Šiais laikais savarankiškai keliauti po pasaulį – joks iššūkis, tad kosmopolitiškumas tampa veikiau norma nei išskirtinumu. Tiesa, kiekviena kelionė reikalauja šiokių tokių planavimo įgūdžių ir patirties, juk net išsirinkti ir užsakyti gerą viešbutį kartais tampa žaidimu va bank. Vilniuje įsikūrusio viešbučio „Moon Garden“ direktorė Natalja Kozlova pataria, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis viešbutį užsienyje.
„Keliautojus galima suskirstyti į dvi kategorijas: tuos, kuriems viešbutis – tik nakvynės vieta ir tuos, kuriems labai svarbi aplinka, viešbučio siūlomos paslaugos ir poilsio zonos. Atsižvelgiant į tai, prieš užsakant viešbutį, derėtų atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Pateikiu keletą gairių, kurios padės išsirinkti viešbutį, kurio norite“,  – sako N. Kozlova.
1.    Kelionės tikslas ir keliautojo poreikiai.
Verslo reikalais keliaujantys svečiai, rinkdamiesi viešbutį, turėtų atkreipti dėmesį į siūlomą nemokamą spartų interneto ryšį, pasidomėti, ar kambariuose elektros lizdai pritaikyti greitam ir patogiam elektronikos prietaisų krovimui, ar viešbutis turi posėdžių salę, seifą dokumentams, ar teikia vertimo ir korespondencijos siuntimo, drabužių valymo paslaugas. Taip pat, ar jo restoranas pritaikytas dalykiniams pietums.
Žmonėms, vykstantiems atostogauti su šeima, bus svarbi vaikams pritaikyta aplinka, galimos vandens pramogos, į sąskaitą įskaičiuoti pusryčiai ir šalia viešbučio esantys laisvalaikio praleidimo centrai. Taip pat pasidomėkite, ar galėsite susitarti dėl auklės paslaugų ir užsiėmimų vaikams: žaislų, spalvojimo knygelių ar kitų dėmesį lavinančių dalykų.
2.    Atsiliepimai apie viešbutį.
Visada privalu perskaityti atsiliepimus apie viešbutį. Net, jeigu viešbučio administracija patys prirašys teigiamų vertinimų, atsiras žmonių, kurie išsakys tikrąją nuomonę. Praleidę keliasdešimt minučių vertinimams peržiūrėti, visada sužinosite, ar viešbutis laikosi higienos normų, kokia jo kambarių būklė, koks aptarnavimas, kokie pusryčiai bei restorano meniu ir, ar neteks kambaryje nakvoti su nepageidaujamais augintiniais – tarakonais ir blusomis.
3.    Kaina.
„Net brangiausi viešbučiai taiko nuolaidų. Sugaišę šiek tiek laiko ir palyginę kelių viešbučio rezervavimo portalų kainas, visada atrasite mažesnę, – sako N. Kozlova. – Suradę tinkamą kambarį už tinkamą kainą, nepamirškite jo patikrinti paties viešbučio puslapyje – juk tarpininkai dažnai ima procentus, todėl čia kambarį galėsite rasti dar pigiau ir, galbūt, su specialiomis nuolaidomis“.
4.    Vieta.
Visada pravartu gerai išsistudijuoti vietą, kurioje bus pasirinktas viešbutis: ar šalia yra metro, tramvajaus, autobuso, troleibuso ar bet kokios kitos susisiekimo priemonės stotelė, leisianti laisvai keliauti po pasirinktą miestą, o vėliau grįžti atgal į viešbutį. Atminkite, kad taksi vairuotojai daugelyje pasaulio miestų uždirba iš aklai klajojančių turistų, nesuprantančių, kad jų viešbutis – čia pat, už kampo.
5.    Papildomos paslaugos ir mokesčiai
Pasak „Moon garden“ vadovės, viešbučiai dažnai siūlo papildomų paslaugų: atvežimą iš oro uosto, bagažo saugojimą, nemokamą rezervacijos atšaukimą, seifą, geriamą vandenį ir užkandžius kambaryje, automobilio parkavimo vietą, rankšluosčius ir chalatus, rytinį žadinimą ir korespondencijos siuntimą. Kai kurie gali pasiūlyti net „pagalvės meniu“, kai galėsite išsirinkti panašiausią pagalvę į namie turimą.
„Svarbu laiku išsiaiškinti, kokios paslaugos yra mokamos, o kokios suteikiamos už dyką. Nepamirškite, kad kai kuriuose miestuose taikomi specifiniai „pagalvės“ mokesčiai, o kai kuriuose viešbučiuose vietiniai pokalbiai telefonu taip pat apmokestinami. Taip pat nepalikite arbatpinigių du kartus – kai kurie viešbučiai iš karto į sąskaitą įtraukia personalo aptarnavimo mokestį,“ – sako N. Kozlova.

1 iš 9 Lietuvos vairuotojų prisipažįsta, kad transporto spūsčių metu net degant geltonam šviesoforo signalui bando „įtilpti“ į sankryžą – įvažiuoja į ją, net jeigu tenka užkirsti kelią kitiems automobiliams.

