Integruotas telekomunikacijų, informacijos technologijų (IT) ir televizijos paslaugas teikiančios “Teo LT” grupės 2010 metų paskutinio ketvirčio pajamos ir grynasis pelnas bus prastesnis nei to paties 2009 metais laikotarpio, prognozuoja analitikai.

Vis dėlto, anot jų, traukiantis pajamoms, mažės ir pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), nors jo marža išliks ganėtinai aukšta – apie 30 proc., rašo “Verslo žinios”.

“Ketvirtąjį ketvirtį, tikėtina, bus pratęstos visais praėjusiais metais vyravusios pajamų kaitos tendencijos. Prognozuojame tolesnį fiksuotos balso telefonijos pajamų kritimą, o nuo 2009-ųjų paskutinio ketvirčio ir nedidelį interneto pajamų susitraukimą. Tikėtina, kad ir toliau kris vidutinės pajamos iš vienos linijos, mažės linijų skaičius, taip pat ir pokalbių srautas. Pajamų augimo lauktume iš televizijos ir IT paslaugų”, – teigė “Swedbank” analitikas Donatas Užkurėlis.

Jo prognozėmis, “Teo LT” grupės pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų ketvirčiu, bus kritusios 3,5 proc. iki 191,07 mln. litų, o per visus 2010 metus pajamos bus aptirpusios 5,3 proc. iki 771,95 mln. litų.

Banko “Finasta” analitikas Tadas Povilauskas prognozavo, kad grupės pajamos 2010 metų ketvirtą ketvirtį buvo 195,2 mln. litų, arba 1,4 proc. mažesnės nei prieš metus, o per visus metus gauta apie 776,1 mln. litų pajamų – 4,8 proc. mažiau.

Pasak jo, pernykščio ketvirtojo ketvirčio pajamos turėjo smukti daugiausia dėl toliau tirpstančių pajamų iš balso telefonijos paslaugų, nes mažėjo telefono linijų skaičius ir buvo mažesnės vienam abonentui tenkančios vidutinės pajamos.

Analitikai nurodo, kad mažėjant pajamoms turėjo smukti ir “Teo LT” įmonių grupės pernai gautas EBITDA ir grynasis pelnas.

“Tai nėra bloga tendencija, nes “Teo LT” labai sėkmingai išlaiko itin aukštą EBITDA pelningumą – geriausi komplimentai įmonės valdymui ir vadovybei”, – sakė D.Užkurėlis.

Jis prognozavo, jog “Teo LT” grupė ketvirtąjį ketvirtį bus gavusi 21,89 mln. litų grynąjį pelną – 37,2 proc. mažiau nei prieš metus, o už visus 2010-uosius – 147,04 mln. litų pelno, arba 13 proc. mažiau.

“Teo LT” Korporatyvinės komunikacijos skyriaus Informacijos sektoriaus vadovas Darius Džiaugys sakė, kad pelno mokesčio lengvata, kuri taikoma investicijoms į naujas technologijas, buvo ir 2010 metais.

“Ji buvo taikoma per visus metus, skaičiuojant kiekvieno ketvirčio pelno mokestį, proporcingai per tą ketvirtį įgyvendintoms investicijoms. Todėl tokio vienkartinio efekto kaip 2009 metais nebus, kai visų metų pelno mokesčio lengvata buvo apskaičiuota ir įtraukta į finansinę atskaitomybę 2009 metų paskutinį ketvirtį”, – tikino jis.

T.Povilauskas tikisi, kad “Teo LT” grupės EBITDA ketvirtąjį ketvirtį bus 59,4 mln. litų -1 proc. didesnis nei prieš metus, o per visus 2010-uosius – 299 mln. litų (11,6 proc. mažesnis).

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė “Tallink Grupp” pranešė per einamųjų finansinių metų, prasidėjusių rugsėjį, pirmąjį ketvirtį uždirbusi 1,1 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 1,2 mln. eurų nuostoliu per tą patį laikotarpį metais anksčiau.

Neaudituotos pajamos išaugo 12 proc. iki 203 mln. eurų.

“Tallink” tenka daugiau nei pusė keleivių srauto per Talino uostą. Jos keltai kursuoja tarp Estijos ir Suomijos, Latvijos ir Švedijos, Suomijos ir Švedijos, Vokietijos ir Suomijos uostų.

“Tallink Grupp” akcijomis prekiaujama Talino vertybinių popierių biržoje.

Valstybei priklausantys “Lietuvos geležinkeliai” kitąmet valstybės biudžeto įplaukas žada padidinti apie 150 mln. litų. Vien iš antrinių įmonių akcijų pardavimo tikimasi gauti iki 50 mln. litų.

