Vasario pabaigoje paaiškės geriausias jaunasis Lietuvos išradėjas. Išradimus kuriantys asmenys dar turi laiko iki vasario 25 d. pateikti paraišką ir pretenduoti gauti tarptautinį pripažinimą – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.
Jaunojo išradėjo rinkimus organizuoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija kartu su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (VPB). Pirmą kartą Lietuvoje Jaunojo išradėjo apdovanojimas buvo įteiktas 2011 m.
„Vis dažniau pastebime, kad šalyje netrūksta kūrybingų, nestandartiškai mąstančių asmenybių, kurių darbai pelno pripažinimą ir užsienio rinkoje. Džiaugiamės turėdami galimybę tarptautiniu apdovanojimu įvertinti Lietuvoje kuriančius jaunuosius išradėjus ir paskatinti juos judėti pirmyn“, – sako VPB direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.
Šiais metais konkurse gali dalyvauti išradėjai, kurie paraiškos gauti apdovanojimą padavimo dieną yra 18–25 metų amžiaus. Apdovanojimą jaunajam išradėjui sudaro Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos medalis ir pažymėjimas.
Į apdovanojimą gali pretenduoti tiek pavieniai išradėjai, tiek išradimo bendraautoriai, turintys patentuotų išradimų ar paduotų patento paraiškų Lietuvoje arba užsienyje. Kandidatūrą šiam konkursui gali pateikti patys išradėjai, siūlyti kandidatus turi teisę mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei kiti juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su kandidato veiklos sritimi.
Praėjusių metų Jaunojo išradėjo konkurso nugalėtojas – Kijeve gimęs ir Vilniuje šiuo metu gyvenantis išradėjas Aleksejus Zaicevskis. Jis sukūrė vaizdo kameros stabilizacijos sistemą, kurią galima pritaikyti lengvuosiuose pilotuojamuose skraidymo aparatuose. Sistema padeda iš oro filmuojamą vaizdą padaryti stabilesnį.
„Laikas bėga, technologijos keičiasi, todėl dabar visos mintys sukasi apie naujus išradimus“, – tikina Aleksejus. Šiuo metu vyras yra daugiau nei 30-ies išradimų patentų savininkas.
Pagrindinis šio apdovanojimo tikslas – skatinti jaunimą kurti išradimus, atkreipti akademinės visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.
Pasiūlymai kartu su kandidato išradimo aprašymu Valstybiniam patentų biurui gali būti teikiami iki 2014 m. vasario 25 d. paštu arba elektroniniu paštu award@vpb.gov.lt. Paštu teikiamus dokumentus reikia adresuoti „WIPO jaunojo išradėjo konkursui“, Valstybinis patentų biuras, Kalvarijų g. 3, Vilnius.
Daugiau informacijos pateikiama VPB tinklalapyje www.vpb.lt/index.php?&nn=739.
1967 m. įkurta Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija (The World Intellectual Property Organization, WIPO) – Jungtinių tautų agentūra, kurios tikslas – kurti ir vystyti subalansuotą ir visiems prieinamą tarptautinę intelektinės nuosavybės  sistemą. Organizacija skatina kūrybiškumą, naujoves, prisideda prie ekonominės plėtros ir rūpinasi viešojo intereso apsauga.