Bent trečdaliui kitų eismo dalyvių toks savanaudiškas vairuotojų elgesys sukelia pyktį, o apskritai labiausiai vairuotojus supykdo įžūliai užlendantys automobiliai, rodo „Lietuvos draudimo“ apklausos duomenys. Bendrovė, įgyvendinanti pykčio mažinimo Lietuvoje iniciatyvą „Nulis pykčio“, pataria, kad vairuotojai iš anksto nusiteiktų intensyviam eismui per Vėlines ir vengtų vairuoti agresyviai.

„Nors šiemet lapkričio 1-oji yra penktadienį ir Vėlinių minėjimas bei artimųjų kapų lankymas išsitęs per kelias dienas, intensyvaus eismo prie kapinių neišvengsime. Norime vairuotojus paraginti būti ne tik atsargiems, bet ir dėmesingiems – važiuoti paisant kitų eismo dalyvių, ramiai, nesusierzinti dėl susidariusių spūsčių, nes nepriklausomai ar nervinsimės, ar ne, eismas greičiau nepajudės. Tiesiog reikia nusiteikti būti kantriems ir kultūringiems, kad nuotaikos neapkartintų pykčio emocijos, kurių proveržis gali grėsti ir avarijomis. Pastebime, kad prie kapinių avarijos patiriamos praktiškai tik per Vėlines ir nors jos dažniausiai būna pakankamai smulkios, bet sukelia papildomų rūpesčių vairuotojams ir dar labiau apsunkina eismą“, – sakė „Nulis pykčio“ kampanijos ambasadorius „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, įprastai per Vėlines, jei jos sutampa su savaitgaliu, avarijų, ypač smulkesnių, skaičius ūgteli mažiausiai 50 procentų, palyginus su įprastu savaitgaliu. Apskritai būtent Vėlinių savaitgaliai pastaraisiais metais yra tie, per kuriuos gyventojai dažniausiai patenka į avarijas. Štai tiek pernai, tiek 2011 metais, Vėlinių minėjimo metu autoįvykių, draudikų duomenimis, užfiksuota daugiau nei visais kitais metų ilgaisiais savaitgaliais (Velykų, Kalėdų, Joninių ir kitais).

Kaip išvengti pykčio spūstyse?
Psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė teigia, kad svarbiausia yra nusiteikti, kad eismo sąlygos ilgąjį savaitgalį bus sudėtingesnės. Psichologė pateikia 5 patarimus, kaip išvengti pykčio vairuojant per Vėlines.

1.    Nusiteikite, kad kelyje šį savaitgalį tikrai sutiksite daugiau nepatyrusių vairuotojų. Iš anksto susitaikę su ta mintimi, supratingiau reaguosite į tokių vairuotojų klaidas ar nepatyrusius veiksmus kelyje. Atminkite, kad transporto eismas – tai komandinis, o ne individualus „žaidimas“. Vienoje vietoje automobilį užleisite Jūs, kitoje – Jus. Venkite manevrų, kurie gali sukelti pyktį kitiems vairuotojams. O juos suerzinti gali agresyviai užkišamas automobilis, persirikiavimas be posūkio signalo, eismo užblokavimas ir kiti neapgalvoti ar piktybiški veiksmai.

2.    Atminkite, kad kartais spūstys – neišvengiamos. Planuodami kelionę numatykite, kad ji užtruks ilgiau – pasąmonėje būsite nusiteikę susidurti su spūstimis ir jos nekels jums susierzinimo. Priešingai, pastebėsite, kad iš spūsties išvažiavote greičiau, nei planavote.

3.    Padėkite sau gerai jaustis. Jeigu žinote, kokia muzika Jus atpalaiduoja, ramina, įsijunkite ją. Galvokite apie malonius dalykus. Tai sumažina įtampą.

4.    Nusišypsokite. Kelyje šypsena (bet jokiu būdu ne ironija) apsaugo nuo konfliktų ir padeda juos spręsti.

5.    Jei važiuojate su vaikais, pasinaudokite proga suteikti jiems gero vairavimo ir mandagaus elgesio kelyje pamokas. Aptarkite su jais pasitaikiusias situacijas, komentuokite ir klauskite jų nuomonės. Taip prisidėsite prie naujos vairuotojų kartos ugdymo, spūstyje praleidžiamą laiką išnaudosite ne susierzinimo auginimui, be to, pokalbio metu dėmesys savaime nukryps nuo spūsties keliamų nepatogumų.

Mažinti vairuotojų patiriamą pyktį šalies keliuose pasiryžęs „Lietuvos draudimas“ atliko išsamų vairuotojų tyrimą. Jis atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų. Pykčio lygį šalies keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Be to, tyrimo duomenys parodė, kad 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį.

Vasara – malonių rūpesčių metas visiems puoselėjantiems savo kiemą ar sodą. Tačiau lietuviškas klimatas ne visada dosnus gražiais orais, ko pasekoje eksterjero gerbėjams neretai tenka patuštinti kišenes stengiantis išlaikyti tvarką.
Dažniausiai pasitaikanti sodo mylėtojų problema – nenuspėjamų vasaros orų nepataisomai sugadinti sodo baldai, atmosferos bei pokyčių veikiamos kitos eksterjero detalės. O jei sode telkšo dar ir vandens telkinys ar baseinas – darbų ir problemų padvigubėja, nes turbūt kiekvienas žino, jog baseino priežiūra yra daug laiko ir jėgų reikalaujantis darbas.
Apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti kiemą arba sodą bei maksimaliai panaikinti  saulės spindulių ir temperatūrų pokyčių žalą konsultuoja NIC salonų darbuotojai.

