Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilnius veža“ taksi automobiliuose pradėjo montuoti specialią saugos įrangą – pavojaus signalą, kuriuo taksi vairuotojas nelaimės atveju galėtų atkreipti aplinkinių dėmesį. Kad įsijungė pavojaus signalas, mato ir dispečerės, kurios taip pat gali iškviesti pagalbą ir pareigūnams nurodyti tikslią automobilio vietą pagal GPS signalą.

Ant „Vilnius veža“ taksi automobilio galinės dalies sumontuota oranžinė lemputė ir šalia priklijuotas lipdukas su užrašu skambinti nelaimės telefonu 112. Atsitikus nelaimei ar tais atvejais, jeigu taksistas būtų užpultas, paspaudus pavojaus signalą, įsijungia garsinė sirena ir visi automobilio žibintai.

„Tokia sistema taksi automobiliuose naudojama Kanadoje. Taksi vairuotojams kyla didesnė tikimybė susidurti su agresyviai klientais, todėl, rūpindamiesi jų saugumu, pradėjome montuoti tokią įrangą.

Praėjusią savaitę buvo kilęs incidentas, kai agresyvūs klientai nenorėjo sumokėti už važiavimą ir bandė sumušti vairuotoją. Tačiau buvęs policijos pareigūnas, dirbantis taksi vairuotoju, sutramdė juos ir perdavė policijos pareigūnams. Toks atvejis patvirtina, kad pavojaus signalas, kurį pradėjome montuoti dar prieš kelias savaites, tikrai reikalingas“, – sakė įmonės „Vilnius veža“ direktorius Benas Renatas Baltusis.

Šiuo metu nuo 2012 metų rugsėjo taksi veiklą vykdančioje įmonėje sukurta apie 140 darbo vietų taksi vairuotojams. Iš viso „Vilnius veža“ turi 40 automobilių „Volkswagen Touran“, atitinkančių Euro5 standartą. Automobilyje ne tik sumontuota start-stop sistema, jis atitinka visus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tik „Vilnius veža“ sumontuoti plafonai tvirtinasi specialiais magnetais, todėl, esant didesniam greičiui ar avarijos metu, nenukris ir nesužalos aplinkinių.

Visuose automobiliuose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis, kelionės gale atspausdinamas kelionės čekis.

„Vilnius veža“ vairuotojai kalba lietuvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis, gali turistams suteikti informaciją apie lankytinus objektus. Įmonė teikia ir vaikų nuvežimo į mokyklą, papildomo ugdymo būrelį, paslaugas.

Automobiliai saugiai pritaikyti vežti mažamečius vaikus – tam yra specialios sėdynės, taip pat įmonė turi specialius laikiklius ir gali pervežti dviračius.

Gaisrinę saugą gyvenamosios paskirties pastatuose reglamentuoja teisės aktai. Bet dėl to gyvenimas netampa saugus, pripažįsta „Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai. Be to, ne visuomet žiūrima, ar tie teisės aktai tinkamai įgyvendinami. Taigi kalbant apie teises, pareigas ir atsakomybę, tobulėti dar yra kur.

2009 metais Vengrijoje, Miskolco mieste, užsidegė vos prieš kelerius metus renovuotas devynaukštis. Dar vienas gaisras 2005 metais įvyko Berlyne, kai antrame daugiabučio aukšte esančio buto svetainėje užsiliepsnojo televizorius. Per 20 minučių gaisras išplito į pastato fasadą.

Ekspertų tyrimai ir šiais, ir daugeliu kitų atvejų atskleidė, kad gaisro priežastis – šiltinant pastatus padarytos klaidos: netinkamai parinktos medžiagos, gamintojo nurodymų dėl izoliacijos ant fasado tvirtinimo nesilaikymas. Jei medžiagos būtų buvusios panaudotos tinkamai, ugnis nebūtų plitusi taip greitai.

„Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai vieningi – Lietuvoje nesame visiškai saugūs. Ypač dabar, kai senų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovacija atliekama tuo pat metu, kai juose gyvena žmonės, slaugomi ligoniai, vedamos paskaitos, pamokos, prižiūrimi mažamečiai vaikai.

Problema, kurią įvardijo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius –
darbuotojų, atliekančių techninę priežiūrą, atsakomybės stoka. „Jeigu darbai atlikti nekokybiškai, atsakomybę turėtų prisiimti ne tik rangovas, bet ir techninis prižiūrėtojas“, – įsitikinęs J. Mulevičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą į rinką tiekiamos statybos produkcijos priežiūrą. Objektuose naudojami gaminiai privalo turėti atitikties deklaracijas, jose turėtų būti nurodyta tų gaminių taikymo sritis. Todėl atitinkamų institucijų, tokių kaip Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, statybos techninės priežiūros darbuotojų kompetencija ir veikla – užtikrinti, kad statybose būtų naudojami tik saugūs, tinkamai deklaruoti gaminiai, konstrukciniai elementai, kitokios medžiagos.

sa.lt

BFL

“Kalbėdami apie demokratijos plėtros būtinybę turime nepamiršti ir mūsų pačių demokratinėms sistemoms iš vidaus ir ypač iš išorės nuolat kylančių pavojų. Pavyzdžiui, ekonominių ir energetikos svertų naudojimas politiniais tikslais, nuožmus informacinis spaudimas, bandymas perpirkti žiniasklaidos priemones siekiant daryti įtaką politinei šalies sistemai. Tai rimti iššūkiai visiems mums”, – sakė D.Grybauskaitė.

Jis taip pat pabrėžė visiems nedemokratiškiems režimams turi būti keliami vienodi reikalavimai žmogaus teisių srityje.

“Negalime taikstytis su žmogaus teisių pažeidimais vienoje šalyje ir nematyti jų kitoje”, – teigė Lietuvos vadovė.

Pasak jos, taikant sankcijas nedemokratiškiems režimams “mes pernelyg dažnai ir nepelnytai nubaudžiame eilinius žmones”.

“To pasekmė – sustiprėjęs priešiškumas išorės jėgoms”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Penktadienį Vilniuje vyksta Demokratijų bendrijos ministrų konferencija. Joje dalyvauja ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

BFL

Bene pagrindininės tokio abuojumo priežastys – pernelyg didelis atsipalaidaviamas ir padaugintas alkoholio kiekis. Jūra kur kas pavojingesnė už ežerus bei upes, kadabgi banduojant susidaro daug povangeninių srovių, žmonrd traukiančias į gilumą, verpetais bei sukūriai.

Kiekvieną beprasidedantį vasaros sezoną Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai sutinka su nerimu. Atsipalaidavę poisliautojai neretai pamiršta budrumą ir saugumą, todėl gelbėtojams tenka iš jūros traukti skęstančius žmones, paplūdimyje pasimetusiems vaikams surasti savo tėvus, medikai gelbėja saulės smūgio ištiktus poilsiautojus.

Kad poilsiautojai gautų kuo daugiau informacijos apie tykančius pavojus paplūdimyje ir jūroje, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuru. Prasidėjus vasaros sezonui per visuomenės informavimo priemones žmonėms reguliariai bus teikiama informacija apie situaciją Klaipėdos paplūdimiuose – skendimų statistika, aptariamos poilsiautojams aktualios problemos.

„Teigiama, kad žmonės, gaudami informaciją apie keliuose sužeistus ar žuvusius vairutojus ir keleivius, prie vairo tampa atsargesni ir budresni. Maudynės vandens telkiniuose yra ne ką saugesnės nei kelionės automobiliu. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje keliuose žuvo apie trys šimtai žmonių, panašus skaičius žmonių nuskendo įvairiuose vandens telkiniuose. Todėl manome, kad poilsiautojai turi gauti kuo daugiau informacijos apie maudynes, ypač apie pavojus Baltijos jūroje. Prie jūros atvažiavę žmonės pernelyg atsipalaiduoja, tad norime priminti, kad jūra yra itin klastinga“ , – sakė Virginijus Urbonas, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai antrina gelbėtojams ir teigia, kad neretai poilsiautojai neįvertina galimų pavojų.

