Šiais metais vienam iš kultūros paminklų – Baisogalos dvaro sodybos malūnui (Radviliškio r.) – Kultūros paveldo departamentas skyrė 200 000 Lt. Dar 5000 Lt atseikėjo Lietuvos veterinarijos akademija. Už šias lėšas bus atliekami būtiniausi Baisogalos vėjo malūno tvarkomieji paveldotvarkos darbai, reikalingi pastato sustiprinimui ir esamos būklės likvidavimui. Darbus atliks UAB “Ateities statyba”.

Šiuo metu malūnas neeksploatuojamas, įėjimas užkaltas lentomis, o buvęs apėjimo medinis takas, nuiręs, kelia avarinę grėsmę. Malūno prieigos užžėlusios. Fasadas prisigėręs dulkių, susiformavę samanų ir dumblių kolonijos, ardančios ne tik tinką, bet ir dažų likučių struktūrą. Atsidengusio cokolinio akmens mūro būklė yra bloga: išriedėję iš pirmykščių vietų įvairių dydžių akmens rieduliai, skiedinys byrantis, ištrupėjęs. Viršutinių aukštų mūro plytos aptrupėję, suaižėję, pažeistos. Tinkas taip pat atšokęs nuo mūro, išsisluoksniavęs, byrantis, pažeistas biologinės korozijos, tarpuose auga medeliai. Skardinė stogo dangos būklė patenkinama, malūnas be sparnų.

Dar šiais metais planuojama sutvarkyti cokolinę vėjo malūno dalį, pašalinti augalines sąnašas bei gruntą aplink pastatą, atkurti buvusią atgrindą taip, kad paviršiniai vandenys nubėgtų nuo pastato.

Atliekant Baisogalos dvaro sodybos malūno fasadų restauravimo darbus, bus atliktas biocidinis fasado apdorojimas, pašalinto skiedinio tarp akmenų ir plytų papildymas, suirusių plytų mūro pakeitimas, restauruotos dekoratyvinės traukos ir tinko netektys.

Kadangi malūnas neveikiantis, pagal restauravimo ir užkonservavimo projektą, saugumo sumetimais planuojama pašalinti suirusį malūno apėjimo tiltelį bei metalines įdėtines detales, užmūryti langų, durų ir vartų angas.

Vėjo malūnas 1997 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip Baisogalos dvaro sodybos kompleksinė dalis. 20005 m. dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma, o 2008 m. paskelbta kultūros paminklu.

Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūręs Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės institutas (jam taip pat priklauso ir malūnas).

Baisogalos dvaras pradėtas statyti XVIII amžiaus viduryje, baigtas – XX amžiaus pradžioje. Jį statė ir čia gyveno dvarininkų Komarų šeima.

Iki šių dienų Baisogalos dvare išlikę 19 sodybą formuojančių elementų. Išlikę dvaro rūmai, kumetynas, kluonas, arklidė su ratine, oranžerija, ledainė, svirnas su virtuve, kalvė, spirito varykla, vėjo malūnas, šulinys, vartai, parkas, kiti ūkiniai pastatai. Pastatų architektūra atspindi dvaro sodybos daugiau kaip 130 metų laikotarpio vystimosi raidą. Būdinga vėlyvojo klasicizmo, visų trijų romantizmo krypčių – neogotikinės, liaudiškosios, neorenesansinės architektūros formos.

Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūnas pastatytas 1885 m. 1911 m. rekonstruotas. Iš V. Komaro sudaryto istorinio aprašo matyti, kad malūnas veikė tik sezono metu: rudenį ir žiemą.

Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone norėta įkurti pirtis ir pobūvio sales. “Negaliu sutikti, kad iš istorinės vietos – Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaro – būtų daromas pasilinksminimo centras”, – taip apie priimtą sprendimą A. Smetonos dvaro Ukmergės rajone atstatymui neskirti Europos Sąjungos paramos lėšų sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

A. Smetonos dvaro sodybos atnaujinimo projekto autoriai nepateikė planų, kaip jie žada atkurti ir įprasminti išliekamąją istorinę vertę. “A. Smetonos dvaras visiems yra labai svarbus, tačiau šis kultūrinis ir istorinis objektas turi būti atkurtas autentiškai, o ne taip, kaip aš pats pamačiau pateiktame techniniame projekte”, –teigia D. Kreivys.

A. Smetonos dvaro pritaikymo turizmo reikmėms projekte, kurį pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija, siūloma A. Smetonos dvaro teritorijoje teikti pirties nuomos, šeimyninių renginių ir pobūvių, ekskursijų organizavimo paslaugas, rengti konferencijas bei sutvarkyti A. Smetonos muziejų-ekspoziciją.

