akiuAGDD_darzoves

Rugsėjo mėn. Lietuvos akių gydytojų draugijos iniciatyva didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams organizuojamos nemokamos patikros, kurių metu specialia akių dugno kamera bus tikrinamos akys, ar nėra amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) požymių. AGDD – dažniausia vyresnio amžiaus gyventojų aklumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakoja, jog pirmieji požymiai, kuriuos pradeda jausti AGDD sergantis žmogus, tai matomas iškraipytas vaizdas ar priešais akis atsiradusi dėme . „Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, sunku atskirti veidus, naudotis telefonu, sergantiesiems AGDD sudėtinga įžiūrėti rodykles laikrodyje, kainas parduotuvėse. Žmogus mato neryškiai ar tiesiog juodą dėmę, ten, kur koncentruoja žvilgsnį“, – pasakoja dr. J. Balčiūnienė

„Lietuvoje žmonių, sergančių toli pažengusia AGDD forma yra apie 13 tūkst., o kasmet suserga apie 850-1600 žmonių. Vis tik labai sudėtinga nustatyti realų sergančiųjų skaičių, kadangi dauguma gyventojų dar nežino, kad tokia liga apskritai egzistuoja. Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia vyresniems nei 50-60 metų amžiaus žmonėms. Regėjimo sutrikimus žmonės dažnai mano esant senatvės, o ne rimtos akių ligos požymiais ir į gydytojus nesikreipia“, – nuogąstavo dr. J. Balčiūnienė. Ji pastebi, kad AGDD užklumpa vis jaunesnius žmones, tad šios ligos prevencija reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.

Siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į šią grėsmingą akių ligą, rugsėjo mėn. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bus organizuojamos nemokamos akių patikros. Jų metu oftalmologų komanda specialia akių dugno kamera tirs gyventojų akis ir įvertins, ar yra ligos požymių, suteiks visą su AGDD liga susijusią informaciją bei papasakos, ką reikėtų daryti, kad būtų galima jos išvengti.

Sergant AGDD stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Pasak dr. J. Balčiūnienės, žmogui, sergančiam AGDD tampa sudėtinga arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti ir netgi atlikti kasdienius namų ruošos darbus. Taip pat padidėja kritimų ir kaulų lūžių tikimybė. Regėjimo netekusius žmones dažnai apima depresija, jie jaučiasi socialiai atskirti.

AGDD rizika padidėja dėl netaisyklingos mitybos, rūkymo, viršsvorio ir žalingo saulės ar ultravioletinių spindulių poveikio „Norint išvengti AGDD, svarbiausia reikia atsisakyti rūkymo, keisti mitybos įpročius (ar sureguliuoti mitybą) – valgyti daugiau daržovių, žuvies, mažiau riebių, saldžių patiekalų, bei nuolat aprūpinti organizmą specialiomis ligos progresavimą stabdančiomis medžiagomis – liuteinu, zeaksantinu, vitaminais E, C, kurie stiprina tinklainę. Tą padaryti padeda mitybos sureguliavimas bei maisto papildų, turinčių visų šių reikalingų medžiagų, vartojimas“, – teigia dr. J. Balčiūnienė.

Patikros vietos, kuriose akis vyresniesiems nemokamai tikrins oftalmologai:

AGDD simptomai:

1. Pablogėjęs centrinis matymas.
2. Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
3. Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
4. Spalvinio matymo sutrikimai.
5. Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

• Amžius: paplitimas didėja vyresniems nei 50 metų gyventojams.
• Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
• Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
• Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
• Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
• Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
• Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
• Padidėjęs kraujo spaudimas.
• Nutukimas/aterosklerozė.
• Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai penktadalyje patikrintų prekybos centrų rado darbo laiko apskaitos pažeidimų. UAB “Rimi Lietuva”, “Norfos mažmena”, “Maxima LT” bei “Palink” prekybos tinklams priklausančiose parduotuvėse darbuotojai dirbo viršvalandžius, nebuvo sudaryti darbo grafikai, aptikta kitų darbo įstatymų pažeidimų.

“Inspekcija nuolat gauna prekybos darbuotojų nusiskundimų dėl jų pažeidžiamų teisių, ypač dėl darbo laiko apskaitos. Atsižvelgdami į šią informaciją, patikrinome arti 100 prekybos centrų didžiuosiuose šalies miestuose, beveik dvidešimties jų vadovai patraukti administracinėn atsakomybėn”, – savaitgalį vykusių reidų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Alytuje rezultatus komentuoja laikinai vykdantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas Vilius Mačiulaitis.

Daugiausia pažeidimų aptikta tikrintų “Iki” ir “Maxima” parduotuvėse, kiek mažiau – “Rimi” ir “Norfos” prekybos centruose.

Pasak VDI vadovo, neapskaityti darbuotojų viršvalandžiai yra vienas šiurkščiausių darbo teisės pažeidimų, o nesudarius ar nepaskelbus darbo grafikų atsiranda galimybė piktnaudžiauti darbuotojų darbo laiku. “Tai – rimti darbo įstatymų pažeidimai, aptinkami tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek ir mažose parduotuvėse. Todėl inspekcija ir toliau aktyviai rengs įvairius patikrinimus bei reidus, kad tokie ydingi darbo santykiai nebūtų praktikuojami”, – tikina V. Mačiulaitis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse už darbo laiko apskaitos pažeidimus numatyta bauda nuo 500 iki 3 tūkst. litų. Už šį pažeidimą pakartotinai skiriama bauda gali išaugti iki 10 tūkst. litų.

Rytoj, balandžio 28 d. (trečiadienį), 11.52 val. Lietuvoje bus girdimas perspėjimo sirenų kauksmas. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pradės gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Sirenos kauks 3 minutes. Sirenoms nutilus, 11.55 val. per Lietuvos radijo arba vietines radijo programas gyventojams bus skelbiama aktuali informacija.

PAGD prie VRM primena, kad kilus grėsmei ar įvykus nelaimei šalies mastu, gyventojai perspėjami įjungiant elektros sirenas. Įprastai elektros sirenos įjungiamos du kartus per metus, atliekant gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Apie numatomą sirenų patikrinimą gyventojai informuojami iš anksto.