Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad Lietuvos politikams užteks “jėgų” pataisyti savo sprendimą neleisti pavardžių dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Toks sprendimas, pasak premjero, yra netinkamas atsisveikinimas su šeštadienį lėktuvo katastrofoje žuvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačinskiu).

“Dar viena priežastis to yra paprasti mūsų, Lietuvos, kompleksai. Tikiuosi, kad rasis jėgų tokią klaidą ištaisyti ir nepalikti sau ant sąžinės tikrai netinkamo atsisveikinimo su Lechu Kaczynskiu. Čia jau Seimo reikalas įvertinti, kas yra svarbiau: pagarba žuvusiam prezidentui, strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė ar mūsų vidinės nuoskaudos”, – Lietuvos radijui antradienį sakė A.Kubilius.

L.Kaczynskis Lietuvoje lankėsi praėjusį ketvirtadienį – tą pačią dieną, kai Seimas atmetė Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys antradienį sakė, jog šalies vadovė palaikė pastarąjį Vyriausybės siūlymą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo, o Seimui jį atmetus, teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išspręsti šį klausimą.

“Iš tiesų galbūt tas klausimas yra per daug politizuotas. Galbūt abiejose pusėse pakanka – tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje – radikaliau nusiteikusių politikų, kurie šitą klausimą eskaluoja. Prezidentė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios yra kalbėjusi, kad šio klausimo išsprendimas yra vienas iš prioritetų jos darbų sąraše”, – Žinių radijui antradienį sakė L.Balsys.

Jo teigimu, prezidentė šį klausimą laiko svarbiu dvišaliams santykiams su Lenkija.

“Ypač kalbant apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, ji (prezidentė – BNS) nuosekliai, ir būdama Varšuvoje, ir per kitus susitikimus su prezidentu Lechu Kaczynskiu, yra tą klausimą kėlusi. (…) Vyriausybės siūlymas, kaip tą problemą būtų galima spręsti, t.y. įteisinti lotyniškais rašmenimis nelietuviškų raidžių rašybą, buvo palaikomas iš prezidentės pusės”, – sakė prezidentės atstovas spaudai.

Anot L.Balsio, turint omenyje, kad Lenkijos lietuviai gali savo pavardes rašyti lietuviškai, “to pariteto, prezidentės manymu, iš tiesų reikėtų laikytis”.

“Čia iš tiesų daugiau turbūt yra politinis klausimas negu lingvistinis, lingvistai irgi pripažįsta, kad čia daugiau ne kalbinis klausimas, o žmogaus nuosavybės klausimas, nes vardas ir yra nuosavybė”, – dėstė L.Balsys.

Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.

Lenkus papiktinęs Seimo sprendimas neįteisinti pavardžių rašybos dokumentuose originalo kalba “negali ir neturi” apsunkinti santykių su Lenkija, penktadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Ministras, kuris per ketvirtadienio balsavimą Seime dėl Vyriausybės pateikto projekto susilaikė, BNS pareiškė, kad pati Lietuvos vyriausybė nesugeba pasauliui pristatyti “geros tautinių mažumų apsaugos Lietuvoje padėties”.

“Esu įsitikinęs, kad vakarykštis balsavimas neturi ir negali apsunkinti mūsų santykių su valstybe, su kuria mus sieja bendri strateginiai interesai – bendras požiūris į regiono saugumą, dėmesys aplinkosaugai, energetiniai iššūkiai ir ekonominio bendradarbiavimo nauda”, – sakė A.Ažubalis.

Pasak ministro, “kartais susidaro įspūdis, kad mes patys nesugebame tarptautinei bendruomenei aiškiai ir įtikinamai pristatyti tikrosios geros tautinių mažumų apsaugos Lietuvoje padėties”.

“Todėl tai matau kaip vieną iš neatidėliotinų šios Vyriausybės uždavinių”, – teigė A.Ažubalis.

Ministro įsitikinimu, “balsavimas Seime patvirtino klasikinę politikos taisyklę, kad kiekvienas projektas prieš teikiant jį Seimui turi būti gerai išdiskutuotas, pristatytas ir išaiškintas piliečiams”, o “Seimas demokratišku balsavimu išreiškė politinę valią”.

