Moksleivių tėvai pasipiktinę, kad mokykloms įdiegus elektroninio mokinių dienyno sistemą padaugėjo biurokratijos. “Iki šiol vaikui susirgus užtekdavo atnešti į mokyklą gydytojo pažymą, dabar reikia ne tik pažymos, bet ir per savaitę laiko nuo vaiko grįžimo į mokyklą įvesti į el. dienyną šios pažymos numerį bei pateisinimo datą.

Tačiau dažnai per savaitę šito padaryti nepavyksta, nes el. dienyno sistema stringa. O po savaitės nebegalima pateisinti vaiko ligos ir el. dienyne lieka įrašas, kad pamokos praleistos be pateisinamos priežasties, nors mokykla ir turi visas gydytojo pažymas”, – piktinasi vienos sostinės mokyklos pradinukės mama Rūta.
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo poskyrio specialistas Tomas Jankūnas patikino, kad tėvai neprivalo teisinti el. dienyne vaikų praleistų pamokų, jei mokyklai yra pateikta gydytojo pažyma apie vaiko ligą: “Paprastai praleistas pamokas pagal gydytojo išduotas pažymas pateisina klasės auklėtojos.”
Bene pažangiausios Lietuvoje Vilniaus centro poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras pasakoja, kad jų poliklinikoje jau yra įdiegta el. pažymų sistema, bet kol kas jos spausdinamos tėvams, kad šie pateiktų mokykloms, o ne tiesiai siunčiamos į mokyklas, mat nėra priimto oficialaus švietimo ir sveikatos apsaugos ministrų sprendimo. Tiesa, sostinės Informacinių technologijų departamentas tokiam siūlymui jau pritaręs.
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, vos išgirdęs klausimą, entuziastingai atsakė: “Puiki idėja, jau nuo šio rudens taip ir padarysime: poliklinikų ir švietimo įstaigų steigėjas dažniausiai tas pats – savivaldybė, taigi elektroninio duomenų perdavimo sistemas netrukus sujungsime.”
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė sako, kad kliūčių naujai sistemai įdiegti nebūtų, mat jau dabar mėginama visas sveikatos priežiūros paslaugas kompiuterizuoti. “Sąlyga vienintelė: Švietimo ir mokslo ministerija turi užtikrinti poliklinikų mokykloms siunčiamų elektroninių duomenų apsaugą”, – pabrėžia N.Ribokienė.
Kad elektroninio duomenų perdavimo apie ligonius sistemą nėra sudėtinga sukurti, prieš dvejus metų įrodė “Sodra”. Poliklinikų ir ligoninių duomenys apie susirgusius dirbančiuosius “Sodrą” ir darbdavius pasiekia per vieną valandą nuo gydytojo įrašo paciento ligos istorijoje, tad nei darbdaviui, nei darbuotojui nebereikia niekur lakstyti su pažymomis. “Įdiegti šią sistemą “Sodrai” kainavo 2 mln. Lt, per metus sistema sutaupo apie 17 mln. Lt”, – “Veidui” sakė “Sodros” komunikacijos vyr. specialistė Valdonė Ugianskienė.

Nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau pranešė, kad 12 analitinių pažymų nebus paviešintos, premjeras Andrius Kubilius ir toliau mano, jog turi būti rasti būdai visuomenei susipažinti su šiais dokumentais.

Pirmadienio vakarą Lietuvos televizijos laidoje “Savaitės atgarsiai” jis sakė, jog “visi būtų suinteresuoti, kad tos pažymos būtų paskelbtos”.

“Lietuvoje turi būti sukurta normali teisinė bazė, kad tokiais atvejais, kai jau keli metai prabėgo nei Saugumo departamentui, nei Seimui nebebūtų problemų, (…) kad būtų rasti būdai, kaip nepažeidžiant galiojančių įstatymų būtų sudaryta galimybė visuomenei su jomis vienaip ar kitaip susipažinti”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

A.Kubilius teigė nesutinkantis su vertinimais, kad minėtose pažymose “visiškai neatspindima tiesa”, o “faktai ten yra tariamai iškreipti”.

“Visuomenė turi teisę žinoti. Aš bent jau pats tikiuosi, kad turėsiu galimybių nustatyta tvarka su jomis susipažinti ir, manau, kad iš to padarysiu išvadas, kaip čia kas vyksta Lietuvoje”, – sakė premjeras.

VSD ekspertų grupei išnagrinėjus galimybes paviešinti 12 parengtų analitinių pažymų nuspręsta tik sumažinti jų slaptumo žymą ir padaryti jas prieinamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, tačiau neskelbti dokumentų visuomenei dėl juose atskleidžiamų darbo metodų, praėjusią savaitę pareiškė departamento generalinis direktorius Gediminas Grina.

“Informacija yra sena, tiesiog yra darbo metodai, o metodai išlieka. Metodų negali pamatyti”, – tuomet žurnalistams sakė VSD vadovas.

Tokie paaiškinimai netenkino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko, kuris pareiškė, kad žaidžiamas žaidimas “dėl formalių dalykų”.

A.Anušauskas ir kiti valdantieji konservatoriai siūlė visiškai paviešinti prieš ketverius metus rašytas pažymas, kurios galimai atskleidžia verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Jose taip pat turėtų būti informacijos apie Rusijos interesus įsigyjant “Mažeikių naftą”, naujos koalicijos Seime formavimą.

Dar praėjusios kadencijos Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.