”Kantrių” baldų era
Nenuspėjama lietuviška vasara sukelia rūpesčių ne tik atostogoms ir nuotaikai, bet ir visiems temperatūrų pokyčius atremiantiems lauko baldams ir kitoms eksterjero dalims.
NIC kiemo baldų salono atstovas Mantas Jozėnas pataria rinktis baldus, pagamintus iš ypatingai lengvo, tačiau stipraus aliuminio rėmo bei dirbtinio pluošto vytelių. Šios medžiagos pasižymi tvirtumu bei ilgaamžiškumu, yra atsparios temperatūrų pokyčiams, todėl idealiai tinka net Lietuvos klimato sąlygoms (nuo -20oC iki 60oC). Tokie lauko baldai gaminami iš specialiai sukurtos formulės vytelių, atsparių saulės skleidžiamiems UV spinduliams, todėl baldus  galima palikti lauke nesibaiminant dėl spalvos pokyčio, net ir karščiausiomis vasaros dienomis.
Ištobulėjus technologijoms net ir lauko baldų pagalvėlių audiniai padengiami  specialiu vašku, kuris atsparus drėgmei, purvui ir nešvarumams. Šiuo sluoksniu padengti baldai nereikalauja ypatingos priežiūros bei yra lengvai valomi.
Apgalvoti apšvietimo sprendimai – grožiui ir saugumui
Tinkamai apšvietus būsto ar viso žemės sklypo – takelių, laiptų, įvažiavimo zonos, įėjimo į namą zonas, galima išvengti nemaloniu staigmenų. Manevruojant teritorijoje kelyje netikėtai nepasimaišys laiptai, balą ir svarbiausia – be didesnių pastangų pataikysite raktu į spyną. Namo ir jo teritorijos apšvietimas taip pat sumažina ir vagysčių riziką. Visgi sunku pasislėpti net ir labai subtiliai apšviestoje teritorijoje.
Tinkamas erdvės apšvietimas gali ja paversti jaukia, saugia ir, be abejo, patrauklia laisvalaikio zona, tačiau NIC apšvietimo salono atstovas Martynas Stankus pataria, kad siekiant sutaupyti lėšų, reikia nuodugniai apgalvoti ir įvertinti galimus sprendimus dar namo ar kiemo projektavimo stadijoje.
„Visi laidai turėtų būti išvedžioti prieš pradedant apdailos ir aplinkos tvarkymo darbus tam, kad  nebūtų padarytos klaidos, kurių taisymas gali brangiai kainuoti. Geriau iš anksto pasirūpinti bendru namo fasado bei sklypo apšvietimo projektu“, patirtimi dalinasi M. Stankus.

Renkantis apšvietimo įrangą, dėmesį reikėtų atkreipti į esminius landšafto privalumus, pastatų formą ir funkcijas. Jei pastatas išsiskiria modernia architektūra, patartina apšviesti konstrukcijas ir detales. Jei dominuoja stikliniai fasadai – tikslingiau daugiau investuoti į vidaus apšvietimą, nei bandyti šviesos nereflektuojantį stiklą apšviesti iš išorės. Šiltomis spalvomis apšviesti klasikinio stiliaus namai dvelkia jaukumu. Sodo augmeniją nepaprastai gražiai  išryškina paslėptas apšvietimas.
Kiemui apšviesti galima naudoti ekonomiškus, didelės sklaidos šviesos šaltinius. Šviestuvai dažnai slepiami gamtinėje aplinkoje, pvz. vandenyje, tarp akmenų, krūmynuose. Siekiant sukurti harmoningą aplinką, kaip ir visur reikia vadovautis pagrindine taisykle – saikas. Specialistas pataria venkiti labai ryškios šviesos bei didelių kontrastų. Gamtoje svarbiausia – natūralumas.
”Norint gražiai bei efektyviai apšviesti namą ir jo teritoriją pirmiausiai reikia turėti viziją. Tada parenkami šviesos šaltiniai, šviestuvų dizainas bei elektros instaliacija. Lauko šviestuvų asortimentas yra itin platus, todėl prieš perkant apšvietimo įrangą verta pasidomėti kokia yra šviestuvų atsparumo atmosferiniams poveikiams klasė, kokia reikalinga darbinė įtampa bei ar galima šviestuvuose panaudoti elektrą taupančias lemputes”, pasakoja M. Stankus.
Apšviesto objekto vaizdui įtaką gali daryti ir būsto sienų spalva, teritorijos apželdinimo lygis, atstumas nuo pagrindinės privažiavimo gatvės (apšviesta gatvė yra ar ne) ir be jokios abejonės patys šviestuvai, bei juose panaudoti šviesos šaltiniai. Šviestuvų dizaino parinkimą įtakoja ir bendras būsto architektūrinis vaizdas.

