Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Seimo kadencija baigėsi, Vyriausybės kadencija irgi eina į pabaigą. Premjere, kokia savijauta? Gal jau matuojatės opozicijos lyderio marškinius?

Vakar vykęs paskutinis praeitos kadencijos Seimo posėdis leido pažvelgti į visus ketverius metus. Aš įvardinau, kad išties tai buvo krizės įveikimo Seimas. Galima taip įvardinti. Iš tiesų Seimui, kurio kadencija jau baigiasi, teko turbūt vieni iš sunkiausių uždavinių, lyginant visą Lietuvos laikotarpį nuo pat 1990 metų, jeigu išimtume valstybės kūrimo, atkūrimo pradžios laikotarpį (1990-92-ųjų), tai šiam Seimui ko gero teko patys sudėtingiausi, sunkiausi uždaviniai. Galima pasidžiaugti, kad Seimas atlaikė. Be abejo, Seimas yra toks apibendrinantis terminas, kuris savyje per daug paslepia tą dalyką, kad Seime skirtingos atsakomybės tenka skirtingoms Seimo frakcijoms ir valdančiai koalicijai, ir opozicijai. Bet bendru rezultatu iš tikrųjų galima pasidžiaugti.

O kaip vyksta pats valdžios perdavimas, premjere,? Kažkada Jūs kaltinote „socdemus“, kad Jums atėjus į valdžią jie Jums paliko dovanėlių su „Sodra“. Dabar vakar girdėjau, kad Algirdas Butkevičius sako, kad Jūs irgi pakasėte „bombelių“ su PVM suplanuotu surinkimu, kuris gruodį didesnis nei galite surinkti. Kaip vertinat tokius dalykus?

Aš vakar irgi nustebau pono Butkevičiaus, taip jau numanoma, pretendento į premjerus, pareiškimu, kuris nuskambėjo laidoje, kur buvo kalbama visiškai ne apie finansus, o apie Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą. Mano įsitikinimu – visiškai neatsakingas pareiškimas. Aš jau paprašiau Finansų ministerijos, kad tiksliai atsakytų į tuos tariamus kaltinimus, kad slepiama informacija, kad suplanuotos kažkokios tariamos „bombelės“ – PVM surinkimas. Kiek mane informavo, tai yra visiškai neteisingi teiginiai. Manęs tikrai nestebina gal tokie šiek tiek padriki A. Butkevičiaus pareiškimai pastaruoju metu. Gal iš tikrųjų žmogui sudėtinga, jaudinasi ir tos patirties nėra, bet būtų gerai, kad neteisinga informacija nebūtų skelbiama, kad po to nereikėtų pretendentui į premjerus kas pusdienį vis skelbti, kad buvo suklysta, kažkokie patarėjai suklaidino, ir keisti savo nuomonę.

Mūsų klausytoja Lina „Facebook“ siunčia Jums klausimą: premjere, kaip Jūs vertinate vieno, sakykim, realiausių pretendentų į premjerus A. Butkevičiaus poziciją dėl energetikos. Gal pirmiausiai susiaurinsiu klausimą. Ką Jūs manote apie Energetikos ministerijos kaip karštos bulvės mėtymą iš vienų partnerių kitiems?

Tai Jūs turbūt ir atsakėte į savo užduotą klausimą. Man lygiai ta pati metafora, tas pats palyginimas su ta karšta bulve tik ir ateina į galvą. Iš tiesų tai rodo, kad šis darbų baras, iš tikrųjų reikalaujantis ir patirties, ir politinės valios, ir atsakomybės, nei vienai partijai neatrodo patrauklus. Energetikos reikaluose nėra didelių europinių  pinigų, nėra ką dalinti, todėl ministerija pagal jau išgarsėjusią lyginimų skalę sulaukė turbūt labai mažo balo. Tai, kad patys socialdemokratai jos nenorėjo, ji buvo atiduota partijai „Tvarka ir teisingumas“, paskui buvo permesta Darbo partijai, dabar  DP (DP) permeta Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Iš šono žiūrint šiek tiek juokingai atrodo, bet iš tikrųjų kelia susirūpinimą, kad pretenduojantys būti valdančioje koalicijoje į energetikos reikalus žiūri kaip į tokius, kurie jiems visai nerūpi arba kuriuose jie tiesiog bijo prisiimti atsakomybę.

Premjere, užuominos apie tai, kad su „Gazprom“ bus kalbamasi ne ieškinių, bet konstruktyvesne kalba. Kaip jos vertintinos?

