelis darbdavių geranoriškai sutinka išleisti savo darbuotojus, kad jie rugsėjo 1-ąją galėtų palydėti savo vaikus į mokyklas.

“Rugsėjo 1 dieną faktiškai nedirba labai daug tėvų, auginančių bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus iki dvylikos metų. Rugsėjo 1 diena yra savotiška neįteisinta (faktinė) moksleivių tėvų nedarbo diena”, – aiškinamajame rašte tvirtina politikė ir siūlo tą dieną įteisinti.

Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, įrašyta į atmintinų dienų sąrašą. Pagal Darbo kodeksą ji yra darbo diena.