Scanpix nuotr.

Valstybinės naujienų agentūros išplatintame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Barackas Obama, neigdamas tokią Šiaurės Korėjos strateginę poziciją, elgiasi taip pat kvailai, kaip bandydamas delnu užtemdyti saulę.

Nors ir kamuojama potvynio, didžiausiu, penktuoju branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja gali neapsiriboti. Seulas praneša, kad Pchenjanas planuoja naują branduolinį bandymą, kuris gali būti atliktas nuo 2-ojo tunelio atsišakojančiame arba 3-iajame tunelyje, pagrindiniame Pungjė-ri branduoliniame poligone. Tačiau Seulas, neatskleisdamas daugiau žvalgybinės informacijos detalių, tikina, kad yra pasirengęs atsakyti į tolesnius bandymus, ginkluotosiose pajėgose įvesta aukščiausio lygio karinė parengtis.

Anksčiau, penktadienį, Pietų Korėja pranešė, kad jos kaimynė galėjo atlikti iki tol galingiausio branduolinio užtaiso bandymą, kurio sprogimo galia, tikėtina, buvo apie 10 kilotonų. Šis bandymas pranoko iki tol galingiausiu laikytą trečiąjį Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą 2013-ųjų vasarį, jo galia siekė 6–9 kilotonas.

Praėjusios savaitės Pchenjano veiksmai sulaukė ne tik Pietų Korėjos, bet ir tarptautinės bendrijos pasmerkimo. JAV prezidentas B.Obama perspėjo Šiaurės Korėją dėl „rimtų pasekmių“ ir konsultavosi su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais. Ženevoje susitikę JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos atlikto branduolinio bandymo ir teigė raginsią Jungtines Tautas nagrinėti šį klausimą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį nutarė rengti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, tačiau jau po pirmojo branduolinio bandymo ši sulaukė penkių tarptautinių sankcijų paketų. Pirmąjį branduolinį bandymą Šiaurės Korėja atliko 2006-ųjų spalį.

Kol Šiaurės Korėja žada po „sėkmingo“ bandymo toliau „kokybiškai ir kiekybiškai“ didinti savo branduolinį arsenalą ir giriasi, kad branduolinę kovinę galvutę, kurią detonavo praėjusią savaitę, gali sumontuoti ir ant balistinės raketos, Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad dėl potvynio šalies šiaurės rytų regione skubios pagalbos reikia 140 tūkst. žmonių.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

2002 m. spalį Šiaurės Korėja pirmą kartą pripažino, kad vykdo slaptą branduolinę programą.

2006 m. spalį pranešta apie pirmuosius tris požeminius branduolinius sprogimus.

2009 m. gegužę, pasitraukusi iš tarptautinių derybų dėl jos branduolinės programos sustabdymo, Šiaurės Korėja antrąjį kartą atliko požeminį atominės bombos bandymą.

2013 m. vasarį įvykdytas trečiasis bandymas. Šiaurės Korėjos žiniasklaida pranešė, kad susprogdintas technologiškai tobulesnis, t.y. mažesnis ir lengvesnis, branduolinis užtaisas.

2015 m. gegužę Pchenjanas pranešė, kad iš povandeninio laivo paleido raketą. Tokį ginklą žymiai sunkiau aptikti ir užkirsti kelią atakai.

2016 m. sausį Šiaurės Korėja pranešė, kad sėkmingai išbandė vandenilinę bombą, kuri yra ženkliai galingesnė už atominę bombą.

"Scanpix" nuotr.

Iš pradžių pasaulis sustingo po pranešimo, kad Šiaurės Korėja išbandė vandeninlinę bombą. Tada suskubo pasmerkti Pchenjaną, bet dabar įtaria, kad tai gali būti eilinis totalitarinio režimo bandymas atkreipti dėmesį. Ką žinome apie tai:

1. Ką pranešė Šiaurės Korėja?

Trečiadienį ryte Šiaurės Korėjos vyriausybė pranešė, kad sėkmingai išbandė vandenilinę bombą.