„Itin daug gelbėtojams kyla problemų dėl neblaivių poilsiautojų. Išgėrę maudynių mėgėjai drąsiai neria į Baltijos jūros bangas, todėl paplūdimių sargams tenka vieną po kito traukti skęstančius žmones. Ypač dažnai skęsta vyrai. Statistika byloja, kad 2010 m. Klaipėdos apskrityje užregistruoti 26 atsitiktiniai paskendimai (atitinkamai Klaipėdos mieste – 4, Kretingos rajone – 2, Neringoje – 2, Palangos mieste – 1). Pernai. Klaipėdos mieste, Kretingos rajone, Neringoje ir Palangos mieste nuskendo vien vyrai“ , – pasakojo Klaipėdos m. visuomenės sveikatos l.e.p. direktorė Ineta Pačiauskaitė.

Panaši statistika užfiksuota ir visoje Lietuvoje. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, 2010 m. nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5 102 Lietuvos gyventojų, iš jų 319 mirė nuo atsitiktinių paskendimų. Oficiali statistika rodo, kad atsitiktiniai paskendimai yra būdingesni vyrams: pernai nuo minėtų priežasčių mirė 262 vyrai ir 5 7 moterys.

Jau tris savaites nerimsta kalbos apie Japoniją ir visą pasaulį sukrėtusią katastrofą Fukušimos atominėje elektrinėje. Tekančios šalies gyventojus vis dar slegia neradioaktyvaus maisto bei vandens stygius, moralinės ir finansinės problemos. Bet tai ne pabaiga – kasdien pranešama vis daugiau grėsmingų naujienų. Šiuo metu baiminamasi, kad Fukušimos atominėje elektrinėje įvyks didžiulis radiacijos nutekėjimas.

„Mūšis dėl reaktorių jau pralaimėtas” – teigia „Lietuvos žinios“. Dienraštis rašo: „Specialistų nuomone, vieno jėgainės bloko aktyvusis branduolys išsilydė, suardė apsauginės kameros dugną ir išsiliejo ant betoninių grindų. Šiaurės rytų pakrantėje jūros vandenyje prie jėgainės aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3335 kartus viršijantis normą. Akivaizdu, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų. Specialistų manymu, keturi iš šešių reaktorių galutinai išėjo iš rikiuotės ir jų jau nebebus galima naudoti. Tikriausiai nebebus naudojama ir visa Fukušimos atominė elektrinė. Ataušinus pažeistus reaktorius ir išvežus bei palaidojus radioaktyviąsias medžiagas reaktorius reikės išmontuoti. Tai gali trukti net tris dešimtmečius ir kainuos jėgainę valdančiai kompanijai „Tokyo Electric Power Co“ („Tepco“) daugiau nei trilijoną jenų (12 mlrd. dolerių).”

„15 min.“ informuoja, jog „Didžiausią rūpestį kelia tai, kad branduolinis kuras, reaguodamas su betoninėmis grindimis ir po jomis esančia nuotekų sistema, į aplinką gali išskirti radioaktyvias dujas. Fukušimos elektrinės požeminė vandens surinkimo sistema po cunamio buvo pripildyta jūros vandens. Todėl, net ir prasiveržęs, atominis kuras šiek tiek atvės. Tokiu būdu šiek tiek sumažės žala aplinkai. „Įkaitęs kuras, laimei, neiškrenta, kaip vienas didelis lašas, o išbėga lėtai, tarsi kaip vulkaninės lavos liežuvis. Išsilydęs kuras pamažu atvėsta, todėl išvengiama didelio garų debesies. Didžiausia problema, kad radioaktyvus vanduo patenka į išorę. Todėl nors Fukušimoje, skirtingai nei Černobylyje, reaktorius neturėtų užsiliepsnoti ir sprogti, žalos aplinkai išvengti tikrai nepavyks“ – dėstė R. Lahey.“

Padėtis Japonijoje tikrai negerėja. Dėl šalyje susidariusios situacijos japonai skatinami evakuoti gyventojus didesniu atstumu nuo Fukušimos atominės elektrinės.

