Skaičiuojama, kad šalies mokyklose dirba 10 tūkst. daugiau mokytojų, nei jų reikėtų, tačiau 2030 m. gali trūkti beveik 5 tūkst. pedagogų. Vis dėlto kai kuriuose rajonuose jau dabar sudėtinga rasti tiksliųjų, gamtos mokslų mokytojų, o stojančiųjų, norinčiųjų mokytis šių dalykų pedagogikos taip pat stinga. Ekonomistai rekomenduoja mažinti švietimo darbuotojų skaičių, o valdantieji švietimo matuoti vien ekonominiais sumetimais nenori: mokytojai reikalingi, kaip ir nedidelės rajonų mokyklos.

 

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Direktorė sako, kad nedidelės mokyklos ugdytiniai turėjo puikią matematikos mokytoją, kuri važinėjo net iš Klaipėdos, deja, dabar išvyko gyventi į Tenerifę. Tiesa, 40 km kelią į Pašlūžmio mokyklą sukardavo ne tik matematikė – dėl kelių pamokų per savaitę čia atvyksta visų dalykų, išskyrus anglų kalbos, mokytojai.

Vos sužinojusi, kad matematikos mokytoja rengiasi palikti Lietuvą, direktorė R.Žvirblienė paskelbė, jog mokykla ieško mokytojo, tačiau jau kelias savaites trunkančios paieškos kol kas nedavė jokių rezultatų.

Lietuvos darbo biržos (LDB) interneto svetainėje esančiame darbo skelbime matematikui nurodomas 423 eurų atlyginimas, tačiau R.Žvirblienė neslepia, kad nors ir susidarys minimalus, 18 valandų per savaitę krūvis, jaunas mokytojas, neturintis pedagoginio darbo stažo ir vardo, „į rankas“ 400 eurų negaus. Suprantama, toks atlyginimas, iš kurio dar pačiam reikėtų mokėti ir už kelionę iki Pašlūžmio mokyklos, esančios Daukšaičių kaime, bei atgal, nemotyvuoja.

Direktorė neabejoja, kad matematiką 5–10 klasėms dėstyti galėtų ir mokyklos fizikos mokytojas, kuris kadaise penkerius metus yra mokęs matematikos. Bet negali, nes nėra matematikas. 2014 m. švietimo ir mokslo ministrės įsakymas ne to dalyko mokytojui, ne specialistui, neleidžia net laikinai pavaduoti kolegos. Todėl, kai Pašlūžmio mokyklos rusų kalbos mokytoja kurį laiką negalėjo dirbti, mokykla pasikvietė į pensiją išėjusią rusų kalbos mokytoją iš gretimo miestelio.

Direktorė sako jau nebežinanti, kur dar galėtų ieškoti mokytojo, tačiau dar labiau baiminasi dėl to, kas mokyklos laukia netolimoje ateityje, jei dabar atvažiuojantys mokytojai gaus daugiau pamokų pagrindinėse darbovietėse ar dėl kitų priežasčių į rajono mokyklą nebevažinės. „Greičiausiai bus nuosprendis: nėra specialistų – mokyklą uždarome. Vien todėl, kad nebeliks važinėjančių mokytojų, kurie atvažiuoja dėl kelių pamokų. Tai būtų skaudu“, – prognozuoja R.Žvirblienė.

O mokinių, priešingai nei mokytojų, šioje mokykloje yra: Pašlūžmio mokykloje mokosi 70 vaikų, aštuoni iš jų – pirmokai. Nemokamą maitinimą gauna maždaug trečdalis, tačiau valstybės paramą turėtų gauti gerokai daugiau mokinių, tiesiog kai kurių tėvai nesugeba nuvažiuoti į LDB, pateikti reikalingų dokumentų ar deklaruoti gyvenamosios vietos.

Didžioji dalis šeimų naudojasi lauko tualetais, nemažai vaikų namie neturi karšto vandens. Ar įmanoma, kad į Pašlūžmio ar kitas panašias mokyklas, kurios ne tik sunkiau pasiekiamos, bet yra ir prastesnėje socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, norės važinėti dirbti nauji mokytojai, neseniai studijas didmiesčiuose baigę absolventai?

R.Žvirblienė įsitikinusi, kad 50 eurų didesnis atlyginimas mokytojų trūkumo kaimo mokyklose neišspręs, tam reikia didesnių pertvarkų. Vis dėlto esant tokiai beviltiškai situacijai, į kokią dabar pateko vienintelės matematikės netekusi mokykla, padėtų kur kas žemiškesni dalykai – bent kelionės išlaidų kompensavimas atvykstantiems pedagogams.

Skatinti, kad savivaldybė remtų nedideliuose miesteliuose dirbančius mokytojus, taip pat važinėjantiems į darbą mokytojams kompensuotų kelionės išlaidas, numatyta Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programoje, kurią praėjusią savaitę paskutinėmis darbo dienomis patvirtino laikinai pareigas einanti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Kad mokytojui galima sumokėti už degalus ar kelionės bilietą, nėra jokia naujiena, galimybę padengti kelionės, net ir apgyvendinimo išlaidas numato Švietimo įstatymas. Tik neaišku, kaip rajonai tuo naudojasi, nes Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neturi šios informacijos nė iš vienos savivaldybės.