Pirminiais geležinkelių skaičiavimais, įplaukas į biudžetą planuojama padidinti mokant dividendus, privatizuojant nekilnojamo turto objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anksčiau skaičiuota, kad visos Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės už 2010 metus sumokės apie 15,9 mln. litų dividendų, tačiau dabartiniais skaičiavimais, ši suma gali būti kur didesnė.

Nepriklausomų vertintojų duomenimis, nekilnojamojo turto, kuris nepriklauso viešajai geležinkelių infrastruktūrai ir nėra būtinas komercinei veiklai, rinkos vertė gali siekti 15 mln. litų, pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.

“Lietuvos geležinkeliai” taip pat siūlo parduoti dalį antrinių geležinkelių statybos ir remonto įmonių akcijų. Priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis – nuo 30 iki 100 proc. – būtų parduota, didžiausia pardavimo kaina galėtų siekti iki 50 mln. litų.

Galimų sprendimų sąrašas pateiktas remiantis siekiu nepažeisti “Lietuvos geležinkelių” gyvybingumo ir sėkmingos veiklos funkcijų, pranešė geležinkeliai.

Siūlymus dėl geležinkelių premjerui Andriui Kubiliui pirmadienį pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anksčiau, pasak žiniasklaidos, premjero patarėjas Mykolas Majauskas iš “Lietuvos geležinkelių” vadovo pareikalavo didesnio indėlio – 250 mln. litų.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį bus svarstoma geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika vadovaujantis parengta valstybės turto valdymo reforma.

Vyriausybė pirmadienį nurodė Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų.

Apie pirmą ketvirčio pelną Lietuvoje po pusantrų metų pertraukos paskelbęs bankas “Swedbank” prabilo apie grįžimą prie tradicinės bankininkystės, tačiau analitikai abejoja, kad bankai artimiausiais metais smarkiau atsuks paskolų kranelį, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė sako, kad staigaus kreditavimo bumo tikrai neturėtų būti, nors bankų rodikliai antroje metų pusėje turėtų būti geresni: “Agresyvus skolinimas gali lemti tokius pat didelius atidėjimus, todėl sparčios plėtros bankų segmente nereikėtų tikėtis”, – sako ji.

Pasak Finansų analitikų asociacijos prezidentės, kitų bankų rodikliai priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjimus formavo pernai. “Jei bankai pernai nuoširdžiai viską nurašė, tai jie šiemet turėtų parodyti pelno. Gal tai yra signalas, kad bankai po truputį grįžta į savo vėžias, pradeda aktyviau veikti kreditavimo srityje, nes praktiškai nuo 2008 metų sausio finansavimo funkcija buvo padėta į šoną”.

„Verslo žinios“ rašo:

„Swedbank“ vakar pranešė, kad 2010 m. III ketv., pirmą kartą po šešių iš eilės nuostolingų ketvirčių, banko grupė Lietuvoje uždirbo 90 mln. Lt grynojo pelno. Tačiau dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti per 2010 m. tris ketvirčius grupė patyrė 93 mln. Lt nuostolių. Per 2010 m. sausį–rugsėjį bankas suformavo 345 mln. Lt atidėjinių, o tai 67% mažiau nei prieš metus, kai atidėjinių suma siekė 1,041 mlrd. Lt.
Kitą savaitę savo III ketvirčio rezultatus paskelbs ir kitu du didieji bankai Lietuvoje – SEB ir DnB NORD, o jų, kaip ir kitų bankų rodikliai, vertina Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, ir priklausys nuo to, kiek griežtai vienas ar kitas bankas atidėjinius formavo pernai.
„Swedbank“ paskelbė, kad per III ketv. verslo paskolų srityje matomas nedidelis atsigavimas – paskolų portfelis išaugo 4%.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, kol kas nelinkęs sureikšminti duomenų apie pelną, nes analizuodamas pastarojo meto veiklos rezultatus pastebi, kad bankai pradėjo daugiau uždirbti ne iš kreditavimo, o iš valiutų konvertavimo operacijų, brangusių pavedimų – tai ir padeda jiems atsigauti, pelnas nereiškia, kad bankai pradeda labiau pasitikėti Lietuvos rinka.
„Paskolų ir toliau išduodama mažai“, – kalba p. Besagirskas ir skaičiuoja, kad nuo 2008 m. lapkričio, kai faktiškai ir prasidėjo krizė, iki šių metų rugsėjo vidaus kredito suma sumažėjo 7,5 mlrd. Lt, iš jų įmonėms – 5,2 mlrd. Lt.
„Bendra tendencija ta, kad bankai paima pinigus iš rinkos, o skolina gerokai mažiau. Be to, didžioji dalis naujų paskolų yra skirta senosioms refinansuoti, pastebime, kad bankai refinansuoja senas paskolas labiau apsidrausdami. Nedaug naujų objektų, kuriuos finansuotų, o ir apyvartinių lėšų išduodama labai mažai“, – teigia p. Besagirskas.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad nuo metų pradžios paskolų portfelis sumažėjo 7%, o tokios tendencijos fiksuojamos dėl vis dar nepakankamos naujų paskolų paklausos. Ponas Besagirskas mano, kad dėl to kalti patys bankai, o tiksliau – akcininkai Švedijoje, jie vienodai griežtai vertina padėtį visose Baltijos šalyse ir taiko vienodus standartus, nors valstybėse padėtis skirtinga.