Man vėlgi sunku pasakyti, kaip tas užuominas vertinti. Užuominų buvo per šitą laikotarpį pasakyta pačių įvairiausių, kartais atrodo, kad kalbama nelabai atsakingai: ir apie naujos atominės statybą Elektrėnuose, ir panašius dalykus. Tai aš tikrai nesiimu labai kritiškai vertinti tokių pasisakymų, gal sulaukime naujos Vyriausybės, jos programos, ir tada turėsime galimybių iš tiesų detaliau išsiaiškinti visus politikos pasikeitimo planavimus. Bet aš pasakyčiau labai aiškiai ir nedviprasmiškai: nuolaidžiauti „Gazprom“ reikštų Lietuvos žmonių, Lietuvos vartotojų ilgalaikių interesų išdavystę. Ir aš tikrai raginčiau susilaikyti būsimąją valdžią nuo tokio nuolaidžiavimų noro ir atsisakant ilgalaikių interesų pasiekti kažkokių trumpalaikių tariamų laimėjimų, galbūt bandant parodyti, kad štai keliais centais būtų išsikovota kokia nors nuolaida. Nuolaida, kuri iš tikrųjų būtų pasiekiama, atsisakant ilgalaikio siekio, kurio mes nuosekliai siekiame, kad „Gazprom“ dujas Lietuvai pardavinėtų pagal sąžiningas, konkurencingas taisykles, kurių nuosekliai siekia visa Europos Sąjunga (ES) ir atskiros ES valstybės. Noriu priminti, kad kaip tik išnaudodamos arbitražinius mechanizmus, tokių aiškių, skaidrių, ilgalaikių nuolaidų yra pasiekusios ir Vokietijos, ir Lenkijos kompanijos. Ir Lietuva turi visas galimybes eiti šiuo aiškiu, nedviprasmišku ir ne kažkokių neskaidrių nuolaidų paieškos keliu.

Mūsų klausytojas Martynas Jūsų taip pat klausia, jeigu galite, premjere, trumpai atsakykite: „Ar A. Kubilius mato kokią nors energetinę strategiją be atominės elektrinės Lietuvoje?“.

Visa strategija yra patvirtinta ir be atominės elektrinės Lietuva iš tikrųjų turės didelių iššūkių, kaip pasirūpinti sava pigiausia elektros generacija. Iki šiol negirdim iš tų, kurie pasisakydavo prieš atominę elektrinę ir iš pretenduojančių į naują valdančią koaliciją, jokių alternatyvių pasiūlymų, kaip būtų užpildyta ta spraga, tas elektros generavimo trūkumas, kurį mes turime. Ir aš manau, kad tai lieka dideliu iššūkiu ir būsimai valdžiai, ir visai Lietuvai.

„Lietuvos žinios“ šiandien rašo, jog Žydrūno Plytniko vadovaujama Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išnagrinėjusi bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ šiemet vykdytus viešuosius pirkimus, nustatė, kad ji neteisėtai įsigijo paslaugų už beveik 30 mln. litų. Kaip Jūs vertintumėte šią informaciją?

Į tai turi atsakyti pati įmonė. Ginčai arba diskusijos, ar priekaištai, VPT išsakomi įmonėms būna labai ilgai diskutuojami, dėl jų yra ilgai ginčijamasi. Mes visada pasisakėme už viešųjų pirkimų skaidrumą, aiškumą ir visuomet reikalavome iš visų įmonių to laikytis.

Bet jei būtų nustatyta pažeidimų organizuojant viešuosius pirkimus?

Į juos turėtų būti reaguojama taip, kaip reaguojama bet kuriuos kitu atveju.

Premjere, ateinančios partijos dalijasi ministrų postus. „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija aplinkos ministru siūlo Valentiną Mazuronį, vidaus reikalų – Remigijų Žemaitaitį. Kaip vertintumėte tokius TT pasirinkimus ?

Tikrai nenoriu vertinti. Nesame detaliau kalbėjęsi nei tarpusavyje, nei su galimais pretendentais.

Koks pirmas įspūdis išgirdus šias pavardes?

Atrodo, kad reikalavimai ministrams ženkliai žemėja, taip aš pavadinčiau. O tai man kelia nerimą, nes Lietuvos laukia tikrai sudėtingi darbai, ir pirmininkavimas ES nuo kitų metų liepos 1 d. Ir gebėjimo būnant opozicijoje garsiai kalbėti ir kritikuoti valdžią tikrai nepakaks. Manau, kad ir būsimajam premjerui, ir Prezidentei toks pasirengimo kvalifikuotam ir atsakingam darbui reikalavimas turėtų būti labai svarbus. Taip pat labai svarbu turėtų būti nepriekaištinga reputacija ir visiškai skaidri bet kurio kandidato, pretenduojančio į tokius postus, praeitis. Galiu priminti, kad ponas Žemaitaitis yra atėjęs į politiką iš Vilniaus savivaldybės, kur dirbo patarėju kartu su meru Juozu Imbrasu, vicemeru Evaldu Lementausku – tai turėtų būti labai kruopščiai prisiminta ir išnagrinėta.