Klimato kaprizams atsparūs ir gėlių vazonai
Netgi plastikiniai gėlių vazonai gali būti atsparūs smūgiams bei atmosferos pokyčiams. Pilnoje tokio vazono komplektacijoje galima rasti specialų vidinį vazoną su integruota automatine laistymo sistema, kuri aprūpina augalą reikiamu vandens bei trąšų kiekiu iki 12 savaičių. Naudojantis šiuo išmaniuoju vazonu tereikia į jo laistymo sistemą įpilti vandens ir net pamiršus apie priežiūrą bus galima džiaugtis žaliuojančiai bei žydinčia augmenija. Nereikia baimintis ir dėl augalų perlaistymo, nes vidiniame vazone esantis drenažas sugeria vandens perteklių ir atiduoda jį šaknims tik tuomet, kai to labiausiai reikia.
Šiuolaikinis baseinas – be chloro kvapo
Šiai dienai, kaip moderniausią automatinę baseinų vandens priežiūros sistemą galima išskirti – ACE®, kuri specialaus deimantinio elektrodo pagalba dezinfekuoja baseino vandenį. Deimantinis elektrodas generuoja aktyvųjį deguonį – vieną efektyviausių natūralių vandens dezinfekavimo priemonių. Naudojant šią sistemą nebelieka nepageidaujamo chloro kvapo, sausos, perštinčios odos bei paraudusių akių, o ir vanduo išliks skaidrus, tyras ir švarus – būtent tai ko reikia harmoningam ir sveikam laisvalaikiui.

Valstybinių įmonių valdybos nariais tapę aukščiausio lygio vadovai mato būdų, kaip padidinti šių įmonių veiklos efektyvumą ir pelningumą.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kapitalo grąža siekia tik apie procentą, kai privačių įmonių metinė kapitalo grąža sukasi apie 9 proc. Siekiant padidinti VVĮ grąžą akcininkui – Lietuvos žmonėms, pasitelkti ir aukščiausio lygio vadovai bei ekspertai iš privataus verslo. Kol kas daugiausiai šioje srityje pažengė energetikos sektorius, nes prieš penketą mėnesių keturiolika nepriklausomų narių papildė keturiolikos VVĮ valdybas. Iš Ūkio ministerijai pavaldžių įmonių nepriklausomi valdybos nariai dirba tik bendrovės „Litexpo“ valdyboje, o iš Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių – „Lietuvos jūrų laivininkystėje“. Kaip informavo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas, šiuo metu svarstomos nepriklausomų narių kandidatūros ir į “Smiltynės perkėlos”, “Lietuvos geležinkelių”, “Lietuvos pašto”, LRTC valdybas ar stebėtojų tarybas.
Ūkio viceministras Adomas Audickas tvirtino, kad iki rudens visose VVĮ valdybose turėtų atsirasti trečdalis nepriklausomų narių, nes tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą tikimasi patvirtinti per mėnesį. Tiesa, ši tvarka galios tik uždarosioms akcinėms bendrovėms ir akcinėms bendrovėms, bet ne valstybės įmonėms.
Tikimasi, kad nepriklausomi nariai padidins valstybinių įmonių skaidrumą, orientaciją į efektyvumą, įneš naujo požiūrio ir užtikrins veiklos tęstinumą, nes šie nariai nepriklausys nuo politinių vėjų. „Veidas“ teiravosi, kokį įspūdį apie valstybinių įmonių veiklą susidarė pirmieji nepriklausomi valdybos nariai ir kokių būdų padidinti šių įmonių pelningumą ir veiklos efektyvumą jie matytų.

