Tikslą ilgai gyventi ir nesirgti sveikatos politikos strategai patiki patiems žmonėms, o esminių permainų sveikatos apsaugos sistemoje nežada.

Naujoje Lietuvos sveikatos 2012–2020 m. programoje, kurią Seimas turėtų priimti šių metų pirmoje pusėje, užsibrėžta vidutinę gyvenimo trukmę pailginti dvejais su puse metų – iki 76-erių. Tačiau dar neįgyvendinti daugelis tikslų, kurie buvo iškelti 1999–2011 m. sveikatos programoje. Nesumažėjo sergamumas ir miršįamumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų, nemažėja sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu, o virškinimo sistemos ligų diagnozuojama maždaug dvigubai daugiau. Ir toliau išliekame savižudžių šalimi.

Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mūsų medikai kasmet atlieka po kelias dešimtis itin sudėtingų operacijų, kai kurios jų daromos pirmą kartą Baltijos šalyse. Per metus nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą, pastarąjį dešimtmetį mažėjo sergamumas tuberkulioze, mažiau gyvybių nusineša onkologinės ligos ir nelaimės keliuose, beveik perpus pavyko sumažinti kūdikių mirtingumą. Be to, vidutinė gyventojų trukmė pailgėjo nuo 72,5 iki 73,4 metų.

Vis dėlto net tose srityse, kuriose pavyko pasiekti geresnių rezultatų, stipriai atsiliekame nuo ES senbuvių, išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklius, – jais lenkiame daugelį šalių.

Ar 2012 m. pradėjus taikyti naujoje Lietuvos sveikatos programoje numatytas priemones pavyks suvaldyti daugiausiai gyvybių nusinešančias širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas? Ar ilgiau gyvensime sveikesni?

Medicina lemia tik 20 proc. mirtingumo rodiklio

Naujoje sveikatos programoje, kuriai dar turės pritarti Seimas, pabrėžiamas tikslas sumažinti sergamumą ir mirtingumą, o pagrindinė priemonė tam pasiekti – skatinti motyvaciją sveikai gyventi. Pabrėžiama ligų prevencija, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.

Į sveikatos gerinimą rekomenduojama žiūrėti kompleksiškai. „Jau šiais metais bus tariamasi su ūkininkais, kad į mokyklas ir darželius maisto produktai atkeliautų tiesiai iš ūkių. Ugdymo įstaigose bus daugiau aiškinama apie sveiką mitybą, skatinamas fizinis aktyvumas. Tačiau norint pasiekti rezultatų tuo pačiu metu būtina stiprinti ir kitas sritis, pavyzdžiui, potrauminio gydymo, pirminės sveikatos apsaugos“, – dėsto sveikatos apsaugos viceministras, naujos sveikatos programos projekto rengimo grupės vadovas Audrius Klišonis.

Jis pabrėžia, kad nuo medicinos priklauso vos 20 proc. rezultato. Štai vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimui bene didžiausią įtaką turėjo žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas. 1997 m. keliuose žuvo daugiau kaip 800 žmonių – pagal šį parametrą buvome ES lyderiai. Pastaruosius kelerius metus avarijos keliuose nusineša maždaug po 400 gyvybių – pavyko pasiekti bent jau naujųjų ES šalių vidurkį. Tačiau Lietuvoje dar maždaug tiek pat žmonių kasmet sušąla, o, pavyzdžiui, Suomijoje 2009 m. sušalo 68, Švedijoje – 38, Norvegijoje – 25. Lietuvoje mirtingumo rodiklius tempia aukštyn ir nuskendusiųjų skaičius (apie 400 žmonių per metus) bei savižudžiai.

„Tai ne sveikatos sistemos problemos, nes tokias mirtis lemia ne medicininės priežastys. Analizuojant kiekvienos savivaldybės padėtį galima matyti problemų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, 2010 m. daugiausiai nusižudė Šalčininkų ir Ukmergės rajono gyventojų, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Psichologinė pagalba vargu ar pagrindinė priemonė – reikėtų pagalvoti apie darbo vietų kūrimą, socialines garantijas bedarbiams ir gal kiek mažiau psichologiškai sunkias darbo sąlygas“, – mano Sveikatos ekonomikos centro direktorius Romualdas Buivydas.

Rezultatų teks laukti dešimtmetį

Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis tvirtina, kad išsprendus nemedicinines priežastis būtų galima išgelbėti nemažai darbingo amžiaus žmonių gyvybių, o sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų pradės mažėti tik tuomet, kai pakankamai dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui.

„Laiku diagnozavus onkologinę ligą, jai galima nesunkiai užkirsti kelią, tačiau lietuviai vangiai naudojasi ankstyvosios diagnostikos programomis. Pavyzdžiui, trečdalis moterų, kurioms priklauso nemokama patikra dėl gimdos kaklelio vėžio, ja nėra pasinaudojusios. Vienos mano, kad jas liga aplenks, kitoms trūksta informacijos, nes šeimos gydytojai nekviečia tikrintis ir ne visada primena apie tai“, – apgailestauja sveikatos apsaugos viceministras.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šį rudenį vis garsiau atsiritant rinkos kritimo prognozių bangai, svarbiausia būtų neprarasti racionalumo ir nepaskęsti visuotiniame nevilties potvynyje.

Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonominė rinka šį rudenį pasitinka su daugybe klaustukų ir nemenka nerimo gaida. Jau kurį laiką stebime akcijų kainų šuolius, nestabilios žaliavų kainos, euro zonos valstybes kamuoja gana ilgai neišsprendžiamos problemos, bijomasi euro nuvertėjimo ir infliacijos didėjimo. Girdime optimizmo nepuoselėjančias ekonomistų prognozes, o ir politikai prabilo apie antrosios krizės bangos galimybes pasaulyje ir Lietuvoje. Tiesa, Lietuvoje, kaip ir praėjusį kartą, apie tai gali būti prabilta kiek pavėluotai. Ir rimtesnių pasirengimo galimiems finansiniams nuopuoliams ženklų kol kas nematyti.
Nors, atrodo, prie nestabilumo per kelerius metus jau pripratome ir kai kurias finansines pamokas išmokome, vis dėlto, artėjant antrajai galimai kritinei bangai, kyla klausimas – o kaipgi elgtis?
Šįkart svarbu turėti galvoje keletą veiksnių. Pirmiausia kils klausimas – ar verta skolintis? Jei finansų sektoriaus padėtis prastės, pinigai (vadinasi, ir paskolos) gali brangti. Taigi ir verslas, ir gyventojai neabejotinai praleis ne vieną valandą svarstydami, ar verta prisiimti papildomą finansinę atsakomybę ir ar apskritai pradėti nuosavo būsto projekto įgyvendinimą. Greičiausiai skolinsimės daug atsargiau. O jei ryšimės skolintis, labai atidžiai ir kruopščiai įvertinsime savo galimybes padengti augančias skolinimosi palūkanas.
Antra vertus, dabar skolintis ir mokėti fiksuotas palūkanas yra palanku. Dabar tinkamas metas išsimokėtinai įsigyti neatidėliotinų pirkinių. Iš vartojimo paskolų didėjimo tendencijų ir vartojamojo lizingo rodiklių matome, kad kurį laiką jautęsis ekonomikos atsigavimas paskatino gyventojus vėl išdrįsti pirkti ir pasirūpinti savo gyvenimo kokybe. Tiesa, žmonės perka tai, kas būtiniausia. Paskolos prabangos prekėms įsigyti taip ir neįsibėgėjo – šią išlaidavimo pamoką jau esame išmokę.
Šį rudenį vis garsiau atsiritant rinkos kritimo prognozių bangai, svarbiausia būtų neprarasti racionalumo ir nesileisti paskęsti visuotiniame nevilties potvynyje. Šiuo atveju vertėtų prisiminti seną klasikinę priemonę – taupymą. Neabejotinai vėl ūgtelės taupomosios sąskaitos – indėlis banke su aiškia palūkanų grąža taps stabiliausia priemone, kuri užtikrins ir finansinį, ir psichologinį saugumą.
Galintiems ir norintiems investuoti ilgesniam laikui dar vienu stabilumo garantu taps fiksuoto pajamingumo įmonių ar valstybių obligacijos. Beje, šioje vietoje svarbu nesuklupti – žvalgantis obligacijų būtina įvertinti valstybės ar įmonės stabilumą ir nesileisti į itin didelio pajamingumo paieškas, mat šalia didelių greitų pajamų slypi ir didelė rizika. Turint ūpo rizikuoti, verta išgirsti ir apie “šalutinį poveikį”, t.y. būtina pasitarti su finansų specialistu.
Viso pasaulio investuotojai puikiai mato, kad šiuo metu rinkose “miega buliai ir žaidžia meškos”. “Bulių laikotarpiu” laikomas periodas, kai akcijų indeksai nuolat kyla, o investuotojai nusiteikę optimistiškai. Buliaus simbolis finansų rinkoje kyla iš aršaus atakuojančio gyvulio, taip iliustruojant rinkos dalyvių nuotaikas. “Meškų laikotarpis” siejamas su krintančiomis nuotaikomis ir net ekonominėmis krizėmis, kai rinkose žaidžia atsargieji, ilgalaikiai ir lėtieji dalyviai – jie tarsi meškos, prabudusios iš žiemos miego.
Remiantis šia simbolika, rinkose šiuo metu “bunda meškos”, o tai reiškia, kad investuotojai dažniau renkasi ilgalaikes stabilesnes investicijas, auksą, išvestines su aukso kaina susietas priemones, subalansuotos rizikos investicinius fondus, pastovų pajamingumą generuojančius instrumentus, neskuba parduoti, analizuoja ir laukia naujos situacijos. Kai kalbama apie auksą, kurio populiarumas sparčiai didėja ir Lietuvoje, svarbu pabrėžti, kad jis yra ilgalaikė investavimo priemonė, ir spekuliuoti juo nepatartina.
Atrodo, kad “meškos” rinkose karaliaus dar netrumpą laiką, todėl belieka elgtis pagal jų principus ir sekti situaciją.

Įkirta
Viso pasaulio investuotojai puikiai mato, kad šiuo metu rinkose “miega buliai ir žaidžia meškos”.