Kas turėtų tuos skaidrumo ir kompetencijos reikalavimus kelti, jei partijos parenka tuos žmones? Ar to pakanka visuomenei, kad partijų pakelta kartelė tokia ir turi būti?

Na, pirma dalykas, tai – būsimo premjero atsakomybė. Premjero pasakymas, kad partijos delegavo ir aš bet ką imu į savo komandą, demonstruotų tai, kad premjeras gal tikrai nelabai dar supranta savo atsakomybės. Toliau, be abejo, yra labai didelė atsakomybė Prezidentės ir todėl jos diskusija su būsima koalicija yra labai svarbi. Prezidentės išsakyta nuomonė, kad koalicijoje negali būti teisiamos DP, yra kaip tik bandymas išlaikyti tą moralinį, vertybinį standartą tam tikrame lygyje. Galų gale, ir Seimas, ir visuomenė taip pat turi reikalauti visiško skaidrumo, atsakymo į visus klausimus – tiek susietus su praeitimi, tiek su ateities planais, sugebėjimu dirbti. Šioje vietoje ir partijos, ir opozicija, ir valdančios partijos turi tą atsakomybę realizuoti.

Ponas Juršėnas neseniai vienoje iš mūsų laidų yra užtikrinęs Lietuvos žmones, visuomenę, kad bent minimalus kriterijus – puiki anglų kalba, anglų kalba be žodyno, sakykim taip, kandidatams į ministrus yra privalomas. Manau, kad tos partijos bent jau į šį kriterijų, pirmininkaujant Lietuvai ES, atsižvelgs. Tačiau Kęstą Komskį TT siūlo į Seimo vicepirmininkus. Kaip vertintumėte šį parinkimą?

Dėl anglų kalbos turėčiau pasakyti, kad tai labai svarbus kriterijus, toks tarsi atrodytų techninis, gyvenimiškas. Bet dar sykį peržvelgiau visą mūsų kabinetą, kurio kadencija baigiasi, ir išties galiu pasidžiaugti, kad visi ministrai, bent jau absoliuti didžioji dauguma, puikiai kalbėjo angliškai. Šiuo atžvilgiu aš tikiuosi, kad ir žiniasklaida išnaudos savo galimybes, nepažeisdama kalbos įstatymo, bet viešoje erdvėje su būsimais ministrais pasikalbės ir angliškai. Dėl pono Komskio aš neturiu daug ko pasakyti. Aš manau, kad jo siūlymas į Seimo vicepirmininkus yra ir tam tikras, aš taip pavadinčiau, akibrokštas. Nenoriu daug čia kalbėti, bet manyčiau, jog specialiųjų tarnybų informacija turėtų būti pilnai pateikiama, svarstant pretendentus į tokias pareigas, ir Seimo nariams, ir visuomenei.

Vydą Gedvilą, „darbietį“, palaikysite dėl Seimo Pirmininko pozicijos? Jis pretenduos į ją nuo DP, rytoj Seimas turės balsuoti dėl to. Kaip elgsis konservatoriai? Ar kelsit kažką iš kitų žmonių?

Aš tikrai neturiu kažko prieš V. Gedvilą. Gal nepakankamai pažįstu, nežinau, ar jam pakaktų patirties ir kvalifikacijos tokiai tikrai didelei atsakomybei. Galiu pažymėti, kad Irena Degutienė labai aukštai, mano įsitikinimu, pakėlė Seimo Pirmininko veiklos standartą. Bet pagrindinė problema yra ne individualios V. Gedvilo savybės, o tai, kad bus siūloma rinkti Seimo Pirmininką iš partijos, kuri yra teisiamųjų suole. Dar kartą galiu pakartoti, kad visiškai pritariu Respublikos prezidentei, kuri sako, kad negali būti koalicijoje šios partijos, jos atstovai negali užimti kokių nors aukštų pareigų. Ir jeigu valdančioji koalicija nepersigalvos, tai aš manau, kad mes ateityje galime susidurti su labai didelėm reputacijos problemom ir įvairiosiomis peripetijomis, į kurias gali pakliūti ir Seimas, ir visa Lietuva, kai Seimo pirmininku bus išrinktas tos partijos atstovas, kuri yra teisiamųjų suole.

Premjere, Jūs manote, kad Prezidentei dar gali pavykti išlaikyti tą poziciją – koalicija be DP? Ar tai įmanoma, ar realu?

Tai pirmiausia priklauso nuo socialdemokratų partijos, nuo jos vadovybės pozicijos.

Bet ponas Butkevičius vakar BTV laidoje sakė, kad DP neįtraukimas būtų rinkėjų išdavystė. Taip jis traktuoja.

Aš jau tai esu ne vieną kartą kalbėjęs, kad vertybių, savo partijos vertybių ir valstybės vertybių painiojimas su rinkėjų, sakykime, sprendimu per rinkimus, yra visiškai neteisingas ir neatsakingas. Dar kartą galiu priminti, kad, pavyzdžiui, toje pačioje Graikijoje tiek kairiosios, tiek dešiniosios partijos labai aiškiai pasakė, kad nesudarinės koalicijos su antrąja pagal dydį vadinamąja „Syrizos“ partija, kaip tik sakydami, kad jų vertybės nesutampa su „Syrizos“ partijos vertybėmis. Ir niekas dėl to nekėlė abejonės, kad štai „Syrizos“ partija gavo pakankamai nemažą rinkėjų pasitikėjimą ir vien dėlto turėtų dabar ar socialdemokratai, ar Graikijos dešinieji privalomai jungtis su tokia partija į koaliciją.

Ačiū už pokalbį.

Partijos prisiekinėja nedidinsiančios valstybės skolos, tačiau dauguma jų brangiai kainuojančius siūlymus tikisi kompensuoti tik augančios ekonomikos dėka.

Konservatoriai: pensijų reforma, mokesčių progresinimas
Dabar valdantieji Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai rinkimų programą pristatė paskutiniai, bet ji įspūdingo ilgumo – 194 p. ir arogantiškai pavadinta „XVI Vyriausybės programa“. Tačiau nemažai nuostatų – iš XV Vyriausybės programos. Net programos tekste yra nuorodų, kad jie tai ne kartą yra siūlę. Bet juk svarbiausia ne intencijos, o jų įgyvendinimas. Jei praėjusių Seimo rinkimų favoritė nesugebėjo rasti tam bendraminčių, tai rimtas jos trūkumas.
Konservatoriai vėl žada įgyvendinti pensijų, viešojo administravimo ir valstybės tarnybos reformą, tiesa, keldami tarnybos kokybę, bet nemažindami valdymo išlaidų. Tačiau save vadindami dešiniaisiais, jie neatsispyrė kairiosioms idėjoms: siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį iki minimalios algos, kas netiesiogiai, bet reiškia dar didesnį mokesčių progresinimą, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto, transporto priemonių mokesčius.

Liberalų sąjūdis: darbdavių skatinimas kelti algas, mažesnis mokesčių skaičius
Ant 5 proc. – patekimo į Seimą – ribos sociologinėse apklausose balansuojantys kiti valdantieji – liberalsąjūdiečiai žada, kad „dirbantieji uždirbs vakarietiškus atlyginimus“, o kelti algas darbdavius mokesčių lengvatomis – nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 3,5 tūkst.Lt, darbdaviams nereikės mokėti „Sodros“ mokesčių. Daugiau pajamų gautų auginantys vaikus: Gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestintų 300 Lt per mėnesį už pirmą ir 400 Lt už kiekvieną paskesnį vaiką. Liberalų sąjūdis pasiryžęs panaikinti mažai lėšų į biudžetą sunešančius mokesčius (paveldimo turto ir kt.), pradedančiam verslininkui pirmą kartą įkūrus įmonę ji metus būtų atleidžiama nuo pelno mokesčio ir pusės „Sodros“ įmokų. Liberalai žada mažinti valstybės valdymo aparatą atsisakant nereikalingų valdžios funkcijų, reformuoti valstybės valdomas įmones, dalį jų privatizuoti.

Socialdemokratai: daug PVM lengvatų, progresiniai mokesčiai
Socialdemokratai išvardijo bene ilgiausią PVM lengvatų sąrašą: vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, būtiniausiems maisto produktams, šildymui, keleivių vežimui, viešbučiams, intelektinei veiklai. Be to, jie žada minimalią algą pakelti iki 1 tūkst. Lt, o ateityje – iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, didinti socialines išmokas, pedagogų, socialinių darbuotojų, kultūros bei mokslo darbuotojų, pareigūnų atlyginimus. Socialdemokratai – už progresinių mokesčių sistemą, aukštesnius mokesčio tarifus prabangiam turtui, kartu atsisakant, anot jų, nepagrįsto neturtingų žmonių, smulkių verslininkų, pensininkų apmokestinimo. O visą šią gerovę turėtų kompensuoti pramonės ir verslo plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, išaugęs vartojimas.

