Automobiliai „Toyota“ pasirodė esą atspariausi laiko išbandymams. Iš kasmet Vokietijos centro TUV (techninės apžiūros stočių) rengiamos ataskaitos matyti, kad vienas patikimiausių naudotų automobilių yra „Toyota Prius“.

Šis modelis pirmauja tarp mažiausiai gendančių 2–3 metų automobilių, nes rimtų trūkumų randama mažiau nei 2 proc. į patikrą atvykusių šių automobilių. 4–5 metų senumo automobilių kategorijoje „Toyota Prius“ nusileidžia tik „Volkswagen Phaeton“ modeliui, bet ir čia rimtų gedimų nustatoma vos 3,3 proc. šių transporto priemonių.
Įdomu tai, kad „Toyota“ modelių tarp mažiausiai gendančių yra daugiausiai tiek 2–3, tiek 4–5 metų, tiek senesnių automobilių dešimtukuose. Pavyzdžiui, palyginti nesenų automobilių grupėje rimtais gedimais pasižymi apie 3 proc. „Toyota“ modelių „Auris“ bei „Corolla Verso“. 4–5 metų senumo kategorijoje rimtais „susirgimais“ skundžiasi tik apie 5–6 proc. jau minėtų „Corolla Verso“ bei „Toyota Avensis“, o „Toyota“ automobilį RAV4 galima laikyti tikra pažiba aštuonerių ir daugiau metų senumo automobilių kategorijoje, kurioje jis nusileidžia tik prabangiajam „Porsche 911“.
Beje, bent po vieną „Porsche“ modelį patenka į visų amžiaus grupių mažiausiai gendančių automobilių dešimtukus, tas pat pasakytina ir apie „Mazda“ automobilius.
Gana patikimi ir vokiški automobiliai, ypač „Volkswagen“ markės: „VW Golf“ ir „VW Golf Plus“ atsiduria patikimiausių dešimtuke ir tarp 2–3, ir tarp 4–5, ir tarp 6–7, ir tarp 8–9 metų senumo automobilių.
O štai mažiausiai laiko išbandymams atsparūs prancūziški, itališki ir korėjietiški automobiliai.

Virtualių parduotuvių savininkai susirūpino savo verslo įvaizdžiu. Po sukčių apgavystės nuspręsta išrinkti ir skelbti patikimiausių pardavėjų sąrašus.

“Lietuvoje veikia apie 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – “Lietuvos rytui” sakė Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liūlys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Siekdama užkirsti kelią panašiems atvejams, asociacija ėmėsi iniciatyvos atrinkti patikimus pardavėjus. „Lietuvoje veikia per 300 interneto parduotuvių. Tačiau už daugumą jų negalėčiau laiduoti”, – neslėpė D.Liulys.

Virtualių parduotuvių savininkai bus vertinami pagal tai, ar turi duomenų valdytojo statusą. Jį suteikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

„Ne bet kas gali dirbti su žmonių duomenimis. O prekyba internete sunkiai įsivaizduojama be duomenų”, – pažymėjo asociacijos vadovas D.Liulys.

Be to, patikimą parduotuvę turi valdyti įregistruota bendrovė, o jos kontaktai turi būti skelbiami tinklalapyje.

Tiesa, neseniai beribu.lt puslapį sukūrę aferistai veikė kaip konkreti įmonė, buvo skelbiamas informacijos telefonas.

Bet sukčių aukos juo negalėjo prisiskambinti, o bendrovės savininkas pasirodė esąs Rusijos gyventojas.

„Žinoma, kad tai nėra patikimos parduotuvės garantija, tik viena būtinų sąlygų”, – pridūrė D.Liulys.

Patikimos elektroninės parduotuvės bus žymimos specialiu ženklu. Jų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos interneto svetainėje.

Geri santykiai su pirkėjais – dar vienas patikimos bendrovės įrodymas. Pavyzdžiui, įsigyta preke nepatenkintas pirkėjas turi teisę grąžinti ją per 7 dienas.

Pasitaiko atvejų, kai elektroninės parduotuvės siūlo prekes, kurių neturi. Už prekes susimokėjusiam pirkėjui siūloma kita panaši prekė.

„Tai nesąžiningas verslas, keliantis nepasitikėjimą visai elektroninei prekybai.

Taip besielgiančios parduotuvės negaus patikimumo statuso”, – užtikrino D.Liulys.

Pasak asociacijos vadovo, prekyba internetu Lietuvoje šiais metais ypač suaktyvėjo. Tačiau šio verslo atstovai pirkėjams pataria būti atsargiems ir įsitikinti, ar tinklalapis nėra dar vienas sukčių jaukas.

„Nusprendus pirkti internete pirmiausia reikėtų pasiskaityti apie tą bendrovę internete, įvertinti atsiliepimus, komentarus.

Be to, patikimos elektroninės parduotuvės paprastai buria gerbėjus ir socialiniuose interneto tinkluose”, – tvirtino D.Liulys.

Niekuo nepasitikintys pirkėjai blogiausiu atveju turi teisę atsiskaityti su pardavėju tik pristačius prekę.

Interneto parduotuvių savininkų duomenimis, šįmetė prekyba prieš Kalėdas yra dvigubai intensyvesnė nei pernai.

Lietuvoje veikia per 300 parduotuvių internete. Tačiau tai sudaro tik apie 1 procentą visos prekybininkų apyvartos. Internete perka apie 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Nuomonės tyrimų bendrovės „Nielsen” duomenimis, praėjusiais metais bent kartą virtualiai pirko 56 proc. interneto vartotojų.

Lietuviai prieš Kalėdas internete dažniausiai perka kvepalus, treniruoklius, sportinę aprangą, žaidimo stalus.