Preliminariais duomenimis, 2012 metais AB SEB bankas uždirbo 126,3 mln. litų (36,6 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. litų (25,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2011 metais AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) audituoto grynojo pelno.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras:

Šalies bankininkystei praėjusieji metai tapo savotiško lūžio tašku, kai rinkoje ėmė stabilizuotis iki tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis. Nors tarptautinėse rinkose ir toliau yra daug neapibrėžtumo, matome palankias makroekonomikos prielaidas tolesnei tvariai bankų sektoriaus Lietuvoje plėtrai 2013 metais.

SEB banko grupės pajamos pernai išliko tokios pat kaip ir 2011 metais, o veiklos sąnaudos sumažėjo, tačiau dėl papildomų vienkartinių veiklos išlaidų banko grupės veiklos pelnas prieš atidėjinius buvo mažesnis negu 2011 metais.

Bendras SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis per metus šiek tiek sumažėjo (2 proc.), tačiau įmonėms suteiktų paskolų portfelis pernai nustojo mažėti, o vien didelėms įmonėms suteiktų paskolų suma per metus padidėjo 12 proc., t. y. nuo 4,3 mlrd. iki 4,8 mlrd. litų. 2012 m. suteikėme 19 proc. daugiau naujų paskolų – įmonėms ir gyventojams paskolinome 4,12 mlrd. litų.

2013 metais tvarus finansavimas ir toliau bus mūsų pagrindinis prioritetas. Didelį dėmesį taip pat skirsime elektroninių savitarnos paslaugų, kuriomis klientai gali naudotis savarankiškai, plėtrai. Vykdydami savo ilgalaikę strategiją, palankiausias sąlygas sudarysime savo klientams, pasirinkusiems mus savo pagrindiniu banku. Svarbus prioritetas ir toliau bus veiklos efektyvumas.

Pagrindiniai AB SEB banko grupės duomenys:

•AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 2,4 mlrd. litų (2011 m. gruodžio 31 d. – 2,3 mlrd. litų), t. y. padidėjo 4 procentais.
•AB SEB banko grupės turtas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 23,2 mlrd. litų (2011 m. – 26,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 13 procentų.
•AB SEB banko indėlių portfelis per 2012 metus padidėjo nuo 12,2 mlrd. litų iki 12,4 mlrd. litų, t. y. 2 procentais.
•AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelis bendrąja verte 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 18,2 mlrd. litų (2011 m. buvo 18,6 mlrd. litų), t. y. sumažėjo 2 procentais.
•Naujų AB SEB banko suteiktų paskolų suma per 2012 m. (neįtraukus pratęstų sutarčių) padidėjo iki 4,12 mlrd. litų, palyginti su naujai suteiktų paskolų suma per 2011 m., t. y. padidėjo 19 procentų.
•AB SEB banko grupės pajamos 2012 m. buvo 541 mln. litų (2011 m. pajamos buvo 542 mln. litų).
•AB SEB banko grupės likvidumo koeficientas 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 36,9 proc. (normatyvas – 30 procentų).
•SEB banko internetinės bankininkystės registruotų vartotojų skaičius padidėjo iki 1,068 milijono, t. y. 5 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (1,013 mln.).
•Banko paslaugų mobiliuoju telefonu vartotojų skaičius padidėjo iki 502 tūkst., t. y. 13 proc. palyginti su 2011 m. duomenimis (444 tūkst.).
•Internetu atliktų pervedimo operacijų skaičius atitinkamu laikotarpiu padidėjo 13 proc., mokėjimo kortelių apyvarta padidėjo 12 proc., mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius padidėjo 7 procentais.
•2012 m. pabaigoje AB SEB bankas turėjo 46 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 539 bankomatus 82-iuose miestuose ir miesteliuose.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamos per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2011 m., išaugo 1,4 proc., iki 358,7 mln. litų.

Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) sausio-rugsėjo mėn. buvo 136,4 mln. litų. Palyginti su pernai, jis išaugo 8,7 proc. „Tele2“ EBITDA marža siekė 38 proc. Tuo pačiu laikotarpiu pernai šis rodiklis buvo 35 proc.