Darbo partija: 1509 Lt minimali alga, didėjančios pensijos, lengvatos mažoms įmonėms
Darbiečių iki 2013 m. pabaigos žada minimalią algą pakelti iki 1509 Lt. Vidutinė senatvės pensija valdant Darbo partijai sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio „į rankas“, jie didintų socialinę paramą labiausiai skurstantiems, minimalias pajamas gaunantiems asmenims.
Darbiečiai sukurtų bendrą nekilnojamo turto ir žemės mokestį, kuriam būtų taikomos neapmokestinamo turto ribos ir progresyvumo principas. Įmonių, kurių metinė apyvarta siekia iki 1 mln. Lt, būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Dar darbiečiai žada „subalansuoti“ mokesčių naštą vietiniams gamintojams, gaminantiems kasdienio vartojimo ir pirmo būtinumo prekes.

Tvarka ir teisingumas: 1,8 tūkst. Lt minimali alga, nemokama žemė, Tautos bankas
Minimalios algos kėlime pirmauja tvarkiečiai – programoje jie įrašė 1,8 tūkst. Lt.  Jie žada tokias motinystės išmokas: pirmais metais – 100 proc., antrais – 70 proc., trečiais – 50 proc. atlyginimo. O pensininkams tvarkiečiai pamalonintų kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.
Jie užsimoję užtikrinti „maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme“, nemokamai panaudai su galimybe vėliau išsipirkti suteiktų valstybės žemę tiems, kurie imtų ją dirbti ir statytųsi gyvenamąjį būstą, jie įvestų progresyvių mokesčių sistemą. Tvarkiečiai steigtų valstybės valdomą Tautos banką, į kurį būtų perkeltos visos valstybės, savivaldybių ir kitų iš šalies mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų institucijų sąskaitos.

Ekspertai: daug pažadų  neatitinka finansinių galimybių
SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda partijų, ypač opozicinių, programose neranda atsakymų, kuo bus kompensuojamos siūlomos mokesčių lengvatos. Štai socialdemokratai užsimojo smarkiai išplėsti PVM lengvatų sąrašą, darbiečiai – suteikti mokestinių lengvatų įmonėms, kai kurios partijos nori sumažinti ir darbo mokesčių naštą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas nepritaria opozicinių partijų norams įvesti progresinių mokesčių tarifą, nes tai tik didintų šešėlį ir gintų verslą iš Lietuvos. Turto mokesčius, kuriuos siūlo kelios partijos, jis vadina neišprusimu, nes jie – jau atgyvena. „Mokesčiai turi būti nuo pajamų ir nuo darbo, o jų administravimo sistema aiški ir paprasta“, – aiškina ekspertas. O PVM lengvatų politikoje, nors jos ir iškraipo rinką, kaip ribinė ES valstybė turime atsižvelgti į PVM tarifus kaimyninėse valstybėse. Minimalios algos didinimas, LPK atstovo manymu, dabar niekam naudos neatneštų: valstybiniame sektoriuje tai didintų valstybės deficitą ir skolą, o privačiame stumtų į šešėlį.
Be to, partijos apsidraudžia, kad rinkimų pažadai bus įgyvendinti tik tuo atveju, jei rinkėjai jiems suteiks daugumą balsų, kas sunkiai įmanoma.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-40) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Andrius Kubilius, 55 m. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis, kadenciją baigiančios Vyriausybės vadovas
Jei darkart laimėtų Seimo rinkimus, įsitvirtintų kaip vienintelis partijos lyderis, bet kartu dar labiau išryškėtų politiko didybės manija, nenoras kalbėtis, įsiklausyti į kritiką, pripažinti klaidų. Jis neatsižvelgė į ekspertų siūlymus skolintis iš TVF, nedidinti mokesčių, apsvarstyti Visagino AE statybai alternatyvius energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo projektus. Be to, jis negeba palaikyti net minimalių santykių su Rusija. Kryptingai geba spręsti ne daugiau kaip pora uždavinių. Veikia labiau kaip politologas nei politikas: pirma pradeda kalbėti apie darysimus sprendimus, o tik po to galvoja, kaip siekti išsikelto tikslo.