Pereiti prie žemesnių kvalifikacinių reikalavimų, tarkime, kad matematiku Pašlūžmyje galėtų dirbti fizikas, A.Pitrėnienės teigimu, būtų rizikinga, nes ugdymo kokybė ir dabar jau kelia rūpesčių. „Tačiau galima pasižvalgyti į jau egzistuojančias kitų šalių praktikas, kurios leidžia spręsti kai kuriuos iššūkius. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų turėti mokytojų, kurie pasitraukė iš aktyvios veiklos, rezervo registrą ir siūlyti jiems laikinai padirbėti, kol mokykla suras mokytoją nuolatiniam darbui. Reikia ieškoti kūrybiškų netradicinių sprendimų – ir ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir savivaldybėse“, – atsakyme „Veidui“ raštu teigia A.Pitrėnienė.

Jau dabar savivaldybės turi ir kitą įrankį: su aukštąja mokykla, savivaldybės mokykla ir studentu, gaunančiu stipendiją pedagoginėms studijoms, galima sudaryti trišalę sutartį, tačiau tam reikia savivaldybės strategijos ir planavimo, kada ir kokių specialistų jos mokyklose reikės.

Kur ir kokių mokytojų trūksta jau dabar

Mokyklų, kurios, kaip ir Pašlūžmio mokykla-daugiafunkcis centras, susiduria su mokytojų trūkumu, rajonuose būtų galima rasti ir daugiau.

ŠMM duomenimis, labiausiai savivaldybėse trūksta darželio auklėtojų, reikalingi ir pradinukų mokytojai, tačiau 2015 ir 2016 m. 12-oje savivaldybių trūko ir kai kurių dalykininkų, galinčių dėstyti 5–12 klasėse.

„Padėtis keičiasi kasmet, tačiau keturiose savivaldybėse – Pagėgių, Pakruojo, Tauragės ir Vilkaviškio mokytojų poreikis liko pastovus“, – mokytojų paklausą apibendrina laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas A.Pitrėnienė.

ŠMM teigimu, šiuo metu pedagogų trūksta Kretingos, Radviliškio, Prienų, Ignalinos, Vilniaus rajonuose, Birš-tone, Neringoje ir net Klaipėdos mieste.

„Veidas“ pagal 2016 m. LDB duomenis – darbo ieškančius mokytojus ir jiems siūlomas laisvas darbo vietas, apskaičiavo, kur ir kokių šiemet pedagogų trūko labiausiai, o kur jų yra kur kas daugiau, nei reikia.

Daugiausiai konkrečių dalykų mokytojų šiemet pritrūkti galėjo Kaune, Šiauliuose, Šalčininkų, Vilniaus, Jonavos, Radviliškio, Kretingos, Joniškio, Kupiškio, Plungės rajonuose.

Klaipėdos mieste ir rajone šiemet trūko 27 įvairių dalykų mokytojų. Pavyzdžiui, ieškota trijų biologų, tačiau biologijos mokytojų, ieškančių darbo, nebuvo nė vieno.

Nepaisant LDB statistikos, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė teigia, kad Klaipėdoje mokytojų trūkumo nėra. „Ten, kur buvo siūloma užimti laisvas vietas, buvo nedideli krūviai. Žinoma, sunku rasti pedagogą, kuris sutiktų dirbti tik 4 ar 8 valandas per savaitę, bet miestas dar kažkaip susitvarko, – sako Švietimo skyriaus vedėja. – Šie klausimai išsprendžiami: kažkam pasiūlo antraeiles pareigas, pakviečia mokytojų iš kitų mokyklų. Mieste atstumai nedideli, todėl vienas pedagogas gali dirbti keliose mokyklose. Miestelyje, kaime atstumai didesni, todėl mokytojams nepatrauklu ten važinėti, bet galbūt yra kompensuojamos kelionės išlaidos, taikomos kitos priemonės.“ 

2016 m. duomenimis, mokytojų ieškota į 840 laisvų darbo vietų, o darbo ieškančiųjų buvo 1,4 tūkst. Bendroje statistikoje matyti ryškus pedagogų perteklius, tačiau didesni skirtumai atsiveria žiūrint į konkrečių dalykų mokytojų paklausą ir pasiūlą.

Šiemet jau trūko chemijos mokytojų: laisvų darbo vietų buvo 41, ieškančiųjų darbo – aštuoni. 17-oje savivaldybių, kuriose reikėjo chemijos mokytojų, neužsiregistravo nė vienas darbo ieškantis chemikas, 8-iose buvo galima rinktis iš 0 biologų, 9-iose – iš 0 matematikų, 11-oje savivaldybių, kuriose reikėjo fizikos mokytojų, darbo neieškojo nė vienas fizikas.

Užtat kai kurių dalykų mokytojais apsirūpinta dar ilgam į priekį: 2016 m., LDB duomenimis, darbo siūlyta 23 kūno kultūros mokytojams, o galinčiųjų užimti šias vietas buvo 248. Vadinasi, kiekvienas darbdavys galėjo rinktis iš 12 kandidatų. Panašiai ir su dailės mokytojais: jų 2016 m. reikėjo 35, galėjo dirbti 121.

Nepaisant tokio kūno kultūros mokytojų pertekliaus, ir šiemet treniravimo sistemų studijų programa Lietuvos sporto universitete pateko į populiariausių studijų dešimtuką – ją pirmu pageidavimu pasirinko 235 stojantieji. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kuris su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) planuoja drauge rengti pedagogus ir siekti geresnės šių studijų kokybės, prognozę, kūno kultūros mokytojais apsirūpinta iki 2030 m. Kitaip tariant, po daugiau kaip dešimtmečio, kai, prognozuojama, trūks beveik visų dalykų mokytojų, kūno kultūros mokytojų perteklius vis tiek sieks 1,7 tūkst.