Dalis ekspertų mano, kad pranešimas apie vandenilinę bombą gali būti blefas.

“Tai priemonė, kurią Demokratinė Korėjos Liaudies Respublika sukūrė savigynai ir siekiant apginti šalies suverenumą bei įgyvendinti gyvybiškai svarbią tautos teisę apsiginti nuo didėjančios grėsmės ir šantažo, kurią kelia JAV vadovaujamos priešiškos jėgos, bei užtikrinti taiką Korėjos pusiasalyje bei regione”, – sakoma pranešime.

2. Kuo skiriasi vandenilinė bomba nuo atominės bombos?

Vandenilinė bomba, kuri dar vadinama termobranduoline, yra ženkliai galingesnė ir technologiškai tobulesnė nei atominė bomba. Amerikiečiai pirmą kartą vandenilinę bombą išbandė 1952 m.

3. Ką užfiksavo kitos šalys?

JAV geologiniai tyrimai rodo, kad sprogimo galingumas tariamoje bandymo vietoje prilygo 5,1 balo žemės drebėjimui, kitų duomenys rodo, kad sprogimas buvo mažesnis – 4,9 balo ir mažiau.

Teigiama, kad tai yra labai panašaus galingumo sprogimas, kaip ir 2013 m, kai Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi atominę bombą. Todėl dalis ekspertų mano, kad pranešimas apie vandenilinę bombą gali būti blefas.

4. Kada sužinosime daugiau?

Sužinoti tiksliau, kas buvo susprogdinta, bus galima surinkus radioaktyvių dulkių pavyzdžius atmosferoje.

Šiaurės Korėja tęsia savo branduolinę programą ir yra pasiruošusi drumsti tarptautinių santykių dienotvarkę.

JAV ir kitos šalys atliks savo tyrimus, tačiau neaišku, ar jų rezultatai bus paviešinti. Tiesa, tyrimus atlieka ir tarptautinės organizacijos. Jų išvados gali būti paviešintos dienų ar savaičių bėgyje. Tačiau turint omeny Šiaurės Korėjos uždarumą, sunku tikėtis, kad greitai pavyks susidaryti ypač tikslų vaizdą.

5. Kodėl pranešimas apie galimą Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymą toks svarbus?

Net jei ir išaiškės, kad tai tėra Pchenjano blefas, tai rodo, kad Šiaurės Korėja tęsia savo branduolinę programą ir yra pasiruošusi drumsti tarptautinių santykių dienotvarkę.

Dabar daugelis ekspertų irgi linkę manyti, kad tokiu būdu Pchenjanas bando atkreipti į save dėmesį ir išsireikalauti paramos, sankcijų sušvelninimo.

Jei paaiškės, kad vis dėlto bandymas buvo tikras, tuomet tai bus rimtas proveržis Šiaurės Korėjos branduolinėje programoje.

6. Ko siekia Šiaurės Korėja?

Praeityje JAV ir Pietų Korėja mainais į Šiaurės Korėjos pažadus sustabdyti branduolinę programą siūlydavo humanitarinę ir kitokią pagalbą, kurios šiai labai reikia. Dabar daugelis ekspertų irgi linkę manyti, kad tokiu būdu Pchenjanas bando atkreipti į save dėmesį ir išsireikalauti paramos, sankcijų sušvelninimo.

Kiti analitikai aiškina, kad Šiaurės Korėja nori įgyti oficialų branduolinės valstybės statusą. Treti įsisitikinę, kad Pchenjanas išties paranojiškai bijo JAV arba Pietų Korėjos puolimo ir savo branduoline programa bando atbaidyti priešininkus.

7.  Ar Šiaurės Korėja gali atakuoti, tarkim, JAV?

2012-aisiais Šiaurės Korėja paleido raketą, kuri į kosmosą iškėlė jos pirmąjį palydovą. Todėl įmanoma, kad tokios pat raketos gali būti panaudotos branduolinio ginklo gabenimui.

Parengta pagal BBC ir “The New York Times”