„Nuosekliai mažinamos mūsų paslaugų kainos ir gera jų kokybė skatino klientus rinktis „Tele2“ paslaugas. Siekiame, kad pas mus būtų mažiausios tiek ryšio, tiek ir telefonų kainos. Dėl to augantis klientų skaičius ir kylančios vartojimo apimtys didina pajamas bei pelną“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Trečiąjį metų ketvirtį „Tele2“ vėl sumažino savo paslaugų kainas, todėl bendrovės pajamos, palyginti su 2011 m. liepos-rugpjūčio mėn., išliko stabilios. Jos buvo 125,3 mln. litų (praėjusiais metais – 126,7 mln. litų). Bendrovės ketvirčio EBITDA sumažėjo nuo 46,6 iki 43,5 mln. litų.

„Tele2“ klientų skaičius trečiąjį ketvirtį buvo beveik 1,79 mln., 3,7 proc. didesnis nei prieš metus. Ypač išaugo bendrovės verslo klientų skaičius – 19,6 proc., iki 114,8 tūkst.

Mažos ryšio kainos ir klientų pasitenkinimas kokybe lėmė, kad „Tele2“ rinkosi daugiausia operatorių keičiančių mobiliojo ryšio vartotojų – dėl numerių perkėlimo klientų per šiuos metus padaugėjo beveik 26,8 tūkst.

Taip pat pastebima, kad numerių perkėlimas intensyvėja. Nuo pavasario kiekvieną mėnesį šia galimybe pasinaudoja vis daugiau mobiliojo ryšio vartotojų. Vien per pastaruosius tris mėnesius „Tele2“ klientų dėl to padaugėjo 11,6 tūkst.

Trečiąjį ketvirtį „Tele2“ dalį pelno – 0,3 mln. litų – skyrė Vilniaus Santariškių vaikų chirurgijos klinikai. Už šias lėšas klinikos Vaikų širdies chirurgijos centrui nupirkta modernios medicininės įrangos. Vaikams skirtą įrangą „Tele2“ dovanojo klientų vardu, kurie prie paramos prisidėjo naudodamiesi bendrovės paslaugomis.

Investicinio banko „GILD Bankers“ 2011 m. sudarytame vertingiausių Lietuvos bendrovių sąraše „Tele2“ pripažinta vertingiausia šalies mobiliojo ryšio bendrove. „Tele2“ pernai buvo didžiausia mokesčių mokėtoja ITT sektoriuje. Bendrovės „RAIT“ rugsėjo mėn. atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias ir labiausiai rekomenduojamas operatorius Lietuvoje. Beveik pusė apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis.

Nors ši vasara Lietuvoje dideliais karščiais nepasižymėjo, kurortų verslininkai sezonu liko patenkinti. „Žinoma, pajūris į prastesnį orą reaguoja jautriausiai, tačiau jei vertintume visos Lietuvos mastu, vasaros sezonas nebuvo nuostolingas“, – aiškina Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Jos teigimu, šiemet greičiausiai dėl permainingų orų pagrindinė sezono tendencija buvo poilsiautojų pasiskirstymas po visoje Lietuvoje išsibarsčiusius kurortus: priešingai nei ankstesniais metais, jie traukė ne vien į pajūrį, bet ir į kitas Lietuvos vietas. „Dėl to labai džiaugiasi šiemet Lietuvos kultūros sostine paskelbti Anykščiai, kuriuose vyko daugiau ir įvairesnių renginių, atidaryta nauja apžvalgos aikštelė. Vasara sėkminga buvo ir Druskininkams. Daug turistų rinkosi ežerų, upių pakrantes, aktyvų poilsį su dviračiais“, – pasakoja J.Kazlauskienė.
Taip elgtis juos paskatino ir noras sutaupyti – poilsis prie jūros atsieina brangiau nei pramogos, pavyzdžiui, prie ežero. Vis dėlto privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė šiemet populiariausiuose kurortuose nepastebėjo žymaus kainų didėjimo.
Pasak jos, brangiau už nakvynę pajūryje teko mokėti nebent dėl to, kad poilsiautojai, matydami, jog vasaros orai permainingi, neužsisakydavo nakvynės iš anksto ir dažnai į kurortus vyko spontaniškai, o tai lėmė ir didesnes išlaidas už kambarį.
Pašnekovai sutinka, kad bendra kainų kilimo tendencija, nors ir nelabai ryški, vis dėlto yra: apgyvendinimo paslaugos bei maitinimas šalies kurortuose kainavo keliais procentais brangiau nei pernai.

