Trys Darbo partijos kandidatai partijos sąraše į Seimą pateko neteisėtai, nes neteisėtai surinko reitingo balsus, šeštadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Tai Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė. Taip pat buvo nuspręsta, kad Biržų-Kupiškio apygardoje rezultatai yra neteisėti.

Teismas nusprendė, kad keleto Darbo partijos kandidatų vieta po reitingavimo yra neteisėta. Tai  buvo pareikšta dėl  trijų minėtų kandidatų, taip pat dėl Jolantos Bikutienės, Viačeslavo Ždanovičiaus, Algirdo Griciaus.

„Tie kandidatai, kurių išrinkimui buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandatų“, – išvadą skaitė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Tačiau Teismas nusprendė, kad net jei buvo papirkti 3,6 tūkst. rinkėjų Darbo partijos labui, tiek balsų neužtenka, kad daugiamandatėje apygardoje “darbiečiai” netektų bent vieno mandato. Mat atotrūkis tarp jos ir socialdemokratų partijos buvo per didelis.

Konstitucinio Teismo išvadoje pažymima, jog nėra naikinamas rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatas. Pastaruoju atveju reikėtų naujų Seimo rinkimų. Tik yra išbraukiami konkretūs kandidatai.

„Atsižvelgiant į žalą, kuri galėtų būti padaryta rinkėjų lūkesčiams ir stabilumui pripažinus rinkimus pagal proporcinę sistemų rezultatas, ši priemonė – pripažinimas negaliojančia turi būti ultima racion“, – skaitė R. Urbaitis.

Teismo išvadoje konstatuojama, jog rinkėjų paduoti pirmumo balsai lemia galutinę kandidato sąrašo vietą ir galimybę būti išrinktam daugiamandatėje apygardoje.

Teismas savo išvadoje pasmerkė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), nes ši nevertino, ar reitingo balsai paduoti sąžiningai.

“Tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų papikimu – dovanomis ar atlyginimu – skatinant juos balsuoti paduodant pirmumo balsus gali būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Todėl kiekvienu atveju VRK tvirtinant galutinę eilę kyla pareiga išsiaiškinti, kad paduodant pirmumo balsus už vieną ar kitą kandidatą nebuvo iškreipta tikroji rinkimų valia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VRK sprendimu tvirtindama galutinę sąrašo eilę, nustatydama, kurie konkretūs asmenys yra išrinkti į Seimą, nevertino turimos informacijos, kad buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės atėmimo vietose, skatinant paduoti balsus už konkrečius asmenis Darbo partijos sąraše.

VRK pažymėjo, kad galėjo būti papirkta iki 3 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo už darbo partija ir pirmumo balsus davė už konkrečius asmenis. Yra ir Generalinės prokuratūros duomenys apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

VRK, nustačiusi, kad galėjo būti skatinami rinkėjai paduoti reitingo balsus, šio fakto nevertino. Ir nustatė galutinę eilę, į kurią įtraukti tie kandidatai.

Konstatuotina, kad VRK patvirtindama Darbo partijos kandidatų eilę ir nustatydami, kad minėti asmenys išrinkti į Seimą, nesilaikė Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymą įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias esmės rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Taip pat VRK sukritikuota už tai, kad patvirtino Biržų-Kupiško apygardos rinkimų rezultatus.

“VRK negalėjo tvirtinti galutinio Biržų-Kupiškio rinkimų rezultatų, neįsitikinusi, kad nėra abejonių skaidrumu, kad nebuvo padaryta skaidrių rinkimų pažeidimų, turėjusių įtakos rinkimų rezultatų nustatymui”, – skaitė R. Urbaitis.

Nuo 2011 m. balandžio 1 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, įgyvendinančių tabako ir alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas šioje srityje. Apžvelgus 2012 m. I ketv. atliktų ūkio subjektų patikrinimų duomenis, matyti, kad 11,5 proc. patikrintų įmonių yra pažeidę Alkoholio kontrolės ar Tabako kontrolės įstatymus.

