BFL

Laisvės, Patriotų – tokie iškilūs premijų pavadinimai neapsaugo jų nuo politikų diskreditacijos. Valdantieji socialdemokratai per trumpą laiką sužlugdė jau antrą valstybės teikiamą premiją. Iš pradžių Seimas atsisakė Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui.

Balsavimo metu pernai lapkritį susilaikė beveik visi socialdemokratai. Prieš premijos skyrimą V.Landsbergiui balsavo Algirdas Sysas ir Artūras Skardžius. Tiesa, partijoje atsirado ir atskalūnas: Gediminas Kirkilas buvo vienintelis socialdemokratas, pritaręs premijos skyrimui. Vėliau balsavime nedalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius stojo prieš savo partijos kolegas ir tikino, kad jo asmeninė nuomonė būtų buvusi kitokia.

Tačiau tokie pareiškimai, kaip ir raginimai iš naujo svarstyti premijos teikimą, jau buvo pavėluoti. Minint 25-ąsias Sausio 13-osios metines, Laisvės premija niekam taip ir nebuvo įteikta. Po Seimo fiasko iš komisijos pasitraukė jos vadovė Irena Degutienė ir didžioji dalis narių, pasigirdo dvejonių dėl Laisvės premijos skyrimo ateityje.

Nelikti gali ir kitos, Krašto apsaugos ministerijos skiriamos Patriotų premijos. Taip pareiškė ministras socialdemokratas Juozas Olekas, kai pats atsisakė skirti premiją filosofei, kultūros tyrinėtojai Nerijai Putinaitei už ateizmą sovietinėje Lietuvoje nagrinėjančią monografiją „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Nors sprendimą premiją skirti būtent N.Putinaitei premijos komisija jau buvo priėmusi anksčiau, minis­trui neįtiko kritiškesnis požiūris į poetą Justiną Marcinkevičių.

Patriotų premija skiriama už patriotiškumą ir pilietiškumą knygose suaugusiems ir vaikams. Pasak J.Oleko, komisija už ypatingus privalumus turi teisę skirti ir trečiąją premiją, tačiau susipažinęs su N.Putinaitės knyga jis tokių privalumų joje neįžvelgė, todėl šiam sprendimui, kuris jau buvo paskelbtas viešai, nepritarė. Po tokio akibrokšto premijos atsisakė ir už gyvą urbanistinę istoriją įvertinti architektūrinio gido „Kaunas 1918–2015“ kūrėjai, kurie teigė negalintys priimti gautos premijos, nes ministras „išsižadėjo demokratinės žodžio laisvės vertybės“.

Nepaisant nesėkmių skirstant premijas ir neblėstančių politinių skandalų, socialdemokratai aktyviai ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams ir sėkmingai telkia naujas pajėgas. Partijai pavyko prisivilioti vieną populiariausių Lietuvos politikų, dabartinį vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį, kuris ilgą laiką laviravo tarp socialdemokratų ir liberalų, nors į ministro postą buvo deleguotas „Tvarkos ir teisingumo“. S.Skvernelis kandidatuos sostinės Žirmūnų apygardoje. Kalbama, kad politikui atiteks itin aukšta vieta socialdemokratų rinkimų sąraše.

Į aktyvią politiką taip pat suka ir vienas geriausių visų laikų Lietuvos sportininkų, dukart olimpinis disko metimo čempionas Virgilijus Alekna. Nors pats jis šių žinių dar nepatvirtina, teigiama, kad jam atiteks sostinės Fabijoniškių rinkimų apygarda bei tryliktoji vieta partijos sąraše. Prieš ketverius metus sėkmę jis mėgino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento rinkimuose, tačiau tuomet pralaimėjo kitai olimpinei čempionei Dainai Gudzinevičiūtei. Kita sostinės Naujoji Verkių rinkimų apygarda greičiausiai atiteks Lietuvos atstovei Europos Sąjungos Audito Rūmuose Rasai Budbergytei, kurios kadencija baigiasi šių metų gegužę.