Algirdas Butkevičius, 53 m. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas
Jis nėra partiją telkiantis lyderis, jo vadovavimas partijai formalus. Todėl tikėtina, kad laimėjus rinkimus, gali pasiduoti įtakingo senojo ekskomunistų sparno norams išlaidauti nepamatuotiems socialiniams lūkesčiams tenkinti, didinti valstybės skolą, revizuoti pirmtakų sprendimus. Pirmiausia, naikinti centrinę viešųjų pirkimų tarnybą, kuria nepatenkinti “senieji kadrai”. Ši tarnyba per metus sutaupė 3,5 mlrd. Lt viešiesiems pirkimams. Labiausiai pavojingos kalbos revizuoti Visagino AE statybos klausimą: projekto partneriams Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Japonijai tai sudaro Lietuvos, kaip chaotiškos ir nepatikimos šalies, įspūdį. Jis primityviai suvokia užsienio politiką: nemato geopolitinių grėsmių, kurias kelia Rusija. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Absurdiški ir nesąmoningi partijų pažadai

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
* Dirbantieji uždirbs vakarietiškus atlyginimus. Nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios 3500 Lt, nereikės mokėti “SoDros” mokesčių.
* Nebe Lietuva važiuos dirbti užsienio įmonėse, o įmonės iš užsienio ateis į Lietuvą. Pritrauksime daugiau nei po 50 naujų užsienio įmonių į Lietuvą kasmet.
* Įmonei, statančiai gamyklą už 10 mln. Lt, per 50 dienų paruošime dokumentus, kurie galios 100 metų.
* Nė vienas nusikaltimas neliks nepastebėtas.
* Teismai turės didesnį pasitikėjimą.
* Užtikrinsime finansiškai saugią senatvę.
* Sumažinsime ministerijų skaičių iki 10.
* Neliks tradicijos į valstybės tarnybos pareigas skirti gimines bei pažįstamus.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

* Daugiabučio gyventojas gaus garantiją, kad jo sąskaita sumažės, butas taps šiltesnis, o komunalinių paslaugų įmonė grąžins renovacijai paimtą paskolą iš sutaupytos energijos sąskaitos.
* Nuosekliai transformuosime darbo santykius ir kursime apsaugą mažai uždirbantiems žmonėms. Verslui būtina suteikti teisę darbuotojus lengviau priimti ir atleisti, valdyti jų darbo laiką ir pan.
* Kaimas – vieta, kurioje norisi gyventi ir dirbti, – atgal į kaimą. Tęsime ir intensyvinsime infrastruktūros kaime gerinimą ir kūrimą. Strateginis tikslas – sustabdyti demografinės situacijos kaime blogėjimą, visų pirma – pakeisti migracijos kryptį, t.y. pasiekti, kad gyventojai iš miesto vyktų gyventi ir dirbti į kaimą.
* Svarbiausiu iššūkiu mes laikome darbo vietų kūrimą.
* Didinsime visuomenės įtaką valdant sveikatos priežiūros sistemą ir skirstant lėšas.
* Visiškai uždrausime neteisėtas priemokas sveikatos priežiūros įstaigose.
* Geriau aprūpinsime žmones vaistais, sieksime sumažinti jų kainas.
* Sieksime privalomai iki 9 metų vaikus apmokyti plaukti.
* Sukursime nacionalines stipendijas gabiausiems abiturientams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, skatinant paskui juos grįžti ir skleisti įgytąsias žinias ir patirtį Lietuvoje.
* Įdiegsime vieno bilieto sistemą vežant keleivius skirtingomis transporto rūšimis (autobusais, troleibusais, traukiniais, keltais) visos šalies mastu.

Lietuvos socialdemokratų partija

* Garantuosime tvarų žmonių pajamų augimą ir tinkamai apmokamą darbą.
* Įvesime progresinius mokesčius. Numatysime aukštesnius mokesčio tarifus prabangiam turtui.
* Būtinos stiprios profsąjungos, gebančios vertinti realias valstybės ir visuomenės galimybes, deramai atstovauti darbuotojams.
* Nedarbo lygis neviršys 5–7 proc.
* Atkursime sumažintas nedarbo išmokas. Didinsime socialines išmokas, racionaliai derindami išmokų perkamosios galios garantijas su biudžetų finansiniu tvarumu.
* Valstybė laikysis fiskalinės drausmės, bet kartu aktyviai veiks, kad paskolintos lėšos nebūtų „pravalgomos“, o naudojamos tam, kad augtų valstybės pajamos.
* Taikysime PVM lengvatinį tarifą vaistams, maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms, turizmui.
* Vidutinė pensija bus ne mažesnė kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
* Įvesime nemokamą maitinimą pradinių klasių mokiniams.
* Bus išsaugomos mokyklos kaimo vietovėse.
* Suteiksime teisę tautinėms bendrijoms jų tankiai gyvenamose vietose į viešosios informacijos prieinamumą joms suprantama kalba.
* Atnaujinsime visų ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, konsultacines poliklinikas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines ir skyrius.
* Mažinsime socialinę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.