Dažniau klumpama ties Alkoholio kontrolės įstatymu

Apibendrinant visų kontroliuojančių institucijų pateiktus duomenis apie nustatytus  Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, už kuriuos juridiniams asmenims buvo taikytos ekonominės sankcijos, matyti, kad per 2012 m. I ketv. iš viso buvo atlikti 1397 patikrinimai. 24 iš šių patikrinimų buvo kompleksiniai: juos vykdė Departamento specialistai, savivaldybių, policijos pareigūnai ir/ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Daugiausiai ūkio subjektų, kurie verčiasi mažmenine prekyba tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais patikrinimų atlikta sausio mėn. (533 patikrinimai), kiek mažiau vasario mėn. (518 patikrinimai) ir kovo mėn. (346 patikrinimai).
Per 2012 m. I ketv. nustatytas 161 pažeidimas, o ūkio subjektams paskirta 193 500 litų ekonominių sankcijų. Vidutiniškai ūkio subjektams taikytos ekonominės sankcijos siekia 1200 litų.
Dažniausiai (81,4 proc.) ūkio subjektai nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų. Tarp pastarųjų dažniausiai fiksuotas pažeidimas – prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui po 22 val. viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas.

Pažeidimų prevencija išliks prioritetu

„Deja, ne visi ūkio subjektai yra linkę laikytis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių naktinę prekybą ir stengiasi juos apeiti. Visgi, taikome praktiką, jog apie tokias įmones informuojame savivaldybes, kurios savo ruožtu gali sutrumpinti prekybos laiką. Manome, kad ši priemonė ilgainiui sudrausmins įmones. Be to, ūkio subjektų, norinčių konsultuotis, skaičius auga. Džiaugiamės šia tendencija, kadangi pažeidimų prevencijai savo veikloje skiriame prioritetą. Konsultuojant ūkio subjektus mums pavyksta išvengti didelės dalies pažeidimų, ypač susijusių su alkoholinių gėrimų reklama.“ -  patikrinimų rezultatus komentavo Departamento direktoriaus pavaduoja Gražina Belian.
Departamentas 2012 m. ir toliau didelį dėmesį skirs Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pažeidimų prevencijai ir valstybinės kontrolės funkcijas turinčių institucijų koordinavimui bei tarpusavio bendradarbiavimui.

Vairuotojų dažniausi pažeidimai: kalbėjimas telefonu ir greičio viršijimas.

Kalbėjimas mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos yra populiariausias šalies vairuotojų nusižengimas – jį daro 34,2% transporto priemonių valdytojų. Vos šiek tiek mažiau – 33,3% – apklausos respondentų linkę stipriau spustelėti greičio pedalą, taip viršydami leistiną greitį.

„Pastebime, kad vairavimo metu kalbėjimas telefonu yra labiau būdingas tarp moterų, tačiau telefono iš rankų automobilyje nepaleidžia ir didelė dalis vyrų. Vis dėlto, vyrų dažniausias nusižengimas yra greičio viršijimas. Stipriau paspausti akceleratorių ypač mėgsta jaunimas, t.y. vairuotojai iki 29-erių metų“, – apklausos rezultatus komentuoja Egidijus Velička “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo departamento direktorius.

Gyventojai linkę už vairo „pamiršti“ ir kitas eismo taisykles. Apklausa atskleidė, kad 12,4% vairuotojų – rizikuodami savo gyvybe – neprisisega saugos diržo. Iš maždaug kas 16-o vairuotojo galima tikėtis prieš manevrą neparodyto posūkio signalo.

39,8% apklaustų vairuotojų yra įsitikinę, kad nusižengimų nedaro. Jokių kelių eismo taisyklių nelaužančiais save laiko 36,7% vyrų ir 44,5% moterų. Ypač šis atsakymas populiarus tarp namų šeimininkių ir kūdikius auginančių mamų – 76,9% jų save laiko nepriekaištingomis vairuotojomis.

Šių metų balandžio 13 – 23 dienomis „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ apklausė 1004 pilnamečius Lietuvos gyventojus. Apklausa vyko respondentų namuose.

2011 metais „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas pasirašė draudimo įmokų, kurių suma siekia beveik 76 mln. litų. Su klientais sudarytų draudimo sutarčių kiekis viršijo 367 tūkst. Pernai draudimo bendrovė klientams už patirtas žalas išmokėjo 41,9 mln. litų.

Norvegijos kapitalo draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ priklauso „Gjensidige“ finansinei grupei, kuri valdo trečdalį Norvegijos ne gyvybės draudimo rinkos ir veikia Danijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje bei Lietuvoje. Norvegijoje „Gjensidige“ grupė taip pat teikia bankininkystės, investicijų, pensijų fondų valdymo ir kitas finansines paslaugas.

