Sniegas ir slidi kelio danga – tikras išbandymas vairuotojams ir kelininkams. Nors Lietuvoje pastaruoju metu žiemos švelnios, tačiau būna dienų, kai galime pasitikrinti: gyventojai – pakantumą, kelininkai – budrumą.

Paulius PAUKŠTYS

Ekstremalus žiemos rytas, nesiliauja sniegas ir pūga. Į kelius išvyksta 100 įvairių VĮ ,,Šiaulių regiono keliai” transporto priemonių ir mechanizmų. Po 3–4 valandų turi būti nuvalyta ir pabarstyta 930 km magistralinių, krašto ir dalis rajoninės reikšmės kelių, per 48 valandas būtina nuvalyti daugiau nei 1850 km rajoninių kelių. Tačiau jei laiku suspėjama nuvalyti magistralinius kelius, nedelsiant ateina eilė rajoninių kelių tinklui, ir tos 48 valandos nepraeina. Po maždaug paros visi regiono keliai nuvalyti.

Tai pavyzdys iš vieno regiono, tiesa, prižiūrinčio didžiausią kelių tinklą Lietuvoje.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“ direktorius Piotras Bakanovas prisimena, kad, nepaisant nustatytų tvarkų ir darbų eiliškumo, kelininkams specialia technika yra tekę gabenti ligonius ar gimdyves, net vestuvininkus.

„Apie kelininkus žmonės pagalvoja dažniausiai tuomet, kai jų kelionę sutrukdo blogos gamtos sąlygos ar kelio darbai, tačiau tada, kai kelionė sekasi sklandžiai, kelininkų neprisimena. Nors mūsų galimybė laisvai ir sklandžiai keliauti – būtent kelininkų pastangų rezultatas“, – paradoksalų visuomenės mąstymą atskleidžia P.Bakanovas.

Eismo įvykių niekas neplanuoja

Ambicingiausias Lietuvos kelininkų tikslas – nė vieno eismo įvykio keliuose.  Jo visiškai pasiekti kol kas neįmanoma, tačiau pokyčiai gana optimistiniai. 2006–2015 m. žuvusiųjų per eismo įvykius Lietuvoje sumažėjo tris kartus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Miškinio, nuoseklus darbas kasmet vykdant juodųjų dėmių apžiūras ir diegiant jose inžinerines priemones duoda teigiamų rezultatų. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo 37 juodosios dėmės. Iš viso nuo 2006 iki 2015 m. juodųjų dėmių sumažėjo 7,2 karto (2006 m. jų buvo 267).

2015 m. nustatytose juodosiose dėmėse, avaringuose ruožuose ar pavojingose vietose gerinant eismo saugą buvo įdiegtos 196 greičio mažinimo priemonės, rekonstruota ar inžineriškai patobulinta 12 sankryžų (5 iš jų – į žiedines), rekonstruota ar nutiesta 11,768 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 48,38 km padidintas šalikelių saugumas, įrengiant apsauginius atitvarus ties aukštais šlaitais, pavojingais vingiais ar vandens telkiniais, inžineriškai patobulinta 100 perėjų, įrengiant jose kryptinį apšvietimą, saugumo saleles ar pertvarkant jas į iškilias, įrengta 2 tūkst. kelio ženklų, gerinančių eismo saugą pavojinguose kelių ruožuose.

„Eismo įvykių niekas neplanuoja, ir numatyti, kur jis įvyks, neįmanoma, – sako P.Bakanovas. – Kad jų būtų kuo mažiau, turi pasistengti ne tik kelininkai, rekonstruodami, tvarkydami, valydami ar barstydami kelius, bet ir visuomenė. Todėl visuomenės švietimo veikla turėtų būti intensyviai nukreipta ne tik kelininkams, bet ir visiems eismo dalyviams, sveikatos apsaugos, švietimo, kelių policijos darbuotojams.“

Didelę darbo patirtį turintis Šiaulių regiono kelininkų vadovas pateikia keletą užsienio pavyzdžių. Tarkim, skandinavų kelių tarnybų užduotis – ne panaikinti sniegą ir plikšalą keliuose žiemą, bet sumažinti šių gamtos reiškinių pasekmes. Panaikinti žiemos reiškinius irgi galima, bet skaičiuojama, ar tai valstybei apsimoka ekonomiškai. Netgi turtingos valstybės atidžiai skaičiuoja savo finansus ir išgales.