Liberalų ir centro sąjunga

* Vidutinė pensija sieks ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo.
* Sumažinsime studijų įmokas.
* Mes už minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau darbo santykiai turi būti liberalūs, o susitarimų nesilaikymas turi užtraukti sankcijas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

* Išsaugoti mokyklas pagal bendruomenių poreikius.
* Mokesčių mažinimas meninkams ir kūrėjams. Tikslas: Lietuva – Europos kultūros „Meka“.
* Įteisinsime progresinius mokesčius.
* Žemės nuosavybė – tik Lietuvos gyventojams.
* Sumažinsime PVM šviežioms daržovėms, nešaldytai žuviai ir mėsai (ekologiškiems produktams taikysime nulinį PVM).
* Būtiniausiems maisto produktams, taip pat kitiems produktams, kuriuose nėra GMO, taikyti lengvatinį PVM.
* Skatinsime savivaldybes peržiūrėti sutartis su šilumos tiekėjais.
* Gerinsime rajoninių kelių būklę.
* Įvesime piliečių teisę inicijuoti Seimo nario atšaukimą.

Krikščionių partija

* Nedarbo lygis bus mažesnis nei 5 proc., minimali mėnesinė alga – didesnė kaip 40 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
* Garantuosime vienkartinę pagalbą įsigyjant būstą.
* Mokytojo atlyginimas bus 1,5 karto didesnis už vidutinį šalies darbo užmokestį.
* Didinsime invalidumo pensijas, slaugos pašalpas.

Darbo partija

* Minimalią mėnesinę algą iki 2013 m. pabaigos pakelsime iki 1509 Lt.
* Kursime naujas darbo vietas. Skatinsime investicijas į gamybą regionuose ir probleminiuose rajonuose. Užtikrinsime stabilias ir prieinamas energetikos kainas. Taikysime apribojimus monopolijoms.
* Trečiaisiais kadencijos metais baigsime spręsti nedarbo problemą.
* Užtikrinsime, kad Lietuvos oro transportas, keliai ir geležinkeliai savo kokybe nenusileistų Skandinavijos šalims, būtų modernūs, patikimi, populiarūs ir saugūs. Investuosime į oro transporto plėtrą.
* Mažinsime kaimo turizmo paslaugų sezoniškumą.
* Mokyklų tinklas tenkins kiekvieno poreikius. Sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai.
* Paskolų studentams palūkanos neviršys 3 proc.
* Sieksime, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gaunamo „į rankas“.
* Didinsime mažas pajamas gaunančių asmenų gerovę ir socialinę apsaugą.
* Nėščioms moterims nuo 181 nėštumo dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios sutrumpinsime darbo laiką dešimčia valandų per savaitę.
* Atstatysime buvusią pradinių bei vyresnių klasių mokinių maitinimo sistemą.
* Didinsime vaistų, skiriamų pensinio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, kompensuojamąją dalį.
* Sieksime, kad Seimo nariai, išrinkti pagal sąrašą ir paskirti ministerijų vadovais, atsisakytų Seimo nario mandato.
* Pacientui, gydomam ligoninėje, nebereikės papildomai pirkti gydymo priemonių ar vaistų.
* Steigsime Policijos akademiją.
* Efektyviai panaudosime ES ir nacionalinio biudžeto lėšas gerindami kaimo infrastruktūrą, plečiant inžinerinius tinklus, sieksime, kad kasmet būtų skiriama lėšų rajoninių kelių ir žvyrkelių asfaltavimui ir priežiūrai.
* Užtikrinsime Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, apsirūpinimą būstu.
* Skatinsime elektra varomų automobilių gamybą bei jų aptarnavimo tinklų kūrimą.

“Tvarka ir teisingumas”