FB-UA113212

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtoms Konkurencijos įstatymo pataisoms, kuriomis įmonėms už kartelinius susitarimus ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus bus skiriamos didesnės baudos, numatyta asmeninė įmonių vadovų atsakomybė, pailginami sankcijų skyrimo senaties terminai.

Prezidentės siūlymu sugriežtintas Konkurencijos įstatymas numato, jog įmonės vadovui, prisidėjusiam prie draudžiamų susitarimų, 3-5 metams galės būti apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas.

“Už įmonių daromų pažeidimų visada stovi konkretūs žmonės, dažniausiai įmonių vadovai. Žinodami, jog jiems asmeniškai gresia sankcijos, tokie vadovai privalės daug atsakingiau elgtis. Atgrasomasis įstatymo poveikis sumažins konkurencijos taisyklių pažeidimų, sąžiningi verslininkai galės išnaudoti tikrai sąžiningos konkurencijos privalumus”, – valstybės vadovę cituoja Prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak Prezidentės, karteliniais susitarimais daroma ypač didelė žala vartotojams. Tokie reiškiniai, kai nesirenkama priemonių ir nesąžiningai, neteisėtais būdais siekiama kuo didesnio pelno, savo materialinius interesus iškeliant aukščiau visos bendruomenės gerovės, negali būti toleruojami ir su jais turi būti kovojama.

Priimtomis Konkurencijos įstatymo pataisomis taip pat sugriežtintos ūkio subjektų atsakomybės sąlygos, o Vyriausybė įpareigota patvirtinti naują baudų skaičiavimo tvarką.

Nuo kovo 1 d. įsigalioja nemažai Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, sugriežtinantys administracinę atsakomybę už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Visų pirma sugriežtinama ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems (išskyrus nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės) nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Už šiuos pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų (iki šiol buvo numatyta nuo 50 iki 100 litų bauda).

Už KET nustatytos sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą (ATPK 124¹ str. 2 ir 4 d.), nuo 2011 m. kovo 1 d. bus skiriama nuo 100 iki 300 litų bauda (iki 2011 m. kovo 1 d. – 40-80 litų bauda).

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą ir draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą (ATPK 124¹ str. 2 d.). Jei iki šiol buvo skiriama nuo 20 iki 40 litų bauda arba įspėjimas, nuo 2011 m. kovo 1 d. – nuo 100 iki 300 litų bauda.

Be to, už daugelį paminėtų KET pažeidimų, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymą, važiavimą esant draudžiamajam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, griežtesnės nuobaudos nei kitiems vairuotojams bus skiriamos asmenims, vežantiems keleivius keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais (ATPK 124¹ str. 6 d.). Tokiems vairuotojams numatyta nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų bauda arba (ir) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių.

Sugriežtinama atsakomybė ir labiausiai pažeidžiamai eismo dalyvių grupei – pėstiesiems, taip pat dviratininkams, vadeliotojams, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojams (ATPK 131 str.).

Už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą bus skiriama nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų bauda (iki šiol buvo skiriama nuo penkiasdešimt iki vieno šimto litų bauda).

Tokia pati bauda (nuo 80 iki 140 Lt) bus skiriama už KET pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. Iki 2011 m. kovo 1 d. už šiuos pažeidimus buvo skiriama nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų bauda.

Mopedų ar lengvųjų keturračių motociklų vairavimas neturint teisės jų vairuoti užtrauks nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų litų baudą (buvo nuo 20 iki 40 litų).

Griežtėja atsakomybė ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdymą (ATPK 133¹ str.). Fiziniam asmeniui numatyta nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų bauda, o įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iki 2011 m. kovo 1 d. transporto priemonių savininkams (valdytojams) galėjo būti skiriama bauda iki penkių šimtų litų.

Policija primena, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame siūloma asmeniui per dešimt darbo dienų nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, bus siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui) ne tik už sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus bet ir už nustatyto greičio viršijimą.

