Galimybę kas mėnesį ar du pagyvinti biurą vis kitais išsinuomotais paveikslais siūlo jau keletas bendrovių. Kaune įsikūrusios įmonės “ArtArea”, valdančios tinklalapį paveikslunuoma.lt, savininkas Marius Virbickas „Veidui“ pasakojo, kad paveikslų nuomos paslaugą teikia apie metus, o ja naudojasi įmonės.
„Įmonėms patraukliau paveikslus nuomotis negu pirkti, nes nuolat keičiasi paveikslų ekspozicija. Be to, jos turi didelę laisvę pasirinkti bet kurį paveikslą“, – pasakojo M.Virbickas. Norint paveikslus keisti kas du mėnesius, reikės sumokėti 150 Lt per mėnesį, o norint atsinaujinti kas mėnesį – 200 Lt.
Pagrindinė bendrovės „ArtArea“ veikla – paveikslų pardavimas, o idėja pradėti nuomos verslą gimė iš klientų prašymų. M.Virbickas pripažįsta, kad klientų nėra daug, o paveikslus mieliau nuomojasi užsienio kapitalo bendrovės – viena tokių yra „Trade House Lt“ bendrovė, oficiali papuošalų “Trollbeads” platintoja Lietuvoje. „Tokios įmonės nori, kad biuras atrodytų moderniai“, – kodėl įmonės susidomi šia paslauga, aiškina M.Virbickas. Paveikslų nuomos paslauga naudojasi ir Kaune įsikūrusi leidykla „Obuolys“.
Nuomoti paveikslus prieš savaitę nusprendė ir Pilies galerija Vilniuje. Pilies galerijos atstovas Andrius Kalinauskas tvirtino, kad išsinuomotais paveikslais bus siūloma ne tik papuošti biurus, bet ir konferencijų sales ar namus. Paveikslo nuomos kaina mėnesiui sieks apie porą šimtų litų.

Ispanijoje vagys pavogė sunkvežimį su mažiausiai 20 meno kūrinių, tarp kurių buvo mažiausiai vienas Pablo Picasso (Pablo Pikaso) bent 5 mln. eurų vertės darbas, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Pavogtieji meno kūriniai buvo vežami iš parodos Vokietijoje į Madrido ir Barselonos galerijas, teigiama pranešime.

Kaip per spaudos konferenciją informavo Chetafės miesto tarybos narė Sara Hernandez (Sara Hernandes), sunkvežimį su vertingu kroviniu pagrobė trys kaukėti užpuolikai šeštadienį Madrido pietiniame priemiestyje.

“Vagystės būdas leidžia manyti, kad viską palengvino pagrobėjams kažkieno iš vidaus nutekinta informacija, nes jie turėjo žinių apie sunkvežimio atvykimo laiką, kada jis išvyks į kitus miestus ir galerijas, kur jis bus”, – sakė atstovė.

Policijos atstovas spaudai pranešė, kad pradėtas įvykio tyrimas.

Kokie meno kūriniai buvo pagrobti, oficialiai nepranešama.

Dienraščio “El Pais” interneto svetainėje rašoma, kad tarp pagrobtų paveikslų buvo mažiausiai vienas P.Picasso, keli Kolumbijos menininko Fernando Botero darbai, o taip pat ispanų skulptoriaus Eduardo Chillidos (Eduardo Čilidos) ir Katalonijos menininko Antonio Tapieso kūriniai.

Už sovietų valdžios nusavintą paveikslų kolekciją menininko dukrai Vilniaus apygardos teismas pirmadienį priteisė 635 tūkst. litų kompensaciją.

Valdžios atstovai sprendimą žada skųsti, jį vadindami “pavojingu” precedentu ir perspėdami, kad teismus gali užplūsti daug panašių skundų.

Vilniaus apygardos teismas tarpukario Lietuvos aktoriaus Vinco Steponavičiaus dukters Antros Vincės Karosienės skundą patenkino iš dalies – ji reikalavo daugiau nei 700 tūkst. litų.

Vyriausybei šioje byloje atstovavusi Kultūros ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Sokolska po teismo posėdžio sakė, kad teismo sprendimas “diskriminuoja žmones, kurie irgi galbūt prarado kilnojamuosius daiktus, bet gavo iš valstybės labai mažą kompensaciją”.