Vis dėlto LDB duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse trūko net ir tų mokytojų, kurių šalies mastu yra gerokai daugiau. Keliuose rajonuose net kūno kultūros mokytojų ieškota daugiau, nei šių specialistų ieškojo darbo. Ir anglų kalbos mokytojų, kurių yra gerokai daugiau, nei reikia, Visagino, Zarasų, Kupiškio ir Šakių rajonuose galėjo pritrūkti: darbo vietų jiems buvo, bet pretendentų į jas – nė vieno.

Net Vilniuje į penkis darbo skelbimus chemikams atsakyti galėjo tik vienas darbo ieškantis chemijos mokytojas, o, pavyzdžiui, Radviliškyje trūko visokiausių mokytojų – nuo gamtos mokslų specialistų, apie kurių trūkumą kalbama visoje Lietuvoje, iki perteklinių dailės mokytojų.

ŠMM, remdamasi Lietuvos darbo biržos duomenis, teigia, kad 33 savivaldybėse šiemet fiksuotas pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų perteklius, 15-oje – balansas, tačiau 12-oje savivaldybių jų vis dėlto trūko. Pradinio ugdymo mokytojų trūko penkiose savivaldybėse, su dideliu jų trukumu susidūrė Joniškis. O ikimokyklinio ugdymo specialistų, darželio auklėtojų, dažniau trūksta, nei yra per daug: perteklius fiksuojamas 16-oje savivaldybių, trūkumas – 23-ijose.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mokytojų trūkumo nedramatizuoja: mokytojų ir ateityje atsiras, tik nežinia, kokios kvalifikacijos ir gebėjimų. Todėl mokytojų profsąjungos atstovas įsitikinęs, kad į švietimo sistemą reikia pritraukti naujų mokytojų ir stengtis, jog pedagogikos studijas rinktųsi geriausi mokiniai.

„Tenka girdėti, kad trūksta fizikų ar informatikų, bet jų kažkaip randama. Negirdėjau, kad kažkur nevyktų pamokos, nes nėra mokytojo. Žinoma, mokytojui išvažiavus būna sunku rasti kitą į jo vietą, ypač kaimuose jų reikia paieškoti“, – pripažįsta A.Navickas.

 

Daugiau mokytojų brangiau nekainuoja

Ekonomistai kartoja, jog ignoruojant demografinius pokyčius mokytojų skaičius yra perteklinis, mokyklų tinklas – neefektyvus, tačiau ir rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad mokytojai nėra nereikalingi, jų netgi trūksta. Regionais besirūpinantys „valstiečiai“ aiškiai pasisako už kaimo mokyklų išsaugojimą ir nekalba apie mokyklų tinklo pertvarką.

Pedagogų atstovas A.Navickas sako net nesuprantantis, apie ką diskutuoti, nes mokyklas uždarinėjo visos valdžios. Jo skaičiavimais, nuo 2000-ųjų mokyklų sumažėjo maždaug tūkstančiu. Be to, jis aiškina, kad valstybei išlaikyti didesnį skaičių mokytojų nekainuoja daugiau pinigų, nes ji moka už jų krūvį, o kaip pedagogai jį pasidalys, reikšmės neturi. O mokyklų tinklas esą traukiasi natūraliai: nėra vaikų – nelieka ir mokyklos.

„Nematau, kad valstybės biudžetui tai kenktų. Valstybei kainuoja vaikas, mokinio krepšelis, ir klasių komplektai, ugdymo valandų skaičius. Iš to išplaukia mokytojų skaičius, todėl tai jų susitarimas. Dirbs jie po 12, 18 valandų ar vienas dirbs visas 36 valandas, valstybei tai nekainuoja nei daugiau, nei mažiau, – sako A.Navickas. – Tai pat negirdėjau, kad mokyklos dirbtinai būtų išlaikomos, jei jose neliko vaikų, ar kad konkrečiai Jono Jonaičio rezultatai, perkėlus jį iš kaimo mokyklos į miesto, pagerėtų. Mokytojai juk dirba tie patys – į kaimo mokyklas jie važinėja iš miesto.“

 

2030 m. trūks apie 5 tūkst. pedagogų

Jau dabar Lietuvoje sudėtinga rasti fizikos ir matematikos mokytojų, kurie pagal amžiaus vidurkį yra vyriausi iš pedagogų. Beveik 56 proc. pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų yra vyresni nei 50 metų, tarp matematikų ir fizikų tokių – 67 proc. Pagal mokytojų amžiaus vidurkį Lietuva – viena „seniausių“ ES šalių, o beveik 2 tūkst. mokyklose dirbančių mokytojų jau yra pensinio amžiaus.

Prognozuojama, kad dabartiniams mokytojams išėjus į pensiją trūks juos galinčių pakeisti jaunų specialistų, todėl dabartinį pedagogų perteklių gali pakeisti trūkumas.

ŠMM teigimu, pagal oficialią statistiką, mokytojų perteklių galima prognozuoti dar 8–10 metų, o ateityje laukiantis trūkumas esą bus geo-
grafinis – pedagogų stygius ištiks tik atskiras savivaldybes.

