Lietuvos paukščių augintojų asociacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Europos Sąjungos (ES) valdininkų prašys neatidėti paukščių gerovės reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti nuo 2012 metų, vykdymo, nes tai gali sugriauti Lietuvos paukštininkystę.

Lietuviai pagal direktyvų reikalavimus investavo dešimtis milijonų litų ir pertvarkė 70 proc. paukštynų, likusių rekonstrukcijai jau paimta paskolų ir reikiami darbai bus baigti iki ateinančių metų. Dėl investicijų kiaušinių gamyba pas mus pabrango 15 proc., penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Kaimynai lenkai, kol kas pertvarkę tik 20 proc. savo paukštynų, reikalauja ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Jei ES nesileis į kompromisus, Lietuvai atsivers naujos rinkos, nes kai kuriose valstybėse kiaušinių pasiūla sumažės, o jei ES valdininkai bus palankūs lenkų prašymas – lietuviai liks kvailio vietoje.

“Jei pereinamasis laikotarpis bus pratęstas, galime užduoti klausimą, kodėl reikia laikytis reikalavimų, jei jie galioja ne visiems”, – piktinasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Pasak jo, kai kurios valstybės neskubėjo vykdyti reikalavimų, nes tam reikia palyginti didelių investicijų – pertvarkyti vieną standartinę paukštidę kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. litų. Dėl šios priežasties paskutinius trejus metus Lietuvoje mažėjo ir kiaušinių pasiūla.

paukštynų pertvarkos (žiniasklaida)

Vilnius, sausio 14 d. (BNS). Lietuvos paukščių augintojų asociacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Europos Sąjungos (ES) valdininkų prašys neatidėti paukščių gerovės reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti nuo 2012 metų, vykdymo, nes tai gali sugriauti Lietuvos paukštininkystę.

Lietuviai pagal direktyvų reikalavimus investavo dešimtis milijonų litų ir pertvarkė 70 proc. paukštynų, likusių rekonstrukcijai jau paimta paskolų ir reikiami darbai bus baigti iki ateinančių metų. Dėl investicijų kiaušinių gamyba pas mus pabrango 15 proc., penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Kaimynai lenkai, kol kas pertvarkę tik 20 proc. savo paukštynų, reikalauja ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Jei ES nesileis į kompromisus, Lietuvai atsivers naujos rinkos, nes kai kuriose valstybėse kiaušinių pasiūla sumažės, o jei ES valdininkai bus palankūs lenkų prašymas – lietuviai liks kvailio vietoje.

“Jei pereinamasis laikotarpis bus pratęstas, galime užduoti klausimą, kodėl reikia laikytis reikalavimų, jei jie galioja ne visiems”, – piktinasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Pasak jo, kai kurios valstybės neskubėjo vykdyti reikalavimų, nes tam reikia palyginti didelių investicijų – pertvarkyti vieną standartinę paukštidę kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. litų. Dėl šios priežasties paskutinius trejus metus Lietuvoje mažėjo ir kiaušinių pasiūla.

Arkanzase pirmąją šių metų dieną iš dangaus pasipylė tūkstančiai negyvų juodųjų strazdų; masinės paukščių žūties atvejų užfiksuota kitose valstijose, o daugelyje Amerikos vandens telkinių masiškai gaišo žuvys.

Netikėtai šie incidentai tapo pasaulinio masto reiškiniu: pranešimų apie masines paukščių, žuvų ir kitų gyvūnų žūtys gauta iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Tailando, Brazilijos ir kitų šalių.

Atrodo, kad jokia gyvūnų grupė nėra atspari šiam marui: gaišo balandžiai, medūzos, tunai, kuosos.

Sąmokslo teorijų šalininkai, pasaulio pabaigos pranašai ir religiniai ekstremistai skelbė artėjančią apokalipsę.

Galbūt astronautai kosmose išbandė galingą akustinį ginklą, siekiant apsisaugoti nuo ateivių invazijos? Galbūt kariškiai eksperimentuoja su palydovuose įtaisytais naujais didelės galios ginklais?

Galbūt gyvūnų žūtį nulėmė purškiami chemikalai, meteoritų lietūs arba žemės drebėjimai, sužadinę Meksikos įlankoje per pernykštį milžinišką naftos išsiliejimą pasklidusius teršalus?

“Paukščiai” netikėtai tapo pačiu populiariausiu paieškos žodžiu dienraščio “The New York Times” tinklalapyje.

Daugybė religingų tinklaraštininkų savo svetainėse citavo Senąjį Testamentą: “Todėl kraštas rauda, visi jos gyventojai gaišta, drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiais ir jūrų žuvimis žūsta” (Ozėjo knyga, 4:3).