Valstybinis patentų biuras (VPB) 2013 m. užregistravo 10,5 proc. daugiau patentų paraiškų nacionaliniams išradimams nei 2012 m. Taip pat per praėjusius metus paaugo ir prekių ženklų registracijų skaičius.
2013 m. VPB iš viso gavo 5 865 paraiškas pramoninės nuosavybės objektams (išradimams, dizainui, prekės ženklams registruoti), t. y. 26,7 proc. daugiau nei 2012 m. 2011 m. buvo gautos 4 629 paraiškos.
„Šie skaičiai yra džiuginantys ir jie liudija, kad patentų sistema atsigauna. Mūsų įmonės ir kiti patentų pareiškėjai ateityje tikisi sėkmingai investuoti, nes dažniausiai patentuojami naujausi technologiniai sprendimai, kuomet tikimasi jų komercinio panaudojimo“, – teigia VPB direktorius Rimvydas Naujokas
Nacionalinių patentų (išradimų) paraiškų augimas stebimas jau kelerius metus. 2013 m. Lietuvos pareiškėjų paduotų patentų paraiškų skaičius išaugo net 10,5 proc., lyginant su 2012 m. (nuo 124 iki 137 paraiškų). Lyginant 2011 m. ir 2013 m. statistiką, patentų paraiškų išaugo 26,8  proc. (nuo 108 iki 1372).
„Lygindami 2011 ir 2013 m. rezultatus matome, kad dėl krizės susitraukusi ekonomika diktavo žymiai mažesnius skaičius. Šis patentų skaičiaus didėjimas reiškia, kad į ekonomiką ir tam tikras ūkio šakas yra planuojamos investicijos bei yra viliamasi šių investicijų grąžos. Prie skaičiaus augimo prisideda ir technologiniai universitetai, kurie naudojasi vyriausybės teikiama parama ir noriai patentuoja sukurtus išradimus. Vadinasi, skatinimo mechanizmas veikia. Stebime teigiamas tendencijas, nes nacionalinėje teritorijoje patentuojama dažniausiai viliantis vėliau plėstis į užsienio rinką“, – tvirtina R. Naujokas.
Praėjusiais metais VPB išdavė nacionalinius patentus 93 išradimams ir patvirtino 1 309 Europos patentų galiojimą.
Padidėjęs Lietuvos Respublikos pareiškėjų aktyvumas matomas ir paduodant prekių ženklų paraiškas. 2013 m. Lietuvos Respublikos pareiškėjų paduotų nacionalinių prekių ženklų paraiškų skaičius išaugo 0,3 proc. Šių paraiškų 2013 m. gauta 2 277, 2012 m. – 2 270, 2011 m. – 2 287. „Prekių ženklų augimas rodo, kad ūkinė veikla, kuri susijusi su naujomis prekėmis arba paslaugomis, aktyvėja, nes į rinką paleidžiami nauji produktai. Tai – verslo veiklos rezultatas, verslo indėlis į ekonominės būklės gerėjimą“, – sako R. Naujokas.
Lietuvos verslininkai daug drąsiau žvalgosi į platesnes rinkas – pernai jie padavė 365 prekių ženklų paraiškų (kai tuo tarpu 2012 m. – 306) pagal tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos reglamentus.

Jau 21 metus iš eilės IBM užregistruoja daugiausia patentų JAV.  2013 m. technologijų milžinės išradėjai gavo daugiau nei 6800 patentų – daugiau nei „Google“, HP, „Intel“ ir „Oracle“ kartu sudėjus.
2014 m. sausio 20 d., Vilnius. IBM paskelbė, kad jos išradėjai 2013 m. gavo rekordinį 6809 patentų skaičių – 21 metus iš eilės bendrovė pirmauja metiniame JAV patentų lyderių sąraše.
Praėjusių metų technologijų bendrovės išradimai suteikia galimybę išlaikyti konkurencingumą ir lyderystę tokiose strateginėse srityse kaip kognityvinių  sistemų vystymas (IBM Watson), debesų kompiuterija, didelių duomenų srautų (Big Data) valdymas ir analizė. Tai gerokai paspartins kompiuterių gebėjimą mokytis, mąstyti ir bendrauti su žmonėmis.
„Didžiuojamės, kad mūsų bendrovė yra pripažįstama pasauline patentų lydere, tačiau tai tik vienas inovacijų dėmuo. Ne mažiau svarbu ir tai, kokį poveikį daro mūsų išradimai, kokias problemas padeda spręsti klientams ir bendruomenėms,“ – teigia „IBM Lietuva“ verslo vystymo direktorius Ainis Kavaliauskas.
2013 m. IBM patentų skaičius viršijo bendrą konkurentų „Amazon“, „Google“, „EMC“, HP, „Intel“, „Oracle / Sun“  ir „Symantec“ išradimų sumą.
Daugiausia JAV patentų per 2013 m. registravo:
1.    IBM        6.809
2.    Samsung    4.676
3.    Canon        3.825
4.    Sony        3.098
5.    Microsoft    2.660
6.    Panasonic    2.601
7.    Toshiba        2.416
8.    Hon Hai    2.279
9.    Qualcomm    2.103
10.    LG Electronics    1.947
Šaltinis: IFI CLAIMS® Patent Services

Spalio 9 d. Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl supaprastintų sąlygų Lietuvai naudotis Europos patentų tarnybos ištekliais tikrinant išradimų patentabilumą. Pasitikrinti, ar išradimas atitinka  visus keliamus patentabilumo kriterijus bus gerokai paprasčiau ir pigiau, todėl turėtų augti išradimų kokybė.

Intelektinės nuosavybės apsauga šiuo metu yra itin aktualus klausimas Europoje: maždaug 35 proc. ES darbo vietų priklauso nuo INT imlių sektorių.
Susitarimą pasirašė Europos patentų tarnybos (EPT) prezidentas Benua Batisteli (Benoît Battistelli) ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (VPB) direktorius Rimvydas Naujokas Vilniuje vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje konferencijoje intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais.
Anot VPB direktoriaus, šis bendradarbiavimas suteikia galimybę Lietuvos išradėjams pasitikrinti, ar jų išradimas dar nėra žinomas atitinkamos srities specialistams pasaulyje. Tai labai svarbus palengvinimas įmonėms, akademinėms ir tyrimų įstaigoms bei fiziniams asmenims, kurie siekia kurti ir patentuoti išradimus, kelti jų kokybę, plėsti savo veiklą kitose Europos valstybėse. Pasiekta, kad nuo kitų metų šios paslaugos kaina Lietuvos pareiškėjams būtų ženkliai mažesnė, papildomos nuolaidos bus taikomos ir tam tikrų kategorijų pareiškėjams, visų pirma, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, universitetams.
B. Batisteli teigė, kad naujausi tyrimai rodo reikšmingą intelektinės nuosavybės indėlį į ekonomiką. Maždaug 39 proc. visos ekonominės veiklos (kurios vertė – maždaug 4,7 trilijonų eurų per metus) ES vykdoma INT imliuose sektoriuose. Naujai patentuojami išradimai yra svarbus ekonominis variklis, generuojantis naujas darbo vietas ir skatinantis ekonomikos augimą.
Šiuo metu Europa stengiasi žengti efektyvesnio ir centralizuoto išradimų patentavimo link. ES Taryba ir Parlamentas jau patvirtino vieningo Europos patento projektą. Likęs klausimas, kurį reikia išspręsti dabar – susitarimo dėl naujojo patentų teismo ratifikavimas. Ratifikavus šią sutartį 13 ES šalių, tarp jų ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, europiečių EPT išduodami patentai automatiškai įsigalios 25 ES šalyse narėse, o vieningas patentų teismas garantuos, kad išradimų apsaugos užtikrinimas būtų pasiekiamas prieinama kaina. Lietuva yra skatinama ratifikuoti šią sutartį ir kaip ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė paskatinti tai daryti kitas šalis.
„Efektyvią išradimų sklaidą ES iki šiol lėtindavo fragmentuota patentų sistema. Nepaisant EPT centralizuoto ir produktyvaus patentų teikimo proceso, kol kas išradėjams tenka įsitraukti į ilgas procedūras dėl patento įsigaliojimo keliose pasirinktose Europos šalyse. Jungtinių Valstijų ir Azijos regionai yra pranašesni dėl efektyviau integruotų patentų struktūrų jų vidaus rinkose. Todėl vieningos Europos patentų sistemos tobulinimas yra svarbus išlaikant Europos konkurencingumą. To siekia ir pagrindinė ES idėja: kliūčių panaikinimas siekiant vieningos rinkos, paremtos laisvu žmonių, prekių ir paslaugų judėjimu“, – teigė EPT prezidentas.
Spalio 8-9 dienomis vykusi konferencija „Intelektinės nuosavybės apsauga ES: iššūkiai, pavojai ir perspektyvos“ yra didžiausias intelektinės nuosavybės klausimams skirtas renginys Baltijos šalyse. Jo metu aptartos dabartinės intelektinės nuosavybės apsaugos aktualijos ir naujausios tendencijos, vieningos Europos patentų sistemos perspektyvos, diskutuota kaip efektyviai kovoti su pažeidimais. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga skirtame renginyje taip pat dalyvavo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) vadovas Fransis Gari (Francis Gurry) bei kiti aukščiausio rango su intelektinės nuosavybės apsauga dirbančių tarptautinių organizacijų atstovai.

Informacinių technologijų korporacija IBM dvidešimtus metus iš eilės tapo pirmaujančia kompanija JAV pagal jos vardu įregistruotų patentų skaičių. Iš viso per 2012 metus Jungtinėse Valstijose buvo įregistruoti 6478 IBM patentai svarbiausiose šiuolaikinės kompiuterijos srityse.

IBM patentų skaičius per praėjusius metus viršijo tokių technologijų kompanijų kaip „Amazon“, „Apple“, „EMC“, „HP“, „Intel“, „Oracle/SUN“ ir „Symantec“ bendrą patentų skaičių 2012 metais.
Antroje vietoje pagal Jungtinėse Valstijose įregistruotų patentų skaičių pernai su 5081 išradimu liko bendrovė „Samsung“, trečioje  – „Canon“, kurios vardu patentuotos 3174 technologijos. Toliau daugiausiai išradimų per 2012 metus JAV įregistravusių bendrovių dešimtuke rikiuojasi „Sony“, „Panasonic“, „Microsoft“, „Toshiba“, „Hon Hai“, „General Electric“ ir „LG Electronics“.
Per paskutinius dvidešimt metų IBM JAV iš viso patentavo beveik 67 tūkstančius išradimų, kurie šiandieną leidžia naudotis tokiomis technologijomis kaip bevielis interneto ryšys ar saugi elektroninė bankininkystė.
IBM atstovų teigimu, didžioji dalis per praėjusius metus kompanijos vardu įregistruotų išradimų padės pamatus naujai kognityvinės kompiuterijos erai, kuri ateis per artimiausius porą dešimtmečių. Naujieji kompiuteriai nebebus paprastos skaičiavimo mašinos, kurioms žmonės duoda specifines užduotis. Kognityvinės informacinės technologijos sąveikaus su aplinka, žmonėmis ir duomenimis bei mokės reaguoti į pokyčius, gebės prie jų prisitaikyti ir nuolatos perprogramuos save pagal poreikius. Su kiekvienu mokymosi ciklu šios sistemos vis labiau optimizuos savo funkcijas, o jų skaičiavimai taps vis tikslesni.
Per 2012 metus IBM be daugelio kitų patentavo ir tokias technologijas kaip kompiuterinės sistemos mokymosi modulis, energijos sąnaudų mažinimo sprendimas debesų kompiuterijai bei technologija, leidžianti kompiuteriams suvokti žmogaus kalba užduotus klausimus.

Europos Parlamentas gruodžio 12 d. patvirtino ,,Europos Sąjungos patento paketą“ dėl Europos bendro galiojimo patento, jam taikomo kalbinio režimo ir bendrojo patentų teismo. Įsigaliojus naujai sistemai bus kur kas paprasčiau ir pigiau Europos mastu patentuoti išradimus. Tačiau dėl tos pačios priežasties šalyse įsigalios daugiau patentų, taigi, įmonės turės kur kas atidžiau vertinti situaciją prieš įgyvendindamos naujus technologinius sprendimus.