Pagal pelningai dirbusių įmonių dalį šiemet Lietuva sugrįžo į prieškrizinę 2008-ųjų pradžią, mat pelningai veikia jau 58 proc. įmonių. Šio ketvirčio mėnesiais kylantis pelningumo rodiklis taip pat vejasi gerus laikus.

Lietuvoje veikiančios nefinansinės bendrovės pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,1 mlrd. Lt ikimokestinio pelno – 5,2 karto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Antrąjį šių metų ketvirtį pelningai dirbo daugelio ekonominės veiklos rūšių įmonės. Daugiausiai pelno uždirbo prekybos ir telekomunikacijų įmonės, o smarkiausiai jis padidėjo siuvimo (123,3 karto) ir metalo gaminių (10,7 karto) bendrovėse. Vis daugiau įmonių šiandien maudosi didėjančių užsienio rinkų užsakymų jūroje ir sprendžia, ką reikės daryti, jeigu gamybos apimčių šuolis nebus laikinas.

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, išlošė stipriai veiklos sąnaudas sumažinusios įmonės, o apdirbamoji pramonė puikiai išnaudojo pirmojo šių metų pusmečio pasaulinės ekonomikos atsigavimą. Tačiau numatomas visuotinis ekonomikos kilimo lėtėjimas jau turės neigiamų padarinių labiau į eksportą besiorientuojančiai šalies pramonei.

Finansų patarėjų grupės “Orion Securities” kapitalo rizikų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis mano, kad įmonių pelningumą šiemet lėmė ne gauti didesni užsakymai, o jų aptarnavimas itin mažomis sąnaudomis. Tiesiog verslininkai išmoko dirbti efektyviau, be to, veikiausiai veiklos sąnaudas mažins dar ir šiemet, siekdami uždirbti kuo daugiau grynųjų pinigų. Paklausti, kam bus naudojamas uždirbtas pelnas, ekonomikos ekspertai pateikia paprastą atsakymą – daugiausia skoloms grąžinti ir grynųjų pinigų kiekiui kaupti.

“Swedbank” vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis mano, kad tiek uždirbtus pinigus, tiek investicinius projektus įmonių vadovai šiemet veikiausiai vis dar laikys stalčiuose, o mokėti dividendus ir atnaujinti gamybos pajėgumus pradės tik įsitikinę gerėjančios padėties tvarumu, tai yra ne anksčiau kaip kitais metais. Pasak G.Nausėdos, suskaičiuotas antrojo ketvirčio įmonių pelningumo koeficientas, siekiantis 3,5 proc., dar neprilygsta prieškriziniam lygiui, bet šiuo metu besibaigiančio trečiojo metų ketvirčio įmonių veiklos rezultatai veikiausiai parodys iki sunkmečio gautą pelną.

Užsakymų banga gręžiasi iš Kinijos

Statistikos departamento duomenimis, drabužių siuvimo įmonių pelnas iki apmokestinimo pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vos 57 tūkst. Lt, o antrąjį jau 123 kartus didesnis – 7 mln. Lt. Pelną skaičiuojančios siuvimo įmonės šiemet sulaukia kur kas daugiau užsakymų ir grįžta prie normalaus darbo ritmo. Esą su galimu recesijos pasikartojimu siejamas eksporto mažėjimas joms negresia, nes dauguma Vakarų Europos drabužių gamintojų atšaukia užsakymus iš Kinijos, kurioje stipriai pakilo dolerio kaina ir prireikė diversifikuoti riziką.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos direktorius Linas Lasiauskas paaiškino,kad Lietuvos siuvyklos niekada nekonkuravo su kinais, bet tapo pranašesnės vykdydamos mažus užsakymus, o tai leidžia susigrumti ir dėl didesnių kolekcijų siuvimo. “Dabar jau kyla klausimas, ar įmonėms užteks pajėgumų patenkinti ateinančius užsakymus, todėl siekiame įmonių kooperacijos, kad būtų išnaudojami ir mažų siuvyklų resursai, jog ir jos turėtų galimybę užsidirbti. Mūsų tikslas – suvesti mažas siuvyklas ir didesnius gamintojus, kurie galėtų kooperuotis ir priimti visus gaunamus užsakymus. Didieji gamintojai palankiai žiūri į šią galimybę, bet jiems teks atsakomybė už mažesnių siuvyklų darbo kokybę”, – sako pašnekovas. O gerai dirbantiems mažiesiems siuvėjams ateina galimybė užsidirbti, įsitvirtinti rinkoje, tobulėti ir išgyventi.