Arba pastarųjų dienų pavyzdys JAV, kai sinoptikai numatė pūgą Rytų pakrantėje. Sniegas užklojo Vašingtoną, o pareigūnai paragino milijonus gyventojų pasirūpinti saugiu prieglobsčiu ir perspėjo, kad blogiausia dar laukia. Visos tarnybos sutartinai ragino žmones neiti iš namų, pasirūpinti būtiniausiais maisto produktais ir vaistais, atidėti keliones. Nors pūgos pasekmės nebuvo tokios dramatiškos, žmonėms paaiškinta patiems neieškoti bėdos. Niekas nekaltino tarnybų, kad jos neatlieka savo darbo, pavyzdžiui, kelininkų, kad jie nenuvalo nuolat sniegu klojamų kelių ir gatvių.

Skandinavijos valstybėse, kai pusto ar sninga, eismas keliuose beveik sustoja. Niekas 6 val. ryto neskuba į darbus, rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe, o jei nepasiseks – keikdami kelininkus. Vos tik liaujasi sniegas ar pūga, per 2–3 valandas gatvės nuvalomos ir eismas vėl atgyja.

Mūsų valstybės užduotis – kad keliuose būtų kuo saugiau. Tačiau ir eismo dalyviai patys turėtų įvertinti padėtį ir prisiimti asmeninę atsakomybę: kai sudėtingos eismo sąlygos, reikėtų mažiau keliauti, įvertinti laukiančius pavojus.

„Turime išaiškinti žmonėms, kad ne viskas pasiekiama akimirksniu, kaip mes to norėtume. Kelių valymo, barstymo procesas reikalauja laiko. Labiausiai žeidžia vairuotojų pasakymai, kad siaučiant pūgai, jei nepamato kelių barstytuvo, vadinasi, kelininkai pramiegojo“, – samprotauja P.Bakanovas.

Preliminariais duomenimis sausio mėn. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 10 žmonių, o gaisruose – 29 žmonės. Tačiau per visuomenės nuomonės apklausas kelininkai yra kur kas žemiau nei ugniagesiai.

„Visų Šiaulių regiono eismo dalyvių norėčiau atsiprašyti, jei kelininkai ko nors nepadarė. Tačiau norėčiau patikinti, kad tai – laikini dalykai, mes stengiamės, kad tiek vietos gyventojų, tiek svečių kelionė būtų saugi, – sako Šiaulių regiono kelių vadovas ir priduria: – Visi nori daugiau pinigų, bet dažniausiai reikia tiesiog gero žodžio. Santykiai tarp žmonių visuomet svarbesni ir veiksmingesni nei pinigai.“

Tokius žodžius, matyt, pakartotų kiekvieno regiono kelininkų vadovas.

Kelininkų šviečiamoji veikla

Kelininkų indėlis į visuomenės švietimą – didžiulis. Štai šiemet Lietuvos Vyskupų Konferencijoje pasirašytas susitarimas dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ pratęsimo. Susitarimą pasirašė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Vyskupų Konferencijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Policijos departamento vadovai.

Projektas 2009 metais pradėtas vykdyti Kauno arkivyskupijoje, 2010–2015 m. įgyvendintas visose Lietuvos vyskupijose, jo tikslas – įvairiomis socialinės komunikacijos priemonėmis keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, remiantis krikščioniškomis vertybėmis, skatinti pilietiškumą, atsakomybę bei sąmoningumą ir taip mažinti žūčių ir sužalojimų skaičių per eismo įvykius. Atsižvelgiant į gerus rezultatus, saugaus eismo projektas pratęstas 2016–2020 m. laikotarpiu.

Įgyvendinant projektą, vyskupijose, de­kanatuose, parapijose ir mokyklose kasmet surengiama apie 50 saugų elgesį keliuose skatinančių renginių. Kunigai, policijos pareigūnai, kelininkai platina atšvaitus, liemenes, kitas priemones su šviesą atspindinčiais elementais. Nuolat leidžiami ir visuomenei įvairiais būdais platinami leidiniai saugaus eismo tema – knygos, lankstinukai, plakatai, kalendoriai. Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį bažnyčiose laiminami vairuotojai, šventinami automobiliai, Visų šventųjų dieną, Pasaulinę dieną žuvusiesiems per eismo įvykius atminti (trečiąjį lapkričio sekmadienį), kitomis progomis meldžiamasi už žuvusiuosius keliuose.

Kito projekto ,,Eismo saugumas bendruomenėse“ metu buvo surengtas bendruomenių konkursas, kuriame dalyvavo per 200 bendruomenių. Vyko renginiai, bendruomenių nariams buvo platinamos šviesą atspindinčios priemonės (atšvaitai, liemenės ir pan.), žmonės buvo skatinami jas naudoti. Bendruomenių saugaus eismo veikla buvo viešinama respublikinėje, regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje, bendruomenių interneto svetainėse.