“Tokio atvejo Lietuvoje dar nebuvo ir toks sprendimas gali būti labai pavojingas. Ir dėl to dabar teismai gali būti užversti ir kitomis panašaus pobūdžio bylomis”, – žurnalistams sakė ministerijos teisininkė.

Pasak jos, sprendimą teismas priėmė remdamasis tik konfiskacijos dokumentais, kurie nėra pakankamas įrodymas, jog sovietų nusavinta paveikslų kolekcija iš tiesų priklausė V.Steponavičiui.

Kompensaciją prisiteisusios moters advokatas Jonas Leikauskas sakė, kad dėl galimo skundo Apeliaciniam teismui bus nuspręsta tik išanalizavus teismo motyvus.

Ieškovė teisme yra sakiusi, kad dėl 27 paveikslų kolekcijos kovoja jau 20 metų.

J.Leikauskas BNS teigė, kad paveikslų kolekcija saugoma Dailės muziejuje. Pasak teisininko, vienas grafikos darbas buvo perduotas į Lvovo muziejų, tačiau tolesnis jo likimas nėra žinomas.

Tarp iš V.Steponavičiaus konfiskuotų paveikslų yra ir italų dailininko Antonio Campi (Antoio Kampio) drobė “Trys moterys prie Kristaus kapo”, į kurį savo teises yra pareiškusi Vokietija.

Pasak A.V.Karosienės advokato J.Leikausko, kompensacijos už šį paveikslą klausimas nagrinėjamas kaip atskira byla.

Pasak jo, ekspertai yra nustatę, jog paveikslo vertė siekia 1,3-1,5 mln. litų.

Teisininko įsitikinimu, paveikslą valstybė galės grąžinti Vokietijai ar iškeisti tik tuomet, “kai taps jo savininke”.

“Išmokės kompensaciją, taps savininke ir tada jį gali iškeisti, gali atiduoti. Kol neišmokėta kompensacija, neišspręstas klausimas, valstybė nėra savininkė”, – aiškino J.Leikauskas.

Lietuvos Dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio teigimu, A.Campi paveikslas yra “iš Potsdamo galerijos paveikslų rinkinio”.

“Muziejus yra saugotojas. (…) Bus ministro įsakymas grąžinti, mes grąžinsime. Bus ministro įsakymas grąžinti Vokietijai, mes lygiai tą patį padarysime”, – BNS sakė R.Budrys.

+370 5 2058514 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058514

Ką kabinate ant sienų? Atsakymą geriausiai žino paveikslų rėmintojai. Jie sako, kad lietuvių supratimas apie meną gerėja, bet finansinės galimybės lemia pigesnių šiuolaikinių dailės technikų populiarumą.

Pasidairius po paveikslų rėminimo salonus galima pamanyti, kad kas antras lietuvis valdo po privatų Ermitažą arba Luvrą: toks didžiulis juose prabangių, plačių ir blizgančių rėmų pasirinkimas. Ir atvirkščiai: nenustebkite, jei prireikus elementaraus, paveikslo turinio negožiančio medinio rėmelio teks varstyti ne vieno salono duris.

Darius Turčinavičius, paveikslų rėminimu besiverčiančios UAB “Getija” direktorius, spėja, kad taip yra dėl inertiškos pasiūlos: rėmintojai tiesiog nebepaveja subtilėjančio klientų skonio. Blizgučių paklausa pastebimai krinta, bet salonai tebebando priblokšti klientus dideliu iš pažiūros prašmatnių, nors nebūtinai kokybiškų rėmų asortimentu. Iš tiesų akies nerėžiantys, bet iš gerų medžiagų pagaminti ir rankomis, o ne staklėmis dailinti rėmai paprastai kainuoja brangiau už fabrikinius blizgučius.

Tuo tarpu Valdas Marčiulaitis, tris rėminimo salonus Lietuvoje valdančios UAB “Užuovėja” vadovas, tikina, kad pirmasis kliento įspūdis dažnai būna apgaulingas. “Tai tik nekalta pardavėjų gudrybė: rėmelių pavyzdžiai salonuose išdėliojami taip, kad į akis pirmiausia kristų brangesnis ir prašmatnesnis asortimentas. Tačiau sunku patikėti, kad atidžiau paieškoję nerastumėte konkrečiam meno kūriniui tinkamo rėmo: juk rinktis juos mūsų salonuose galima iš daugiau nei dviejų tūkstančių pavyzdžių”, – tvirtina pašnekovas.