“Lietuvos siuvimo įmonės eksportuoja apie 90 proc. produkcijos. Deja, šiuo metu Lietuvoje liekanti produkcijos dalis mažėja. To priežastys – susitraukusi rinka ir gausesni užsienio užsakymai. Lietuvos įmonės pasaulyje žinomos kaip gerų prekių gamintojos. Beveik visi geriausi prekių ženklai Lietuvoje kažką gamina”, – atkreipia dėmesį L.Lasiauskas.
Jo pateiktais duomenimis, Lietuvos siuvyklos atlieka olandų firmos MEXX, britų “Marks & Spencer”, šveicarų “Inter sport”, norvegų “Gasser Heli” ir daugelio kitų žinomų prekių vardų kompanijų užsakymus.

Bendrovės “Vikada”, eksportuojančios 94 proc. pagaminamos tekstilės produkcijos, direktorė Gina Ramanauskienė tvirtina, kad sumenkusių užsakymų jie nepajuto net sunkmečiu, nes dirbo ne su vienu užsakovu. “Tačiau dabar užsakymai plūsta iš visų pusių. Štai neseniai teko dalyvauti vienoje didžiausių tekstilininkų parodų Paryžiuje. Ten susitikome su užsakovais, kurie dar visai nesenai mums sakydavo: “Jūs mums neįdomūs, mums siuva kinai”. O dabar mes jiems jau įdomūs”, – pasakoja G.Ramanauskienė.

Kaip būtų galima dirbti pelningiau

Šiek tiek kitokia padėtis susiklostė taip pat didėjantį pelną skaičiuojančiame metalo gaminių sektoriuje. Statistikai suskaičiavo, kad čia pelnas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo daugiau nei dešimt kartų – iki 18 mln. Lt.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos “Linpra” duomenimis, Lietuvos metalo pramonė eksportuoja apie 70 proc. pagamintos produkcijos. Atskirų sričių įmonės, tokios kaip mašinų įrenginių ir atsarginių elektronikos dalių gamintojos, į užsienį išveža dar daugiau – net 90 proc. gaminių.

“Mūsų sektoriuje pelną pajėgios didinti tos kompanijos, kurios gali investuoti į gamybos proceso efektyvumo didinimą”, – tikina “Argintos” rinkodaros direktorius Tomas Jaskelevičius.

Pasak “Linpros” direktoriaus Henriko Mykolaičio, Lietuvos kompanijos, net ir turinčios pačias moderniausias metalo apdirbimo stakles, uždirba tris kartus mažiau nei Vakarų Europos gamintojai. “Atsakymas labai paprastas – darome gizelio darbą. Nekuriame protingų produktų, o tik vykdome kažkieno užsakymus. Negana to, dėl jų stipriai konkuruojame su kitomis šalimis. Kuo įmonės gamina paprastesnius gaminius, tuo turi daugiau konkurentų. Mes iš gamybos technologijų ir darbo laiko turime išspausti daugiau pridėtinės vertės. Todėl neabejoju, kad Lietuvos metalo pramonė, kaip ir kitos pramonės sritys, turėtų orientuotis į aukštesnių technologijų produktus, t.y. daugiau parduoti proto, konstruktorių ir technologų nei staklių darbo”, – dėsto H.Mykolaitis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad lietuviai moka ne tik patarnauti meistrui, bet ir patys meistrauti. Tą rodo keli geri pavyzdžiai, tarkime, lazeriai, unikali pasaulinio lygio tikslumo mechanika ir kt. Tačiau norint įeiti į rinką reikia laiko, o dažniausiai pritrūksta tikslingo veikimo. Todėl kai kurie produktai atiduodami užsienio prekės ženklui, kurį užklijavus, pavyzdžiui, ant Lietuvoje pagaminto grąžto, jis galutiniam vartotojui pabrangsta tris kartus. “Deja, mes vis dar nesugebame uždirbti ekonominio efektyvumo požiūriu”, – apibendrina H.Mykolaitis.

Taigi nors dabar Lietuvos įmonių pelningumas didėja, jis galėtų būti keleriopai didesnis, jei dirbtume ne vien juodą darbą.