Seimas priėmė naują Elektros energetikos įstatymą. Opozicija ir žiniasklaida didžiausią dėmesį skyrė energetikos įmonių pelno ribojimui.

Kai kurie politikai tikino, kad tik taip galima sumažinti elektros kainą. Ar tikrai ribojamas pelnas apsprendžia mažą kainą?
Monopolijos turi būti reguliuojamos
Monopolijos yra toks pats senas išradimas kaip ir laisva konkurencija. Tačiau monopolijos yra linkusios naudotis savo dominuojama padėtimi rinkoje. Šią tiesą pirmieji suprato amerikiečiai XIX a. pabaigoje ir ėmėsi priemonių joms riboti. Dabar monopolijas vienaip ar kitaip reguliuoja visos pasaulio valstybės, taip pat ir Lietuva. Mūsų šalyje energetikos monopolijas prižiūri ir viešajam interesui atstovauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Taigi nors Elektros energetikos įstatyme nėra įrašyta, kad įmonių pelnas fiksuotas, jį vis tiek kontroliuoja VKEKK. Šiuo atveju geriau yra suteikti daugiau teisių vykdomosioms institucijoms taikyti pačius priimtiniausius ir reikalingiausius būdus ribojant monopolijas, negu įstatyme įrašyti pataisą ir tikėtis, kad to užteks sumažinti kainas.
Pelnas neapsprendžia kainos
Nors iš pirmo žvilgsnio riboti pelną atrodo patrauklu. Na, tikrai, kodėl lobti turi monopolininkai, kurių paslaugų iš esmės net nėra galimybės atsisakyti. Tačiau reikia žvelgti giliau. Bandymai reguliuoti energetikų pelną neduoda rezultatų. Lietuvoje buvo apribotas dujininkų pelnas. Tada jie pradėjo veikti tokia schema – Rusija „parduoda“ dujas Šveicarijoje registruotai įmonei, o iš pastarosios jas jau perka Lietuva. Taigi, nors Lietuvos dujininkų pelnas apribotas, tačiau energetikai jį atsiima Šveicarijoje, ten sumokėdami ir mokesčius.
Todėl vietoj proceso reguliavimo tikslingiau yra orientuotis į rezultatą, t. y, galutinę kainą. O geriausias kainos tvarkytojas yra kuo didesnė konkurencija. Elektros energetikos įstatymas būtent ir reikalingas skatinti konkurenciją bei panaikinti elektros monopoliją.
Tarkim mes apribojam pelno maržą ir nustatom ją ties 5 proc., kaip siūlė opozicija Seime. Taigi jeigu Elektrėnuose senuose agregatuose pagamintos elektros savikaina yra 30 ct, tai plius 5 proc., turim 31,5 ct. O tarkim naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina 7 ct. Taigi net jei atomininkai užsikeltų 100 proc. pelno, tai jos į rinką pateiktos elektros kaina būtų 14 ct., o tai daugiau nei dvigubai pigiau nei elektra iš Elektrėnų. Kas naudingiau pirkėjui? Koks kelias teisingas – konkurencija ar ribojimas?
Kaip pelno nereguliavimas skatina konkurenciją?
Norint statyti naujus elektros gamybos įrengimus, pvz., atominę jėgainę, saulės, vėjo, biokuro ir kitokias elektrines reikalingos investicijos, taigi reikalingas kapitalas. O kapitalą investuoti verslininkas ar bankas sutinka tik tada, kai yra galimybė uždirbti. Jeigu pelnas fiksuojamas 5 proc., tai gal verčiau padėti banke indėlį ir nesukti galvos dėl rizikos. Matydami tokį mažą naujų projektų pelningumą bankai nesuteiktų kredito naujiems pigesnės energijos pajėgumų statytojams. Normalus ir versle priimtinas pelnas yra 10 proc. nuo investuotų pinigų. Tai jau daugiau nei bankų, kredito unijų ar kitų finansinių institucijų siūlomos palūkanos už jiems patikėtas lėšas.
Tokiu būdu pelno normos reguliavimas yra „nebaisus“ monopolininkams, nes pelną jie sugeba „pasidaryti“ aplinkiniais keliais, o maža ir valstybės reguliuojama pelno norma užkerta kelią naujiems investuotojams į šią sritį. Taigi reguliuojama pelno norma – turime monopolijas ir dideles kainas, nereguliuojama – turime konkurenciją ir mažas kainas rinkoje.
Seime svarstomas Elektros energetikos įstatymas eilinį kartą buvo apipintas populistiniais šūkiais ir plepalais. Tačiau visada verta pasverti argumentus, įsiklausyti į kitokią nuomonę ir priimti sprendimą, kuris būtų gerai apgalvotas. Pelno nereguliavimas išskaidrina situaciją ir leidžia objektyviai reaguoti į pokyčius bei atveria kelią konkurencijai, kuri teisingiausiai apsprendžia ir kainų, ir pelną.