Pataria orientuotis į komercinę pusę

Dažnas naujas valdybos narys „Veidui“ tvirtino, kad pirmasis įspūdis buvo geresnis negu tikėjosi, o įmonėms patarė labiau orientuotis į finansinius rezultatus ir komercinę pusę.
„Finansine ir veiklos prasme įmonės rezultatai nebuvo blogi, bet matėsi nemažai galimybių didinti veiklos efektyvumą. Įmonės turtas, tame tarpe ir visi pastatai, pakankamai didelis ir pagrindinė problema – turto panaudojimo apsukos“, – kad valdybai tikrai yra ką veikti įsitikinęs vienas iš nepriklausomų „Litexpo“ valdybos narių, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Ekspertai iš privataus sektoriaus atkreipė dėmesį, kad palyginti su situacija prieš 5-7 metus įmonės „Litexpo“ apyvarta nukritusi tiek dėl natūralių rinkos dėsnių, tiek dėl neatkreipto dėmesio į pasikeitusias aplinkybes – laiku nepradėta ieškoti naujų veiklos krypčių, o dabartinės veiklos sritys neužtikrina efektyvaus turimo turto panaudojimo. Į parodų ir konferencijų centro „Litexpo“ valdybą atėjus nepriklausomiems nariams, įmonėje parengta ilgalaikė strategija. D.Dulskis užsiminė kad planuojama didinti turto panaudojimo apsukas ir pildyti portfelį naujomis paslaugomis, nes ir Europoje parodų organizavimo veiklos skaičiai nėra džiuginantys.
„Veiklos efektyvumui didinti yra ir greitų vaistų. Palyginus renginių ir parodų organizavimo veiklą pagal finansinius rodiklius ir žmonių skaičių su analogiškais užsienio pavyzdžiais, man asmeniškai susidarė įspūdis, kad įmonėje dirba per daug žmonių“, – sakė D.Dulskis, priminęs apie kai kurių paslaugų pirkimo galimybę iš išorės. Šiuo metu „Litexpo“ dirba per šimtą darbuotojų.
Komentuodamas mažesnį valstybinių įmonių darbo efektyvumą investicinės bankininkystės „Prime Investment“ direktorius Darius Saikevičius pabrėžė, kad tai dažnu atveju lemia ir valdymo trūkumai – derėtų atkreipti dėmesį į komercijos ir finansų valdymo sritis, nes valstybinėms įmonėms neretai trūksta privačiam kapitalui būdingo greičio, lankstumo, verslininkiškumo.
VVĮ “Tetas” valdybą papildžiusi žemės ūkio technikos atsarginėmis dalimis prekiaujančios bendrovės „Konekesko Lietuva“ generalinė direktorė Lina Morkūnaitė taip pat norėtų didesnio susikoncentravimo į finansinį rezultatą. „Nelabai akcentuojamas pelnas ar pridėtinė vertė, akcentuojami kiti dalykai, kurie sunkiai išmatuojami. Manau, turėtų būti nustatyti aiškūs ir pamatuojami finansiniai tikslai – ko siekiame, kada norime pasiekti, kas atsakingas. Reikėtų didesnės kontrolės – griežtai sekti, ar įvykdyti tikslai, kodėl neįvykdyti. Tie tikslai yra, bet jie labai keičiasi, todėl man norėjosi sustyguoti planavimo procesą“, – pastabomis dalijosi vadovė.
L.Morkūnaitės taip pat mano, kad 400 darbuotojų turinčioje įmonėje reikėtų didesnį dėmesį skirti personalo valdymui, nes darbuotojų pasitenkinimo tyrimo rezultatai „Tetas“ bendrovėje yra šiek tiek mažesni nei kitose įmonėse.
Tuo tarpu prieš pusantrų metų įkurtos VVĮ „Technologijų ir inovacijų centras“ kompanijos, kurios misija – nešti inovacijas ir technologijas į visą energetikos sektorių, naujasis valdybos narys, „MarkMonitor“ vadovas Aurimas Bakas mano, kad šiai įmonei reikėtų sukonkretinti inovacijos apibrėžimą – pabandyti pakankamai plačią misiją nuleisti iki darbinio lygmens ir sugalvoti, kokie projektai ir produktai yra inovacijos bei suprasti, ką įmonė nori padaryti. Kitas A.Bako siekis – į įmonę atnešti daugiau pardavėjo požiūrio.

Turi laviruoti tarp pelno siekimo ir socialinės misijos

„Investuok Lietuvoje“ analitikė Laura Genytė apžvelgdama Ūkio ministerijos parengtą ataskaitą tvirtina, kad pagal grąžą akcininkui geriausius rodiklius pernai parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc., tačiau tebėra daugiau nei dvigubai mažesnė už privataus sektoriaus įmonių generuojamą vidutinę grąžą. Pirmą kartą po ilgos pertraukos pelningai dirbo „Lietuvos paštas“, 10 mln. Lt nuostolį pakeitęs pelnu, gerėjo „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rezultatai. O geriausiai atrodė „Klaipėdos nafta“, kuri padidino pardavimo pajamas ir daugiau nei du kartus sumažinusi veiklos sąnaudas, pasiekė 9,6 proc. grąžą.
Tikriausiai dėl šios priežasties bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ generaliniam direktoriui Mindaugui Jusiui, prisijungusiam prie „Klaipėdos naftos“ valdybos darbo, gerą įspūdį paliko stipri, kompetetinga, į rezultatus orientuota vadovų komanda. M.Jusius į “Klaipėdos naftos” valdybą atėjo norėdamas padėti sustiprinti komercinę pusę, pagelbėti dirbti efektyviau ir uždirbti daugiau pelno veikiant rinkos sąlygomis. „Mano tikslas – atnešant į valdybą nepriklausomą požiūrį atrasti geresnį balansą tarp strateginių projektų ir komercinės veiklos, taip pat investicijų prioritetų nustatymo klausimais“, – tvirtino M.Jusius.
Beje, penketą mėnesių dirbantys nepriklausomi nariai įžvelgia kelis esminius skirtumus tarp privačių ir valstybinių įmonių. L.Morkūnaitei įstrigo „Tetas“ įmonėje išryškėjęs absoliutus delegavimas, kontrolė, labai didelis biurokratizmas ir susitelkimas į dokumentų ruošimą. „Kita vertus, valstybinei įmonei to reikia, nes tenka atsiskaityti už kiekvieną sprendimą. Tik gali būti, kad tai užima per daug laiko“, – svarsto L.Morkūnaitė.
O M.Jusius atkreipia dėmesį, kad pagrindinis valstybinės įmonės skirtumas nuo privačios įmonės – ji turi daugiau užduočių. VVĮ ne tik siekia pelno, bet ir vykdo socialines funkcijas bei valstybės strateginius tikslus. „Manau, kad tai daug sudėtingiau ir reikia daug daugiau dėmesio skirti prioritetų nustatymams. Kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti valstybinės įmonės sėkmę, turėtų būti ne vien pelnas“, – įsitikinęs M.Jusius, pridūręs, kad svarbu atskirti įmonės komercinę veiklą ir jos rezultatus lyginti su tokio pat profilio privačiomis įmonėmis.
D.Saikevičius atkreipia dėmesį į dar vieną skirtumą – nemaža dalimi neefektyvų valdymą valstybinėse įmonėse lemia ir neatskirtos kompetencijos tarp valstybinės įmonės vadovų ir valstybės institucijų. „Dažnai papūtus naujiems politiniams vėjams valstybines įmones kuruojančiose ministerijose keičiasi ir valstybinių įmonių kursas, o neretai ir patys vadovai. Tokiu būdu į valstybines įmones perkeliamas politinis ciklas, o strategija tampa viena – išgyventi iki rinkimų. Tuo tarpu privačiame versle, strateginio planavimo masteliai kiti, viską lemia verslo logika ir ekonominiai ciklai“, – pabrėžia D.Saikevičius.
Pritardama šiai problemai pasaulinės medicininės kompanijos „Baxter Lithuania“ verslo padalinio vadovė trims Baltijos šalims Sonata Matulevičienė, prisijungusi prie „Lietuvos energijos“ valdybos, mano, kad išvengti politizavimo ir užtikrinti pradėtų gerų darbų tęstinumą padėtų daugiau nepriklausomų narių valdyboje ir nepriklausomas valdybos pirmininkas.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) skaičiais