Apie tai praneša „Respublika“ – „Šiuo metu gyventojai yra evakuoti 20 kilometrų spinduliu aplink jėgainę, tačiau JT tvirtina, kad nesaugi radiacinė zona buvo nustatyta net daugiau kaip už 40 kilometrų nuo jėgainės. Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad už 40 kilometrų į šiaurės vakarus nuo jėgainės esantis Itatės kaimas nebėra saugioje radiacijos zonoje.“

Avarijos ištiktos Japonijos atominės jėgainės projektuotojai nepakankamai įvertino cunamių pavojų, ignoravo svarbius mokslinius duomenis ir beveik 3 tūkst. metų geologinę istoriją, rodo naujienų agentūros AP tyrimas.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) demonstravo pernelyg didelį optimizmą, pagrįstą prielaidomis, jog jėgainės statybos rajone negali įvykti stichinė nelaimė, panaši į smogusią prieš daugiau nei dvi savaites, dėl kurios Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei šiuo metu gresia kelių reaktorių išsilydimas.

Planuojant didžiausių nelaimių scenarijus nebuvo atsižvelgta, kad reaktorių blokai gali būti užlieti daug aukštesnės ir galingesnės bangos nei rodė TEPCO prognozės, praneša AP, išnagrinėjusi mokslininkų analizes, taip pat bendrovės ir Japonijos branduolinės saugos agentūros įrašus bei dokumentus.

TEPCO ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad niekas negalėjo tikėtis tokio galingo cunamio. Tačiau iš tikrųjų esama svarių įrodymų, kad tokios bangos anksčiau buvo smogusios Japonijos šiaurės vakarų pakrantėje ir kad panašių incidentų gali vėl nutikti palei tektoninio lūžio liniją, einančią apytikriai iš šiaurės į pietus už maždaug 350 kilometrų į rytus nuo Fukušimos jėgainės.

TEPCO pareigūnai sako turėję gerą cunamių prognozavimo sistemą, tačiau atsisakė paaiškinti išsamiau, argumentuodami, jog dabar bendrovė sutelkusi dėmesį į krizės likvidavimą.

Tačiau aišku, kad TEPCO pareigūnai neskyrė pakankamo dėmesio Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) matavimų stočių tinklo svarbiems duomenims, rodantiems, kad abipus lūžio esančios tektoninės plokštės smarkiai “sukibusios”, todėl šimtų kilometrų ilgio ruože susikaupė didelė įtampa. Pasak ekspertų, juo stipriau ir juo ilgesniame ruože sukimba tektoninės plokštės, juo daugiau energijos susikaupia lūžio zonoje, kuri gali būti audringai atpalaiduota per žemės drebėjimą.

Šie duomenys, pradėti skelbti mokslo žurnaluose jau prieš dešimtmetį, rodė, kad esama charakteringų požymių, jog šis lūžis gali sukelti didžiulio masto žemės drebėjimą, taip pat cunamį. Šios prielaidos anksčiau šį mėnesį akivaizdžiai pasitvirtino.

Be to, TEPCO didžiausių tikėtinų cunamių poveikį modeliavo naudodama savo sukurtas kompiuterines programas, o ne tarptautiniu lygiu pripažįstamą prognozavimo metodą.

Labai svarbu, pagal kokį metodą Japonijos specialistai apskaičiavo riziką. Ekspertai naudojasi duomenimis apie ankstesnes stichines katastrofas, prognozuojant panašių incidentų riziką, net jeigu jų tikimybė nepaprastai maža. Jeigu pradiniai duomenys nėra tikslūs, šios prognozės gali būti nepatikimos.