Šią dvaro sodybą sudaro 34 statiniai, o projekte siūloma rekonstruoti tik 3 sodybos pastatus: pagrindinius rūmus, pirmąjį kumetyno (karvidės) aukštą ir pirtį. Sutvarkius tokią mažą dalį pastatų nebus sukurtas konkurencingas turistinis objektas.

Taip pat savivaldybės administracija projektu planuoja pritraukti 60,5 tūkst. Lt privačių investicijų, tačiau projekto vertintojų nuomone toks pritraukimas nėra pagrįstas. Tam įrodyti nebuvo pateikta jokių sutarčių, ketinimo protokolų ar kitų dokumentų, tik investiciniame projekte nurodyta, kad įgyvendinus projektą dvaras būtų perduotas valdyti operatoriui. Tuomet dalis dvaro patalpų būtų išnuomota privatiems investuotojams, kurie operatoriui mokėtų mokestį.

Ūkio ministerijos nuomone, tokios idėjos įgyvendinimas naudojant ES paramą iškraipo konkurenciją ir kol kas nematyti ženklų, kad Lietuvos valstybingumui svarbus A. Smetonos dvaras bus sutvarkytas ir pritaikytas turizmui.

Paveldo objektus pritaikyti turizmo plėtrai raginanti Dalia Grybauskaitė apsilankė apleistame pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvare Ukmergės rajone.

„Nepateisinama ir gėda, kai A. Smetonos dvaras ir kiti Lietuvos valstybingumo istorijai ir kultūrai svarbūs paveldo objektai įvardijami kaip vietinės reikšmės ir yra taip apleisti. Būtinas valstybiškas ir sisteminis požiūris į Lietuvos valstybingumo istorijai svarbius objektus ir istorines Lietuvos vietas. Jie galėtų būti sujungti į savotišką „Valstybingumo kelią” ir tapti viena įdomiausių kultūrinio turizmo ir edukacinio švietimo programų Lietuvoje”, – teigia prezidentė.

Unikaliu kultūros paveldu ir kraštovaizdžiu turtingoje Lietuvoje, pasak šalies vadovės, kultūrinis turizmas gali tapti šalies prekės ženklu.

Prezidentės teigimu, būtina apsispręsti dėl pačių vertingiausių paveldo objektų Lietuvoje sąrašo, sutvarkyti juos bei sukurti visą reikiamą infrastruktūrą jų lankymui. Būtina parengti teminius kultūrinio turizmo maršrutus ir juos įtraukti į europinius kultūrinio turizmo kelius.

Prezidentės teigimu, kultūros paveldą būtina prikelti antram gyvenimui ir paversti juos pelningais, Lietuvą garsinančiais turizmo traukos centrais.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio Rimantui Bitinui ir vyriausiajai specialistei Linai Černiauskienei skirti griežti papeikimai už procedūrinius pažeidimus dėl kurių Aušros vartų galerijoje buvo savavališkai vykdomi tvarkybos darbai.

Aušros vartų galerijoje vykdytų darbų metu buvo pažeistos vertingosios savybės ir autentiškumas. Vietomis buvo nuardytos keraminės grindų plytelės, demontuoti mediniai porankiai, mozaikinio betono (teraco) laiptų pakopos iš viršaus užklotos galerijai nebūdingu marmuru, pašalinta dalis senųjų laiptų pakopų, be tyrimų iškirsti grioveliai sienose elektros instaliacijai ir šilumotiekiui, kitoje vietoje įrengtos durys, keičiamas grindų lygis ir įrengiamos trys naujos laiptų pakopos bei savavališkai užmūrijama niša sienoje.

Aukščiau išvardinti valstybės tarnautojai, patikrinę projektą, negalėjo jam pritarti, negalėjo išduoti tvarkybos darbų leidimo bei nevykdė Aušros vartų koplyčioje ir galerijoje atliekamų tvarkybos darbų kontrolės. Tokiu būdu buvo pažeistos leidimų išdavimo taisyklės, paveldo tvarkybos darbų reglamento, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, bei Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai.

Už Aušros vartų galerijoje į koplyčią atliktus darbus, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, asmeninės atsakomybės neišvengė ir projekto vadovas A. Gvildys, projekto dalies vadovas – Ilja Makarov ir paveldosauginę ekspertizę atlikęs Virgilijus Spudas. Jiems balandžio viduryje buvo panaikinti nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatų galiojimai.