Matant, kaip nekilnojamojo turto (NT) rinkos veikėjai entuziastingai plėtoja projektus senose ir apleistose gamyklose, atrodo, kad bent jau šis NT rinkos segmentas tikrai nesnaudžia. Pastaruoju metu itin pamėgti loftai – populiariausia tokių investicijų iliustracija. Buvusios gamyklos esą kyla naujam gyvenimui, tai yra gyvenamojo būsto funkcijai.

Tai tiesa – tam tikras sluoksnis pirkėjų iš tiesų domisi galimybe įsikurti netradicinėse patalpose, kurios teikia ir fizinės erdvės, ir daugiau galimybių pasireikšti dizainerių fantazijai. Tačiau ar tokiuose statiniuose įsikuriantys gyventojai yra tikri, kad aplinka – neužteršta? Juolab kad pirkdami būstą buvusiose gamyklose žmonės dažniausiai įsigyja ne gyvenamosios, o gamybinės paskirties patalpas.

NT ekspertai pripažįsta, kad būstu buvusiuose pramoniniuose objektuose besidomintys pirkėjai klausinėja ir apie aplinką. „Tai viena pagrindinių diskusijų su klientais temų. Labiausiai juos domina, kokia konkrečiai veikla buvo anksčiau plėtojama objekte, juk nuo to iš esmės priklauso ir jo tarša“, – sakė NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.

Jis pažymėjo, kad dažniausiai buvusių gamyklų patalpos, pertvarkytos į gyvenamąsias, dokumentuose lieka gamybinės paskirties. „Toks būstas gali tapti NT mokesčio objektu – juk komercinės paskirties patalpos yra apmokestinamos. Be to, nors kvadratinis metras tokio būsto gali būti pigesnis nei įprasto ekonominės klasės buto, ilgalaikiu laikotarpiu išlaikyti loftą yra brangiau – dėl aukštų lubų, didelės erdvės šildymo ir panašiai“, – dėstė R. Pleteras.

Anot pašnekovo, tam tikra loftų pasiūla reikalinga rinkai. Iki 2009 metų tokios nebuvo apskritai. „Gal tai ir nebuvo visiškai gerai, nes tam tikra paklausa yra. Tačiau tokia pasiūla, kokia yra dabar, irgi kelia klausimą: ar rinka bus pajėgi visais loftais pasinaudoti?“ – svarstė R. Pleteras.

sa.lt

Kelionė tokiomis padangomis yra nesaugi. Be to, automobilio kontrolės galimybes kelyje sunkina ir dažnai per mažas padangų protektoriaus gylis, kuris lemia prastesnį sukibimą.

Naujas „Goodyear” Europoje atliktas tyrimas rodo, kad vairuotojai nepakankamai gerai žino padangų protektoriaus gylio reikalavimus. Padangų priežiūra prioritetų skalėje yra bauginančiai žemai, atskleidė „Goodyear” atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 3500 automobilistų iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės, ir didžiausia iki šiol padangų protektoriaus gylio matavimo kampanija Švedijoje ir Suomijoje.

Siekdama pakelti saugumo lygį keliuose, bendrovė „Goodyear” inicijuoja kelių eismo saugumo kampaniją visoje Europoje, taip pat – ir Lietuvoje. Vienas pagrindinių kampanijos tikslų – informuoti vairuotojus apie galimus pavojus vairuojant automobilius su pavojingai nudėvėtomis padangomis. Skyrus šiek tiek laiko pasiruošti kelionei, nėra sunku pašalinti galimus rizikos veiksnius ir kelionę paversti saugia ir malonia.

„Iniciatyvos „Goodyear saugaus eismo kampanija” tikslas – pasiekti, kad vairuotojai pripažintų, jog padangos vaidina lemiamą vaidmenį užtikrinant saugumą keliuose. Mes norėtume, kad apie padangų protektoriaus gylio svarbą ir jo lemiamą poveikį saugumui būtų žinoma daugiau”, – sako Elmantas Latkauskas, „Goodyear Dunlop” pardavimų vadovas Baltijos šalyse.

Nuo 2009-ųjų „Goodyear” išmatavo daugiau nei 200 000 naudojamų padangų protektoriaus gylį Švedijoje ir Suomijoje. Rezultatai rodo, kad daugiau nei 11 proc. eismo dalyvių vairuoja transporto priemones su padangomis, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. 50 proc. išmatuotų padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei 3-5 mm.