2011 m. VVĮ pajamos augo 7 proc. – iki 6,85 mlrd. Lt
Pernai VVĮ iš tipinės veiklos uždirbo 183 mln. Lt pelno, o 2010-aisiais patyrė 2,3 mln. Lt nuostolio.

20 didžiausių valstybės valdomų įmonių prarado apie 70 mln. Lt „Snore“ laikytų lėšų.

VVĮ kapitalo grąža – 1 proc. Geriausius rodiklius parodė transporto sektoriaus įmonės – šio sektoriaus grąža išaugo nuo 1,6 iki 4,2 proc.

Už 2011 m. dividendų valstybei numatoma išmokėti virš 580 mln. Lt – beveik 7 kartus daugiau nei 2010 m.

2011 m. didėjo transporto sektoriaus įmonių veiklos efektyvumas. Mažesni pokyčiai pastebimi miškininkystės sektoriuje.

Neretai šiek tiek tingime taikyti visas mums į galvą ne kartą įkaltas odos priežiūros procedūras, o galbūt ir abejojame jų galimybe pasiekti greitus rezultatus. Vis dėlto, mūsų oda nepamiršta šios „mažos nuodėmės“ ir, ilgainiui, mums tai primena. Apie tai pasakoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Kuo oda vyresnė, tuo labiau ja reikia rūpintis

R. Gancevičienė pabrėžia, jog bėgant metams mūsų oda tampa plonesnė, labiau pažeidžiama ir pradeda raukšlėtis, nes sulėtėja odos ląstelių dalinimasis ir sumažėja kolageno bei elastino gamyba, o ląstelių nykimas pagreitėja. Dėl šios priežasties apsauginis sluoksnis, saugantis mūsų odą nuo UV spindulių, žalingų medžiagų bei drėgmės praradimo tampa pažeidžiamas, tad dažniau atsiranda įvairūs odos defektai. Be to, bėgant laikui mažėja ir pigmentinių odos ląstelių, lėtėja jų veikimas, o likusios ląstelės tampa didesnės, tad pigmentas pasidalina netolygiai. Senstanti oda taip pat gamina mažiau prakaito ir riebalų rūgščių, kurios yra svarbios jos apsaugai ir drėgmės palaikymui. Vis dėlto, stimuliuojant odos ląstelių veiklą įmanoma bent dalinai stabdyti senėjimo procesą ir skatinti kolageno gamybą. Siekiant paveikti skirtingas odos ląsteles ir atgauti jos švytėjimą bei tvirtumą, reikėtų keleto tinkamai parinktų odos priežiūros produktų.

Naktį odos priežiūros priemonės veikia itin efektyviai

Mums miegant odos medžiagų apykaita gali vykti ypač efektyviai – kai miegame, mūsų organizmas ilsisi, todėl aplinkos dirgikliai, įprasta dienos veikla, stresai ir įvairios mintys „neslopina“ būtinų odos medžiagų apykaitos ir  regeneracijos procesų.  Pasak Rūtos Gancevičienės, dienos metu mūsų oda yra apsauginėje būsenoje ir dėl šios priežasties nesugeria tiek daug aktyviųjų kremų ingredientų kiek naktį. Dieną oda turi kovoti su temperatūros svyravimais, taršalais, bakterijomis, UV spinduliais ir kitais neigiamais reiškiniais, tad vakarais būtina gerai nuvalyti veido odą ir taip pašalinti makiažą bei per dieną susikaupusius nešvarumus. Po to rekomenduojama būtinai naudoti naktinį kremą, kuris padeda sugrąžinti prarastą drėgmę, suteikia būtinų lipidų, gelbsti odai atstatant apsaugines jos savybes. Ji taip pat primena, jog, kadangi senstanti oda regeneruoja lėčiau, naktis – tinkamiausias metas palaikyti tokios odos regeneracijos procesą, stimuliuoti jos natūralias funkcijas bei gydytis mažus sužeidimus.