„Tai yra ne vien tik švietimo problema, tai apskritai Lietuvos regionų plėtros klausimas. Aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, įskaitant ir mokytojus, nesirenka mažų miestelių kaip gyvenamosios ar darbo vietos. Šis iššūkis savivaldybėms – sudėtinga užduotis. Turime rasti būdų padengti mokytojų, kaip ir medikų ar kitų reikalingų profesionalų, kelionės, laikino apgyvendinimo išlaidas ar taikyti kitokias skatinimo priemones“, – atsakyme „Veidui“ teigia laikinoji švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.

Jos teigimu, mokytojų trūkumo prognozė gali ir neišsipildyti, nes mokinių gali dar labiau sumažėti. Tokiu atveju mokytojų jiems nereikės.

Tačiau prognozė, paremta 2015–2016 m. klasių komplektų dydžiu, į pedagogines studijas priimtų studentų, išeinančių į pensiją mokytojų skaičiumi, rodo, kad mažėja visų dalykų mokytojų (išskyrus kūno kultūros), sako Vytauto Didžiojo universiteto Projektinės veiklos tarnybos direktorė, Edukologijos katedros docentė dr. Lina Kaminskienė. Kitaip tariant, jei mokinių dramatiškai nemažės, jų skaičius liks panašus kaip šiemet ar pernai, 2013 m. trūks beveik 5 tūkst. mokytojų.

VDU mokslininkai skaičiuoja, kad labiausiai trūks matematikos mokytojų (1,5 tūkst.), taip pat reikės 1,3 tūkst. pedagogų, galinčių dėstyti integruotą gamtos mokslų kursą, trūks 800 chemikų, tiek pati fizikos mokytojų ir net lituanistų.

„Šioje prognozėje, parengtoje pagal ŠMM skaičius, nėra įvertina galimybė, kad dalis mokytojų galėtų dėstyti kelis dalykus, kaip neretai daroma užsienyje. Galima kalbėti apie integruotą gamtos mokslų – biologijos, chemijos, fizikos dėstymą. Integruojant kelis dalykus, nors ir nevisiškai, pavyktų sumažinti prognozuojamą mokytojų trūkumą, nes kol kas skaičiai dramatiški“, – apie galimybę spręsti ateityje laukiančią mokytojų trūkumo problemą svarsto L.Kaminskienė.

ŠMM teigimu, pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos jau dabar siūlo kelių dalykų mokytojų rengimo programas, o jų atsirasti esą turėtų ir daugiau, nes baigus dvigubos specialybės studijas lengviau įsidarbinti ir gauti didesnį krūvį – daugiau pamokų, vadinasi, ir didesnį atlyginimą.

Tačiau tokios dvigubos programos tarp stojančiųjų nėra populiarios, tiksliau, į jas niekas nestoja, kaip ir į atskirų dalykų, pavyzdžiui, fizikos ar chemijos, mokymą. LEU kelerius metus iš eilės nesulaukė nė vieno stojančiojo, kuris norėtų studijuoti chemijos ir fizikos mokymą. Šiemet ledus bandyta pralaužti ir studentus suvilioti tiksliniu valstybės finansavimu, bet vis tiek neatsirado nė vieno stojančiojo. Šiaulių universitete, kuris šiemet pasiūlė integruotų gamtos mokslų pedagogikos programą, studijas pradėti turėjo aštuoni pirmakursiai.

L.Kaminskienė užsimena apie kitą galimybę: sprendžiant pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų stygiaus problemą nepamiršti kitų sistemos dalių – ikimokyklinio, pradinio mokymo, profesinio rengimo. Šiose grandyse esą irgi yra dalykų specialistų, kurie galėtų papildomai pasimokyti ir dėstyti tai, ko reikia.

„Reikia įvertinti, kas ir kur galėtų pajudėti. Be abejonės, valstybei reikėtų investuoti į papildomą mokytojų iš kitų grandžių kvalifikaciją, jie padėtų užpildyti spragas, kurių atsiranda ir kurių nepajėgia užpildyti pedagoginių studijų absolventai, – komentuoja L.Kaminskienė. – Strategija spręsti trūkumą galėtų būti dvipusė: integruotas susijusių dalykų mokymas, taip pat kelių sistemos peržiūra: galbūt vienur pedagogai nebegauna krūvio, nesusiformuoja klasė, gal jiems geriau eiti į kitą sritį ir, žinoma, iš tikrųjų pritraukti jaunų žmonių į mokyklas.“

Kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus Jurgita Petrauskienė kol kas apsiriboja tik abstrakčiais pasvarstymais: „Kokybiškas švietimas – tai pirmiausia stiprus mokytojas. Lietuva susiduria su nelengva situacija: vaikų mažėja, mokytojai sensta, mokytojų rengimas neatliepia dabarties poreikių, gabiausi abiturientai nesirenka pedagoginių specialybių, menksta mokytojo prestižas. Tai sudėtinga kompleksinė problema. Siekiant atkurti pasitikėjimą mokykla ir mokytoju reikalinga esminė šios sistemos peržiūra ir sprendimai tiek mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo sistemoje, tiek didinant mokytojo prestižą. Gerų mokytojų visada reikia.“

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

Lietuvos mokytojai ir kiti šveitimo sistemos darbuotojai pirmadienį surengė protesto akciją Vilniuje. Vasario 22 d. pedagogai grasina skelbti neterminuotą streiką, jei nebus patenkinti jų reikalavimai:

1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. (iki 1093 eurų).

2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus.

3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus (5 ir 7 proc.).

4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą.

5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą.