A.Ažubalis ketvirtadienį Seime susilaikė balsuodamas dėl projekto, kurį aktyviai gynė premjeras Andrius Kubilius. Ministras sako nematąs būtinybės keisti esamą tvarką.

“Nei Lietuvos tarptautiniai dvišaliai, nei daugiašaliai įsipareigojimai nesudaro būtinybės keisti dabartinę esamą tautinių mažumų apsaugos šalyje tvarką, o Lietuvos nacionalinė teisė labai griežtai reglamentuoja bet kokius teisinės bazės pakeitimus šioje srityje”, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.

Lietuvos Seimo sprendimą ketvirtadienį sukritikavo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis), pareiškęs, kad jis “trukdo labai artimam mūsų šalių bendradarbiavimui”, ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), suabejojęs, ar tai atitinka dvišalius susitarimus.

Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.

Lenkijos pareigūnai ir vietos spauda penktadienį sukritikavo Lietuvos Seimo sprendimą neįteisinti pavardžių rašybos dokumentuose kitokiais nei lietuviškais rašmenimis.

“Mūsų pastangų dėka Lietuvos Vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo, ir labai apmaudu, kad būtent per Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizitą Seimas pasirinko laiką jį atmesti”, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurį cituoja PAP naujienų agentūra.

Anot ministro, tai yra apgailėtinas faktas, kadangi savo sprendimu Seimas neigia pasirašytą Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartį.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Wladyslawas Stasiakas (Vladislavas Stasiakas) penktadienį Lenkijos radijuje komentuodamas Lietuvos Seimo sprendimą siūlė Lenkijai efektyviau panaudoti ES institucijas kovoje dėl Lietuvos lenkų teisių.

“Tai labai nereikalinga trintis ir šokiruojantis sprendimas”, – laidoje “Sygnaly Dnia” sakė W.Stasiakas.

Pasak jo, abi šalys privalo drauge dalyvauti daugelyje projektų ir kalbėti vienu balsu tokiose srityse kaip energetinis saugumas.

“Visa laimė, jog Lietuvoje dar nėra tokios “pataloginės situacijos” kaip Baltarusijoje, tačiau, jeigu turime toli siekiančių bendrų interesų, tai privalome veikti drauge, ir tokia situacija mums nereikalinga”, – sakė Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas.

Šį Lietuvos parlamentarų žingsnį plačiai komentuoja visa centrinė lenkų spauda. Dienraštis “Rzeczpospolita” mano, jog galima tikėtis Vilniaus ir Varšuvos santykių atšalimo ir cituoja Lenkijos Seimo ryšių su tautiečiais komiteto pirmininką Mareką Borovskį, kurio nuomone, “Lietuvos Seimo sprendimas rodo šios šalies vyriausybės silpnumą ir vis dar stiprias nacionalistines jėgas Lietuvoje”.

Šį Seimo žingsnį ketvirtadienį sukritikavo ir vizito į Vilnių atvykęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis).

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.

Lietuvos visuomenė dar nesubrendusi įstatymu įteisinti asmenvardžių rašymą dokumentuose visais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LRRA) atstovaujantis parlamentaras Michalas Mackevičius.

Ketvirtadienį Seimui atmetus Vyriausybės parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti visais lotyniško pagrindo rašmenimis, LLRA atstovas pareiškė, kad jam gėda dėl Lietuvos.

“Man gėda dėl mano tėvynės Lietuvos”, – žurnalistams sakė M.Mackevičius.

Jis dėkojo premjerui Andriui Kubiliui, kurio dėka toks projektas bent jau buvo parengtas ir pateiktas Seimui.

“Norėčiau padėkoti premjerui, nors Lietuvos visuomenė gal ir nesubrendusi priimti tokį įstatymą. Bet vis dėlto tai buvo jau nemenkas pirmas žingsnis padarytas, yra supratimas, kur reikia eiti, kur Europa eina, kaip visur yra. 30 žmonių Seime šitai jau supranta. Kad dauguma dar to nesupranta, labai gaila”, – ketvirtadienį M.Mackevičius komentavo parlamentarų sprendimą atmesti Vyriausybės projektą dėl asmenvardžių rašymo.

Lietuvos lenkų atstovas teigė esąs optimistas ir tikįs, kad anksčiau ar vėliau pavardžių rašymas dokumentuose ne tik lietuviškais rašmenimis Lietuvoje bus įteisintas.