BFL

“Indėlių palūkanos krinta, bet paskolų palūkanos nemažėja – tai lemia, kad bankai šįmet uždirbs rekordinį pelną”, – teigia “Lietuvos rytas”.

Dienraštis rašo: “Šįmet per pirmus 6 mėnesius iš skirtumo tarp palūkanų bankai uždirbo per 700 mln. litų – 200 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šių metų gegužę bankų už gyventojams ir verslui išduotas paskolas renkamos metinės palūkanos faktiškai nepasikeitė – jos siekė 4,3 procento.

Bet palūkanų už jų priimtus indėlius norma sumažėjo perpus – nuo 2,55 proc. pernai gegužę iki 1,22 proc. šiemet.

Kadangi ir išduotas paskolas, ir priimtus indėlius bankai skaičiuoja dešimtimis milijardų litų, vienu procentiniu punktu išaugęs atotrūkis jiems virsta šimtais milijonų litų pajamų.

„Daug erdvės toliau mažėti paskolų ir kitų bankų pinigų šaltinių palūkanoms nebėra, todėl jeigu bankai nori išlaikyti stabilias palūkanų pajamas, jiems reikia daugiau skolinti”, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika įsitikinęs: indėlių palūkanos artimiausioje ateityje neturėtų didėti. Mat bankai šiuo metu lėšų turi pakankamai ir dėl naujų indėlių konkuruoja nedaug.”

Jurgita Laurinėnaitė

Atsigaunančiu pelnu Lietuvos įmonės su darbuotojais kol kas nelinkusios dalytis. Tekstilės, transporto ir saugojimo, maisto produktų gamybos, nekilnojamojo turto operacijų bei kituose sektoriuose pelnas didėjo kartais, o vidutinis darbo užmokestis – tik keliais ar keliolika litų.

Lietuvos verslas iš krizės duobės jau gerokai palypėjo į viršų, tačiau gyventojų piniginėse šis ekonomikos pagerėjimas dar nejuntamas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis atlyginimas didėjo daugumoje sektorių, tačiau toli gražu ne tiek, kiek bendrovių pelnas. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį įmonių pelnas padidėjo 2,8 karto, o darbo užmokestis – tik 2 proc.
Ekonomistai ir darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad, didėjant pelnui, pats laikas juo dalytis su darbuotojais, nes darbuotojų trūkumas ateityje gali labai smarkiai kirsti įmonių konkurencingumui. Šią problemą supranta ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, metinėje pramonininkų konferencijoje pabrėžęs, kad jei įmonės, gaudamos didesnį pelną, sutiktų mokėti darbuotojams daugiau, darbo jėgos trūkumas Lietuvoje nebūtų jaučiamas.

BFL

Pirmąjį šių metų ketvirtį “Swedbank” Lietuvoje grynasis pelnas siekė 170 milijonų litų. Stabilus Lietuvos ekonomikos augimas kartu su gerėjančia finansine klientų situacija bei veiklos efektyvumo didinimu, banko nuomone, yra pagrindiniai veiksniai, lėmę teigiamus “Swedbank” Lietuvoje finansinius pirmojo ketvirčio rezultatus.

Pernai bankas per pirmąjį ketvirtį patyrė 67 milijonų litų nuostolį.