6. Nuo 2016-ųjų rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse iki 10; 3–7 metų – iki 15 vaikų; bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse iki 22; 5–12 klasėse iki 25 mokinių.

 

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos trečiadienį (birželio 18 d.) renkasi į mitingą prie Vyriausybės, kad valdžiai perduotų pedagogų reikalavimus – didesnių atlyginimų ir geresnės ugdymo kokybė siekius.
Vienos iš maždaug 7 organizacijų, dalyvausiančių mitinge, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad pagrindinis jo vadovaujamos organizacijos siekis – grąžinti iki krizės buvusį 3774 litų mokinio krepšelį, kurio dydis sumažintas maždaug 400 litų.
„Sieksime to, ko kiti jau pasiekė. Seimo nariai grąžino savo atlyginimus, bet mokinius pamiršo. Mokinio krepšelio dydį grąžinti į buvusį iki sunkmečio jie nesugeba – neranda lėšų ar laiko“, – komentuoja A.Navickas.
Jis pažymi, kad toks siekis susijęs su geresne ugdymo kokybe – vaikų skaičius klasėse, priklausomai nuo jų amžiaus, turėtų mažėti, kad pedagogai galėtų kuo daugiau dėmesio skirti kiekvienam vaikui.
Be to, ši profesinė sąjunga siekia ir didesnių mokytojų atlyginimų, tačiau ne didinant darbo užmokestį, bet grąžinant bazinę mėnesinę algą, taip pat sumažintą sunkmečiu.
„Problemų matome ir ikimokykliniame ugdyme, nors būtent tuo metu formuojasi vaiko asmenybė. Norėtume, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai suvienodėtų bent jau su mokytojų“, – dėsto švietimo darbuotojų atstovas A.Navickas.
Planuojama, kad į mitingą susirinks apie 1 tūkst. pedagogų. A.Navickas pažymi, kad skirtingas profesines sąjungas mitinge dalyvauti ragina ir kiek skirtingi tikslai. Pavyzdžiui, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga skelbia reikalausiančios didinti švietimo finansavimą taip, kad iki 2020 m. būtų pasiektas ES Komisijos, OECD ir UNESCO rekomenduojamas švietimo finansavimo lygis – ne mažiau kaip 6 procentai nuo BVP. Lūkesčių sąraše – ir ilgalaikė pedagogų atlyginimų kėlimo programa, kuri pradėtų veikti jau kitąmet.

“Naujasis premjeras pirmiausia turėtų keisti viso Ministrų kabineto požiūrį į švietimą ir šios srities darbuotojus. Ligšiolinės valdžios uždavė toną, kad ši sritis yra “trečias brolis”: dalijantis ministrų portfelius, švietimo ir mokslo ministro portfelis buvo įvertintas pačiu žemiausiu koeficientu”, – pabrėžia vienos geriausių šalyje privačių mokyklų VšĮ “Saulės” gimnazijos steigėja ir direktorė Irena Baranauskienė.
Tad ką ji patartų daryti premjerui švietimo srityje?

Vadovauti švietimui premjeras turėtų paskirti ne politiką, o vadybininką, išmanantį, kas yra švietimas. Viceministrais turėtų būti paskirti tikri švietimo ir mokslo reikalų žinovai. Ir ši naujoji komanda turėtų pademonstruoti darbų tęstinumo kultūrą, kai tęsiama tai, kas pradėta pirmtakų, o ne viskas griaunama kas ketverius metus.
Jei galvojame apie savo ir savo šalies konkurencingumą Europoje po 10–15 metų, tai jau šiandien švietimą turėtume paskelbti prioritetu ir tam skirti tiek lėšų, kiek dera prioritetinei sričiai. Lig šiol mūsų prioritetas buvo gynyba.
Labai svarbu nešvaistyti viduriniam mokslui skirtų pinigų, tai yra nefinansuoti mokinių, kuriems sunku mokytis mokykloje ir siekti akademinių žinių ir kurie negebės kokybiškai studijuoti aukštosiose mokyklose. Suprantu, kad dėl tokių mano kalbų kils aštri reakcija, bet, manau, pagaliau turime labai atvirai pasakyti, jog daugybė šiandien vidurinėse mokyklose ir gimnazijose sėdinčių mokinių tik imituoja mokymąsi ir trukdo kitiems bendramoksliams.
Maža to, manau, kad vaikai, nepajėgiantys mokytis vidurinėje mokykloje, iš tikrųjų turėtų mokyklą palikti dar anksčiau, kitaip tariant, nenorintiems mokytis neturėtų būti privaloma mokytis dešimt metų. Jau po septynerių metų jie galėtų būti perkelti į aukšto lygio profesinio rengimo mokyklas.
Privačiose mokyklose tokių kenkėjų, kurie trukdo kitiems, greitai atsisakoma, o štai savivaldybių mokyklose tai tampa problema.
Pagaliau žvilgtelėkime į pasaulio patirtį: štai Olandija, turtinga valstybė, vaikus į skirtingų tipų mokyklas išskirsto jau nuo penktos klasės. Žinoma, jei susigriebi ir įrodai, kad gali daugiau, turi teisę mokytis aukštesnį išsilavinimą suteikiančioje švietimo įstaigoje, bet tam, kad galėtum į ją grįžti, turi įdėti daug pastangų, o ne imituoti mokymąsi.