LAKD nuosekliai dirbant su moksleiviais organizuotas Lietuvos mokinių konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, kuriame dalyvavo per 52 tūkst. mokinių.

Praėjusiais metais surengta 12 seminarų saugaus eismo klausimais, 35 akcijos, per kurias specialiais įrenginiais buvo demonstruojama saugos diržų nauda. Organizuotos saugaus eismo propagavimo akcijos masinių sporto renginių „Velomaratonas“ ir ,,Žiemos ralis“ metu.

Praėjusių metų lapkričio 11 d. surengta Atšvaitų diena, per kurią visoje šalyje buvo skatinama naudoti atšvaitus, šviesą atspindinčios priemonės buvo platinamos Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, regiono kelių įmonėse ir kelių tarnybose.

Kiekvieno Lietuvos regiono kelininkai dirba su moksleiviais, su eismo dalyviais. Orga­nizuojamos saugaus eismo dienos mokyklose, vaikų darželiuose, dalijami atšvaitai, rengiamos televizijos laidos, kuriami saugų eismą propaguojantys klipai. Kelininkai vyksta į rajonų bendruomenės, organizuoja žygius keliais po įdomias vietoves.

Visoje Lietuvoje vykdant saugaus eismo projektus parengta ir išleista 240 tūkst. egzempliorių leidinių, įsigyta ir išplatinta 180 tūkst. atšvaitų.

Užs. Nr. BSS 2356

Senojo Lazdynų baseino vietoje po maždaug poros metų iškils modernus daugiafunkcis sveikatinimo centras, kurio didžiąją dalį užims baseinų kompleksas. Tai unikalus lietuvių architektų kartu su Olandijos kolegomis darbas, nes pastatas ne tik atliks tiesioginę funkciją, bet ir darniai papildys kalvotą ir architektūriškai išskirtinį Lazdynų kraštovaizdį.

Paulius Paukštys

2014–2015 m. sandūroje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą Daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto gatvėje projektui parengti. Or­ganizuoti konkursą, prižiūrėti tiek projekto rengimą, tiek vėliau statybą Vilniaus miesto savivaldybė pavedė UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“. Vilniaus vystymo kompanija yra Vilniaus miesto infrastruktūrinių projektų valdytoja, atsakinga už tinkamą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pastatų statybą bei atnaujinimą, finansavimo valdomiems projektams pritraukimą.

Projekto konkursui – ypatingas pasirengimas

„Visuomeninės paskirties objektams skiriamas išskirtinis dėmesys, nes valstybės ir ES fondų lėšos turi būti panaudotos tikslingai, ekonomiškai, o pastatai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir įsikomponuojantys į aplinką. Todėl ir konkurso nugalėtojus rinko savo srities profesionalų komisija, sudaryta iš Vyriausybės, savivaldybės, architektų, kultūros paveldo, sportininkų atstovų“, – sako UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius Renatas Dūdonis.

Kaip teigia Vilniaus miesto mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, prieš paskelbiant projektavimo užduotis, atlikta išsami analizė, siekiant išsiaiškinti galimybę tokį sveikatinimo centrą pritaikyti daugiafunkciam naudojimui, kad jame būtų vietos ne tik sportininkams, bet ir sveikai gyvensenai daug dėmesio skiriantiems lankytojams. Vilniaus vicemeras priduria, kad vyko diskusija ir konsultacijos su Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės atstovais, šuolininkais į vandenį, plaukikais, lengvaatlečiais, penkiakovininkais.

„Su sportininkais aiškinomės, kas privalo būti tokiame centre. Analizavome, kokie būtų miestiečių poreikiai“, – pasakoja Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo priežiūros skyriaus viršininkas Andrius Velutis.

Vilniaus vystymo kompanijos viešųjų pirkimų specialistė Vaida Maskvytienė atkreipia dėmesį, kad projektavimo paslaugoms pirkti buvo pasirinktas inovatyvus pirkimo būdas – projekto konkursas. Šis pirkimo būdas užtikrino, kad sudėtingas ir specifinis projektas būtų aukščiausios kokybės už geriausią kainą. Pasiūlymų vertinimui buvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, kurie teikė išvadas ir įvertinimus architektūriniu, meniniu, technologiniu, ekonominiu ir kitais aspektais. Siekiant objektyvumo, ekspertams nebuvo žinomi projektų rengėjai, jie buvo atskleisti tik nustačius pa­siūlymų eilę.

Konkursu susidomėjo įvairios vokiečių, italų architektų grupės, tačiau 2015 m. kovo 13 d. architektūrinės idėjos konkurso laimėtoju tapo architektūros įmonė „Cloud architektai“, projektavimo ir inžinerijos bendrovė „Infes“ kartu su Olandijos architektūros kompanija „Slangen+Koenis International“ bei inžinerijos ir konsultacijų įmone „Sweco Lietuva“. Kad konkurso sąlygos ir techninės užduotys buvo parengtos profesionaliai, pripažįsta ir įmonės „Cloud architektai“ vadovas architektas Antanas Dagelis.

„Reikalavimai naujam sveikatinimo centrui ir jame veiksiantiems baseinams atitiko Tarp­tautinės plaukimo federacijos keliamus reikalavimus. Matyti, kad buvo pasidomėta ir naujausiomis tokių statinių „madomis“, todėl konkurso sąlygose jau buvo numatyti baseino techniniai reikalavimai. Užduotis parengta profesionaliai, bet ji neribojo mūsų architektūrinės išraiškos. Apibendrintai galėtume atsakyti, kad technologiniai reikalavimai buvo aukšto lygio, o estetiniai reikalavimai palikti autorių laisvei improvizuoti“, – sako A.Dagelis.

Tai ne pirmas šių architektų visuomeninės paskirties objektas. „Cloud architektai“ dirbo projektuojant Klaipėdos baseiną. Ta pati lietuvių projektuotojų komanda atliko ir naują Vilniaus universiteto Medicinos mokslų centro projektą, projektavo didelius verslo centrus.

Vyriausybė šio centro statybą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jo vertė – 24 mln. 200 tūkst. eurų. 10 mln. eurų ketinama panaudoti ES lėšų. Likusi suma guls ant Vyriausybės ir savivaldybės pečių. Pastato pagrindinis plotas – 7200 kv. metrų.

Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje planuojama pradėti rangos darbų konkursą. Tikimasi, kad statyba užtruks 18 mėnesių ir daugiafunkcį centrą vilniečiai bei miesto svečiai turės jau 2017 m.

Idėjos gimė vos nuvykus į vietą

Įmonės „Cloud architektai“ vadovas A.Dagelis pabrėžia, kad projektui daug įtakos turėjo Lazdynų gyvenamojo rajono kontekstas ir kraštovaizdis. Tai buvo du esminiai akcentai, į kuriuos projekto autoriai pirmiausia atkreipė dėmesį, jie ir padiktavo projekto vaizdą.

Naujai statomo sporto komplekso sklypas yra Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajone, jo architektūroje dominuoja sovietinio laikotarpio surenkamų panelinių daugiabučių pastatų grupės. Lazdynų mikrorajono kraštovaizdis su Erfurto gatvės pėsčiųjų alėja yra unikalus, saugomas kultūros paveldo objektas.

Pasak A.Dagelio, norėjosi išsaugoti kalno įvaizdį. Spalvoms toną uždavė pilkas betonas, dominuojantis Lazdynų mikrorajone. Statinio forma neturi nieko bendro su Lazdynų mikrorajonu – siekta išskirtinės architektūros. Gamtinėje aplinkoje stengtasi sukurti plastišką formą, nors įprasta baseinus projektuoti kaip gana racionalias dėžes.  Ypač pastebimas ir išskirtinumo pastatui suteikiantis plastiškas pastato stogas.

„Mūza aplankė iškart nuvykus į vietą. Vėliau konkrečios formos, suapvalinti kampai ir vidaus patalpų išdėstymas išspręsti darbiniuose brėžiniuose. Kūrybinė grupė šiuo darbu yra patenkinta“, – pasakoja architektas, pabrėždamas, kad formos ir tūrio atžvilgiu projektas yra unikalus, nes kraštovaizdis padiktavo neįprastus architektūrinius sprendimus.

Darniai įsikomponuoja į kalvą

Architektai tarsi pratęsė natūralų šlaito reljefą, pastato dalimi į jį „įsipjovė“. Dėl to pastatas tarsi prilipo prie šlaito.

Sporto centras nustumtas kuo toliau nuo Erfurto gatvės. Pirmas aukštas formuojamas tarsi įpjova šlaite, atsiverianti ir kviečianti užeiti. Ant jos formuojamas išraiškingas tūris, kuriame įrengiamos tribūnos ir kavinė, reaguoja į šlaito aukštėjimą ir savo lengvumu sklendžia virš kalvos.

Šiame aukšte įrengtas batutas, skirtas treniruotis šuolininkams į vandenį, su įrengtomis vaizdo kameromis, kad būtų galima analizuoti šuolių techniką. Rytų Europoje tokio batuto nėra, todėl į Vilnių bus galima kviesti treniruotis užsienio šalių sportininkus.

Žiūrovų tribūnos išdėstytos lanku aplink abu baseinus. Taip suformuojamas arenos įspūdis, suteikiantis žiūrovams galimybę iš arčiau apžvelgti veiksmą ir išgyventi varžybų akimirkas. Iš viso komplekse vienu metu tilps apie 1500 lankytojų.

Komplekse suprojektuoti du baseinai: 5 metrų gylio šuolių baseinas projektuojamas greta 50 m ilgio olimpinio baseino. Pastarąjį galima padalyti į dvi lygias 25 metrų ilgio dalis. Abiejų baseinų gylį galima keisti reguliuojant dugną. Taigi baseinai gali būti plačiai panaudojami tiek sportininkams, tiek visuomenei: vaikų treniruotėms, mokymuisi plaukti, senyvo amžiaus žmonių reabilitacijos programoms ir t.t.

Energiją taupantys sprendimai

Projektuojant pastatą ypač dideli reikalavimai buvo keliami energinio efektyvumo priemonėms pasiekti. Energijos suvartojimui mažinti pasirinktos energiją taupančios pompos ir ventiliatoriai su dažnio kontrole, vandentiekio čiaupai su judesio davikliais, taip pat priemonės dušų vandens šilumos energijai pakartotinai panaudoti. Dienos metu šviesa į patalpą pateks specialiais sijose įrengtais šviesos tuneliais.

Rūpinantis lankytojų komfortu, bus bandoma pasiekti, kad patalpos temperatūra ne daugiau kaip 2 laipsniais skirtųsi nuo vandens temperatūros.

Pastatas tenkins A energinę klasę, o projekto autoriams duota užduotis konkrečiais sprendimais nurodyti, kaip tai pasieks. Jau visai netrukus su techniniu projektu gyventojai galės susipažinti bendroje duomenų bazėje.

Vilniaus vystymo kompanijos valdomi projektai pelno aukščiausius apdovanojimus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos rengiamame konkurse „Už darnią plėtrą“ 2015 m. geriausio visuomeninio projekto prizas atiteko Vilniaus vystymo kompanijos vystytam A+ energinės klasės vaikų lopšeliui-darželiui Santariškėse už energiškai efektyvius ir bendruomenės poreikius atitinkančius sprendimus.

Tarp 2015 m. konkurso „Lietuvos metų gaminys 2015“ nugalėtojų – net du Vilniaus vystymo kompanijos sėkmingai valdyti projektai: Santariškių darželio statybos bei Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija.

2015 m. pradžioje atidarytas naujasis Santariškių lopšelis-darželis atitinka aukščiausią energinio efektyvumo A+ klasę, jame įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, todėl jis naudoja itin mažai energijos išteklių – šildymo sąnaudos yra keletą kartų mažesnės, nei būtų pastačius įprastą statinį. n

Užs. Nr. VPL1034

Trakai visada magiški: savo senąja architektūra, viduramžių pilimis, įstabiu kraštovaizdžiu. Tačiau jų neaplenkia ir nauji vėjai, sklaidantys populiarų mitą, kad Trakai – tai tik pilis ir kibinai. Apie tai savo mintimis dalijasi Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė.

Paulius PAUKŠTYS

– Pernai savivaldybė baigė įgyvendinti projektą „Trakų rajono tradicinių amatų centro kūrimas“. Kuo svarbus šis projektas?

– Projektas įgyvendintas siekiant išsaugoti visų Trakų krašte gyvenančių tautų kultūrinį paveldą ir puoselėti tradicinius amatus, jų technologijas, sudaryti sąlygas amatininkams pristatyti ir prekiauti tautinio paveldo produktais. Jo rezultatas – po vienu stogu, strategiškai patrauklioje vietoje, šalia pirmo tilto į Trakų salos pilį,  įsikūrę Trakų krašto tradicinių amatų centras ir Trakų turizmo informacijos centras. Tai geriausias sektinas privačios ir viešosios partnerystės pavyzdys.

Atėjęs į Turizmo informacijos centrą turistas ne tik gauna išsamią informaciją apie poilsio galimybes regione, bet kartu gali nors trumpam prisiliesti prie krašto tradicijų, iš arčiau pažinti vieną ar kitą amatą. Ši naujovė turistus labai traukia, tai rodo jų mintys atsiliepimų knygoje.

Galime sakyti, kad Trakai įgijo naujus, visad plačiai svečiams atvertus vartus.

– Ar projektas paskatino verslumą rajone?

– Žinoma. Trakų ir aplinkinių teritorijų amatininkai džiaugiasi, kad atsirado toks centras, kuriame galima eksponuoti ir realizuoti tradicinių amatų gaminius. Čia nuolat vyksta edukaciniai užsiėmimai (15 įvairių programų), įvairūs mokymai, būreliai vaikams, rengiami susitikimai, pristatymai. Pastebėjome, kad atsiradus centrui padaugėjo sertifikuotų tradicinių amatų produktų ir sertifikuotų tradicinių amatų meistrų. Centru naudojasi ne tik Trakų rajono, bet ir aplinkinių savivaldybių amatininkai.

– Kaip tokių amatų puoselėjimas veikia turistų srautus?

– Tai priežastis išsamiau pasidomėti Trakais ir Lietuva. Tačiau turistus traukia ne tik Trakai, bet ir visas Trakų kraštas: čia didėja kaimo turizmo verslo objektų skaičius, kasmet daugėja poilsiautojų, atvykstančių iš Lietuvos ir užsienio, kurie domisi kultūros paveldu.

– Trakų rajonas – turistinis. Kokia yra turizmo srautų dinamika?

– Galime pasidžiaugti, kad turistų kasmet daugėja vidutiniškai po 5 proc. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 80 proc. Vilnių aplankančių užsienio turistų aplanko ir Trakus. Tai daugiau nei milijonas svečių per metus. Tačiau apie 90 proc. visų lankytojų – trumpalaikiai, nes nakvynės vieta, ypač turistų grupės, pasirenka sostinę, kurioje daugiau įvairių pramogų.

– Ar lankytojų srautus veikia sezoniškumas?

– Sezoniškumas būdingas ne tik Lietuvai, bet ir Pietų Europos turistiniams regionams.75 proc. turistų apsilanko II–III ketvirtį. Aktyvus turizmas Trakuose įsibėgėja jau gegužės 1-ąją, kai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje prasideda ilgieji šventiniai savaitgaliai.

Gegužę mėgsta keliauti vokiečiai, olandai, austrai bei skandinavai. Vasarą apsilanko daugiausia turistų, o rugsėjį – keliauti pamėgę nuolaidų gaudytojai. Rudens ir žiemos sezonas ramesnis. Tačiau didesni turistų būriai plūsteli šventiniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, šių metų pirmąją sausio savaitę Trakus tiesiog užgulė iš Rusijos atvykusios šeimos. Sulaukėme tiek rusų turistų, kiek pernai per visą sausį.

– Koks yra Trakų rajono turisto portretas?

– Vis daugiau lietuvių šeimų, ypač jaunų, renkasi aktyvų ilgųjų savaitgalių poilsį Trakuose: mėgsta vandens pramogas, susipažįsta su Trakų apylinkėmis pėsčiomis ir dviračiais, lanko tradicinius kultūros ir sporto renginius. Žiemą vilioja renginių ciklas „Trakai – Kalėdų Senelių sostinė“, Užgavėnės, Trakų oro šventė. Labai populiari čiuožykla priešais Trakų pilį.

Vos nutirpus Galvės ežero ledui prasideda irklavimo varžybos. Šios vasaros liepą Trakai taps irklavimo Meka, nes čia rengiamas Europos irklavimo jaunių čempionatas. Platų spektrą puikių kultūros renginių galime pasiūlyti ištisus metus ant Galvės ežero, Užutrakyje, Salos ir Pusiasalio pilyse.

Naujų potėpių atsirado ir užsienio turisto portrete – Trakuose ilsėtis pamėgo latviai. Rusų turistų grupių sumažėjo, tačiau vis daugiau sulaukiame rusų šeimų iš Maskvos, Sankt Peterburgo, Kaliningrado ir kitų artimesnių Rusijos regionų.

– Kaip jūsų vadovaujamame rajone skatinama turizmo plėtra, kokius rinkodaros žingsnius turizmui skatinti laikytumėte sėkmingiausiais?

– Turizmas – prioritetinė rajono plėtros sritis. Turime per 50 kaimo turizmo sodybų, vienu metu galime apgyvendinti beveik 4 tūkst. turistų. Rajone yra vienas geriausių pasaulyje viešbučių „IDW Esperanza“, turime didžiausią konferencijų ir poilsio centrą Vilniaus regione „Trasalis – Trakai Resort & SPA“, daug laisvalaikio, pramogų įmonių.

Siekiame, kad turistai gautų aukšto lygio paslaugas, kad viešoji turizmo infrastruktūra – dviračių, pėsčiųjų takai, maršrutai – būtų saugi ir atitiktų europinius standartus. Sezoniškumo mažinimas, sporto viešosios infrastruktūros plėtra, platesnis kultūros paveldo objektų pritaikymas turistų poreikiams – tai mūsų rajono ateities turizmo plėtros kryptis.

Užs. Nr. VPL1030

Pinigai. Lietuvoje jau įvestas euras ir, euro skeptikų nenaudai, gyventojai nejaučia įtampos dėl atsiskaitymų šia bendrąja ES valiuta. Tai daugelio valstybės institucijų sutelkto darbo rezultatas.

Kai baigiantis 2014 metams kalbėjomės su priežiūros institucijų veiklą kontroliuojančios ir koordinuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktoriumi dr. Feliksu Petrausku, jis sakė: „Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta.“ Regis, siekiant šio esminio tikslo einama tvirtais žingsniais.

Pažymėti Europos vartotojų dienos ir apibendrinti euro įvedimo rezultatų praėjusią savaitę į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Mykolo Romerio universiteto ir VšĮ Europos vartotojų centro surengtą konferencija „Euro įvedimo iššūkiai bei vartotojų teisių apsaugos tendencijos 2015–2016 m.“ rinkosi vartotojų teises ginančių institucijų, vartotojų asociacijų, akademinės visuomenės atstovai, ekspertai.

„Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, manau, galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Tai taip pat reiškia daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Europos Lietuvoje. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla. Buvo nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis ir šviečiamasis darbas, siekiant tinkamai, aiškiai ir suprantamai informuoti tiek vartotojus, tiek verslo subjektus apie euro naudą ir jo įvedimo tvarką“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis.

Nors ir Lietuva neišvengė vartotojų teisių pažeidimų, kurių absoliuti dauguma buvo susiję su netinkamu kainų perskaičiavimu ar apvalinimu, kainų nenurodymu dviem valiutomis ar netiksliu kainų nurodymu, tačiau bendras pažeidimų lygis yra gerokai mažesnis negu kitose šio regiono ES valstybėse narėse euro įvedimo laikotarpiu. Be to, pastebima aiški šios rūšies pažeidimų mažėjimo tendencija.

„Manyčiau, kad buvo skirtas deramas priežiūros institucijų dėmesys kainų nurodymo kontrolei ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrai. Be to, norėčiau paminėti ir vertingą vartotojų asociacijų indėlį bei pagalbą šioje srityje“, – sakė teisingumo ministras.

Specialistai vardija ir objektyvią statistiką, leidžiančią daryti išvadą, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas sklandžiai. VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžia, kad po euro įvedimo euro skeptikų liko mažiau.

Praėjusių metų liepą, kai buvo priimtas sprendimas leisti Lietuvai įsivesti eurą, dalis gyventojų šį sprendimą sutiko su nepasitikėjimu. Valstybės institucijoms, visuomeninėms vartotojų organizacijoms nuosekliai aiškinant apie euro įvedimo pranašumus, visuomenės palankumas eurui nuolat didėjo. Šių metų sausį, Eurobarometro tyrimo duomenimis, teigiamas euro įvedimo pasekmes Lietuvai įžvelgė jau 63 proc. gyventojų – penktadaliu daugiau nei prieš keturis mėnesius. Per keturis mėnesius trečdaliu, nuo 86 iki 58 proc., sumažėjo ir gyventojų, manančių, kad dėl euro įvedimo kils kainos, o 86 proc. gyventojų euro įvedimo procesą įvertino kaip sklandų ir efektyvų. 54 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, kad euro įvedimo pasekmės asmeniškai jiems bus naudingos. Priešingos nuomonės laikėsi tik 22 proc. gyventojų – dukart mažiau nei prieš keturis mėnesius. Didėjantį pasitikėjimą euru patvirtintino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2014 m. pabaigoje atliktos vartotojų ir verslininkų apklausos.

Priežiūros institucijos 2015 m. vasarį atliko 3792 patikrinimus (apie 80 proc. daugiau nei sausį) dėl kainų dviem valiutomis nurodymo. Nustatyta 113 pažeidimų – tai sudaro 2,98 proc. visų patikrinimų. Sausį šie skaičiai atitinkamai buvo 112 ir 5,4 proc. Vasarį nustatytų pažeidimų skaičius tarp atliktų patikrinimų, palyginti su sausiu, sumažėjo beveik du kartus. Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus visiems 113 pažeidėjų priežiūros institucijos skyrė įspėjimus, piniginių baudų neskirta. Nustatytų pažeidimų skaičius mažėja jau šeštą mėnesį iš eilės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. vasario 28 d. patikrinimų su pažeidimais sumažėjo penki kartus.

„Manau, kad pavyko sumažinti įtampą tarp verslą prižiūrinčių institucijų ir verslininkų. Norėdami išspręsti konfliktines situacijas arba aiškindamiesi pažeidimų priežastis pirmiausia stengėmės kalbėtis, konsultuoti, o ne bausti piniginėmis baudomis. Jausdami tokį santykį verslininkai stengėsi problemas operatyviai pašalinti patys. Tuomet nebeliko reikalo taikyti „chirurgines“ operacijas – ekonomines sankcijas“, – pabrėžė F.Petrauskas.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje daugiausiai pažeidimų buvo maisto, ne maisto prekių sektoriuose ir turizmo paslaugų srityje. Sausį–vasarį padaugėjo pažeidimų smulkiose viešojo maitinimo įstaigose.

Verslas vis dar neturėtų atsipalaiduoti. Kainas nurodyti dviem valiutomis reikia iki birželio 30 d., ir iki šios datos prekybos ir paslaugų teikimo vietose bus atliekama dvejopo kainų nurodymo kontrolė.

VVTAT direktorius F.Petrauskas pabrėžė, kad į euro įvedimo procesą aktyviai įsitraukė ir visuomeninės vartotojų asociacijos, kurios per visą privalomo dvejopo kainų nurodymo laikotarpį atliko beveik 4 tūkst. ūkio subjektų stebėseną.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ir Nacionalinė vartotojų konfederacija sėkmingai įvykdė pirmą projekto „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ etapą ir šiuo metu šį projektą tęsia toliau. 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. visuose Lietuvos regionuose (10 apskričių) buvo stebima, kaip perskaičiuojamos kainos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietose, skelbiami stebėsenos rezultatai, teikiamos konsultacijos su euro įvedimu susijusiais klausimais vartotojams ir ūkio subjektams, ūkio subjektai skatinami sąžiningai laikytis su euro įvedimu susijusių reikalavimų, nepažeisti vartotojų teisių bei prisijungti prie Geros verslo praktikos memorandumo, parengta ir platinama mokomoji vaizdo medžiaga.

Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys iškart galėjo fiksuoti pažeidimo vietą.

Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės Eglės Kybartienės, jei ūkio subjektai nesilaikė reikalavimų, projekto regioniniai konsultantai juos konsultavo, suteikė informacijos apie pažeidimų pasekmes. Kai kurios įmonės suprato klydusios ir pasitaisė.

Nustačius pakartotinį pažeidimą informacija buvo ne tik skelbiama tam sukurtame tinklalapyje, bet ir perduodama Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri nesąžiningiems verslininkams gali taikyti sankcijas.

Dažniausias pažeidimas – neteisingai pritaikytas keitimo kursas arba kaina suapvalinta nesilaikant euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat pastebėta, kad kai kurie prekių bei paslaugų teikėjai savo kainininkuose nepasirūpino nurodyti kainų dviem valiutomis. Paaiškėjo dar viena įdomi tendencija – sąmoningas kainų litais pakėlimas iš anksto ruošiantis sausio 1 dienai, kad, perėjus prie kainų eurais, jos „gražiai atrodytų“. Pavyzdžiui, kokteilis bare, kainavęs 9,99 Lt, pabranginamas iki 10,32 Lt, kad kaina eurais po sausio 1-osios sudarytų vartotojui psichologiškai patrauklius 2,99 euro.

Jau įvedus eurą skundai dėl kainų perskaičiavimo pasipylė vos peržengus metų slenkstį – pirmasis gautas Naujųjų metų naktį, 4 val. 30 min., iš vieno baro. Vartotojas pranešė: „Yra 4.30 valandų. Iki šiol grąžą duoda tik litais. Ir pinigus priima tik litais. Net smulkių eurų lygiai tos pačios sumos, kokia nurodyta, nepriima.“

Pasak E.Kybartienės, sąmoningas vartotojų dalyvavimas euro įvedimo procese ir nuoseklus kainų stebėjimas davė vaisių. Verslininkai turėjo jaustis stebimi. Be to, jie sužinojo apie keliamus reikalavimus, atsakomybę už pažeidimus. Vykdant projektą ir artėjant euro įvedimo datai buvo matyti, kad pažeidimų dalis bendrame pranešimų sraute gerokai mažėja. Rugsėjį įstatymo reikalavimus pažeidė 16 proc. visų patikrintų įmonių, spalį – 7 proc., o lapkritį ir gruodį – jau tik 3 proc.

Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovės, kainos bus stebimos dar mažiausiai iki liepos 1 d.

Paulius Paukštys

Lentelė

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimai

2014 m.

Rugsėjis                    255

Spalis                        212

Lapkritis                    193

Gruodis                     142

2015 m.

Sausis                        112

Vasaris (du kartus daugiau patikrinimų nei sausį)                      113

Šaltinis: VVTAT duomenys