„Goodyear Dunlop” apklausa apie saugumą keliuose Europoje buvo pradėta vykdyti 2010-aisiais. 2011-aisiais apklausa buvo kartojama. Antrosios apklausos metu 5 600 automobilininkų buvo klausiama, kaip jie žiūri į vairavimo vasarą reikalavimus ir sunkumus. Kas penktas vairuotojas, kuris tvirtino atsakingai žiūrintis į padangų saugumą, negalėjo prisiminti pastarojo sykio, kai būtų tikrinęs padangų protektoriaus gylį. Keturi iš penkių apklaustųjų ramiai išvyktų į ilgą kelionę nė nepatikrinę oro slėgio padangose. Daugiau nei pusė apklaustųjų eksploatuoja padangas tol, kol šios sudėvimos iki paskutinio siūlo.

Švedijos ralio žvaigždė šturmanė Tina Thorner, turinti daugiau nei 20 metų dalyvavimo ralio varžybose patirties, yra padangų žinovė ir 2011-ųjų „Goodyear” saugumo ambasadorė Švedijoje. Ji sakė: „Deja, vairuotojai nenumano, kaip pavojinga važiuoti su nepakankamo padangų protektoriaus gylio padangomis. Jie nesupranta, kaip naujesnės padangos pagerintų jų kelionės kokybę”.

„Goodyear” testai rodo, kad važiuojant 125 km per valandą greičiu, ant kelio esant 3 mm vandens sluoksniui, naujutėlė padanga turi 47 proc. kontakto su keliu. Kai protektoriaus gylis suplonėja iki 4 mm, kontaktas sumažėja iki 11 proc., o su vos siekiančiomis leistiną ribą – 1, 6 mm protektoriaus gylio padangomis – kontaktas bus tik 6 procentai.

„Nudėvėtos padangos praranda sukibimą, nebegarantuoja stabdymo užtikrintumo, posūkių stabilumo. Be to – nukenčia ir degalų ekonomija”, – dėstė Tina Thorner.

Apklausa atskleidė dar kelis faktus. 20 proc. vairuotojų, kurie pasisakė važiuojantys techniškai atitarnavusiomis padangomis, sakė, kad patyrė sukibimo sumažėjimą šlapiame kelyje, o 40 proc. teigė, jog kelionę turėjo nutraukti pakelėje, praradę kontrolę. Visi apklaustieji pripažino, kad nudėvėtos padangos neleido praeiti techninės apžiūros.

„Apklausos rezultatai labai neramina. Maniau, kad žmonės labiau myli savo gyvenimą“, pakomentavo Tina Thorner.

Padėtis žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje Japonijos atominėje elektrinėje iš dalies stabilizuota, tačiau “tebėra pavojinga”, šeštadienį pareiškė Prancūzijos branduolinio saugumo valdyba (ASN).

“Savaitę padėtis blogėjo, o dabar pasiekėme stabilizacijos būseną, tačiau ji tebėra pavojinga”, – nurodė ASN generalinis direktorius Jeanas Christophe’as Nielas (Žanas Kristofas Nilas), Fukušimos 1-osios elektrinės inžinieriams tebesistengiant iš naujo įjungti aušinimo sistemas.

ASN Atominių elektrinių departamentui vadovaujantis Thomas Houdre (Toma Hudrė) sakė esantis susirūpinęs dėl panaudotų branduolinių kuro saugyklų Fukušimos elektrinės 3-ajame ir 4-ajame blokuose.

Šie strypai turi būti nuolat aušinami vandeniu. Perkaitę jie gali tapti itin radioaktyvūs ir sukelti didelį pavojų elektrinėje dirbantiems žmonėms, iš pažeistų reaktorių blokų į aplinką gali pasklisti dideli kiekiai radioaktyvių teršalų.

“3-ojo bloko saugykla buvo pažeista. Jos nebeįmanoma pripildyti (vandens) iki numatyto lygio”, – aiškino Th.Houdre.

Tuo tarpu 4-ojo bloko panaudoto kuro saugykloje didžiausią problemą kelia didelis šilumos kiekis, išsiskiriantis iš urano strypų, nurodė ekspertas.

Šie strypai tik neseniai buvo ištraukti iš reaktoriaus ir panardinti saugyklos baseine, kad atauštų, ruošiantis anksčiau suplanuotai reaktoriaus kuro papildymo operacijai.