Daugiafunkciniai kremai – raktas į sveikesnę odą

Kaip visi esame pastebėję, yra daugybė odos senėjimo požymių: ji išsausėja, papilkėja, suglemba, tampa jautresnė, sumažėja jos elastingumas, atsiranda pigmentinių ir kraujagyslinių dėmių, išsiplečia poros. Taigi visi odą nuo senėjimo saugantys produktai turi ne tik kovoti su jau matomais odos pokyčiais, bet ir saugoti ją nuo galimų naujų senėjimo požymių atsiradimo. Čia, pasak Rūtos Gancevičienės, mums itin pasitarnauti gali daugiafunkciniai veido kremai. Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiafunkcinių dieninių ir naktinių kremų paskirtis nevienoda. Dieninis kremas saugo odą nuo neigiamo aplinkos poveikio, o naktinis – ją stimuliuoja ir stiprina.

Vakar buvo minima Tarptautinė Saugesnio interneto diena. Šia proga Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) parengė dešimties patarimų, kurie gali leisti pasijusti saugiau internete, sąrašą.

Virtualioje erdvėje būkite atsargūs, pateikdami savo tikrąjį vardą ir pavardę, jei prie šios informacijos prieigą gali turėti bet kuris interneto vartotojas..

Atsargiai elkitės naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, kurios reikalauja Jūsų banko duomenų. Prieš atlikdami finansines operacijas internete, įsitikinkite, jog interneto svetainė, kuria naudositės yra saugi ir patikima.

Saugokite ne tik savo tapatybės ar banko duomenis, tačiau ir vieną svarbiausių virtualios erdvės elementų – slaptažodį. Patartina jį reguliariai keisti ir kuriant naują – pasitelkti skirtingus simbolius, sudėtingas kombinacijas, kurias žinotumėte tik Jūs.

Elektroniniu paštu mus gali pasiekti daug elektroninio šlamšto (angl. spam). Nepageidaujami reklaminiai pranešimai ne tik užpildo asmeninio elektroninio pašto erdvę, tačiau su jais gali atkeliauti virusai ir kitos Jūsų kompiuterio darbą galinčios paralyžiuoti elektroninės programos. Rekomenduojama neatidarinėti prisegtų failų ar nuorodų, pateiktų elektroniniame laiške, kurį gavote iš nepažįstamo asmens.

Niekada nesidalinkite savo internetinių paskyrų prisijungimo duomenimis (ypač slaptažodžiu), jei gavote nenumatytą elektroninį laišką, kuriame prašoma juos pateikti. Šią gudrybę paprastai naudoja apsimetėliai, kurie, prisidengę populiariomis paslaugų interneto svetainėmis, socialiniais tinklais, teigia, jog Jūsų paskyros sutrikimai reikalauja tokios informacijos. Tai dar vienas būdas nesudėtingai įsibrauti į Jūsų asmeninę elektroninę erdvę.

Naudokite efektyvias antivirusines programas, skirtas apsaugoti Jūsų kompiuterį nuo daugelio elektroninių įsilaužėlių. Šiuo metu ne viena kompanija siūlo nemokamas antivirusines programas, kurias galima rasti ir parsisiųsti internetu (pvz., „Avast“, „AVG“, „Comodo“).

Įsitikinkite, jog interneto svetainės adresas, kurioje norite registruotis arba prisijungti, yra Jūsų įprastai naudojamas, pavyzdžiui, gmail.com, o ne gnail.com. Net minimalus interneto svetainės adreso pavadinimo pokytis gali reikšti, kad jūs esate nukreiptas į interneto sukčių sukurtą fiktyvią interneto svetainę ir yra bandoma gauti Jūsų asmeninius prisijungimo duomenis.

Atkreipkite dėmesį, kaip Jūsų vaikai naudojasi internetu ir kontroliuokite šiuos procesus. Papasakokite vaikams apie interneto keliamas grėsmes. Nors nuolat kuriamos priemonės saugiam ir draugiškam internetui, tačiau vaikai šiuo atžvilgiu vis dar išlieka pažeidžiamiausia auditorija.

Stebėkite savo pačių veiklas internete, nuomonės reiškimą: Jūsų paskelbta informacija išlieka elektroninėje erdvėje, taigi būkite apdairūs ir korektiški.

Jei esate drąsus ir internete mėgstate komunikuoti su nepažįstamaisiais, nusprendę su jais susitikti būkite itin atsargūs, apie savo planuojamą susitikimą praneškite bent vienam patikimam asmeniui iš savo draugų ar artimųjų rato.

Scanpix

Pagrindinis Baltųjų rūmų argumentas – Jungtinės Valstijos tik remia NATO pajėgas ir nedalyvauja karo veiksmuose.

Anot laikraščio, kuris remiasi gerai informuotais pareigūnais, ir Pentagono, ir Teisingumo departamento teisininkai tvirtino, kad JAV lėktuvų atliekamas bombardavimas Libijoje, vadovaujant NATO, yra “karo veiksmai”.

Tokiu atveju B.Obama turėjo įsakyti nutraukti karinius skrydžius po gegužės 20 dienos, nes tam neturėjo Kongreso pritarimo, kaip reikalaujama 1973 metais priimtame Karo įgaliojimų įstatyme, apibrėžiančiame JAV prezidento įgaliojimus karo veiksmų atveju.