Jis balsavo prieš konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektą, nes šis esantis nacionalistinis.

“Man atrodo, kad šitam projektui pritrūko preambulėje dar parašyti “Lietuva – lietuviams”, “Juden – raus” ar dar ką nors. Ne tuo keliu einame”, – pareiškė jis.

Seimas ketvirtadienį atmetė Vyriausybės pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet visais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Tuo metu po pateikimo pritarta alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis prašo lenkų tautinė mažuma, Vyriausybė taip pat argumentavo, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

Seimas ketvirtadienį atmetė Vyriausybės siūlymą įteisinti asmenvardžių rašymą dokumentuose ne vien lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Už atitinkamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Seimo nariai net nesutiko grąžinti Vyriausybei tobulinti šio dokumento, jis atmestas visiškai.

Ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovų balsai balsuojant dėl projekto, kurio ilgą laiką prašė lenkų tautinė mažuma Lietuvoje, pasiskirstė abejose pusėse.

Tuo tarpu po pateikimo pritarta alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Už tokį Gintaro Songailos inicijuotą įstatymo projektą po pateikimo balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 10.

Seimo atmestame Vyriausybės pateiktame projekte buvo siūloma leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

“Kalbininkai labai aiškiai yra pasakę – asmens vardas ir pavardė yra to asmens tapatybės žymuo, jį reikia saugoti, ir jo įrašymas į kurį nors dokumentą originalo tikrai nesukelia jokių pasekmių kalbai”, – sakė projektą pateikęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius.

Premjeras tvirtino, jog pateikiamas projektas neturėtų prieštarauti Konstitucijos nuostatoms dėl valstybinės kalbos vartojimo, kadangi asmenvardžiai, kaip rašoma projekte, “nereiškia sąvokų, t.y. neturi leksinės reikšmės, todėl vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi”.

Kaltinamas, jog toks projektas esą griautų valstybę ir kalbą, premjeras tvirtino, jog tebūtų grįžta į prieškario teisinį reguliavimą, kuomet dokumentuose buvo leidžiamos nelietuviškos kilmės pavardės.

1938 m. gruodžio 6 d. Pavardžių įstatymu buvo nustatyta, kad “nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas”.

“Mes turim suvokti, kad jei ne 1940 metų okupacija, šiandien vardai ir pavardės būtų rašomi taip, kaip dabar siūlo Vyriausybė”, – sakė premjeras.

Taip pat projekte buvo pažymima, kad dauguma Europos valstybių, kurių valstybinių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo, neperrašo kitų lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžių pagal savo kalbų taisykles.

Tuo tarpu projektui oponavę parlamentarai tokius siūlymus vadino “kalbos ir valstybės griovimu”.

“Gal per mažai užsimojot, gal reikėtų daugiau? Gal panaikinkim š, ž ir ą – ir rašysim viską be problemų”, – ironizavo “darbietis” Kęstutis Daukšys.

Jo frakcijos kolega Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino projekte matantis sprendimą, “kuris susijęs su valstybės griovimu”. Parlamentaras klausė, ar buvo įvertinta, kokias ilgalaikes pasekmes sukeltų toks teisinis reguliavimas – ar numačius tokius pakeitimus lietuvių kalba išliktų, sakykime, po dvidešimties metų.

“Lietuvių kalba yra didžiausia lietuvių tautos vertybė, todėl kaip tautos atstovai turime ginti tautines vertybes ir piliečių interesus. Negaliu suprasti, kodėl asmenvardžiai nepriklauso kalbos sistemai, kalbos dėsniai jiems negalioja, todėl balsuosiu prieš”, – sakė konservatorė Vida Marija Čigriejienė.

“Ar tikrai mūsų valstybė tokia silpna, ir mūsų kalba tokia silpna, kad suteikdami teisę žmogui į pasą įrašyt vardą kaip Dievas davė, sugriausim valstybę?” – atsakydamas į replikas klausė premjeras.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis prašo lenkų tautinė mažuma, Vyriausybė taip pat argumentuoja, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

Projekto iniciatoriai siūlė pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis iš naujo pateiktų vertinimą, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija – jie dabar nelaikomi “kalbos dalyku”, o asmens nuosavybe.