73 procentai penkių didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų pateisina nedidelį kelių eismo taisyklių pažeidimą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Draudimo bendrovės “Ergo Lietuva” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime Colsulting” vasarį atlikto tyrimo duomenimis, tokius pažeidimus kaip posūkio nerodymas, greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą toleruoja per 88 proc. vyrų ir 57 proc. moterų.

Nedidelius kelių eismo taisyklių pažeidimus labiausiai linkę pateisinti Vilniaus (beveik 75 proc.), mažiausiai – Šiaulių (beveik 30 proc.) vairuotojai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius sako, kad tokie apklaustų vairuotojų atsakymai jį kiek nustebino.

Anot G.Aliksandravičiaus, ir dėl tokių nedideliais laikomų pažeidimų, kaip kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant, kyla tragiškai pasibaigiančios avarijos, tad negalima jų sumenkinti.

“Sunku spręsti, kas yra mažareikšmis, smulkus ar nedidelis Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kiekvienas pažeidimas, net ir vadinamas smulkiu ar nedideliu, vieną kartą gali išaugti į didžiulę bėdą”, – BNS vykusioje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G.Aliksandravičius.

Labiausiai smulkius eismo taisyklių pažeidimus pateisina jaunesni vairuotojai – beveik 91 proc. jaunuolių iki 19 metų amžiaus teigė tai pateisinantys. Tuo metu tarp pensinio amžiaus vairuotojų tai pateisinančių buvo mažiausia – beveik 58 procentai.

Apklausos duomenimis, 48 proc. apklaustų vairuotojų teigė daugiau nei vieną kartą persirikiuodami sąmoningai nerodę posūkio signalo: 53 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.

Penktadalis (20 proc.) vairuotojų teigė, kad yra rodę nepadorius gestus, grūmoję suerzinusiam vairuotojui. Vyrai penkis kartus dažniau nei moterys nepasitenkinimą teigė išliejantys grasinamais rankų mostais.

Po mažiau nei penkis proc. apklausos dalyvių sakė darę kitus nedidelius pažeidimus: palikę automobilį draudžiamose statyti vietose su įjungtomis avarinėmis šviesomis nesant avarinei situacijai, nepraleidę juos ketinusio lenkti automobilio, netvarkingai pastatę automobilį, aplenkę automobilių spūstį autobusų ar priešpriešine eismo juosta, pasišalinę iš nedidelio eismo įvykio vietos.

Paklausti, koks kitų vairuotojų elgesys sukelia daugiausia pykčio, dauguma (beveik 71 proc.) respondentų nurodė situaciją, kai važiuojant didelio greičiu priešais iš šalutinio kelio išsuka kitas automobilis, beveik 68 proc. – situaciją, kai vairuotojai nekultūringai pastato automobilį aikštelėje ir dėl to nebelieka vietos kitiems, beveik 59 proc. – kai eismo dalyviai nerodo posūkių.

Vasarį buvo apklausti 1008 vairuotojai penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Dėl rinkimų tvarkos pažeidimų jau yra pradėti devyni ikiteisminiai tyrimai, teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Jis BNS sakė tokią informaciją gavęs iš Policijos departamento, tačiau kol kas nedetalizuoja, kur tie tyrimai pradėti, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius.

“Kol kas tokia informacija nepateikta, turėtų pateikti po pietų”, – BNS sakė rinkimų komisijos vadovas.

Policijos departamentas yra paskelbęs, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo pradėtas Kretingoje, Vilniuje trečiadienį policijos pareigūnai sulaikė šešis asmenis, kurie prisipažino atėję balsuoti, nes gavo piniginį atlygį.

VRK pirmininkas Z.Vaigauskas yra patvirtinęs, kad galimas balsų pirkimo atvejis fiksuotas ir Kaune, kur balsuoti į vieną apylinkę atėjo keliasdešimt, tarp jų ir asocialių, asmenų.

Žiniasklaida yra pranešusi, kad tyrimas dėl galimo rinkėjų papirkimo pradėtas ir Palangos apylinkės prokuratūroje, dėl rinkimų tvarkos pažeidimų – Kalvarijoje ir Vilkaviškio rajone.

Pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą gauta iš Kauno, Vilniaus, Kretingos, Trakų, Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Švenčionių rajono, Palangos, Pagėgių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvoje vyko išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose, tebevyksta balsavimas specialiuose paštuose ir namuose.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Trys buvę ir dabartiniai Ūkio ministerijos pareigūnai galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad buvę valdininkai steigiant terminalo valdymo įmonę protegavo Bronislovo Lubio valdomą koncerną “Achema”, patvirtino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Pasak jo, buvusiam ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, buvusiai Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovei Neringai Pažūsienei ir buvusiam ministerijos valstybės sekretoriui Gediminui Miškiniui pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, rašo delfi.lt.

Taip pat teigiama, kad valdininkai, iš kurių vienas jau nebedirba valstybės tarnyboje, pažemino valstybės tarnautojo vardą bei ministerijos prestižą.

Ar kaltinimai yra pagrįsti, turės nustatyti teismas.

Tyrimo duomenimis, dalyvauti Gamtinių dujų terminalo konkurse 2008 metais Ūkio ministerija pakvietė penkias bendroves, tačiau nustatė tik 5 dienų terminą pasiūlymams pateikti. Netrukus konkurso nugalėtoju buvo paskelbta “Achema”, kuri disponavo visa su konkursu susijusia informacija.

“Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad už suteiktas privilegijas valstybės tarnautojams būtų atsilyginta”, – teigė G.Tarasevičius.

Anot jo, dėl to “Achemos” darbuotojai byloje figūruoja tik kaip liudytojai, o kadangi materialinės žalos valstybei nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

A.Ignotas šiuo metu dirba Ūkio ministerijai pavaldžioje Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšas administruojančioje valstybės įmonėje Energetikos agentūra, G.Miškinis yra Ūkio ministerijos kancleris, o N.Pažūsienė užsiima privačia veikla.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2008 metų lapkritį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, Ūkio ministerijai ir “Achemos grupės” valdomai Jonavos trąšų bendrovei “Achema” 2008-ųjų rudenį steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas.

80 proc. įmonės akcijų valdė valstybė, 20 proc. – B.Lubio kontroliuojamo koncerno “Achemos grupė” įmonė “Achema”.

2009 metų pabaigoje jau kita – Andriaus Kubiliaus Vyriausybė likvidavo įmonę.

Praėjus beveik ketveriems metams, Lietuvoje pagaliau pradėta nagrinėti buvusių žlugusio Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdytos naftos bendrovės “Mažeikių nafta” (dabar – Lenkijos kapitalo naftos koncerno “Orlen Lietuva”) vadovų baudžiamoji byla. Pirmadienį pradėta liudytojų apklausa ir įrodymų tyrimas.

“Jie abu savo kaltę neigia ir pageidauja būti apklausti po to, kai parodymus duos kiti proceso dalyviai”, – BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Buvęs “Mažeikių naftos” vadovas amerikietis Paulas Nelsonas Englishas (Polas Nelsonas Inglišas) teismo posėdžiuose dalyvauja, tačiau baudžiamoji byla nagrinėjama be buvusio jo pavaduotojo Bartono Lee Lucko (Bartono Ly Luko), kuris slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos. V.Jončo teigimu, jam atstovauja advokatė.

Mažeikių rajono apylinkės teismas, apklausas pradėjęs pirmadienį, jas tęs visą šią savaitę. Pasak V.Jončo, kovo mėnesį vėl planuojami teismo posėdžiai penkias dienas iš eilės.

“Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prašymai nepriimami. Šiuo metu teismas tiria įrodymus, apklausia liudytojus. Posėdžiai trunka ilgai, kadangi viskas verčiama į anglų kalbą, daug techninių terminų”, – sakė V.Jončas.

Iš viso teismas apklaus apie 30 liudytojų.

Prokurorų teigimu, buvę naftos įmonės vadovai įmonei galėjo padaryti 355 mln. litų žalos.

Tiriant 2006 metų spalį Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje kilusio didelio gaisro priežastis, buvusiems “Mažeikių naftos” vadovams P.N.Englishui ir B.Lee Luckui pareikšti įtarimai neatlikus tarnybinių pareigų – gamykloje vėlavo kai kurie darbai, nebuvo atliekamas remontas.

P.N.Englishas postą paliko paliko 2007-ųjų liepos pradžioje. Už jį 1 mln. litų dydžio užstatą sumokėjo jį įdarbinusi buvusi Mažeikių įmonės savininkė “Yukos International UK”.