Tačiau klausydamiesi apie internetą užplūdusių neįtikinamų spėlionių apie pastaruosius incidentus, gyvūnijos ekspertai tik gūžčiojo pečiais.

“Tai nėra itin neįprasta, – sakė JAV Geologijos tarnybos (USGS) Nacionalinio laukinių gyvūnų sveikatos kontrolės centro mokslininkė Kristen Schuler (Kristen Šuler). – Čia nėra nieko apokaliptiška ir vargu ar labai skiriasi nuo to, ką mes matome bet kurią savaitę”.

Iš tikrųjų USGS svetainėje veikiantis vienas tinklaraštis rodo, kad masinių paukščių žūties atvejų pasitaiko beveik kiekvieną savaitę, o per tokius incidentus kaskart žūva nuo kelių dešimčių iki tūkstančių individų.

Tirdami pastarąsias paukščių žūtis Arkanzase, kur vietos gyventojai sutikdami Naujuosius metus tradiciškai leidžia daug fejerverkų, pareigūnai nustatė, jog daugybė strazdų veikiausiai užsimušė, kai pakilo skristi, išbaidyti triukšmo.

“Panašu, kad neįprastai garsus triukšmas, apie kurį buvo pranešta prieš pradedant kristi paukščiams, išbaidė paukščius iš nakvynės vietos”, – sakoma USGS Nacionalinio laukinių gyvūnų sveikatos kontrolės centro pranešime, kuris buvo paskelbtas šios valstijos Žuvų ir medžiojamųjų gyvūnų komisijos tinklalapyje.

“Be to, toje vietovėje leidžiami fejerverkai galėjo priversti paukščius skristi žemiau nei įprasta, todėl jie atsitrenkdavo į namus, automobilius, medžius ir kitus objektus. Juodieji strazdai prastai mato tamsoje ir paprastai neskraido naktį”, – pridūrė tarnyba.

K.Schuler nurodė, kad Luizianoje apie 500 paukščių veikiausiai žuvo dėl labai šaltų orų.

Tuo tarpu Merilando gyventojams nerimą sukėlė pranešima, jog Česapiko įlankoje išgaišo maždaug 2 mln. žuvų .

Tačiau pareigūnai iškart pasistengė išsklaidyti šį nerimą, sakydami, kad masinę vienos rūšies žuvų žūtį nulėmė neįprastai šalti orai ir per didelis populiacijos tankis.

“Atrodo, kad žuvų žūtį nulėmė natūralios priežastys”, – sakoma Merilando aplinkos departamento tinklalapyje.

“Dryžuotosioms kuprotėms gali būti labai sunku išgyventi esant žemai temperatūrai, o šios rūšies (žuvų masinės) žūties atvejai gausiai aprašyti”, – pridūrė agentūra, pastebėjusi, kad šiame regione vanduo paviršiuje atšalo labiausiai per pastaruosius 25 metus.

Kitose šalyse neseniai taip pat užfiksuota masinės gyvūnų žūties atvejų, tačiau daugelis jų tebetiriami.

JAV Nacionalinės laukinės gyvūnijos federacijos atstovas Dougas Inkley (Dagas Inklis) teigia, jog masines paukščių žūtis dažniausiai sukelia ligos; taip pat pasitaiko incidentų dėl taršos arba “tiesiog paprastų nelaimių”. Jis pridūrė, kad žmonės į tokius atvejus dažnai neatkreipia dėmesio.

“Daugeliu atveju tai vyksta vietovėse toli nuo žmonių gyvenviečių – pavyzdžiui, miškuose ar giraitėse, – ekspertas aiškino televizijai CNN. – Tačiau dabartiniame interneto amžiuje, kai vargu ar belieka kokių nors paslapčių, žinios apie masines paukščių žūtis sklisdavo neįtikėtinai sparčiai”.

“Jeigu 1960 metais iš dangaus būtų pradėjęs kristi pulkas paukščių, galbūt keli žmonės būtų tai pastebėję. Jie veikiausiai būtų pranešę vietos laikraščiui, tačiau žinia nebūtų toliau pasklidusi”, – sakė Sirakūzų universitete popkultūros kursą dėstantis profesorius Robertas Thompsonas (Robertas Tompsonas).

“Dabar tokio pobūdžio istorijos, kurios patenka į internetą, gali nedelsiant pakliūti į nacionalines žinias, jeigu būna pakankamai įdomios, – pridūrė jis. – Pripažinkime – pranešimai apie iš dangaus krintančius paukščius arba aukštyn pilvais išvirtusias žuvis yra gana įdomios istorijos”.