“Banko pirmojo ketvirčio pelnas padės laipsniškai amortizuoti praėjusių metų nuostolius”, – teigia “Swedbank” Lietuvoje vadovas Antanas Danys. Pasak jo, gerėjančios Lietuvos ūkio augimo prognozės leidžia optimistiškai žvelgti į perspektyvą, o išmoktos pamokos tiek verslininkus, tiek gyventojus skatina atsakingiau planuoti savo finansus.

Bendrasis skolinimas toliau mažėja, nes paskolų apimtys, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 7,6 procento, o lyginant su 2010 m. ketvirtuoju ketvirčiu – 1,5 procento. Labiausiai sumažėjo paskolų verslo klientams ir lizingo portfelio apimtys. Kadangi paklausa atsigauna lėtai, pirmajame ketvirtyje naujų paskolų apimtys didėjo nestabiliai. Paskolų portfelio augimas prognozuojamas šių metų antrojoje pusėje, o paskolų portfelio amortizacijos tempai turėtų būti lėtesni.

Indėlių apimtys, pasak “Swedbanko” pranešimo, yra panašios kaip ir praėjusiais metais. Palyginti su 2010 m. pirmuoju ir ketvirtuoju ketvirčiais, jos sumažėjo nedaug – atitinkamai 0,2 ir 4,8 procento.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje “Swedbank” Lietuvoje teko 23 procentai paskolų rinkos. Banko dalis indėlių rinkoje sudarė 27 procentus – palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, ji sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Paskolų ir indėlių santykis pagerėjo ir siekė 124 procentus (2010 m. pirmąjį ketvirtį jis buvo lygus 134 procentams).

2011 m. pirmąjį ketvirtį atidėjiniai mažėjo 93 milijonais litų (prieš metus augo 200 milijonų litų). Nuostolio požymių turinčios paskolos pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje sudarė 2335 milijonus litų. Palyginimui, 2010 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tokios paskolos sudarė 2787 milijonus litų.

Išaugus grynosioms palūkaninėms pajamoms, bendrosios pajamos, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 19 milijonų litų, tai yra, 13 procentinių punktų, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Grynosios palūkaninės pajamos padidėjo 33,8 procento, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Grynųjų palūkaninių pajamų augimą skatino sumažėjusios vietinių indėlių išlaidos ir kylančios rinkos palūkanos eurais.

Išlaidų ir pajamų santykis buvo 46,1 procento (2010 m. pirmąjį ketvirtį – 55,9 proc.).

Pirmąjį ketvirtį banke sumažėjo 62 darbuotojais. Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras darbuotojų skaičius siekė 2627.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) delsiama grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių permokas, pusmečiu anksčiau prašo sumokėti pelno mokestį.

“Verslo žinios” rašo, kad tokiais metodais inspekcija traukė iš kampo Vyriausybę, kuri pati save savanoriškai jame užspeitė, įstatyme įrašiusi kone konkrečią pirmojo ketvirčio mokestinių biudžeto pajamų sumą.

“Kadangi niekas nėra suinteresuotas biudžetą tikslinti tada, kai šaukštai jau po pietų – pajamos nesurenkamos, o finansiniai įsipareigojimai prisiimti, t. y. lieka pjaustyti tai, kas jau yra skola, -17 procentų pajamų prieaugio kriterijus taikomas nuo pat metų pradžios. Todėl sprendimas tikrai apgalvotas, nes toks ir yra jo tikslas”, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Išankstinius pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto surinkimo duomenis Finansų ministerija žada pateikti šios savaitės pabaigoje.

Tam, kad įstatyme įrašytas įsipareigojimas būtų įvykdytas, kovo mėnesį reikėjo surinkti beveik 90 mln. litų daugiau nei vidutiniškai sausio ir vasario mėnesiais, kartu reikia likviduoti 53 mln. litų nepriteklių, susidariusį pirmaisiais mėnesiais, o iš viso surinkti 3,642 mlrd. litų vien tik iš mokesčių pajamų dalies.

Anot dienraščio, teritorinės mokesčių inspekcijos gavo nurodymus iš centro stabdyti gyventojų pajamų, pelno, PVM, akcizų ir kitų 6 mokesčių permokų grąžinimą. Šios lėšos buvo sustabdytos ir “žaliems” mokėtojams – tiems, kuriems dėl jų aukšto patikimumo lygio permokos buvo grąžinamos be trukdžių.

“Preliminarūs duomenys apie pelno mokestį I ketvirtį nerodo jokių įtampos židinių, kad vėliau nebus įvykdytas metų planas – priešingai, išankstiniais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį šio mokesčio grąžinimas buvo net didesnis nei 2010 metų tą patį laikotarpį”, – teigė finansų ministrė.

Nenaujų automobilių pardavėjai trina nuo stovėjimo turguje sušalusias rankas – skirtingai nei ankstesniais metais, nuo sausio pradžios mūsiškių pargabentas pavažinėtas mašinas šluoja kazachai ir baltarusiai.

Prekybininkai net skundžiasi, kad Vakaruose nebespėja rasti tiek automobilių, kiek reikia pirkėjams, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Tiesa, niekas nežino, kiek tęsis šis bumas – pirkliai iš tolimų kraštų į tėvynę stengiasi pargabenti kuo daugiau transporto priemonių, nes laukiama, kad liepos 1 dienos didės šių prekių muitai – bent taip numatoma Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos norminiuose aktuose.

“Nuo sausio vidurio tęsiasi žvėriškas pirkimas. Prasidėjęs ažiotažas kol kas neslūgsta. Pagrindiniai pirkėjai – baltarusiai ir kazachai. Dauguma mašinų, kurios įvaromos į prekyvietės teritoriją, parduodamos”, – sako bendrovės “Varanas”, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis.

Jis sako, kad iš kaimyninių valstybių važiuoja verslininkai, kurie sugeba apeiti muitų sąjungos valstybių reikalavimus -lengvatinėmis sąlygomis nenaujas mašinas įvežti gali tik fiziniai asmenys, bet ne įmonės.

Baltarusiai ir kazachai dėl muitų ieško iki dešimties metų amžiaus automobilių. Tadžikai perka 15 metų ir senesnes transporto priemones.

Šalia kylančio mašinų verslo vietą randa ir kiti verslai – Marijampolės kelionių agentūra “Jotva” keliolika tūkstančių litų investavo į biurą, esantį šalia automobilių turgaus, kuriame aptarnaujami kazachai. Čia parduodami skrydžių bilietai, nakvynė, žmonės gali užsisakyti kelionę iš Rygos oro uosto iki Marijampolės, tvarkomos vizos

Vienintelė Baltijos šalyse buitinių šaldytuvų gaminto ja “Snaigė” toliau gerina veiklos rezultatus ir šiemet, nepaisydama be paliovos brangstančių žaliavų, norėtų grįžti prie pelningos veiklos, be to, planuoja naujas investicijas ir nelaidoja plėtros Kazachstane projekto.

Analitikai “Verslo žinioms” teigė, kad 2010 metų įmonės rezultatai jų nenuvylė.

“Snaigės” generalinis direktorius Gediminas Čeika sakė, kad nuostolių pernai ir iš viso galėjo nebūti, nes pati Alytaus gamykla praėjusiais metais patyrė tik 0,48 mln. litų nekonsoliduoto nuostolio.

“Susidaręs nuostolis – uždarytos “Snaigės” Kaliningrado gamyklos ir biuro Maskvoje išlaikymo išlaidos. Šios išlaidos sudarė daugiau nei 2 mln. litų ir tai tiesiogiai paveikė mūsų pelningumo rodiklius”, – sakė jis.

Anot G.Čeikos, jis tiki, kad įmonė jau pergyveno blogiausius laikus.

Bendrovės vadovas teigė planuojantis, kad įmonė 2011-uosius baigs geriau nei pernai, o prie to prisidės ir augančios investicijos. Jos šiemet, planuojama, paaugs iki 3,7 mln. litų (pernai buvo 1 mln. litų) ir daugiausia bus nukreiptos į naujų gaminių kūrimą, jau esamų tobulinimą ir gamybinio technologinio proceso atnaujinimą. Bendrovė taip pat planuoja netrukus išnuomoti uždarytą gamyklą Kaliningrade, todėl dėl jos išlaikymo, kaip teigiama, nepatirs nuostolio. Be to, toliau ieškoma šios gamyklos įrenginių, taip pat pačių patalpų pirkėjų.