B.L.Luckas iki 2008 metų sausio 21-osios, kol baigėsi terminuota darbo sutartis, dar dirbo įmonėje jos generalinio direktoriaus pavaduotoju.

2010 metais Lietuvos pasieniečiai nustatė dešimtadaliu daugiau valstybės sienos pažeidimų nei 2009-aisiais.

Daugiausiai tokių pažeidimų išaiškinta pasienyje su Baltarusija, iš viso pasieniečiams įkliuvo sienos pažeidėjai iš 16 šalių, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pernai VSAT pareigūnai užfiksavo 441 valstybės sienos pažeidimą. Tai 11,6 proc. daugiau nei 2009 metais, kai buvo nustatyti 395 bandymai neteisėtai pereiti valstybės sieną. 2008 metais tokių pažeidimų buvo 343.

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos sieną dažniausiai bandyta pažeisti sausumoje. Čia fiksuoti 365 tokie atvejai. 76 kartus valstybės siena pažeista vandens telkiniuose.

2010-aisiais pasieniečiai nė karto vizualiai nefiksavo valstybės sienos pažeidimų oro erdvėje.

Pernai dažniausiai pažeisti bandyta Lietuvos sieną su Baltarusija – nustatyti 246 tokie atvejai. Prie sienos su Rusija fiksuoti 175 pažeidimai. Tai yra Šengeno sutarties valstybių išorės sienos.

Anot VSAT pranešimo, šiuose ruožuose sienos pažeidimai dažniausiai susiję su bandymais neteisėtai patekti į Šengeno erdvę, nelegaliai gabenti kontrabandą. Neretai pasienio ruožo, ypač su Baltarusija, gyventojai sumano neteisėtai apsilankyti kaimyninėje valstybėje.

Pernai pareigūnai išsiaiškino, kad 58 atvejais Lietuvos siena pažeista dėl neatsargumo.

Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo baudžiama administracine tvarka – tokiam pažeidėjui gresia bauda nuo 250 iki 500 litų.

Įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimams, nuo šių metų pradžios griežtinama atsakomybė už kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Dalis baudų didėja, tačiau eismo dalyviai, pirmą kartą padarę nesunkų pažeidimą, galės sumokėti perpus mažesnę baudą, pranešė Susisiekimo ministerija.

Didesnes baudas reikės mokėti už ėjimą be atšvaito, žibintuvėlio ar šviesą atspindinčios liemenės. Anksčiau už tokį pažeidimą buvo baudžiama nuo 20 iki 40 litų, nuo šių metų bus skiriama bauda nuo 80 iki 140 litų.

Vairuotojams sugriežtinta atsakomybė už posūkių nerodymą, vairavimą kalbant mobiliu telefonu, žmonių vežimo taisyklių pažeidimus, už draudžiamus apsisukimus, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje. Už šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus skiriama bauda nuo 100 iki 300 litų, anksčiau buvusi nuo 50 iki 100 litų.

Už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančio transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, už stovėjimo taisyklių pažeidimus, kai automobilio statymo vieta paženklinta skiriamuoju ženklu “Neįgalusis”, bus baudžiama nuo 100 iki 300 litų. Anksčiau už tokį pažeidimą bauda siekė nuo 40 iki 80 litų.

Nuo šių metų nebus galima išvengti atsakomybės už automatiniais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus. Jei transporto priemonės savininkas bandys vengti atsakomybės, policijos pareigūnas galės surašyti administracinį protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šis asmuo bus traukiamas už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą.

Pagal priimtas ATPK pataisas, vairuotojui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti atėmimas, visais atvejais bus atimamas vairuotojo pažymėjimas – teismai nebegalės sustabdyti tam tikros vairuotojo pažymėjimo kategorijos galiojimo.

Tam tikrais atvejais eismo dalyvis, pažeidęs Kelių eismo taisykles, galės savo noru sumokėti baudą, lygią pusei nustatytos minimalios baudos. Tai galės būti taikoma pirmą kartą padariusiems nesunkų pažeidimą ir neginčijantiems jo padarymo fakto. Mažesnę baudą bus būtina sumokėti per 10 darbo dienų – pavėlavusiems teks mokėti visą nustatytą baudą.