Madas diktuoja italai ir ispanai

Šiek tiek elementarių žinių apie šį specifinį verslą: kadangi pateikti platų pasirinkimą privalu, salonų savininkai į siūlomas prekes investuoja nemažai pinigų, kurių grąža – ilga ir sunkiai nuspėjama. Daugiausiai rėmelių į Lietuvą atkeliauja iš madas šioje rinkoje diktuojančios Italijos ir Ispanijos, kita, pigesnė asortimento dalis, – iš Kinijos ir Taivano. Lietuvoje gamintų rėmelių salonuose nedaug vilties aptikti. “Buvome įsigiję vieną partiją iš gamintojų Šiauliuose, tačiau nusivylėme kokybe: pačiupinėjus tokį rėmelį, dažai greitai nusitrindavo”, – neslepia UAB “Savex” prekybos vadovė Lilija Ivanovienė.

Pagal kokius požymius dar įmanoma atskirti kokybišką rėmelį nuo nekokybiško? Pasak specialistų, pjaustant nekokybišką profilį pjūvio vietoje neretai skeldėja ir nutrupa apdaila, todėl salonų meistrams tenka įvairiais būdais slėpti gamintojo trūkumus. Nesunku atspėti, kas nutiktų, jei taip įrėmintas paveikslas vieną nelemtą dieną kristų nuo sienos ant grindų – rėmelis greičiausiai taptų margas.

Salonuose siūlomų rėmų kainos (su įskaičiuotu meistrų paslaugos įvertinimu) svyruoja nuo 10 iki 500 Lt už metrą. Patys solidžiausi – gausiai raižiniais ar kitokiomis faktūrinėmis detalėmis puošti profiliai iš lengvo afrikietiško medžio gali atsieiti dar brangiau. Tačiau kalbinti rėmintojai sutartinai tvirtina, kad tokiems pavyzdžiams Lietuvoje tenka ilgokai laukti savo klientų: dažniausiai užsakomi rėmeliai, kainuojantys nuo 10 iki 70 Lt.

Konservatyvus skonis

Kaina lietuviams turi vis daugiau įtakos renkantis paveikslo rėmelį. Keistuolių, kurie mėgina kelti meno kūrinio vertę, puošdami jį ne itin tinkamu puošniu apdaru, pasitaiko vis rečiau. Dažniausiai tai privatūs paveikslų prekiautojai. O patys dailininkai savo kūriniams paprastai renka neįmantrų drabužį. Didesnių meno kolekcijų savininkai taip pat nelinkę išlaidauti, nes į plačius rėmus įdėti paveikslai reikalauja daugiau vietos ir nuolatinės priežiūros.

Lietuvių skonis, pasak rėmintojų, gana konservatyvus. Į tai tenka atsižvelgti renkantis prekes iš naujų gamintojų kolekcijų. Tai, kas paklausu Skandinavijoje ar Vakarų Europoje, Lietuvoje dažnai neranda pirkėjo. Tarkim, avangardinio stiliaus meno kūrinių rėmus drąsiau renkasi nebent interjero dizaineriai.

Pastebima, kad netgi skiriasi atskiruose Lietuvos miestuose pageidaujamas asortimentas. Vilniuje šalia subtilių, prigesintų tonų labiausiai juntama drąsesnių avangardinių profilių paklausa. Kaunas – nuolankiausias tradicijoms ir rusviems atspalviams. O klaipėdiečiai labiausiai vertina ramias, pastelines, pajūrio gamtą primenančias spalvas.

Rėmintojai jaučia ir tam tikrą sezoniškumą. Tarkim, rudenį, miestiečiams grįžus po atostogų, sulaukiama daugiau užsakymų iš Rytų šalių parsivežtiems papirusams ar suvenyriniams paveiksliukams apipavidalinti. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau darbo teikia siuvinėtojos kryželiu ir kitokių madingų rankdarbių meistrės. Bendra pastarųjų metų tendencija – daugiau rėminama fotografijų ir ant drobės spausdintų darbų, mažiau originalių tapybos ir grafikos kūrinių. “Užsakymų nesumažėjo, tačiau krito salonų apyvarta”, – tvirtina V.Marčiulaitis.