“Jei Kaliningrado gamyklos pirkėjas pageidaus kartu su pastatu įsigyti dalį įrenginių, mes juos parduosime, o likusią dalį parsivešime į Alytaus gamyklą ir panaudosime savo reikmėms. Tačiau tai neturės jokios įtakos mūsų galimai būsimai veiklai Kazachstane”, – sakė G.Čeika.

Jis paneigė rinkoje sklandančias kalbas, kad, jei įranga Kaliningrade būtų parduota, planas investuoti Kazachstane nebūtų įgyvendinamas.

“Bendrovės paskelbti rezultatai tikrai nėra nuviliantys. Pardavimai auga jau du ketvirčius iš eilės ir tai yra teigiamas dalykas, matyti, kad prie jų augimo daug prisideda Ukrainos rinka. Bet drauge galima pasakyti, kad rezultatai neviršijo lūkesčių, o kai kuriais atvejais ir nuvylė – pavyzdžiui, tikėjomės išvysti maždaug nulinį veiklos pelną”, – sakė banko “Finasta” finansų analitikas Tadas Povilauskas.

Jo teigimu, akivaizdu, kad įmonė sėkmingai kontroliuoja veiklos sąnaudas, tačiau nerimą kelia auganti gaminių savikaina.

Kylančios žaliavų kainos jaukia salyklo gamintojų planus. Nors užsakymų gausa gamintojai nesiskundžia, dėl žaliavų ir gaminio kainų skirtumo šiemet didesnio pelno nesitikima.

Verslininkai skaičiuoja, kad pernai derliaus nuėmimo metu tona salyklinių miežių kainavo apie 450 litų, šiemet už žaliavą jau tenka mokėti 700-800 litų, rašo “Verslo žinios”.

“Žaliavos labai pabrango, o priežastys vis tos pačios – sumažėjęs derlius. Maža to, prastesnė ir grūdų kokybė. Susiduriame su tokiu paradoksu: už prastesnę kokybę mokam kur kas daugiau”, – sakė Panevėžio bendrovės “Viking malt” vadovas Darius Vilkas.

Panevėžio “Viking malt” šiuo metu dirba visu pajėgumu. Pasak D.Vilko, pernai bendrovė pagamino apie 44 tūkst. tonų salyklo, šiems metams jau sudaryta 47 tūkst. tonų vertės sutarčių. Iš viso bendrovė per metus gali pagaminti apie 60 tūkst. tonų. 40 proc. bendrovės produkcijos iškeliauja į eksporto rinkas: Rusiją, Moldovą, Lenkiją, kitas Baltijos šalis.

“Šiemet išlieka tos pačios rinkos, galbūt didės Rusijos rinkos dalis”, – sakė D.Vilkas.

Bendrovės “Kupiškio salyklas” direktorius Darius Klikūnas skaičiavo, kad žemės ūkio produkcija itin brango po naujų metų, kainos per trumpą laiką esą šoktelėjo nuo 660 litų iki kone 800 litų už toną. Tačiau galutinio produkto – salyklo tokiais šuorais branginti galimybių nėra, tad nuspręsta mėnesiui pristabdyti gamybą.

“Per brangi žaliava. Dabar pas mus atostogos, po savaitės kitos vėl paleisime gamybą”, – sakė vadovas.

Didžiausia Baltijos šalyse sporto aprangos gamintoja bendrovė “Audimas” pernai uždirbo 4 mln. litų ikimokestinio pelno – 4,4 karto daugiau nei 2009 metais, kai įmonės ikimokestinis pelnas buvo 0,9 mln. litų.

“Audimo” pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2009-aisiais, ūgtelėjo 1 proc. iki 49,5 mln. litų. Atsigavimą planuojanti bendrovė šiemet investicijos ketina skirti apie 2 mln. litų, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Daryti šias investicijas leidžia mūsų rezultatai. Pernykščiai metai, palyginti su užpernai, mums buvo sąlyginai geri. Džiugina tai, kad pernai mūsų pardavimai, nors ir nedidėjo, bet buvo kokybiški ir veiksmingi. Efektyviau veikiant, taupymas atsidūrė pelno eilutėje”, – sakė “Audimo” vadovas Rimvydas Povilaitis.

Maždaug 1 mln. litų “Audimas” planuoja skirti prekių ženklui ir eksportui plėtoti, o likusią – naujoms technologijoms diegti.