Tačiau bauda nebus mažinama, jei pažeidėjas prašys protokolą rašantį policijos pareigūną nerašyti administracinio nurodymo, taip pat tais atvejais, kai numatyta maksimali bauda už padarytą pažeidimą bus didesnė kaip 3000 litų, kai pažeidimu bus padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra visiškai atlyginti.

+370 5 2058507

Susisiekimo ministerija, atlikusi auditą Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstaigoje, nustatė daug pažeidimų, dėl kurių ši įstaiga negavo dalies pajamų.

Artimiausiu metu dalininkai spręs, kokią nuobaudą skirti direktoriui, praneša LTV naujienų laida “Šiandien”.

“Siauruko” saugos komisija nustatė, kad kai kuriais ruožais važiuoti pavojinga, tačiau, anot jos atstovų, direktoriui Gintarui Kerbedžiui tai nerūpi.

“Direktoriui mes sakydavome, kad reikia nuolat medžiagų, pinigų ir žmonių, kurie dirbtų ant kelio, bet nesulaukėm papildomai jokių žmonių ar medžiagų:, – teigia kelio meistras Arvydas Ucinavičius.

Pasak darbuotojų, direktoriui labiau rūpi užsakomieji “siauruko” reisai ir pramoginės kelionės. Įtarę, kad surinkti pinigai galbūt keliauja į direktoriaus ir buvusios brolio žmonos kišenes, darbuotojai dėl šių ir kitų tariamų pažeidimų kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydami atlikti auditą.

“Geležinkeliečiai juk mato, kiek išvažiuoja vagonų, žino, kiek įstaiga gauna pajamų. Visiems kilo labai daug klausimų: o kurgi kitos pajamos, kurios turėjo įplaukti į įstaigą, bet jų nėra? Priima savo gimines į darbą, apmoka jų visas išlaidas”, – sako viešosios įstaigos “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras.

Direktoriaus tarnybinis automobilis šeštadienio rytą užfiksuotas jo nuosavame kieme. Pasak darbuotojų, taip būna dažnai – per mėnesį viršininko automobilis esą sunaudoja 25 procentus viso įstaigos kuro.

“Visą laiką automobilis stovi pas jį, jo namuose, o jis tik atvažiuoja į darbą, išvažiuoja iš darbo. Kartais vakare liepia užpilti automobilį ir išvažiuoja nežinoma kryptimi”, – pasakojo dirbtuvių vedėjas Antanas Gustaitis.

“Aš grįžtu kartais iš tokių renginių vidurnaktį, kitą dieną man reikia anksti išvažiuoti, todėl kartais jis būdavo paliktas ir kieme”, – aiškino “Aukštaitijos siaurojo geležinkelio” direktorius G.Kerbedis.

Auditas nustatė, kad įstaigoje nepatvirtinta tarnybinio automobilio naudojimo tvarka, nesutvarkyti dokumentai, be dalininkų sutikimo nustatomos bilietų kainos, siųsta daugiau ir ne tos klasės vagonų negu užsakydavo klientas, tad dėl to įstaiga negavo dalies pajamų, be pateisinamų dokumentų renginių organizatorei išmokėta per 16 tūkstančių litų.

“Kai mes skaitome tik vieną dalį, kad ten brolio žmona ar ten buvusi brolio žmona įdarbinta, atrodo nelaibai skaniai. Tačiau, kita vertus, matome bendrą įmonės finansinę būklę. Vistik ji neuždirba kažkokių ypatingų pinigų iš pakankamai sezoninio ar turistinio pobūdžio kelionių organizavimo. Tikrai sieksime užtikrinti geresnį finansavimą ir reikalausime kur kas geresnės tvarkos negu dabar nustatė auditas”, – tikino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

“Siauruko” vadovas tvirtina esantis pasirengęs taisyti padarytas klaidas: “Siaurasis geležinkelis dėl savo veiklos tapo žinomas ir populiarus. Jeigu mes padarėme klaidų, mes jas ištaisysime”.

Pagrindinė siaurojo geležinkelio dalininkė – Anykščių savivaldybė.

“Dalininkų susirinkime būtų galima išanalizuoti visus dokumentus ir tada faktiškai spręsti, ar direktorius gali eit pareigas, ar negali, ar galima apsiriboti kažkokia nuobauda”, – kalbėjo Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Siaurojo geležinkelio veikla bus svarstoma bendrame Susisiekimo ministerijos ir Anykščių savivaldybės susirinkime.