Tarptautinis susitarimas įsigalios 2014 m. sausio 1 d. arba po to, kai jį ratifikuos mažiausiai 13 susitariančiųjų valstybių, numatant, kad tarp jų turi būti Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija. Patvirtintas paketas užtikrins pigesnę ir efektyvesnę patentų apsaugą mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Pigesnė ir efektyvesnė apsauga

Numatoma, kad naujoji sistema skatins inovacijas ir sudarys palankesnes sąlygas mažoms ir vidutinėms įmonėms apsaugoti savo išradimus Europos bendro galiojimo patentu. Europos Komisijos duomenimis, naujasis patentas bus pigesnis ir efektyvesnis nei dabar galiojančios sistemos. Naujasis režimas automatiškai suteiks apsaugą bendrojo galiojimo patentui visose 25 dalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus Ispaniją ir Italiją, kurios neprisijungė prie pasiūlytos sistemos. Manoma, kad Europos bendrojo galiojimo patentas galėtų kainuoti septynis kartus pigiau nei dabar – 4 725 EUR, šiandien jo vidutinė kaina yra 36 000 EUR.

2011 m. iš Lietuvos pateiktos 32 paraiškos Europos patentui gauti. Prognozuojama, kad, atpigus patento kainai, tokių paraiškų skaičius iš Lietuvos augs. Tuo metu daugiausiai paraiškų Europos patentui įgyti pateikiančios šalys yra JAV (60 tūkst.), Kinija (17 tūkst.) ir Korėja (13 tūkst.). Kaip keisis šių šalių pateikiamų paraiškų skaičius – kol kas neaišku.

Kalbinio režimo specifika

Nuo šiol bet kuris išradėjas galės kreiptis į Europos patentų tarnybą, pateikdamas paraišką anglų, vokiečių ar prancūzų kalbomis. Paraišką pateikiant kita kalba, kartu reikės pridėti ir vertimą į vieną iš pagrindinių Europos patentų tarnybos kalbų.

Tam, kad patentinė informacija būtų prieinama visiems suinteresuotiems asmenims, bendro galiojimo patento sistema numato, kad patentinių paraiškų ir patentų aprašymai automatiniu būdu bus verčiami į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Visgi tokie vertimai galės būti naudojami tik informacijos tikslais ir neturės teisinės galios. Taigi kilus abejonėms, kad įmonės taikomi ar ketinami taikyti techniniai sprendimai gali pažeisti konkretų patentą, rekomenduojama pasitarti su atitinkamos srities specialistu ir tinkamai įvertinti konkretaus patento apsaugos ribas.

Reglamente numatyta, kad sistemos pereinamuoju laikotarpiu automatinio vertimo kokybę turėtų reguliariai ir objektyviai vertinti nepriklausomų ekspertų komitetas, kurį Europos patentų organizacijoje įsteigtų dalyvaujančios valstybės narės ir kurio nariai būtų Europos patentų tarnybos ir Europos patentų sistemos naudotojų atstovai.

Dėl pažeidimų spręs specializuotas teismas

Kitas naujosios Europos bendro galiojimo patento sistemos ypatumas – specializuotas teismas. Kiekviena susitariančioji valstybė gali pasirinkti, kokiai institucijai suteikti teisę nagrinėti ginčus dėl patento pažeidimo. Tai gali būti nacionalinis teismas, konkretaus regiono, pavyzdžiui, Baltijos šalių ar Skandinavijos valstybių, teismas arba centrinis specializuotas teismas. Priklausomai nuo to, kuriai institucijai teisę nagrinėti tokius ginčus suteiks Lietuva, šalies įmonėms gali tapti pakankamai brangu ginti savo teises.

Kilus ginčui dėl galimo Europos bendro galiojimo patento pažeidimo, patento savininkas, įtariamo pažeidėjo prašymu, turės pateikti pilną patento vertimą į valstybės narės, kurioje pastebėtas pažeidimas ar įsikūręs įtariamas pažeidėjas, kalbą. Toks vertimas jau negalės būti atliekamas automatiniu būdu.

Siūlomuose teisės aktuose numatyta, kad, vertinant atsakomybę už patento pažeidimą, bus atsižvelgiama į įtariamo pažeidėjo dydį bei veiklos pobūdį. Tai reiškia, kad ginčo atveju teismas turės įvertinti, ar įtariamas pažeidėjas, ypač jei tai yra maža ar vidutinė įmonė, fizinis asmuo, nepelno siekianti organizacija, universiteto ar viešoji tyrimų organizacija, veikė nežinodamas arba neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia patentą, iki jam bus pateiktas patento vertimas. Tokio vertimo išlaidas turės padengti patento savininkas.