Privalomas ne dekoratyvinis visų mokyklų kokybės auditas
Ne mažiau svarbu atlikti išsamų, ne dekoratyvinį, mokyklų auditą. Juk dabar savivaldybių ir valstybės mokyklos paliktos be jokios priežiūros. Girdi, už kokybę atsakinga pati mokykla, tai yra bendruomenė ir mokyklos taryba. O iš tikrųjų jokios atskaitomybės bendruomenėms nėra.
Vėl pažvelkime į užsienį. Štai mūsų gimnazijos partneris privatus prestižinis Kingsvudo koledžas Anglijoje su didžiausia pagarba laukia kas ketverius metus atvykstančių jų tikrinti valstybinių ekspertų. Po jų audito, jei mokykla neatitinka nustatytų kriterijų, keičiama administracija, visas pedagogų kolektyvas ar netgi laukia bankrotas.
O pas mus Darbo kodeksas ne tik kad neleidžia atleisti iš darbo pedagogo ar direktoriaus, negebančio suteikti kokybiško išsilavinimo vaikams, bet dargi skatina veltėdžius – atleistiems iš darbo prastiems pedagogams ir direktoriams garantuoja kompensacijas.
Šiai tradicijai premjeras turėtų pasakyti “stop”. Pažiūrėkite, ką daro net keletas veikiančių pedagogų ir švietimo darbuotojų profsąjungų: jos ne telkia pedagogus geriau dirbti, o skaldo. Jūs pamėginkite atleisti bent vieną užsisėdėjusį po dvidešimt ir daugiau metų ir jokios naudos mokiniams neduodantį direktorių ar pavaduotoją. Nepavyks. Jį apgins profsąjungos.
O koks triukšmas kilo, kai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nusamdyti ekspertai pasiūlė rengti pedagogų atestacijas. Betgi vėl pažiūrėkite, kas tokie protestuoja prieš atestaciją ir spardo ŠMM duris? Tarp jų nėra nė vieno geriausio šalies pedagogo.
Jeigu premjeras su naujuoju ministru ryžtųsi atleisti mokinių ugdymą imituojančius pedagogus, vėliau liktų milijonai litų gerų pedagogų algoms padidinti.

Repetitorius reikia traukti iš šešėlio
Nueinanti Vyriausybė iš šešėlio ištraukė šimtus milijonų litų, papurčiusi taksistus ir turgininkus. O būsimoji Vyriausybė turėtų papurtyti pedagogus. Juk šešėliniame repetitorių versle sukasi ne vienas milijonas. Savivaldybių mokyklos turėtų oficialiai teikti repetitorių paslaugas ir mokėti valstybei mokesčius. Juk nė vienas neiname taisytis dantų pas odontologą į jo namų virtuvę, bet štai pedagogai priiminėja vaikus savo namų virtuvėse, svetainėse. Be to, kai šios paslaugos būtų įteisintos, mokinių tėvai galėtų tikslingiau pasirinkti gerą repetitorių – paanalizuoji oficialiose duomenų bazėse, kaip egzaminus laiko jo parengti mokiniai, ir viskas aišku.
Žinoma, mokytojai tam priešinsis, nes, girdi, iš jų bus atimtos pajamos. Bet mokytojai turi suprasti, kad jie privalo mokėti mokesčius valstybei ir prisidėti prie socialiai jautrių grupių išlaikymo. Pagaliau šitie pinigai juk vėlgi sugrįš tiems patiems mokytojams – bus iš ko mokėti didesnes algas. O ilgainiui patys mokytojai supras, kad už repetitoriavimą gauti oficialų atlyginimą yra ir naudinga, ir oru.
Kiti premjero žingsniai: mokyklos turi vadovautis bendromis taisyklėmis, o ne kiekviena pagal savo susikurtas vidaus tvarkas, kurių niekas nežino.
Be to, manau, kad turi būti grąžintos ilgosios gimnazijos, nes jos užtikrina tęstinumą. Dabar, kai pradinės klasės atskirtos nuo pagrindinio mokymo ir gimnazinių klasių, nebėra atsakomybės, kuri grandis kalta, kad vaikas po dvylikos metų išeina iš mokyklos nieko nemokėdamas. Viena mokykla stumdo atsakomybę kitai.
Galiausiai privačios mokyklos taip pat turėtų gauti visą mokinio krepšelį, tai yra aplinkos lėšas, kurias gauna savivaldybių mokyklos. Tada šiose mokyklose mokslas atpigtų iki minimumo ir jose galėtų mokytis visi gabūs vaikai iš visų socialinių sluoksnių. Dabar privačiose mokyklose mokosi tik turtingų šeimų vaikai.
Politikų nuostata, esą, jei atiduosime aplinkos lėšas privačioms gimnazijoms, tai dar labiau padidinsime socialinę vaikų atskirtį, yra klaidinga. Iš tikrųjų efektas būtų priešingas. Pagaliau juk valstybė, finansuodama ir privačias mokyklas, gali diktuoti savo sąlygas dėl mokslo kainos.

Praeitą savaitę Kaune nemokamuose „Mokausi iš kino“ mokymuose dalyvavę pedagogai labiausiai įvertino jų praktinę naudą ir galimybę pritaikyti gautas žinias, patariant filmuojantiems moksleiviams.