* Sustiprinsime Prezidento institucijos galias.
* Seimo narių skaičių – iki 71.
* Įsteigsime Valstybės Tribunolą. Valstybės Tribunole iš naujo įvertinsime galimai neskaidrius valstybės turto privatizavimo ir pardavimo atvejus.
* Įteisinsime teisėjų, prokurorų ir vyriausiųjų policijos komisarų skyrimo tvarką, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.
* Garantuosime teisingą, normalų, garbės ir orumo nežeminantį uždarbį.
* Sukursime teisinę bazę, užtikrinančią maksimalų darbuotojų dalyvavimą įmonių kapitale ir valdyme.
* Valstybė įsipareigos sukurti darbo vietas visiems, norintiems dirbti ir užsidirbti, o ne būti išlaikytiniais gaunant pašalpas.
* Užtikrinsime efektyvią ir lygiavertę komercinių bankų kreditorių ir skolininkų apsaugą.
* Įsipareigojame tartis su verslininkais ir darbdaviais dėl tokių sąlygų, kurios leistų minimalią algą pakelti iki 1800 Lt, sukūrimo.
* Garantuosime aukštojo mokslo prieinamumą visiems norintiems, valstybei subsidijuojant studentų kreditavimą.
* Motinystės (tėvystės) išmoką valstybė garantuos 3 metus tokiomis proporcijomis: pirmaisiais metais – 100 proc., antraisiais – 70 proc., trečiaisiais – 50 proc. atlyginimo.
* Kiekvienas pensininkas gaus pensiją, ne mažesnę nei pusė jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio.
* Kartu su privačiu verslu įgyvendinsime Kelionių programą senjorams: kiekvienais metais sudarydami sąlygas susipažinti su pasaulio kultūros objektais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ministrų kabineto nariams pavyko realizuoti vos kas ketvirtą sau išsikeltą prioritetinį uždavinį.

Permainų koalicija ir jos Vyriausybė de facto jau baigė savo darbą, kad ir kas iš jos liktų po koalicijos brolžudystės. Rinkimų metais ir taip būdavo daugiau priešrinkiminės agitacijos nei atsakingo darbo, o šįsyk dar prisidės interpeliacija vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui, inicijuota koalicijos brolių konservatorių, taip pat diskusijos dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tad daug racionalių darbų laukti nebeverta ir galima jau dabar susumuoti Ministrų kabineto darbus.
2008 m. lapkričio pabaigoje tuomet dar pretendentų į ministrus „Veidas“ paprašė įvardyti tris prioritetinius uždavinius, kurių atlikti jie ir eina į Vyriausybę. Deja, šiandien akivaizdu, kad tarp siekių ir rezultatų – praraja.
Tuomet kėlėme klausimą, ar gali ištraukti iš krizės debiutantų Ministrų kabinetas, mat trečdalis jo – neautoritetingi, neprognozuojami, nes nebuvo vadovavę net bent kiek didesniam kolektyvui. Šeši iš keturiolikos kadenciją pradėjusių ministrų poste neišsilaikė. Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vedlių neliko Vyriausybę iš naujo tvirtinant po prezidento rinkimų. Ūkio ministras Dainius Kreivys paslydo dėl privačių ir viešųjų interesų konflikto, paskyręs ES paramą savo mamos įmonei. Užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką dėl nuomonių skirtumo nušlavė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors jai taip ir nepavyko eliminuoti apsaugos ministro Gedimino Kazlausko, kad ir kiek ji viešai įrodinėjo, jog jis netinkamai atlieka savo darbą. Remigijų Vilkaitį iš kultūros ministro posto atšaukė pati jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija. Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs Algis Čaplikas pats atsistatydino dėl pavaldinio korupcijos skandalo. Tad šiandien šešiais iš penkiolikos atvejų tenka vertinti nebe tų, kurie prisiėmė įsipareigojimus kadencijos pradžioje, konkrečių darbų rezultatus.

Vertintini ne norai, o rezultatai
Kai kurių ministrų užmojai buvo kukloki ir sunkiai pamatuojami, bet kai kurių –  neadekvatūs realybei. Štai ministras pirmininkas Andrius Kubilius šventai tikėjo, kad Lietuva pagal korupcijos lygį bus tarp dvidešimties skaidriausiųjų, nors šiandien yra vos 50-a.
Vis dėlto A.Kubilių reikia pagirti kaip krizės įkarštyje sugebėjusį suvaldyti valstybės finansus kur kas geriau nei daugelis kitų ES valstybių premjerų. Nors valstybės skola ir ūgtelėjo 2,4 karto, bet prie to nemažai prisidėjo jo pirmtako duoti įsipareigojimai ir būtinybė grąžinti ankstesnes skolas, o dabar skolos augimo tempai lėtėja. A.Kubilius pats asmeniškai bandė atverti verslui eksporto duris į autoritetingas užsienio kompanijas. Jis pirmas per 22-ejus nepriklausomybės metus išdrįso imtis energetikos pertvarkos, nors ir nespėjo pasistūmėti, kiek buvo užsimojęs.
Deja, premjeras padarė ir nedovanotinų klaidų: naktine mokesčių reforma pritrėškė privatų sektorių, neįgyvendino esminių viešojo sektoriaus reformų, ne be jo asmeninio indėlio užviręs FNTT skandalas ant kortos gali pastatyti energetikos projektų įtvirtinimo šansą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.