“The New York Times” nurodo, kad B.Obama nutarė laikytis teisės patarimų, kuriuos davė Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento specialistai, tvirtinę, jog veiksmus Libijoje galima tęsti ir be Kongreso pritarimo.

Valstybinei mokesčių inspekcijai iki vasario 1 dienos reikia pateikti duomenis apie B klasės išmokas, iki vasario 15 dienos – apie A klasės išmokas bei gyventojų patirtas išlaidas

2011 m. sausio 20 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) primena, kad Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat užsienio vienetų nuolatinės buveinės, nenuolatiniai gyventojai, vykdę individualią veiklą per nuolatinę bazę, mokesčių administratoriui iki vasario 1 dienos turi pateikti informaciją apie išmokėtas B klasės išmokas, o vadinamieji tretieji asmenys – darbdaviai, bankai, gyvybės draudimo bendrovės, aukštojo mokslo įstaigos ir kt. – iki vasario 15 d. duomenis apie gyventojams 2010 metais išmokėtas A klasės pajamas bei patirtas išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas.

Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat užsienio vienetų nuolatinės buveinės, nenuolatiniai gyventojai, vykdę individualią veiklą per nuolatinę bazę, iki vasario 1 dienos turi pateikti informaciją (pažymos forma FR0471) apie išmokėtas B klasės išmokas. O vadinamieji tretieji asmenys – darbdaviai, bankai, gyvybės draudimo bendrovės, aukštojo mokslo įstaigos ir kt. – iki vasario 15 d. mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis (forma FR0573) apie gyventojams 2010 metais išmokėtas A klasės pajamas bei patirtas išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas.

Pažymose FR0471 mokesčių administratorius turi būti informuojamas apie bet kokio dydžio 2010 metais išmokėtas išmokas nuolatiniams Lietuvos gyventojams už privalomai registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat vertybinių popierių pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, vienkartines didesnes kaip 3500 litų azartinių lošimų laimėjimų ar loterijų laimėjimų (pinigais ir/ar natūra) sumas ir t.t.

Vilniaus AVMI atkreipia dėmesį, jog apie iki 2010-12-10 gyventojui išmokėtas sumas už turto nuomą (jei gyventojas vykdė individualią veiklą) įmonė turi pateikti informaciją B klasės išmokų pažymoje FR0471, nurodydama 93 pajamų rūšies kodą. Apie 2010-12-11 ir vėliau išmokėtas – Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572, nurodant 23 pajamų rūšies kodą.

“Išmokėdamas B klasės pajamas, jas išmokantis asmuo jų neapmokestina, tik iki vasario 1 dienos informuoja – pateikia deklaraciją FR0471 – mokesčių administratorių apie tokias išmokas, – sakė Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorius Dainoras Bradauskas. – Gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas, gavęs tokių pajamų. Jis inspekcijai pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.”

Iki vasario 15 d. informaciją apie A klasės išmokas (forma FR0573) mokesčių administratoriui turi pateikti asmenys, išmokėję gyventojams darbo užmokesčio pajamas, dividendus, tam tikrais atvejais ir turto pardavimo, jo nuomos, palūkanų ar kitas pajamas. O informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų 2010 m. patirtas išlaidas (sumokėtas gyvybės draudimo, pensijų įmokas, už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą, sumokėtas palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą būsto kreditą ar lizingo būdu 2004-2008 metais pirktą vieną asmeninį kompiuterį su programine įranga ir mokėję įmokas (be palūkanų), įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus) turi pateikti gyvybės draudimo bendrovės, kredito įstaigos ir lizingo bendrovės, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas, profesinio mokymo tiekėjai, universitetai ir kolegijos, Lietuvoje įregistruoti pensijų fondai ir pan.

“Remiantis mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis apie išmokas gyventojams ar jų patirtas išlaidas praėjusiais metais, bus formuojamos preliminariosios deklaracijos, – pabrėžė Dainoras Bradauskas .- Todėl labai svarbu, kad tretieji asmenys laiku pateiktų ir pateiktų teisingus duomenis, nes nuo to priklauso sklandus gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas. Dėl neteisingai pateiktos informacijos nukentės gyventojai – jiems GPM permoka bus grąžinta gerokai vėliau, t.y. tik tada, kai darbdaviai ar tretieji asmenys pateiks teisingą informaciją”.

Vilniaus AVMI primena, kad greičiau ir paprasčiau visas deklaracijas mokesčių inspekcijai galima pateikti, naudojantis Elektronine deklaravimo sistema (EDS).

Daugiau informacijos galima gauti paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Naudinga žinoti:

• Pažyma apie 2010 m. išmokėtas B klasės pajamas mokesčių inspekcijai teikiama iki 2011 m. vasario 1 d.

• Metinė A klasės pajamų mokesčio deklaracija (forma FR0573) teikiama iki 2011 m. vasario 15 d.

• Metinė 2010 metų gyventojo pajamų deklaracija mokesčių inspekcijai teikiama iki 2011 metų gegužės 1 d.

• Mokesčių inspekcijos elektroninė deklaravimo sistema adresu: http://deklaravimas.vmi.lt/lt

Apie Valstybinę mokesčių inspekciją:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizo mokesčiai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI – ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI.

Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt.