Daugelio žinomų sportininkų, menininkų, medikų, verslininkų vaikai, siekiantys profesinių aukštumų toje pačioje srityje kaip ir tėvai, tampa ne mažiau garsūs nei gimdytojai, o neretai juos ir pranoksta. Taigi kuo ypatinga antroji karta – paveldėtais gabumais ar stipriu užnugariu?

Mūsų krepšinio rinktinei Londono olimpiadoje pirmą kartą nepatekus į olimpinių žaidynių pusfinalį, viltys dėl medalių Rio de Žaneire (čia vyks kita olimpiada), taip pat Europos ir pasaulio čempionatuose jau siejamos su jaunąją karta. Įdomu, kad tarp jaunųjų sportininkų – nemažai legendinių krepšininkų atžalų, puikiu žaidimu sublizgėjusių Europos jaunučių bei jaunių, taip pat pasaulio jaunimo čempionatuose.
Kai kalbama apie jaunuosius krepšininkus, bene dažniausiai minima Sabonių pavardė. Du iš trijų vieno geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Arvydo Sabonio sūnūs jau puikiai pažįstami ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Dvidešimtmetis Tautvydas, iki šiol atstovavęs Ispanijos Malagos „Unicaja“ klubo antrinei ekipai „Clinicas Rincon“, su Lietuvos vaikinų rinktine yra iškovojęs Europos jaunučių, Europos jaunių, Europos jaunimo ir pasaulio jaunimo čempiono titulus. Tėčio bei brolio pėdomis seka ir jauniausias A.Sabonio sūnus šešiolikmetis Domantas. Užsienio krepšinio ekspertai jį vadina viena didžiausių Europos jaunųjų krepšinio žvaigždžių.
Šią vasarą į Lietuvos šešiolikmečių rinktinę buvo pakviestas dar vieno legendinio Lietuvos krepšininko Gintaro Einikio sūnus Aidas. Tėvo pėdomis bandė sekti ir Rimo Kurtinaičio atžala, tačiau įspūdingu žaidimu nepasižymėjo.
Beje, garsių mūsų krepšininkų sūnūs yra pasirinkę tuos pačius numerius, su kuriais daugybę pergalių iškovojo jų tėvai. Akivaizdu, kad net nejausdami tiesioginio savo gimdytojų spaudimo vaikai stengiasi pasiekti ne mažiau, nei pavyko jų tėvams.
Viena vertus, garsių žmonių vaikams norint prasiskinti kelią tenka įdėti mažiau pastangų, nei jų reikėjo tėvams. Mat vienoje ar kitoje srityje daug pasiekę tėvai gali perduoti vaikams savo sukauptą patirtį, jau nuo mažų dienų padėti atsiskleisti gabumams. Be to, ir pati aplinka, kurioje auga vaikas, formuoja jo polinkius. Prie sėkmės dar stipriai prisideda paveldėti gabumai. Kita vertus, įžymybių vaikams nuolat tenka įrodinėti, kad tai, ko pasiekė, yra tik jų pačių juodo darbo rezultatas, o ne tėvų protekcija. Be to, tenka atlaikyti nuolatinį lyginimą su tėvais.

Pramintu keliu eiti lengviau

Jaunosios krepšinio kartos atstovas Rokas Giedraitis, priklausantis Šiaulių komandai „ABRO-Universitetas“ ir su Lietuvos vaikinų jaunimo rinktine pernai iškovojęs pasaulio čempiono titulą, o iš Slovėnijoje šią vasarą vykusių Europos jaunimo pirmenybių parsivežęs aukso medalį, neslepia norintis įrodyti, kad gali pasiekti daugiau nei jo tėvas Robertas Giedraitis. Tačiau tai padaryti nėra labai lengva, nes Rokui reikia nuolat aiškintis, jog į jaunimo rinktinę pateko ne dėl to, kad jo tėtis – buvęs krepšininkas ir vienas iš vaikinų iki dvidešimties metų rinktinės trenerių. „Tokių kalbų, kad į rinktinę patekau tėčio dėka, nuolat girdžiu. Nors pirmiausia pakvietė mane, tačiau turiu dirbti dvigubai daugiau, kad įrodyčiau, jog visko pasiekiau savo jėgomis“, – dėsto Rokas.
Vis dėlto jaunasis krepšininkas pripažįsta, kad jam treniruotis yra šiek tiek lengviau nei komandos draugams, nes patarimų gauna dar ir namie. Robertas Giedraitis pasakoja, kad dažnai su sūnumi analizuoja rungtynių vaizdo įrašus, pataria, kaip ištaisyti klaidas. „Vaikams lengviau eiti tėvų pramintu keliu, todėl gali ir daugiau pasiekti. Juk vaikai paveldi ne tik genus, bet ir nuo mažų dienų matydami, kuo gyvena tėvai, patys užsikrečia ta veikla“, – neabejoja Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinės treneris.
Jis sako, kad Roko skatinti žaisti krepšinį nereikėjo. Tėtis pirmoje klasėje tik pasiūlė nueiti į treniruotę, o vėliau vaikinas pats degė noru žaisti.
Garsi operos solistė Irena Milkevičiūtė taip pat teigia, kad dukrai, ne mažiau žinomai operos dainininkei Asmik Grigorian, muzikos nebruko. „Paskatinom tik lankyti muzikos mokyklą, nes muzikuojant geriau sekasi kiti dalykai. Tačiau augdama dainininkų šeimoje ji natūraliai atsistojo ant tų pačių bėgių“, – mano I.Milkevičiūtė.
Lietuvos operos primadona pabrėžia, kad tiek ją, tiek dukrą žeidžia požiūris, jog daug pasiekusių žmonių vaikai išgarsėja tik dėl pavardės arba yra tėvų prastumiami. „Galbūt kitose srityse tai įmanoma, tačiau publikai per jėgą nieko neįkiši. Žiūrovai priima tik talentingus solistus, artistus“, – tvirtina I. Milkevičiūtė.
Vis dėlto, operos solistės žodžiais, jeigu Dievulis nepagailėjo talento, augant tinkamoje aplinkoje, vaikų kelias į profesines aukštumas gali būti trumpesnis. Štai ponia Irena mokytis muzikos pradėjo tik sulaukusi keturiolikos metų, o Asmik – nuo penkerių. Be to, jau pati namų aplinka formavo A.Grigorian muzikinį skonį.

Tėvų ant pjedestalo užkeltas vaikas spindės trumpai

Nors daugelis dainininkų, aktorių, dailininkų tvirtina, kad vaikus stengiasi atkalbėti nuo meno, vis dėlto tarp menininkų yra itin daug šeimų dinastijų, kurias garsina ir tėvai, ir vaikai. Štai žymaus pianisto ir dirigento Rimo Geniušo sūnus, taip pat pianistas, Petras Geniušas koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse. Nuo tėčio ir senelio neatsilieka Lukas Geniušas – prestižinių pianistų konkursų laureatas, rengiantis rečitalius daugelyje Europos salių.
Žinomo Lietuvos aktoriaus bei režisieriaus Olego Ditkovskio ir rusų aktorės Tatjanos Liutavejos dukra Agnė Ditkovskytė jau išgarsėjo kaip kino aktorė.
Paskui aktorių ir televizijos laidų vedėją Vytautą Šapranauską į televiziją pasuko ir jo sūnus Gytis. Šiuo metu ne ką mažiau nei tėvai matomi jaunosios kartos aktoriai Vytautas Rumšas jaunesnysis, Jokūbas Bareikis, Balys Latėnas. Brolių aktorių Arūno ir Gedimino Storpirščių atžalos taip pat pasirinko teatro sceną. Ainis (G.Storpirščio sūnus), kuriantis teatro judėjime „No teatre“, šiemet buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias metų jaunasis menininkas, A.Storpirščio sūnus Simonas vaidina Valstybiniame jaunimo teatre.
Mediko specialybė – dar viena iš kartos į kartą perimama profesija. Beje, vaikai dažnai pasirenka net sritį, kurioje dirba jų tėvai. Pavyzdžiui, garsaus kardiochirurgo, buvusio ilgamečio VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktoriaus profesoriaus Vytauto Sirvydžio dukra Daina Liekienė dirba kardiologe. Gydytojos Danguolės Vasiliauskienės, vienos pirmųjų akupunktūrininkių Lietuvoje, ir Juozo Vasiliausko, žinomo fitoterapeuto, sūnus Audrius taip pat gilinasi į gydymą vaistažolėmis.
Širdies chirurgė Giedrė Uždavinytė-Šemetienė dirba kartu su tėčiu, žinomu kardiochirurgu profesoriumi Giedriumi Uždaviniu. „Dabar tėtis patenkintas, kad gali man perduoti savo patirtį, tačiau sužinojęs, jog pasirinkau širdies chirurgiją, ilgai tam priešinosi. Sakė, kad tai nemoteriška, nes labai sunki specialybė“, – prisimena G.Uždavinytė-Šemetienė.
Nors jai ši sritis įdomi, be to, būdama labai užsispyrusi norėjo tėčiui įrodyti, kad ir ji gali operuoti, tačiau nesijaučia galinti pasiekti tiek, kiek garsusis profesorius.
G.Uždavinytė-Šemetienė pasakoja, kad visas keturias savo dukras G.Uždavinys dažnai vesdavosi į ligoninę, tad nuo mažų dienų širdies chirurgei atrodė žavūs specifiniai kvapai, įdomu būdavo klausytis ligonių istorijų. Be to, matydama abiejų tėvų medikų pavyzdį, natūraliai pasirinko mediciną, kaip ir dar dvi jos seserys.
„Tėvų pavyzdys ir patirtis gali būti didelis atspirties taškas sekant jų pėdomis, tačiau labai svarbu ir tai, kiek pats žmogus nori dirbti, ar turi tam gabumų. Tėvų ant pjedestalo užkeltas gali trumpai sublizgėti, tačiau gyvenimas labai greitai parodo, ko iš tiesų esi vertas“, – neabejoja VUL Santariškių klinikų širdies chirurgė.

Tėvams svarbu perteikti patirtį atžaloms

G.Uždavinytės-Šemetienės mintims pritaria ir Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis, į politiką pasukęs paskui tėtį, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ Seime seniūną Valentiną Mazuronį. „Rinkėjai nusprendžia, ar jiems tinka politiko skleidžiamos idėjos, ar ne. Tad net įtakingiausi tėvai politikoje negarantuoja sėkmės. Be paties vaiko užsidegimo ir noro nieko nepavyks pasiekti“, – svarsto A.Mazuronis.
Jis prisimena, kad nuo mažų dienų matydamas tėtį, dalyvaujantį politikoje, tiesa, anuomet Šiaulių taryboje, ir pats užsidegė noru priiminėti sprendimus, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tad dar mokydamasis mokykloje priklausė jauniesiems liberalams.
Vis dėlto kalbų, kad jį už ausų traukia tėvas, Seimo narys girdėjo ne kartą. Jam nuolat reikia kovoti ir su požiūriu, kad kalba ne tėčio žodžiais, o dėsto savo požiūrį. Žurnalistai taip pat dažnai painioja sūnų su vyresniuoju Mazuroniu, o rinkėjams dar sunkiau atskirti, už katrą Mazuronį balsuoja. Tad per 2008 m. vykusius Seimo rinkimus A.Mazuronio sėkmę labiau lėmė žinoma pavardė nei jo nuveikti darbai.
Į didžiąją politiką buvo pasukęs ir europarlamentaro Justo Vinco Paleckio sūnus Algirdas, tačiau šiandien jis labiau žinomas dėl prieštaringų pažiūrų, o ne kaip talentingas politikas.
Nors daugelis tėvų teigia sąmoningai nekreipiantys ir tuo labiau nespaudžiantys vaikų sekti jų pėdomis, vis dėlto išlaikomos tradicijos dirbti toje pačioje srityje ne vieną pamalonina ir džiugina, kad sukauptas žinias galima perduoti šeimos nariui.
O štai verslininkai, norėdami išlaikyti sukurtą verslą šeimos rankose, stengiasi įtraukti vaikus į plėtojamą veiklą. Tad jau ir Lietuvoje yra nemažai verslininkų, perėmusių į savo rankas tėvų įkurtos įmonės vairą. Štai AB „Žemaitijos pienas“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas vienos iš įmonių grupei priklausančios bendrovės „Klaipėdos pienas“ generalinio direktoriaus kėdę patikėjo dukrai Ritai Pažemeckaitei. „Megrame“ įmonių grupės prezidento Juozo Magelinsko sūnus Šarūnas vadovauja bendrovei „Megrame langai“. Įmonei „Alna“, kurią prieš daugiau nei dvidešimt metų įkūrė Valentinas Milaknis, dabar vadovauja jo sūnus Tomas.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo sprendimas dėl asmenvardžių rašymo bus įvertintas ir reikiami pakeitimai padaryti.

Premjeras leido suprasti, kad keistinos būtų nuostatos, kurios reglamentuoja pavardžių, įgyjamų per santuoką su užsienio šalies piliečiu, rašybą.

“Mes įvertinsime teismo sprendimą ir, be abejo, tai, ką reikia taisyti, mes taisysime”, – žurnalistams Seime komentuodamas teismo sprendimą sakė premjeras.

ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus “rimtus nepatogumus” draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

“Aš suprantu, kad kyla problemų, jei Lietuvos piliečiai, na, dažniausiai pilietės, išteka už užsieniečių, ir tuo atveju ištekėjus už užsieniečio ir įgyjant kitą pavardę, kaip ją rašyti lietuviškuose dokumentuose, į tai atkreipė dėmesį minėtas teismas”, – apie galimus pakeitimus kalbėjo premjeras.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė po ES Teisingumo teismo paskelbimo pabrėžė, kad Lietuva jokio pažeidimo nėra padariusi.

“Iš esmės toks išaiškinimas, koks yra, dar kartą pasako, kad šiandien Lietuva dėl savo konkrečiai piliečių nėra pažeidusi jokių teisės aktų, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė. – Atsakymas yra toks: jeigu aš esu Lietuvos pilietė lenkų tautybės ar kitos tautybės, tai mano pavardė pase turėtų būti rašoma pagal Lietuvoje galiojančią Konstituciją ir Lietuvių kalbos įstatymą lietuviškais rašmenimis.”

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dabar Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl raidžių w, q ir x rašymo.

“Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus samprotavimus”, – per spaudos konferenciją sakė teisingumo ministras.

“Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų leidybą”, – kalbėjo ministras.

R. Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus, nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.

pasai-liet16

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas kitą mėnesį turėtų paskelbti, ar Lietuvoje pagrįstai reikalaujama dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias lenkų kalboje populiarias raides kaip “w”.

“Teismas sprendimo kol kas nėra priėmęs, jeigu neklystu, gegužės 12 dieną turėtų skelbti sprendimą”, – žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Šioje byloje rekomendaciją pateikęs generalinis advokatas yra išsakęs nuomonę, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai neatitinka ES teisės. Ministras R.Šimašius sakė neatmetantis galimybės, kad Liuksemburgo teismas gali pripažinti, jog esama tvarka kertasi su laisvo žmonių judėjimo principu.

“Pagal tai, kokias išvadas teikė atitinkamos europinės tarnybos, panašu, kad teismas gali ir nuspręsti, kad būtina įteisinti tas pavardes remiantis laisvo žmonių judėjimo ES principu. Tai yra, jeigu lietuvis išvažiuoja kitur, jis turi teisę išlaikyti lotyniškai užrašytą savo pavardę ar vardą, taip ir atvažiavęs kitas asmuo į Lietuvą”, – kalbėjo teisingumo ministras.

Vyriausybė ES teisme gina savo Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašymą. Kita vertus, anot R.Šimašiaus, Ministrų kabinetas ir toliau remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą.

Lietuvoje ir Lenkijoje prieštaringai vertinamas klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip “Malgorzata Runiewicz”, o santuokos liudijime – kaip “Malgorzata Runiewicz-Wardyn”.

Vienas iš pareiškėjų Lukaszas Pawelas Wardyn (Lukašas Pavelas Vardynas) BNS sakė manąs, kad problemos dėl pavardžių rašybos, reikalaujant jas rašyti lietuviškai, kuriamos dirbtinai.

Jis teigė patiriantis daugybę problemų kasdieniame gyvenime, pradedant skrydžių užsakymu.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Lietuvos Vyriausybė pabrėžia, kad tai būtų naudinga ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) vyko parlamentaro Gintaro Songailos teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto klausymai.

Seimas pernai balandį po pateikimo yra pritaręs G.Songailos projektui, pagal kurį užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, užsienio piliečių sutuoktinių vardas ir pavardes lietuviškuose dokumentuose siūloma rašyti lietuviška forma.

Vyriausybė šiam projektui teikia neigiamą išvadą ir siūlo grįžti prie jos parengto, tačiau parlamento atmesto varianto. Vyriausybės projekte teigta, kad “asmenvardis yra unikalus tam tikro asmens tapatybės žymuo ir nėra kalbos dalykas”, siūlant leisti į lietuviškus dokumentus užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniškomis raidėmis, tai yra su “w”, “q”.

Lietuvos politikos elite nuomonės dėl pavardžių liberalizavimo išsiskiria. Premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras R.Šimašius siūlo leisti nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis. Tuo metu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsuodami dėl tokio pasiūlymo susilaikė.

Šeiminės padėties neatskleidžiančios pavardės Lietuvoje plačiai nepaplito – jomis susigundo apie 10-15 proc. nuotakų, rašo “Lietuvos žinios”.

Tėvai tokias pavardes, anot dienraščio, parenka vos 1 proc. mergaičių.

Neutraliomis vadinamos moterų pavardės, pavyzdžiui, Baronė, Butkė ir kt., Lietuvoje įteisintos nuo 2003-iųjų. Daugumą besirenkančiųjų tokias pavardes sudaro jaunos, išsilavinusios miestietės. Laužyti senas tradicijas mažiau linkusios atokesnių rajonų gyventojos.

Tokias pavardžių formas 2003-iaisiais įteisinusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nemažai kritikos sulaukė lygiai prieš metus, kai 2010-ųjų balandį viešu kreipimųsi į tuometį Seimo pirmininką Arūną Valinską tokią pavardžių darybos tvarką bandė sukritikuoti bei prašė ją uždrausti nemažai krašto kalbininkų ir kitų sričių specialistų. Jie teigė, kad neutralios moterų pavardės skamba paniekinamai ir diskredituoja net pačią lietuvių kalbą. Tačiau kreipimosi autoriai liko neišgirsti.

VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė teigė, jog komisijos nariai iki šiol nesižavi minėta pavardžių daryba, tačiau negali neatsižvelgti į teisinius, psichologinius ir socialinius tokios praktikos aspektus.

Kreipimąsi dėl neutralių pavardžių darybos uždraudimo pasirašiusi etnologė Gražina Kadžytė, paklausta, ką dabar mano apie tokias pavardes, sakė: “Suprantu, kad kiekvienas savaip kvailioja, tad tegul kvailioja toliau.”

Lietuva, kaip suvereni valstybė turi teisę lenkų tautybės Lietuvos piliečiams taikyti lietuviškus pavardžių rašybos principus savo teritorijoje, pareiškė Europos Sąjungos Teisingumo teismo Liuksemburge atstovas.

Jį cituoja Lenkijos dienraštis “Gazeta Wyborcza” ir naujienų agentūra PAP.

Teismo atstovas, kurio pavardė neskelbiama, komentavo Liuksemburgo teismui pateiktą Vilniaus rajono teismo prašymą išaiškinti, kaip juridiškai interpretuoti pavardžių rašybos taisykles Lietuvoje.

Bylą dėl pavardės rašymo dokumentuose iškėlė Wardynų (Vardynų) šeima. Mat už Lenkijos piliečio ištekėjusios vilnietės pase buvo įrašyta “Malgožata Runevič”, o ne “Malgorzata Runiewicz”, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę “Wardyn”, Lietuvoje buvo įrašyta “Vardyn”.

Liuksemburgo teismo atstovas pripažino, kad Lietuvoje gimusi moteris negali reikalauti pakeisti pavardę į Malgorzata Runiewicz, tačiau pabrėžė, jog jos vyras Lenkijos pilietis Lukaszas Pawelas Wardynas(Lukašas Pavelas Vardynas) turi teisę reikalauti, kad lietuviškame vedybų akte jo pavardė būtų parašyta lenkiškai.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje susituokusių Lenkijos piliečių pavardės turi būti rašomos lenkiškai ir pabrėžė, kad šiuo atveju, ištekėjusiai už Lenkijos piliečio moteriai turėtų būti sudaryta galimybė išsaugoti lenkiškos “W” raidės rašybą.

Anot “Gazeta Wyborcza”, Liuksemburgo teismo teisėjai nebūtinai turi atsižvelgti į savo atstovo nuomonę, tačiau praktikoje, ji išlieka ir po teismo nuosprendžio.

Pritariančiųjų, kad tautinių mažumų atstovai Lietuvoje galėtų savo pavardes rašyti originaliai, šalyje yra daugiau nei tam prieštaraujančių, rodo nauja apklausa.

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktoje apklausoje 46,6 proc. respondentų sakė pritariantys, kad Lietuvos pilietybę turintiems kitų tautybių asmenims būtų suteikta teisė savo pavardes asmens dokumentuose rašyti originalo kalba, naudojant lotyniškus rašmenis.

Tokiai idėjai nepritariantys teigė 30,3 proc. apklaustųjų, 23 proc. sakė neturintys nuomonės.

Lietuvos Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė, be to, teigiama, kad tai būtų naudinga ir su užsieniečiais susituokusiems lietuviams.

Oponentai sako, kad nelietuviškų rašmenų, tokių kaip raidė w, naudojimas rašant pavardes dokumentuose gali prieštarauti Konstitucijai.

Šiuo metu yra pateiktas alternatyvus variantas, pagal kurį pavardžių rašymas ne vien lietuviškais rašmenimis būtų leidžiamas ne pagrindiniame paso puslapyje. Teisingumo ministerija siūlo šio projekto parlamentarams nesvarstyti, kol savo nuomonės neišsakys Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Oficialią poziciją Lietuvos vyriausybė ketina pareikšti trečiadienį.

Tyrimo metu tarp lietuvių tautybės žmonių pritarimą asmenvardžių rašybos liberalizavimui išsakė 43,1 proc. apklaustųjų, prieš buvo 33,2 procento. Tarp Lietuvoje gyvenančių lenkų už pavardžių rašybą originaliai buvo trys iš keturių apklaustųjų.

Apklausa atlikta gegužės 7-19 dienomis. Jos metu apklausti 1032 žmonės. Tyrimo autorių teigimu, apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Dar vienas bandymas leisti asmens dokumentuose vardą ir pavardę rašyti originalo kalba nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis trečiadienį blokuotas Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK).

Komitetas tokį liberalės Dalios Kuodytės siūlymą atmetė svarstydamas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris nelietuviškus rašmenis leistų ne pagrindiniame paso puslapyje.

Seimas anksčiau yra atmetęs ir Vyriausybės teiktą projektą, kuris būtų leidęs dokumentuose rašant pavardes naudoti ir nelietuviškus rašmenimis.

Šiuo metu parlamente svarstomas konservatoriaus Gintaro Songailos pateiktas alternatyvus projektas, kuriuo numatoma nelietuviškas pavardes dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Trečiadienį ŽTK atmetus D.Kuodytės siūlymą dėl originalios pavardžių rašybos, į Seimo posėdžių salę svarstymui keliaus nepakitęs G.Songailos teikiamas variantas – pavardes lietuvinti, kaip yra ir šiandien. Teisingumo ministerija tokiai iniciatyvai nepritaria.

“Man labai gaila, kad Žmogaus teisių komitete vyrauja tokia nuomonė, nes, mano manymu, vardas ir pavardė yra žmogaus nuosavybė, jo asmenybės žymuo, ir neleisti tos pavardės rašyti originalo kalba pagrindiniame puslapyje yra neteisinga. Ir aš tikiuosi, kad Europos Teisingumo Teismas apie tai pasisakys, ir anksčiau ar vėliau mes vis tiek turėsim keisti šitas nuostatas”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė D.Kuodytė.

Seimas balandžio pradžioje atmetė įstatymo projektą, kuriuo Vyriausybė siūlė leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.

Lietuvos Vyriausybė taip pat argumentuoja, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

Projekto iniciatoriai siūlė pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis iš naujo pateiktų vertinimą, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija – jie dabar nelaikomi “kalbos dalyku”, o asmens nuosavybe.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo kol kas nesvarstyti įstatymo projekto, kuris leistų nelietuviškus rašmenimis tik paso kitų įrašų skyriuje, o prieš tai sulaukti Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo. Jo tikimasi šį rudenį.

Teisingumo ministerija dėl pavardžių rašymo dokumentuose ne vien lietuviškais rašmenimis siūlo apsispręsti po šių metų rudenį laukiamo Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo sprendimo.

Iki to laiko ministerija siūlo Seimui nesvarstyti įstatymo, kuris leistų nelietuvišką vardo ir pavardės formą rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje. Tokiam projektui po pateikimo parlamentarai pritarė kovo mėnesį iškart po to, kai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti pavardžių rašybą dokumentuose lotyniško pagrindo, bet nebūtinai lietuviškais rašmenimis.

“Iki šiol nėra aiškumo, ar Teisingumo teismas nepripažintų tokio varianto neteisėtu. Rudenį turėtų būti sprendimai”, – BNS sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Liuksemburge įsikūręs teismas svarsto, ar nuostatos, pagal kurias vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nepažeidžia vienodo požiūrio principo nepriklausomai nuo asmenų rasės arba etninės priklausomybės, taip pat diskriminacijos draudimo ir laisvo piliečių judėjimo principų.

ES teismą byla pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal pareiškėjų – Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn ir jos vyro lenko Lukaszo Pawelo Wardyno pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus.

Lietuvos lenkai ir juos remiantys Lenkijos politikai ilgą laiką prašo Lietuvos valdžios įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose ne vien lietuviškais rašmenimis. Vyriausybė šiemet pateikė Seimui atitinkamą įstatymo projektą, bet parlamentarai aiškia dauguma jį atmetė.

Tuo pačiu Seimo nariai nutarė pradėti svarstyti alternatyvų kelių Seimo narių pateiktą projektą, pagal kurį dokumentuose siūloma asmens vardą ir pavardę rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma, o nelietuviška vardo ir pavardės forma asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma paso kitų įrašų skyriuje.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei nutarimu nepritarti šiam projektui, nes, pasak ministro, jis neišspręstų santuokas su užsieniečiais sudariusių ar tautinėms mažumoms atstovaujančių Lietuvos piliečių problemų.

Pasak R.Šimašiaus, Vyriausybė praėjus pusmečiui turėtų apsispręsti, ar vėl teikti Seimui įstatymo projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes originaliai lotyniško pagrindo rašmenimis.

“Vyriausybei rudenį reikės įvertinti, kokia yra situacija, ir apsispręsti”, – sakė R.Šimašius.

Liberalai siūlo dar kartą iškelti diskusiją dėl vardų ir pavardžių rašymo lotyniško šrifto rašmenimis, neįprastais bendrinėje lietuvių kalboje.

Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma asmenvardžius pagrindiniame asmens dokumento lape rašyti ir kitais lotyniško šrifto rašmenimis, o papildomame lape – tik lietuvišku šriftu.

„Tokiu būdu būtų pasiektas geresnis sprendimas – šalies gyventojai, kurių vardai bei pavardės rašomi kitais nei naudojami Lietuvoje lotyniško pagrindo rašmenimis, galėtų turėti neiškraipytus asmenvardžius, o kartu – išliktų ir jų vardų bei pavardžių lietuviškasis variantas, įrašytas gretimame lape“, – komentuoja vienas iš projekto iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Jei liberalų siūlymas būtų patvirtintas, pagrindiniame asmens dokumento lape būtų galima asmenvardžius rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, o antrajame dokumento lape – sulietuvintus asmenvardžius. Kitomis nei naudojamos lietuvių kalboje lotyniško pagrindo raidėmis pavardė būtų įrašoma į dokumentus tik tada, jei ji šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, pavyzdžiui gimimo liudijime.

„Asmenvardis yra unikalus konkretaus žmogaus tapatybės žymuo. Būtent todėl vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant prigimtinį jo vardą ar pavardę gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui keliaujant iš vienos valstybės į kitą darbo, mokslo ar kitais tikslais. Kartu atsisakymas suteikti nepakeistą sutuoktinio ar vieno iš tėvų pavardę pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė.

"Veido" archyvas

Per vyriausybinių delegacijų susitikimus Lenkijos premjeras D.Tuskas jau nebenori girdėti lietuvių kalbų apie vertybes

Lietuvos politikai jau neslepia, kad dėl nepadarytų namų darbų, susijusių su lenkiškų pavardžių rašymu, santykiai su daugybe metų strategine partnere vadinta Varšuva pateko į aklavietę.

Praėjusią savaitę grupė senų Lietuvos sąjūdžio, Lenkijos “Solidarumo” veikėjų ir abiejų šalių istorikų mūsų ambasados pastangomis Varšuvoje susirinko aptarti bendrų darbų, kovos su abiejų tautų draugystei trukdančiais mitais ir stereotipais, prisiminti bendrų kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės. Ta proga buvo pristatyta ir abiejų šalių istorikų parengta knyga: “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia”.

Deja, nors viešai liejosi kalbos apie draugystę ir tarpusavio supratimą, dalytasi prisiminimais, kaip kadaise bendromis jėgomis įveikta KGB klasta atskirti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos, sunku buvo atsikratyti įspūdžio, kad politinių kovų veteranai kalba apie tuos puikius laikus, kuriems sugrįžti nelemta.

Raidės “w” problema

Kad ir kur krypdavo kalba, anksčiau ar vėliau būdavo grįžtama prie vieno ir to paties klausimo: kodėl lietuviai nenori tęsėti dar 1994-aisiais, pasirašant Lietuvos ir Lenkijos sutartį, iškilmingai duoto pažado leisti Lietuvos lenkams rašyti savo pavardes taip, kaip jos turi būti rašomos iš tikrųjų? Ypač skausminga ši tema lenkams tapo po šviesaus atminimo prezidento Lecho Kaczynskio žūties.

Likus vos kelioms dienoms iki katastrofos Vilniuje lankęsis L.Kaczynskis į Lietuvą vyko iš esmės tam, kad parvežtų į Varšuvą žinią, jog Lietuvos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui ir lenkai atgavo dar sovietų atimtas savo tikrąsias pavardes. Kartu L.Kaczynskis būtų neleidęs jo nekentusiam užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui pasipuošti “lietuvių nugalėtojo” laurais. Mat šis net kelis kartus viešai pakartojo, kad tol nekels kojos į Lietuvą, kol nebus išspręstas pavardžių rašymo klausimas.

Taip Lenkijos užsienio reikalų ministerija davė suprasti, kad “klausimas dėl raidės w” (kaip populiariai vadinama pavardžių rašymo problema) su Lietuva bus sprendžiamas ne derybomis ir įkalbinėjimu, bet iš jėgos pozicijų. O prezidentas L.Kaczynskis tikėjo galįs įrodyti savo politiniams priešininkams, kad su Lietuva galima susitarti broliškai ir kaimyniškai, nepamirštant strateginės partnerystės dvasios, kaip tą jam buvo prižadėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet Vilniuje jo laukė antausiui prilygstantis Seimo sprendimas premjero Andriaus Kubiliaus siūlytas pavardžių rašybos taisykles atmesti.

Kokią reikšmę plėtojant Lenkijos ir Lietuvos santykius įgavo pavardžių rašymo klausimas, susitikime su savo senais draugais, dabar įtakingais Lietuvos politikais ir visuomenės veikėjais – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu, premjero patarėju advokatu Czeslawu Okinczycu, istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir kitais – per knygos “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia” pristatymą, kuris vyko įtakingiausio, šiuo metu premjerą Donaldą Tuską ir valdančiąją Piliečių platformos partiją remiančio dienraščio “Gazeta Wyborcza” redakcijoje, vaizdžiai aiškino vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

Keisdami pavardes asmenys džiaugiasi atsiradusia galimybe trumpinti jas atsisakant nelietuviškų priesagų, tačiau piktinasi negalėdami įrašyti dokumentuose pavardžių nelietuviškais rašmenimis, praneša Teisingumo ministerija.

Kkasmet į civilinės metrikacijos įstaigas kreipiasi apie 1500 asmenų, prašydami pakeisti vardą, pavardę ar tautybę. Iki šios dienos buvo pateikti 37 prašymai pavardes keisti į trumpesnį, nepriesaginį variantą.

Tačiau asmenys, keisdami ar registruodami asmenvardžius, piktinasi susidūrę su nelietuviškų pavardžių perrašymu lietuviškuose dokumentuose problema, kuomet asmenvardyje esantys w, x, q rašmenys verčiami lietuviškais. Civilinės metrikacijos įstaigų teigimu, tokių nusiskundimų didžiųjų miestų skyriuose sulaukiama beveik kasdien, o daugiausia problemų kyla registruojant vaiko gimimą, kai jam suteikiama tėvo (dažniausiai užsienio valstybės piliečio) pavardė arba vaikui suteiktas vardas užsienio valstybėje turi nelietuviškų rašmenų, taip pat registruojant santuoką, kai sutuoktinė Lietuvos pilietė pasirenka vyro pavardę.

Sudėtinga situacija būna, kuomet užsienio valstybėje jau būna išduotas vaiko gimimo ar sudarytos santuokos dokumentas, kuriame įrašytas originalus vaiko vardas, pavardė ar sutuoktinės pavardė, o Lietuvoje išduodamas dokumentas su sulietuvintu asmenvardžio variantu. Taip sukuriamos skirtingos to paties asmens tapatybės, be to vaikai ar sutuoktiniai įgyja skirtingas pavardes. Tokioms šeimoms kyla kliūčių keliaujant, taip pat užsienio valstybėje su originalia pavarde įgyjant nuosavybę ir pan.

Civilinės metrikacijos įstaigų duomenimis, moterys, sužinojusios, kad po santuokos jų dokumentuose nebus nurodyta originali vyro pavardė, dažnai persigalvoja ir pasilieka savo mergautinę pavardę po santuokos sudarymo, taigi, taip ribojama teisė pasirinkti vyro pavardę.

Dėl tokios situacijos juntamas didelis pareiškėjų pasipiktinimas – vieni piktinasi mandagiai, stengdamiesi suprasti galiojančius įstatymus, kiti grasina skundais ir pan. Pasitaiko atvejų, kai tėvai nurodo, kad dėl tokių pavardžių perrašos taisyklių neprašys savo vaikams Lietuvos Respublikos pilietybės. Šiuo metu viena byla nagrinėjama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Vyriausybės siūlytas liberalesnę asmenvardžių tvarką įtvirtinantis įstatymo projektas Seime buvo atmestas prieš mėnesį. Teisingumo ministro teigimu, Vyriausybė savo siūlymus, kurie padėtų išspręsti minimas problemas, dar kartą Seimui galės teikti po pusmečio. Tikimasi, kad galiausiai pavyks rasti sprendimus, palengvinsiančius dalią Lietuvos gyventojams.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas gali atverti galimybę lenkų kilmės Lietuvos gyventojams pavardes rašyti lenkiškai, tikisi dienraštis “Rzeczpospolita”, aprašantis Lietuvos pilietės skundą.

Skundas Liuksemburge įsikūrusiam ES teismui pateiktas 2009 metų liepą. Jį savo ir žmonos Malgožatos Runevič-Vardyn vardu pateikė Europos Komisijoje Briuselyje teisininku dirbantis Lenkijos pilietis Lukaszas Wardynas (Lukašas Vardynas).

Vyras prašo nustatyti, ar Lietuvos įstatymai nediskriminuoja Lietuvos lenkų ir ar lenkiškų pavardžių pakeitimas nevaržo laisvo asmenų judėjimo. Skundo autorius pabrėžia, kad Lietuvos Konstitucija garantuoja lygų visų šios šalies piliečių traktavimą, o Civilinis kodeksas – teisę į nuosavą pavardę.

“Mūšis gali pasibaigti dar šiais metais, ir jo sėkmė atvers kelią į pavardės rašymą gimtąja kalba dar apie 240 tūkst. Lietuvoje gyvenančių lenkų”, – rašo “Rzeczpospolita”.

Dienraštis teigia, kad tai pirmas tokio pobūdžio skundas Liuksemburgo teisme dėl pavardžių rašymo.

“Jeigu Europos Teisingumo Teismas pripažins, kad Lietuvos lenkai diskriminuojami, Lietuva, būdama ES narė, turės leisti rašyti lenkams pavardes gimtąja kalba ir netgi pakeisti šalies Konstituciją”, – mano dienraštis.

Ginčas kilo po to, kai Vilniuje gimusi ir augusi Lietuvos pilietė Malgožata Runevič-Vardyn – taip įrašyta jos pase – išvažiavo studijuoti į Varšuvos aukštąją prekybos mokyklą, ją baigė ir čia apsigynė daktaratą. Visuose lenkiškuose dokumentuose ji egzistuoja kaip Malgorzata Runewicz-Wardyn.

Pasak skundo autorių, ieškant darbo, norint apsidrausti, apsistojant viešbutyje ir net pasirašant išspausdintus mokslinius darbus, kyla problemų aiškinantis, ar tai ta pati moteris.

Lietuvos Seimas šį mėnesį atmetė Vyriausybės siūlymą įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.