Svarbu ir tai, kad vertimai sudaro didžiąją dalį patentavimo išlaidų. Taigi nuo šiol šios išlaidos mažoms ir vidutinėms įmonėms, nepelno siekiančioms organizacijoms, universitetams ir viešosioms tyrimų organizacijoms bus pilnai kompensuojamos.

"Veido" archyvas

Lietuviai savo išradimus patentuoja mažiausiai Europoje – pagal šį rodiklį visoje Europos Sąjungoje lenkiame tik rumunus.

Naujaisiais “Eurostato” duomenimis, Lietuvoje milijonui gyventojų per metus tenka vos dvi paraiškos Europos patentų biurui, teikiančiam europinius išradimų patentus. Rumunija atsilieka dar labiau – čia milijonui gyventojų tenka vos viena paraiška per metus. Tuo tarpu visų kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai dėl patentų kreipiasi daug dažniau: Latvijoje milijonui gyventojų tenka 8, Estijoje – 17, o daugiausiai išradimų registruojančiose Švedijoje ir Vokietijoje – atitinkamai 298 ir 261. ES vidurkis šiuo metu sudaro 117 paraiškų patentui per metus. Pasaulyje europinių patentų statistikoje pirmauja JAV, Japonija ir Korėja.

“Lietuvių, kurie gauna europinį patentą ir jis įsigalioja mūsų šalyje, yra vienetai”, – konstatuoja Valstybinio patentų biuro Išradimų skyriaus vedėjas Zenonas Valasevičius. Paraiškų patentui Lietuvoje gauti pateikiama taip pat nedaug: Valstybinio patentų biuro duomenimis, per metus sulaukiama apie šimto tokių paraiškų. Jau daugelį metų šis rodiklis yra stabilus ir kinta nedaug. Tai rodo, kad lietuviai išradimų kuria nedaug ir dažnai nemato prasmės juos patentuoti.

Savo intelektualinę nuosavybę norintys apsaugoti asmenys gali gauti paramą patentavimo išlaidoms padengti. Šiais metais suma patentavimui remti padidinta iki 830 tūkst. litų.

Parama bus skirta Europos patento ir Patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį gavimo išlaidoms apmokėti. Numatoma finansuoti 95 proc. tinkamų išlaidų. Kad būtų patogiau, išradėjai paramą galės gauti vienu iš trijų jiems priimtinu siūlomų būdų, t. y. išlaidos gali būti apmokamos avansu, parama teikiama apmokant pateiktas sąskaitas ar kompensuojamos anksčiau patirtos išlaidos.

„Užpatentuoti išradimai ar jų pagrindu sukurtos inovatyvios prekės ir paslaugos yra apsaugotos nuo kopijavimo ir neteisėto naudojimo. Patentavimas padeda verslo atstovams kurti ir išlaikyti konkurencinius pranašumus“, – sakė Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius Almantas Danilevičius.

Pasak A. Danilevičiaus, siekiant sėkmingai konkuruoti globaliu mastu, Lietuvai yra svarbu užtikrinti tarptautinę savo intelektinės nuosavybės apsaugą. Todėl Ūkio ministerija, atkreipdama dėmesį į patentavimo svarbą, patentavimui tarptautiniu mastu 2009 m. skyrė 812 tūkst. litų, padengė 41 patentavimo projekto išlaidas. Per visą dešimtmetį iki 2008 m. patentavimui skirta parama siekė vos 13 tūkst. litų.

Parama patentavimui teikiama išradėjams ir įmonėms pagal Patentavimo rėmimo projektų grupės aprašą.

Paraiškos priimamos iki š. m. spalio 29 d. 16 val. Lietuvos verslo paramos agentūroje (Gedimino pr. 38/2, LT-01104, Vilnius). Kvietimo teikti paraiškas dokumentacija yra paskelbta Ūkio ministerijos tinklalapyje.