Trijų dienų trukmės filmų analizės ir kūrimo mokymuose dalyvavo daugiau nei 40 įvairių sričių pedagogų iš Kauno miesto bei rajono. Juos organizavo projekto „Mokausi iš kino“ partneris Tarptautinis Kauno kino festivalis, padedant Vytauto Didžiojo universitetui.
Gavę teorinius filmų analizės ir kūrimo pagrindus pedagogai mokymų metu pasidalino į dvi kūrybines filmavimo komandas, vadovaujamas profesionalių kino režisierių, ir noriai prisiėmė filmų aktorių, režisierių, jų asistentų bei kitų įprastų filmo kūrybinės komandos narių vaidmenis. Kurdami filmus mokymų dalyviai perėjo pagrindinius kino kūrimo etapus – nuo scenarijaus planuotės ir filmavimo aikštelės bei aktorių paieškos iki apšvietimo ir vaizdo bei garso efektų. Baigę filmavimo darbus jie  dalyvavo filmų montažo procese ir dalijosi pastebėjimais, ką kito filmavimo metu reikėtų daryti kitaip.
„Džiugino mokytojų išradingumas ir įsijautimas į vaidmenis, kolegialumas. Jie drąsiai improvizavo, galvojo, kaip scenarijui suteikti naujų spalvų, ir daug dėmesio skyrė pasiruošimui: viena mokytoja prisipažino, kad pusę nakties neužmigo, nes kūrė kadruotes filmui“, – kalbėjo ilona Jurkonytė Lūkošiutė, Tarptautinio Kauno kino festivalio vadovė.
Nors mokymuose dalyvavę pedagogai įvertino ir gautus teorinius kino analizės bei kūrimo pagrindus, tačiau didžioji jų dalis išskyrė praktinę mokymų vertę. Pasak Rūtos Jackūnienės iš Garliavos vidurinės mokyklos, kiekvienas kinu besidomintis pedagogas gali susirasti teorijos, tačiau įgyti praktikos yra sudėtinga.
„Mums labai pasisekė, kad mokymų metu gavome daug praktikos, kad mus supažindino su visu kino kūrimo procesu ir pasiūlė jį išbandyti praktiškai. Jaunimas labai domisi filmavimu, kuria įvairius epizodus mokyklos šventėms, tačiau kai jis klausia profesionalesnio patarimo, mums, pedagogams, pritrūksta paprasčiausių žinių“, – prisipažįsta R. Jackūnienė.
Mokymų metu pedagogai sukūrė du trumpametražius filmus pagal iš anksto paruoštus profesionalaus scenaristo Raimundo Paškevičiaus scenarijus. Filmai greitu metu bus patalpinti projekto svetainėje www.mokausiiskino.lt.
Artimiausi „Mokausi iš kino“ mokymai pedagogams numatomi balandžio mėnesį per moksleivių pavasario atostogas Vilniuje bei Pasvalyje.
Daugiau informacijos apie projektą rasite svetainėje www.mokausiiskino.lt

Pedagogų motyvacijos testą šiemet laikė 2243 kandidatai – tai 300 kandidatų daugiau nei pernai, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikti duomenys.

Tuo metu vieną ar kelias meno studijų krypties programas panoro studijuoti ir egzaminus, vykusius birželio 17 – liepos 4 dienomis, laikyti užsiregistravo per 2,7 tūkst. kandidatų.

Kaip BNS teigė LAMA BPO atstovė spaudai Lina Lengvenienė, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pagrindinėje sesijoje motyvacijos testą laikė 2243 kandidatai – tai beveik 300 daugiau nei pernai. Tiesa, daugiau kaip 1,6 tūkst. užsiregistravusių laikyti šį testą į jį neatvyko.

Maksimalų dviejų balų įvertinimą gavo 1110, vieno balo įvertinimą – 995, kandidatų, nuliu įvertinti 138 kandidatų motyvacija.

Net ir gavus neigiamą įvertinimą, tai yra surinkus nulį balų, lieka galimybė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Tuo metu neatvykusieji laikyti motyvaciją tikrinančio testo ir vis dėlto nusprendusieji rinktis šią studijų kryptį, galės studijuoti tik savo lėšomis.

Valstybė šiemet švietimo ir ugdymo krypčių grupei planuoja skirti 1040 studijų krepšelių: 740 universitetuose, 300 kolegijose.

Lietuvos edukologijos universitete rengtų šokio, dailės, muzikos ir teatro stojamųjų egzaminų atsakingoji administratorė, muzikos katedros lektorė Daiva Žitkevičienė pastebi, kad jau antrus metus iš eilės organizuojamas motyvacijos vertinimas stojantiesiems į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programas itin naudingas.

“Motyvacijos ir stojamųjų egzaminų vertinimo komisijos nariai džiaugiasi, kad į motyvacijos vertinimo sesiją atvykę stojantieji ne tik patikrina savo apsisprendimo tapti mokytojais tvirtumą, bet ir pasirengia atsakingai žvelgti į būsimas studijas”, – LAMA BPO pranešime cituojama D.Žitkevičienė.

Gerai besimokantys būsimi pedagogai galės gauti tikslinę stipendiją, siekiančią 400 litų. Stipendijas numatoma skirti pusei įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas, atsižvelgus į jų stojimo ar studijų rezultatus.

Stojamiesiems egzaminams į meno studijų srities ir meno pedagogikos programas iš viso užsiregistravo 2 717 stojančiųjų. Daugelis jų ketino laikyti daugiau negu vieną stojamąjį egzaminą. Dalis jų laikė mažiau egzaminų, nei planavo, arba jų iš viso nelaikė.

Kolegijose teigiamai buvo įvertinti 1 092, o universitetuose – 1 696 stojantieji. Lyginant su praėjusiais metais, kolegijose sėkmingai egzaminus išlaikiusiųjų padaugėjo apie 100, o universitetuose – sumažėjo apie 250.