Tuo tarpu TEPCO ignoravo daugelį duomenų apie anksčiau Japonijai smogusius cunamius.

Prognozuojant didžiausius žemės drebėjimus ir cunamius, galinčius paveikti Fukušimos 1-ąją jėgainę, TEPCO inžinieriai nusprendė neatsižvelgti į duomenis apie požeminius smūgius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais. Dėl šios priežasties specialistai ignoravo seniau nei prieš tūkstantį metų įvykusį žemės drebėjimą. Pastarasis sukėlė didelį cunamį, smogusį daugeliui vietovių, kurios taip pat nukentėjo per kovo 11 dieną įvykusią katastrofą.

Pakartotiniai TEPCO skaičiavimai, pateikti vos prieš keturis mėnesius, rodė, jog didžiausias cunamio bangos aukštis ties Fukušimos jėgaine neviršytų 5,7 metro. Šios elektrinės reaktoriai pastatyti ant nedidelės pakilumos, kurios aukštis – 4,3-6,3 metro virš bendrovės apskaičiuoto didžiausio potvynio lygio, nurodoma pranešime, kurį pernai lapkritį Japonijoje vykusioje seisminės saugos konferencijoje pristatė TEPCO civilinės saugos inžinierius Makoto Takao (Makotas Takao).

“Mes įvertinome ir patvirtinome branduolinių jėgainių saugumą”, – tąsyk tvirtino M.Takao.

Tačiau kovo 11 dieną į krantą atsiritusi banga buvo maždaug 8,2 metro aukštesnė nei prognozavo TEPCO. Cunamis užliejo jėgainės požeminėse patalpose arba pirmuosiuose aukštuose įrengtus atsarginius elektros generatorius, kurie avarijos atveju turėjo tiekti srovę elektrinės aušinimo sistemoms. Išsijungus visoms aušinimo sistemoms, kilo branduolinio kuro strypų, esančių reaktoriuose ir blokuose įrengtose panaudoto kuro saugyklose, perkaitimo pavojus.

Faktai byloja, kad veiksniai, nulėmę šiemet Japonijai smogusį cunamį, susiklostė jau labai seniai – prieš kelis tūkstantmečius.

869 mūsų eros metais įvykę Džogano cunamis buvo stulbinamai panašus į įvykius Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse. Ekspertai sakė AP, kad prognozuojant didžiausių katastrofų scenarijus turėjo būti atsižvelgta duomenis į ankstesnes didžiausias stichines nelaimes, įvykusias per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Kitaip sakant, reikėjo panaudoti kiek įmanoma daugiau duomenų.

Jėgainę eksploatuojanti bendrovei buvo prieinami duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti pavojų. Faktai rodo, kad TEPCO ignoravo šią informaciją, net jeigu apie ją žinojo.

Dar 2001 metais grupė mokslininkų paskelbė straipsnį apie Džogano cunamį. Jie apskaičiavo, kad Somos vietovėje, esančioje už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos elektrinės, tąsyk cunamio bangos aukštis siekė apie 8 metrus. Tyrėjai nustatė, kad šiaurėje plytinčioje Sendajaus lygumoje ši banga pajūrio smėlį nunešė keturis kilometrus į sausumą. Tuo tarpu šiemet atsiritusio cunamio vanduo užliejo teritorijas, esančias iki 2 kilometrų nuo kranto.

Mokslininkai taip pat aptiko du kitus smėlio sluoksnius ir padarė išvadą, kad šiam regionui per pastaruosius 3 tūkst. metų smogė kiti du “milžiniški cunamiai”, kurių galia buvo panaši į Džogano katastrofos. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu nepadėjo tiksliai nustatyti, kada Japonijai smogė dvi ankstesnės bangos, tačiau straipsnio autoriai mano, kad pirmasis cunamis įvyko 910-670 metais prieš mūsų erą, o antrasis – 150-140 metais prieš mūsų erą.

2007 metais žurnale “Pure and Applied Geophysics” išspausdintame straipsnyje du TEPCO darbuotojai ir trys kiti mokslininkai paaiškino savo metodiką, pagal kurią vertinama cunamių grėsmė Japonijos atominėms jėgainėms.

Visi 54 Japonijos atominiai reaktoriai yra jūrų arba vandenyno pakrantėse.

Siekiant užtikrinti Japonijos pakrantėse veikiančių elektrinių saugumą, specialistai rekomendavo projektuoti šiuos kompleksus, kad jie galėtų atlaikyti didžiausius cunamius, galinčius “smogti toms vietovėms, atsižvelgiant į visus istorinius arba tikėtinus būsimus cunamius, kurių (tikimybę) galima apskaičiuoti” pagal šių vietovių seismines ypatybes.

Tačiau TEPCO specialistai ir jų kolegos straipsnyje argumentavo, jog duomenys apie cunamius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais, yra mažiau patikimi dėl “klaidingo interpretavimo, klaidingų matavimų, taip pat prieinamų matavimų technologijų žemo lygio”.

“Duomenys, kurie tikriausiai yra nepatikimi, neturėtų būti naudojami”, – pabrėžė straipsnio autoriai.

2009 metais kita tyrėjų grupė padarė išvadą, kad Džogano cunamis Nami vietovėje, esančioje už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, buvo nusiritęs 1,5 kilometro į sausumą.

Perspėjimas, pateiktas 2001 metais, remiantis trijų tūkstantmečių istorija, sako daugiausiai: “Didelio masto cunamių pasikartojimo intervalas – 800-1 100 metų. Nuo Džogano cunamio praėjo 1 100 metų, todėl, žinant pasikartojimo intervalą, tikimybė, kad Sendajaus lygumai smogs didelis cunamis, yra didelė.”

Lūžis, sukėlęs Fukušimos jėgainę nuniokojusį cunamį, yra vadinamojoje nirimo zonoje, kurioje viena tektoninė plokštė grimzta po kita. Pasislinkus plokštėms, jūros dugnas pakyla į viršų, stumdamas virš jo esančią vandens storymę, o tokiais atvejais neretai susidaro cunamiai.

Tektoninių plokščių nirimo zona apima Japoniją ir kitus Ramiojo vandenyno pakrančių regionus.

Naujausi TEPCO apskaičiavimai buvo pradėti po 8,8 balo žemės drebėjimo nirimo zonos lūžyje prie Čilės krantų, įvykusio pernai vasarį.

Per pastaruosius 50 metų nirimo zonose prie Aliaskos, Čilės ir Indonezijos yra įvykę 9 balų arba stipresnių žemės drebėjimų, kurie visi sukėlė didelius cunamius.

Nirimo zonoje dviem tektoninėms plokštėms sukibus dideliame ruože, smarkių žemės drebėjimų tikimybė padidėja. Šios sąlygos buvo susiklosčiusios ir prieš kovo 11 dieną įvykusius požeminius smūgius.

Švedijos ekspertas Magnusas Von Schenkas (Magnusas Von Šenkas) Budapešte vykstančioje aplinkosaugos konferencijoje paragino ruošti specialius planus, kuriais būtų rengiamasi galimiems naftos išsiliejimams Baltijos jūroje.

Pasak jo, tik laiko klausimas, kuomet kurios nors Baltijos pakrantės gyventojai žiniasklaidoje pamatys pranešimą: “1 tūkst. tonų naftos artėja prie mūsų kranto”.

Naftos išsiliejimo grėsmė, anot M.Von Schenko, didėja, nes Baltijos jūroje plaukioja vis daugiau tanklaivių. Jis taip pat pažymėjo, kad išsiliejusios medžiagos Baltijos jūroje išlieka ilgai, nes vandens apykaita joje trunka 30 metų, o vanduo yra šaltas, todėl nafta tirpsta lėčiau nei šiltose jūrose.

“Šiuo metu apie 30 Švedijos pakrančių savivaldybių turi tokius planus, bet mes manome, kad turi turėti visos”, – sakė ekspertas, kuris šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Baltijos jūros apsaugos projektą “Baltic Master II” Švedijoje.

Pasak jo, specialus reagavimo į naftos išsiliejimą planas leidžia ne tik geriau suprasti, ką reikia daryti nutikus nelaimei, bet supaprastina įvairių tarnybų bendravimą, kurio kokybė tokiu atveju leidžia veikti žymiai operatyviau.

“Kuriant apsaugos planą, būtina planuoti į priekį, kokias teritorijas saugoti pirmiausia, kokias paaukoti didelio išsiliejimo atveju. Visko negalima apsaugoti”, – kalbėjo M.Von Schenkas.

Kalbėdamas apie kitas grėsmes Baltijos jūroje jis paminėjo ir šiuo metu jos dugnu tiesiamą dujotiekį “Nord Stream”, tačiau pridūrė, kad nėra šios srities žinovas, todėl išsamiai šito nekomentavo.

“Žvejyba kelia didžiausią grėsmę, tuomet teršimas trąšomis ir naftos išsiliejimai”, – kalbėjo M.Von Schenkas komentuodamas didžiausias grėsmes Baltijos jūrai.

JAV gali duoti ne juridiškai įpareigojančių garantijų, o politinių patikinimu, kad priešraketinės gynybos (PRG) sistema nenukreipta prieš Rusiją, pareiškė interviu agentūrai “Interfax” JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas).

“Mes galėtume pateikti politinių patikinimų, ir šių politinių patikinimų pakaks Rusijai, kad būtų galima ją įtikinti: nėra jokio aspekto mūsų ketinimuose, kad kada nors grasintume Rusijai”, – sakė R.Gatesas, atsakydamas į klausimą, ar pasirengusios JAV duoti juridiškai įpareigojančių garantijų, kad pasaulinė priešraketinė gynyba nenukreipta prieš Rusiją.

“Pirma, kalbant apie tokias garantijas, tai jas labai sunku bus patvirtinti Kongrese. Aš dažnai pateikiu pavyzdį: neseniai Senatas ratifikavo sutartis su Didžiąja Britanija ir Australija, o tai, jūs žinote, dvi mūsų artimiausios sąjungininkės. Ir Senatui reikėjo penkerių metų šioms sutartims ratifikuoti. Aš manau, kad mums reikia gauti atsakymą į klausimą, kuris turimas omenyje (dėl garantijų Rusijai), kur kas greičiau nei per penkerius metus”, – pabrėžė R.Gatesas.

“Kitaip sakant, jeigu kalbėsime apie pavojų Rusijai, kurį keltų Rusijos ir Jungtinių Valstijų partnerystė ir dalyvavimas šiuose projektuose, tai tokio pavojaus praktiškai nėra. Tuo tarpu ilgalaikė tokio bendradarbiavimo nauda yra nepaprastai didelė. Be to, Rusija bet kada gali padaryti tai, kas, kaip ji manys, atitiks jos nacionalinius interesus”, – pareiškė JAV gynybos sekretorius.

Dauguma šalies vaikų gerai nesuvokia, kas yra asmens duomenys ir internete skelbia per daug asmeninės informacijos apie save, rodo Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas.

Pasak instituto pranešimo, praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad 92 proc. apklaustų 13-18 metų moksleivių dažniausiai internete pateikia savo vardą, pavardę, 87 proc. – elektroninio pašto adresą, 60 proc. – telefono numerį, o 58 proc. – mokyklos pavadinimą.

Tyrimo duomenimis, 49 proc. apklaustųjų prie asmens duomenų nepriskyrė mobilaus telefono numerio, 62 proc. – nuotraukos, 65 proc. – elektroninio pašto adreso.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai dažnai nesirūpina ne tik savo, bet ir kitų asmenų privatumu. 72 proc. apklaustųjų teigė, jog yra talpinę nuotraukas, vaizdo filmukus, tekstinius pranešimus įvairiose interneto svetainėse apie save ar savo draugus. 41 proc. nurodė, kad yra paskelbę savo draugų asmens duomenis be jų sutikimo.

Atsakydami į klausimą apie galimas grėsmes internete, 72 proc. apklaustų vaikų didžiausia grėsme laikė tapatybės vagystę. 48 proc. nemanė, jog asmens duomenų panaudojimas komerciniais tikslais yra grėsmė, o 46 proc. vaikų nemanė, kad jų nuotraukos internete gali būti panaudotos reklamai ar patalpintos erotinio pobūdžio tinklapiuose.

60 proc. vaikų teigė pokalbių svetainėse bendravę ar dar bendraujantys su nepažįstamais asmenimis. 32 proc. apklaustųjų sakė, jog iš nepažįstamo asmens telefonu ar elektroniniu paštu yra gavę nepageidaujamą pasiūlymą, 23 proc. tvirtino, kad be jų sutikimo internete buvo išplatintos nuotraukos ar vaizdo filmukai, 18 proc. – jog nepažįstamas asmuo internete apsimetė jais, 15 proc. – kad internete buvo pateikta melaginga informacija apie juos.

58 proc. vaikų nuomone, su galimais asmens duomenų apsaugos pažeidimais internete ir priemonėmis jų išvengti, juos turėtų supažindinti mokytojai. Mokytojai savo ruožtu teigė, kad ši pareiga priklauso jiems ir tėvams. 95 proc. apklaustų tėvų manė, jog tai yra jų pareiga.

50 proc. tėvų ir 68 proc. mokytojų sakė esantys įsitikinę, jog vaikai neturi pakankamai žinių apie galimas grėsmes, susijusias su neatsakingu asmens duomenų platinimu internete. Tuo pat metu 31 proc. tėvų prisipažino nežinantys, ar jų vaikai internete bendrauja su nepažįstamais asmenimis.

Pasak pranešimo, 77 proc. apklaustųjų vaikų teigė besinaudojantys Facebook tinklu, 65 proc. – one.lt. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų Facebook socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną. Tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų tėvų (58 proc.) bei mokytojų (53 proc.) taip pat naudojasi Facebook.

Atliekant tyrimą apklausti 1863 moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų, 112 tėvų, 34 informacinių technologijų mokytojai bei devyni interneto paslaugų teikėjai, siūlantys paslaugas vaikams.

Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų tikimybės riziką. Tyrimai parodė, kad valgymas ir gėrimas gali atitraukti vairuotojo dėmesį labiau, nei kalbėjimas  mobiliuoju telefonu.

1,7 proc. vairuotojų, patekusių į avarijas, valgė arba gėrė vairuodami, o mobiliuoju telefonu kalbėjo 1,5 proc. į eismo įvykius patekusių vairuotojų. Bet koks dėmesio atitraukimas nuo kelio gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, o vairuotojo valgymas ir gėrimas vairavimo metu tikrai yra viena iš tokių situacijų.
Visgi tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį! Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, deja nėra. Tačiau kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką. Gerdamas vairuotojas turi šiek tiek pakelti galvą ir jo akių dėmesys nukrypsta nuo kelio. Net jei vairuotojas sulėtina automobilio greitį, jis vis tiek tokiu momentu nebūtų pasiruošęs tinkamai reaguoti į avarinę situaciją.
Ilgų kelionių automobiliu metu reikia daryti pertraukas, kad vairuotojas galėtų pavalgyti ir atsigerti, nesukeldamas pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Reiktų nepamiršti ir to, kad pavalgiusį vairuotoją, ypatingai jei jis yra pavargęs nuo ilgos kelionės, gali apimti mieguistumas, sumažėja jo