Dar kelios dešimtys stojančiųjų, pagrindinėje stojamųjų egzaminų sesijose negalėjusių dalyvauti dėl itin rimtų priežasčių, juos laikys papildomos sesijos metu, liepos 7–8 dienomis.

Šiais metais menų studijų srities programoms planuojama skirti 782 studijų krepšelius: 544 universitetuose, 238 kolegijose.

Svarstant galimybę trejais – penkeriais metais trumpinti pedagogų pensinį amžių, Vyriausybė pabrėžia pačių pedagogų solidarumo svarbą.

Valdžios atstovai vienu iš realiausių variantų įvardija kompensavimą iš mokinio krepšelių lėšų, nes ankstyvesnis pensijų mokėjimas iš valstybės ar “Sodros” biudžeto sunkiai įmanomas dėl didelio deficito.

“Kuo didesnė pensija, tuo didesnė našta krinta tiems, kurie pasilieka dirbti”, – BNS sakė specialios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius.

“Sodra” ir taip turi ne vieną milijardą deficito. Tie, kurie priimtų tokį sprendimą, turėtų būti labai drąsūs žmonės” , – pridūrė Vyriausybės pareigūnas.

Darbo grupės nuomone, išankstinės pensijos dydis, skiriant ją iš mokinio krepšelio lėšų, turėtų būti pačių pedagogų susitarimo reikalas. Ją finansuojant iš valstybės biudžeto arba “Sodros”, reikėtų platesnio sutarimo, nes “tokiu atveju solidarumą dalintųsi visi mokesčių mokėtojai”.

Vyriausybės atstovo teigimu, ateityje pasirinkus profesinės pensijos alternatyvą, tokia galimybė turėtų būti numatoma ne tik pedagogams, bet visų profesijų atstovams.

“Turėtų būti apibrėžtas toks institutas kaip profesinės pensijos – visi tos profesijos atstovai solidariai remia vyresniuosius savo profesijos atstovus, kurie nebegali toje profesijoje toliau dirbti”, – svarstė G.Kazakevičius.

Darbo grupė pasiūlė svarstyti galimybę į pensiją leisti išeiti trejais ar penkeriais metais anksčiau.

“Mokytojai dabar kalba apie 55 metus, iš esmės mes darbo grupėje sutarėme panagrinėti du variantus – ankstinti trejais ir penkeriais metais – būtų pensinis amžius minus trys arba minus penkeri”, – sakė G.Kazakevičius.

Balandžio pabaigoje Seimas nutarė svarstyti galimybę leisti mokytojams į pensiją išeiti nuo 55 metų. Anksčiau į pensiją išeiti galėtų mokytojai, turintys ne mažiau kaip 30 metų pedagogo darbo stažą.

Tuomet Vyriausybė rekomendavo Seimui stabdyti pataisų svarstymą, kol premjero sukurta darbo grupė pateiks savo pasiūlymus ir Vyriausybė pateiks reikalingas pataisas modelio įgyvendinimui.

Šiuo metu moterys Lietuvoje į pensiją išeina sulaukusios 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Valdžia svarsto galimybę pensinį amžių ilginti, tačiau sprendimas tikriausiai bus priimtas tik po savivaldybių tarybų rinkimų.

Patvirtintas pedagogikos studijų motyvacinis testas stojantiesiems į pedagogikos bakalauro studijas aukštosiose mokyklose.

Papildomas testas būsimiesiems pedagogams įvedamas nuo šių mokslo metų siekiant stiprinti mokytojų rengimą. Stojantiems į koleginių ir universitetinių studijų programas bus taikomas toks pat motyvacijos įvertinimas.

„Turima statistika ir atlikti pedagogines studijas baigusių absolventų darbinimosi rodikliai rodo, kad dauguma studentų vėliau nesirenka mokytojo ar socialinio pedagogo darbo. Tai aiškintina ne nusivylimu studijomis, o nemotyvuoto stojimo pasekme, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Kita vertus, būtent mokytojas yra bendrojo lavinimo ir jauno žmogaus ugdymo pagrindinis atramos taškas. Todėl reikia imtis visų veiksmų, kad pedagogų rengimas būtų kokybiškas, o studijas rinktųsi motyvuoti būsimieji mokytojai.“

Motyvacijos įvertinimas susidės iš dviejų dalių – apklausos raštu ir pokalbio. Jo turinį sudarys apibendrinti klausimai. Raštu bus prašoma pagrįsti numatomos profesinės veiklos srities pasirinkimą, atskleisti savo buvusią ar esamą veiklą mokykloje ar kitose bendruomenėse. Pokalbio metu bus klausiama apie rinkimosi veiksnius, mokymo ir bendradarbiavimo patirtį, mokymosi sunkumų įveiką, profesinės veiklos įsivaizdavimą ateityje.

Vertinimo komisija, sudaryta iš specialistų psichologų ir aukštųjų mokyklų pedagogų, turės atsižvelgti, ar stojančiojo pasirinkimas yra paremtas patirtimi, kokios jo vertybinės nuostatos ir supratimas apie asmens orumą, ar yra atviras žmonių įvairaus pobūdžio skirtingumui, kaip nusiteikęs spręsti problemas ir suvokia asmeninę atsakomybę, kokia jo kalbinės raiškos kultūra ir gebėjimas bendrauti.

Nesiregistravę arba neatvykę į motyvacijos įvertinimą asmenys, negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programose, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija.