R. Adžgausko nuotr.

Dar prieš dešimt metų terminas „informacinės technologijos“ (IT) reiškė tam tikrą atskirą sritį – kompiuterius, progra­ma­vi­mą, internetą. Tačiau šiandien IT tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, ir atrodo, kad ši jų invazija neketina sustoti.

Andrius Jovaiša

Apie ryškiausias ateities tendencijas IT srityje „Vei­­das“ kalbasi su įmonių grupės “Penki kontinentai” įkūrėju ir vadovu Idraku Dadašovu.

– Kokios trys ryškiausios tendencijos vyraus informacinių technologijų sektoriuje ateinančiais metais?

– Artimiausiu metu matau tris ryškias kryptis, kuriomis vystysis informacinių ir komunikacijos technologi­­jų sritis, – tai didieji duomenys (angl. big data), debesų kompiuterijos sprendimai ir kibernetinių nusikaltimų dažnėjimas. Visos šios trys sritys tarpusavyje labai susijusios, tad tie, kurie išmoks tinkamai jomis pasinaudoti, įgis pranašumą prieš kitus dėl jų sinergijos.

Didieji duomenys – tai ta pati informacija, kurią vi­si žino. Tik šiandien jos apimtys yra didžiulės, nes kiek­vienas žmogus kasdien naudojasi daugybe įrengi­nių, gebančių rinkti informaciją. Pavyzdžiui, išmanieji telefonai fiksuoja ne tik tai, kam skambinate ar kokiose svetainėse lankotės, bet ir tai, kaip dažnai bei kaip ilgai užsibūnate jose, ką mėgstate socialiniuo­se tinkluose, ar dažnai sportuojate ir kur tai da­rote. Dabar vis daugiau įrenginių renka ir biometrinius duomenis – moka nuskaityti pirštų atspaudus, at­pažįsta veidus, matuoja širdies ritmą. Tad didieji duo­menys savyje slepia daugybę naudingų įžvalgų, tik reikia mokėti jas pamatyti.

Tinkamai išanalizuoti duomenys gali suteikti di­džiulį postūmį verslui, norint priimti teisingus sprendi­mus ar numatyti efektyvias vystymosi strategijas. Šia galimybe pasinaudoti gali vis daugiau įmonių, nes pa­staruoju metu rinkoje atsirado nemažai atvirojo ko­do įrankių darbui su didžiaisiais duomenimis bei duo­menų analizei. Todėl artimiausiais metais laimės tie, kurie sugebės pastebėti didžiųjų duomenų suteikia­mas galimybes ir jomis pasinaudoti. Tiesa, tam rei­kės pasitelkti į pagalbą kompetentingus specialistus, mokančius juos analizuoti.

Duomenims apdoroti reikia nemažos skaičiavimo ga­lios, kurios daugelis vidutinių įmonių stokoja, to­dėl dažnai analitikos įrankiai remiasi debesų technolo­gijomis. Prognozuojama, kad iki 2016-ųjų pabaigos apie 50 proc. didžiųjų pasaulio įmonių svarbią informa­ciją apie savo klientus ir vartotojus saugos debesų sau­gyklose, esančiose trečiųjų šalių duomenų centruo­se. Šią tendenciją skatina debesijos suteikiama ga­limybė taupyti IT sąnaudas. Dar po kelerių metų de­besijos sprendimų naudojimas taps masiniu reiškiniu, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, – šio verslo segmento augimas gali viršyti 80 proc. per metus. Debesų sektoriaus augimas rodo perėjimą į naują IT rinkos brandos etapą.

Tačiau bręstant ir tobulėjant IT tobulės ir kibernetiniai nusikaltėliai. Artimiausiais metais jų padaryta ža­la tik didės. Šią tendenciją paskatins keletas veiksnių: debesijos sprendimų populiarėjimas, vis dažnesnis išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimas darbui bei dėl to atsirandantys nauji įsilaužimo būdai. Ki­­ber­netinis saugumas taps vis svarbesniu kiekvienos organi­zacijos rūpesčiu ir sulauks vis didesnio dėmesio. Ma­nau, kad artimoje ateityje pamatysime draudi­­mo nuo kibernetinių rizikų srities plėtrą. Apsauga nuo to­kių antpuolių negalės būti triviali – čia jau reikės daugia­sluoksnių instrumentų, ypač turint omenyje tai, kaip greitai vystosi tokios sritys, kaip dirbtinis in­te­lek­tas ar gilus mašininis mokymasis (angl. deep learning).

– Pažvelkime tolėliau į ateitį – kaip, jūsų nuomone, dėl technologijų poveikio pasikeis pasaulis po dešimties metų?

– Be sparčios informacinių technologijų plėtros šiuolaikinis pasaulis nebūtų toks, kokį esame įpratę matyti. Nuo XX a. pabaigos iki pat šių dienų įvyko neįtikė­tino masto proveržis šiame segmente – norint tuo įsiti­kinti, užtenka apsidairyti aplink. Ateityje asmeninių kom­piuterių skaičiavimo galia pasieks žmogaus smege­nų lygį, o belaidis interneto ryšys apims dideles teritorijas.

Nereikėtų pamiršti ir virtualiosios bei papildytosios (angl. augmented) realybės įrankių, kurie pastaruo­ju me­tu ypač populiarėja. Žmonės nebeatitrauks akių nuo ekranų, kuriuose nenutrūkstamai plauks įvai­rios in­­formacijos srautai. Ir visi šie srautai bus in­di­vi­dua­lizuoti pagal kiekvieno naudotojo profilį, po­reikius ar padėtį. Didelę laiko dalį žmonės praleis rea­­listiškai at­rodančiose virtualiose aplinkose – čia jie dirbs, bendraus ir pramogaus. Dėl to ribos tarp rea­liojo ir virtualiojo pasaulių po truputį nyks – žmonės nuolatos bus vien­tisoje informacinėje erdvėje. Dirb­tinio intelekto tech­nologija leis automatizuoti dau­gumą ne tik rutininių, bet ir protinių darbų. Ne­ma­nau, kad po dešimties metų bus sukurtas universa­lių gebėjimų dirbtinis intelektas, bet beveik visose sri­tyse bus naudojami specializuoti dirbtinio intelekto instrumentai.

– Internetas atnešė daugybę naujų dalykų, kurie šiandien kelia etinių klausimų. Pavyzdžiui, maksimali žodžio laisvė ir „trolinimas“, patogus medijos naudojimas ir piratavimas. Kaip jūs žiūrite į internetą? Kontroliuoti ar leisti jam vystytis laisvai?

– Internetas – tai laisvės teritorija. Tuo pačiu metu – ir žodžio laisvės. Iš vienos pusės, viskas teisinga, bet iš kitos – ši laisvė gali tapti negatyvaus elgesio šaltiniu. Žmogus internete gali ištarti, kas tik jam ant seilės užei­na, ir pasakyti tai bet kam pasaulyje – dažnu atveju nie­kas jam nieko negalės padaryti. Informacinių karų epo­choje labai sudėtinga nubrėžti aiškią ribą tarp žodžio laisvės ir „trolinimo“, sunku suprasi, kur tiesa, o kur jau provokacija.

Piratavimas – tai vagystė, o piratas – vagis. Siųs­da­miesi knygas, muziką ar kino filmus iš nelegalių šaltinių jūs vagiate. Kompiuterinio piratavimo problemos esmė ta, kad šis veiksmas žmonių sąmonėje nesisieja su vagyste. Turinio platinimo greitis ir paprastumas, tu­rinio apsaugos įveikimo procesas primena žaidimą, to­dėl niekas net nesusimąsto, kad pasisavina svetimą nuosavybę. Juk savininko akyse nematė, o bausmės už tokią vagystę labai retos.

– Kokiose srityse Lietuvos IT sektorius yra stiprus ir kurias iš jų reikėtų stiprinti ateityje?

– Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje. Darbo jėgos rinką šalyje sudaro apie 1,5 mln. specialistų. Lie­­tuva patenka į Europos šalių, kuriose jaunuoliai veržia­si dirbti IT sektoriuje, penketuką. Mūsų šalis taip pat ga­li pasigirti sparčiausiu viešuoju „Wi-Fi“ internetu ir grei­čiausiu plačiajuosčio interneto ryšiu. Tai reiškia, kad mūsų bazė labai stipri ir ateityje reikėtų suderinti efektyvų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Tai leis nukreipti visas jėgas į šalies konkurencingumo didinimą.

– Kokią kryptį patartumėte rinktis jaunuoliui, norinčiam dirbti IT ar technologijų srityje, – ieškoti darbo didelėje bendrovėje ar rizikuoti kurti nuosavą startuolį?

– Mokymasis – tai neatskiriama kiekvieno žmogaus veik­los dalis. Praėjo tie laikai, kai programuotojas, gerai išmanantis vieną programavimo kalbą, galėjo tikėtis, kad jį visur sutiks su duona ir druska. Šiandien pagrindiniai svarbūs IT technologijų proveržiai gimsta būtent skirtingų specializacijų sandūrose. Dabar net kuklus programuotojas privalo mokėti ne tik pačią kalbą, bet ir SQL serverio veikimo principus, suprasti, kaip veikia operacinė sistema, lokalus tinklas ar kompiuterio apsauga. Be to, pageidautina, kad jis turėtų bent šiokius tokius apskaitos ar personalo valdymo pagrin­dus. Ir ateityje ši tendencija tik stiprės.

Be abejo, siauro profilio, bet labai gerai savo sritį išmanantys specialistai taip pat bus paklausūs, tačiau jiems irgi teks plėsti savo akiratį, pavyzdžiui, mokantis dirbti komandoje ar įgyjant gebėjimų parduoti sa­vo paslaugas ir kompetencijas.

Taip yra todėl, kad šiuolaikinės informacinės techno­logijos vis labiau orientuojamos į žmones ir vis re­čiau – į technologinius reikalavimus. Visos skaitmeni­nės technologijos ilgainiui nustojo būti tik techniniais įran­kiais ir pamažu atsigręžė į „nekompiuterinius žmones“. Šiandien sunku būtų įsivaizduoti rašytoją, kuris sa­vo kūryboje nesinaudotų kompiuteriu, nors prieš ge­rus 30 metų dauguma naudojosi spausdi­nimo mašinėlė­mis.

Kuo labiau kompiuterinė technika tampa žmogiška, tuo stipresnis poreikis specialistų, gebančių gerai su­pras­ti ne tik kompiuterinį kodą, bet ir naudotojų lū­kes­čius. Ge­­bėjimas naudotis dokumentų ar projektų valdymo sis­­temomis yra ne mažiau svarbus nei dve­­­­jetainės ari­t­me­tikos mokėjimas. Šiame kontekste vyks­ta laipsniškas tiks­liukų ir humanitarų, fizikų ir ly­ri­kų susiliejimas. To­dėl patys įdomiausi ir perspektyviau­­si projektai gimsta bū­tent skirtingų žmogaus veik­­los sričių sandūrose. So­cia­liniai tinklai, išmaniosios paieškos sistemos, vaiz­dų at­pa­žinimo įrankiai – tai tokių mišrių projektų pa­vyzdžiai.

Informacinių technologijų plėtra ir jų humaniškėjimas vis dažniau verčia ieškoti naujų sprendimo bū­dų toms pačioms užduotims. Laikai, kai vadovas diktuo­da­vo programuotojui, kaip ir ką daryti, po truputį eina už­marštin. Vis dažniau būtent IT specialistas tam­pa tuo kviestiniu ekspertu, kuris pasako, kur ir ką rei­kia pa­­­keisti bei kas turėtų imtis šios užduoties. Taip pamažu didėja ne tik IT specialistų svarba planuojant verslo pro­cesus, bet ir jų atsakomybė. Todėl labai svarbu, kad uni­versitetai ir kitos IT specialistus rengiančios organiza­cijos ugdytų gebėjimą teisingai sudėlioti prioritetus ir sa­varankiškai organizuoti darbo procesus, nes tai pa­de­da kontroliuoti darbo rezultatų kokybę ir termi­nus.

Saugumas svarbus visoms gyvenimo sritims, o ypač šiuolaikiniam verslui, kurio efektyvumas dažnai priklauso nuo sklandaus ir saugaus IT sistemų darbo. Siekiant užtikrinti visapusišką jų veikimą, į pagalbą ateina naujausios technologijos ir sprendimai.

Kaip sako bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, diegiančios įvairius IT saugumo sprendimus, Komercijos departamento vadovas Robertas Ragauskas, prieš pasirūpinant verslo saugumu svarbu įvertinti realią jo būklę ir galimas grėsmes. „Verslo apsaugą paprastai rekomenduojame pradėti planuoti nuo audito, kuris leidžia nustatyti silpnas IT infrastruktūros vietas ir padeda priimti sprendimus dėl tolesnio jos tobulinimo. Be to, IT saugumo auditas užtikrina informacijos saugumo reikalavimų įgyvendinimą: saugų duomenų laikymą ir perdavimą, apsaugą nuo kibernetinių nusikaltėlių atakų ir neautorizuotų pakeitimų, informacijos konfidencialumą, prieinamumą, vientisumą. Tik tuomet, remiantis audito rezultatais ir atsižvelgiant į įmonės specifiką bei poreikius, reikėtų pradėti galvoti apie tinkamiausius saugumo sprendimus“, – aiškina R.Ragauskas.

Įėjimo kontrolė

Visų pirma verta pasirūpinti įėjimo į pastatą kontrole. Įdiegus kontrolės sistemą, kiekvienas darbuotojas gauna asmeninę magnetinę darbo kortelę, kurią nuskaitęs kortelių skaitytuvas atidaro duris, o nepageidaujami asmenys negali patekti į patalpas. Darbuotojo kortelė gali riboti ir konkretaus darbuotojo patekimą į vidų, atsižvelgiant į jo darbo specifiką, pvz., kad darbuotojas galėtų įeiti į darbovietę tik tam tikru laiku, kad galėtų užeiti tik į tam tikras patalpas, o nebūtų įleidžiamas ten, kur saugoma konfidenciali informacija.

R.Ragausko teigimu, tokia sistema taip pat padeda užtikrinti darbo kontrolės funkciją. „Darbuotojų kortelių sistema ne tik garantuoja saugumą, bet ir teikia įmonės vadovams svarbią informaciją apie darbuotojų darbo laiką, jų veiklą įmonės viduje (pagal judėjimą patalpose), tai yra padeda įgyvendinti darbuotojų kontrolę. Be to, tai patogus būdas išaiškinti kylančius incidentus“, – sako specialistas.

Prisijungimo kontrolė

Įėjęs į darbo patalpas, darbuotojas dar turi virtualiai „įeiti“ į savo kompiuterį, tai yra prie jo prisijungti. Kad kiekvienas įmonės kompiuteris būtų patikimai apsaugotas nuo pašalinių asmenų, „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ atstovas siūlo naudoti elektroninius raktus „eToken“, jungiamus per USB. Taip supaprastinamas prisijungimas prie įmonės tinklo ir prieiga prie konfidencialios informacijos. Naudotojams nebereikia įsiminti sudėtingų slaptažodžių ir periodiškai jų keisti.

Elektroniniai raktai taip pat padeda kontroliuoti darbuotojų veiksmus, nes rodo informaciją, kada ir prie kokio kompiuterio darbuotojas jungėsi, kokiais tinklo ištekliais naudojosi. Be to, su „e-Token“ tinklas yra efektyviau apsaugotas, nes norint prisijungti neužtenka prisijungimo duomenų, reikia ir USB įrenginyje esančio sertifikato.

Skaitmeninis raktas gali būti naudojamas ir kaip atmintis elektroninio parašo sertifikatui saugoti. Elektroniniu parašu jungiantis prie informacinių sistemų pakanka vienintelio elektroninio parašo slaptažodžio, vadinamojo PIN arba sPIN, o informacijai iš USB saugyklos skaityti nereikia jokios specialios įrangos, nes dauguma šiuolaikinių kompiuterių sukomplektuoti su standartinėmis USB sąsajomis.

Tinklo kontrolė

Į vidinį įmonės tinklą grėsmė gali atkeliauti ir iš plačiojo interneto. Kad taip neatsitiktų, būtina nuolat stebėti duomenų srautus. R.Ragausko teigimu, tą atlikti padeda specialios apsaugos sistemos, kurios skirtos duomenų srautui filtruoti ir apsaugoti nuo neteisėto įsibrovimo į įmonės tinklą bei kritinių IT sistemų atakų. „Tokia sistema turi ugniasienę, kuri praneša, jei kokia nors programa bando prisijungti prie interneto. Galima iš anksto nustatyti interneto puslapius, prie kurių jungimąsi sistema nuolat blokuos. Sistema taip pat ieško į kompiuterio kietąjį diską patekusių kenksmingų programų, o radusi stengiasi jas pašalinti arba izoliuoti užkrėstus failus“, – aiškina pašnekovas.

Siekiant dar didesnio saugumo, gali būti naudojamos antivirusinės programos. Jos tikrina, ar nėra virusų ateinančiame interneto sraute, el. pašto sraute, serveriuose, prie kurių darbuotojai jungiasi iš skirtingų kompiuterių. Šios programos gali būti įdiegiama ne tik į stacionarius kompiuterius, bet ir į mobiliuosius įrenginius, į kuriuos patekęs virusas taip pat gali kelti grėsmę.

Duomenų apsauga

Įvairaus pobūdžio informacija įmonėje yra didžiausia vertybė. Jos praradimas gali pridaryti didžiulių nuostolių. Kaip to išvengti? R.Ragausko teigimu, tam skirtos duomenų saugyklos. „Užsisakius duomenų saugyklos paslaugą, saugomi ne tik svarbūs įmonės dokumentai, jų atsarginės kopijos, bet ir visa kiekvieno darbuotojo kompiuterio informacija. Tad net praradus kompiuterį duomenys nedings, juos bus galima lengvai atkurti iš saugomų kopijų“, – paslaugos privalumus vardija bendrovės atstovas.

Siekiantiems užtikrinti ne tik duomenų, bet ir verslo IT procesų eigą siūloma duomenis saugančių serverių nuomos paslauga. Tai nenutrūkstamas IT sistemų darbas: dubliuota elektros energijos linija, dubliuota interneto kanalo linija, įrangą aušinančios kondicionavimo sistemos, apsauga nuo elektros įtampos šuolių, visų sistemų būklės stebėsena 24 valandas per parą, teritoriją nuolat stebinčios kameros ir kt.

Dar vienas sprendimas apsaugoti savo duomenis – virtualių serverių paslauga, kuri nereikalauja investuoti į brangią tinklų įrangą, serverius, jų priežiūrą, rūpintis programinės įrangos atnaujinimu ir samdyti visą parą juos stebinčio personalo. Ji padeda įmonėms ne tik išvengti daugybės rūpesčių, bet ir užtikrina sklandų darbą nuolat kintančiomis verslo sąlygomis.

Loreta Klebonaitė-Šeibak

Bankų paslaugos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, Lietuvoje veikia per 1200 bankomatų. Ir nors šiuo metu lietuviai bankomatais dažniausiai naudojasi tik norėdami išgryninti pinigų, specialistai pastebi, kad poreikis naudotis kitomis bankomatų funkcijomis didėja kartu su modernių mokėjimo būdų ir technologijų plėtra.

Ilgametę patirtį bankinių technologijų rinkoje turinčios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) technikos direktoriaus Tomo Bublio teigimu, Lietuvoje išnaudojama tik nedidelė dalis bankomatų funkcijų. „Šiuo metu Lietuvoje bankomatai išduoda grynuosius pinigus ir juos priima. Taip pat bankomatuose klientas gali pasikeisti savo kortelės PIN kodą ar pasižiūrėti paskutinių atliktų mokėjimo operacijų išrašus“, – aiškina T.Bublys.

Kaip pastebi BS/2 atstovas, bankomatų funkcionalumas ir pritaikymas konkretiems klientų poreikiams kiekvienais metais didėja. „Pasaulyje jau naudojami bankomatai, kurie leidžia klientui sumokėti už automobilio stovėjimą, komunalinius mokesčius, pasipildyti mobiliųjų operatorių sąskaitas, išsikeisti valiutą, atblokuoti mokėjimo kortelę, gauti mikrokreditą ar įsigyti lėktuvo bilietų ir užsisakyti viešbutį. Be to, kai kuriuose įrenginiuose įdiegta monetų priėmimo ir išdavimo funkcija“, – sako T.Bublys.

Raktas – mobilusis telefonas

Nemažai dėmesio gamintojai skiria ir bankomatų bei mobiliųjų telefonų integracijai, taip plėsdami savitarnos galimybes ir apsaugodami klientus nuo PIN kodo ar kortelės duomenų vagysčių. Naudotojams siūloma atlikti operaciją bankomate nenaudojant banko kortelės ir PIN kodo. Pakanka telefonu nuskenuoti bankomato ekrane rodomą QR (angl. ~Quick Response~) kodą ar įvesti telefono numerį ir gauti SMS žinutę su vienkartiniu prieigos prie savitarnos įrenginio slaptažodžiu. Beje, neretai tokie bankomatai į naudotojo telefoną atsiunčia ir čekį apie atliktas operacijas.

Esama ir tokių bankomatų, kurie veikia ne tik kaip savitarnos įrenginiai, bet ir spustelėjus specialų mygtuką pasitelkia į pagalbą banko personalą. Pavyzdžiui, tokiu bankomatu besinaudojantis banko klientas gali išsigryninti didesnę sumą, nei numatyta jo dienos limite. Naudotojas per bankomatą nusiunčia užklausą banko darbuotojui, o šis iš savo mobiliojo įrenginio leidžia atlikti norimą operaciją.

Nuskaito biometrinius duomenis

BS/2 atstovo teigimu, vis dažniau į savitarnos įrangą diegiami sprendimai, nuskaitantys biometrinius asmens duomenis. Kai kuriose pasaulio šalyse jau esama bankomatų, atpažįstančių klientus pagal plaštakos kraujagysles ar akies rainelę. „Biometrinių technologijų naudojimas ne tik patogus klientams, nes leidžia išgryninti pinigų ar atlikti kitas operacijas net ir tuo atveju, jei mokėjimo kortelė pamesta. Tai gerokai saugiau, nes biometrinių duomenų suklastoti neįmanoma – kiekvieno asmens jie unikalūs“, – komentuoja T.Bublys.

Savitarnos įrenginių gamintojai galvoja ir apie naudotojų patogumą. Kuriamos paprastos ir intuityviai atpažįstamos grafinės vartotojo sąsajos, populiarėja bankomatai su jutikliniais ekranais, kurių grafinės sąsajos labai panašios į daugumai jau įprastas planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sąsajas. Esama ir tokių sprendimų, kuriuose į pagalbą pasitelkiamos papildytosios realybės (angl. ~augmented reality~) galimybės. Išmaniajame telefone įdiegus specialią programą, ji padeda lengvai rasti bankomatą atvykus į nepažįstamą miestą ar, telefoną nukreipus į bankomatą, išmaniojo įrenginio ekrane matyti, kaip naudotis bankomatu: kurį mygtuką spausti, kas matoma savitarnos įrenginio ekrane.

Gyvi pokalbiai

Ateityje, BS/2 technikos direktoriaus teigimu, bankomatai teiks dar daugiau bankinių ir mažmeninės prekybos paslaugų. Naudotojui nebereikės ieškoti banko padalinio – visas operacijas atlikti ir netgi pasikonsultuoti jis galės naudodamasis savitarnos įrenginiu. „Ateityje savitarnos įrenginyje bus galima rasti ir banką, ir prekybos centrą. Jau šiandien esama bankomatų, kuriuose įdiegta vaizdo konferencijų sistema leidžia banko personalui bendrauti su toli nuo jo esančiais klientais. Spustelėjus vieną bankomato mygtuką, ekrane pasirodęs konsultantas atsako į visus rūpimus klausimus, padeda išspręsti kilusius sunkumus ar atidaryti sąskaitą, sudaryti naują sutartį“, – tvirtina T.Bublys.

Lietuvoje susidomėjimas regionine plėtra ypač padidėjo atsiradus galimybei gauti Europos Sąjungos paramą. Su šia parama į mūsų šalies regionus atkeliauja ne tik subsidijos verslui, bet ir moderniosios technologijos.

Edita Matonytė

Technologijų teikiamas galimybes atranda regionuose įgyvendinamų projektų plėtotojai, siekdami pritraukti daugiau lankytojų ir supažindinti juos su vertingiausiais vietos gamtos bei kultūros paminklais.

Vienas pavyzdžių – Salantų regioninis parkas, išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, Kretingos, Skuodo, Plungės rajonų savivaldybių teritorijose. Nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo jam suteikia ne tik kultūros paveldo objektų gausa bei įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, tvarkingi miesteliai, bet ir parke sparčiai kylantis bei duris netrukus atversiantis modernus lankytojų centras.

Pasitelkus partnerius centre bus diegiamos išmaniosios būsto technologijos (angl. ~Smart House~). Jas, pasak lankytojų centro direktoriaus Modesto Šečkaus, Salantų regioniniame parke buvo nuspręsta rinktis dėl taupumo ir patogumo. „Išmaniosioms būsto technologijoms sparčiai populiarėjant tarp gyventojų, atsiranda poreikis modernizuoti ir visuomeninės paskirties pastatus. Nors projektas lankytojų centre dar įgyvendinamas, rinkdamiesi išmaniąsias sistemas įvertinome jų teikiamas galimybes taupyti resursus bei patogiai valdyti pastatus. Be to, tikimės, kad jos suteiks daugiau komforto ir mūsų parko svečiams, atsivers naujos galimybės pažinti regioniniame parke esančius gausius gamtos, archeologijos ir kultūros paminklus“, – teigia M.Šečkus.

Mažins energijos išlaidas

Įgyvendinti šį projektą patikėta telekomunikacijų ir informacinių technologijų bendrovei „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, priklausančiai įmonių grupei „Penki kontinentai“. Pasak šios bendrovės Intelektinių pastatų skyriaus vadovo Vaido Janulio, viena pagrindinių priežasčių, kodėl naujosios sistemos sėkmingai skinasi kelią, yra išteklių taupymas. „Išmaniųjų būsto sistemų nauda taupant laiką, kuriant patogią ir saugią aplinką neabejojama jau seniai. Todėl nuolat randasi naujų projektų, kurių tikslas – kurti ekonomiškus ir, žinoma, ilgaamžius pastatus. Džiugu, kad moderniosios technologijos naudojamos ir regionuose“, – sako V.Janulis.

Salantų regioninio parko svečių patogumu rūpinsis išmanioji šildymo sistema. Ji palaikys lankytojų centre tinkamą patalpų temperatūrą ir prisiderins prie šio pastato darbo ritmo. Šildymo sistemos darbą bus galima reguliuoti tiek patalpoje esančia įranga, tiek mobiliuoju įrenginiu (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu). Įdiegus sistemą ketinama sutaupyti iki 50 proc. šildymo išlaidų.

Išmanumu pasižymės ir ekonomiška lankytojų centro apšvietimo sistema. Pastate įrengti būvio jutikliai reguliuos apšvietimą, padės atskleisti lankytojams ekspozicijų grožį, o nedideli ir funkcionalūs jungikliai leis vieno mygtuko paspaudimu iš keleto vietų itin patogiai ir paprastai valdyti visą šviestuvų sistemą. Be to, ši sistema padės sutaupyti iki 60 proc. elektros energijos išlaidų.

Darnoje su gamta

Pasak išmaniojo būsto eksperto V.Janulio, svarbu pabrėžti ir dar vieną šių technologijų teikiamą naudą – tai ekologiškumas. „Racionalus išteklių naudojimas tampa prioritetine pasaulio ir kiekvieno iš mūsų problema. Jau seniai pastebėta, kad sprendžiant ją vien aplinkos apsaugos politikos nepakanka. Reikalingi pokyčiai, prisidedantys prie švarios ir sveikos aplinkos bei geresnės gyvenimo kokybės kūrimo. Džiugu, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų ir įmonių supranta taupių bei aplinką tausojančių technologijų reikšmę ir renkasi jas įgyvendindami įvairius projektus. Džiugina ir tai, kad darnios visumos idėja vis dažniau užsikrečia ir Lietuvos regionai“, – teigia „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ atstovas.

Belieka tikėtis, kad įgyvendinus šį ir daugybę kitų regiono plėtros projektų jų rezultatai prisidės prie gyvybingos, atviros ir tvarios regionų bendruomenės kūrimo. O keliaudami po Lietuvą ir užsukę į Salantų regioninį parką patirsime gražiausių saugomų teritorijų pažinimo džiaugsmą.

BOX

Salantų regioninis parkas

• Įsteigtas 1992 m.
• Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos (7761 ha), Skuodo (5045 ha), Plungės (296 ha) rajonų savivaldybių teritorijose (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) ir užima 13 265 ha plotą.
• Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas yra tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Čia auga didžiausias Lietuvoje kadagynas. Parke taip pat galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu kaštonu.
• Regioninio parko puošmena – Mosėdžio miestelis, garsus gydytojo Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija.

Užsakomąsias IT paslaugas „ProfIT“ Lietuvoje ir užsienyje teikianti įmonių grupė „Penki kontinentai“ plečia paslaugų spektrą ir siūlo įmonėms programinės bei kompiuterinės įrangos nuomos paslaugą.

Grupės „Penki kontinentai“ atstovo Roberto Ragausko teigimu, paslauga patraukli, nes leidžia įmonei dirbti lanksčiai ir patogiai. „Siūlome įmonėms įrangos paketą, kurį sudaro planšetinis kompiuteris, prie jo jungiama klaviatūra bei monitorius ir prievadas stacionariai darbo vietai. Be to, į komplektą įeina reikalinga programinė įranga, įskaitant programų paketą „Microsoft Office“ ir antivirusinę sistemą. Įrangos diegimo, konfigūravimo ir priežiūros darbais taip pat pasirūpina „ProfIT“ specialistai. Toks paslaugos paketas suteikia darbuotojui daugiau mobilumo – prireikus planšetę galima transformuoti į nešiojamąjį kompiuterį, prijungiant klaviatūrą“, – sako R. Ragauskas.

Specialisto teigimu, su „ProfIT“ naudotis modernia įranga ir ją atnaujinti įmonė gali be didelių išlaidų. „Naudodamasi naujausia technine ir licencijuota programine įranga įmonė mokėtų fiksuotą mėnesinį mokestį kaip už paslaugą. Tai leistų išvengti didelių investicijų ir planuoti išlaidas. Be to, po kelerių metų seną įrenginį galima grąžinti ir pasirinkti naują be papildomų investicijų“, – tvirtina R.Ragauskas.

Be įrangos nuomos, „ProfIT“ siūlo ir priežiūros paslaugas: gedimų šalinimą, konsultacijas, periferinės įrangos priežiūrą, IT auditą ir kt. Paslaugų kokybę garantuoja beveik 20 metų darbo IT rinkose patirtis, partnerystė su pasaulinėmis lyderėmis, tarptautinio paslaugų valdymo standarto ISO 20000 ir saugumo standarto ISO 27001 reikalavimų laikymasis.

2015 m. sausio 1 dieną Lietuvoje įvedamas euras. Estai ir latviai jau išgyveno šį istorinį laikotarpį. Nors skaičiuoti svetimų pinigų nederėtų, remdamiesi kaimynų pavyzdžiais pasidomėkime, kokios permainos laukia mūsų šalies bankomatų naudotojų.

Juozas Ažubalis

Lietuvos banko duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 1263 bankomatai. 2015 m. Lietuvai perėjus prie euro, nuo pirmos dienos bankomatuose litai nebus išduodami. Ką turi žinoti bankomatų naudotojai, pasakoja bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), prisidėjusios prie bankomatų parengimo eurui Estijoje ir Latvijoje, direktoriaus pavaduotojas Tomas Augucevičius.

– Kada Lietuvoje pradės veikti eurus išduodantys bankomatai?

T.A.: 2015 m. sausio 1 dieną eurui tapus naująja Lietuvos valiuta, visos sąskaitose litais laikomos lėšos bus oficialiu kursu konvertuotos į eurus. Bankomatai taip pat pereis į vadinamąjį euro režimą ir išduos tik eurus, o terminalai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo Naujųjų metų turės būti uždaryti.

Euro įvedimui bankai ruošėsi jau ne vieną mėnesį. Visapusiškas bankomatų atnaujinimas prieš įvedant eurą paprastai trunka apie devynis mėnesius. Daugiau laiko pareikalauja grynuosius pinigus priimantys bankomatai, nes tenka ne tik atnaujinti jų programinę įrangą, bet ir pasirūpinti papildomais techniniais komponentais.

Lietuvai perėjus prie euro, garbė pirmajam simboliškai išsiimti 10 arba 20 eurų nominalo banknotą greičiausiai teks premjerui Algirdui Butkevičiui. Estijoje ir Latvijoje pirmąjį eurą iškart po vidurnakčio iš bankomato išsiėmė tuomečiai premjerai – Andrusas Asipas ir Valdis Dombrovskis.

– Iki kada bankomatuose bus galima išsigryninti ir įnešti litus?

T.A.: Gruodžio 31 dieną dauguma bankomatų dar išduos litus. Įnešti litus į sąskaitą naudojantis grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, kurių mūsų šalyje šiuo metu yra 259, sausį turėtų leisti dauguma didžiųjų Lietuvos bankų. Tikslias datas ir vietas, kur tą bus galima padaryti, bankai artimiausiu metu turėtų skelbti patys.

Estijoje ir Latvijoje, kur aktyviai dalyvavome perėjimo prie euro procedūrose, visi mūsų prižiūrimi bankomatai buvo parengti eurui likus keliems mėnesiams iki sausio 1 dienos ir jau per pirmąsias 30 minučių sklandžiai pradėjo išdavinėti eurų banknotus. Pirmoji eurų išdavimo operacija mūsų valdomuose savitarnos įrenginiuose buvo atlikta praėjus vos penkiolikai naujųjų metų minučių.

– Kokio nominalo eurų banknotus išduos Lietuvoje veikiantys bankomatai?T.A.: Lietuvos bankas iš viso planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų bei euro centų monetų. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pirmiausia bankomatuose bus išduodami mažesnio nominalo (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai, o stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros nuo sausio 1 dienos kurį laiką nebus išduodamos. Tai palengvins darbą ir prekybininkams bei paslaugų teikėjams, kurie iš pradžių dar nebus sukaupę didelių pinigų sumų grąžai. Didesnio – 100, 200 ir 500 nominalo kupiūrų 2015-ųjų pradžioje taip pat bus galima gauti, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Beje, daugelyje euro zonos valstybių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės. Įdomu tai, kad Lietuva taps ketvirtąja euro zonos šalimi, kurioje bankomatai išduos 5 eurų kupiūrą. Kitose euro zonos valstybėse smulkiausia bankomatų išgryninama kupiūra yra 10 eurų.

– Ar metų pradžioje prie bankomatų nesusidarys eilės norinčiųjų išsigryninti eurų? Ką rodo Estijos ir Latvijos patirtis?

T.A.: Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų poreikis prekybos ir paslaugų įmonėse padidėjo nuo trijų iki penkių kartų. Tai lėmė įpareigojimas grąžą klientams atiduoti tik eurais. Vis dėlto mažų prekybos įmonių savininkai apyvartinių pinigų per kelias dienas daug neužsidirbdavo, todėl nuolat turėjo bėgioti į banką ar prie bankomato. Keisti vietinės valiutos į eurus bankomatuose suskubo ir metų pabaigos laukę bei santaupomis nepasirūpinę gyventojai.

Taigi Estijoje ir Latvijoje nedidelių eilių išvengti nepavyko. Tačiau po poros savaičių jos atslūgo. Vis dėlto tai nereiškia, kad pinigus reikia keisti jau dabar. Šiuo metu ši operacija yra mokama, o metų pradžioje valiuta bus keičiama nemokamai.
– Ką patartumėte Lietuvos bankomatų naudotojams, norintiems išvengti rūpesčių įvedus eurą?

T.A.: Gyventojams patarčiau paskutinėmis gruodžio dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, o iš bankomatų litų imti tik tiek, kiek būtina. Be to, siūlyčiau neskubėti išsigryninti eurų. Lietuvos bankas juos keis neribotą laiką, tad užsilikusius litus bus galima nemokamai iškeisti į eurus bet kada. Turintiems stambesnę grynųjų pinigų sumą rekomenduočiau įnešti ją į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, o kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta.

Beje, norėčiau paraginti gyventojus būti atidžius naudojantis bankomatais po euro įvedimo. Neskubėti spausti mygtuko įprastoje įrenginio ekrano vietoje renkantis pageidaujamą funkciją arba pinigų sumą. Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitus valiutai galimi pasikeitimai ir grafinėje sąsajoje.

Taip pat noriu priminti, kad visa aktuali informacija apie euro įvedimą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje ir specialiai euro įvedimui skirtame tinklalapyje www.euras.lt.

PR

IT ir bankinių technologijų sektoriuose daugiau nei du dešimtmečius dirbančios įmonių grupės „Penki kontinentai“ IT specialistai lankėsi JAV Silicio slėnyje. Susitikimuose su partneriais „Cisco Systems“, EMC, „NetApp“ ir „Vmware“ svečiai dalijosi patirtimi, diskutavo apie IT rinkos tendencijas ir perspektyvas.

Įmonių grupės Sistemų administravimo departamento vadovo Tomo Okmano teigimu, populiariausia diskusija tema buvo debesų technologijos. „Susitikimų su partneriais metu turėjome galimybę susipažinti su jų kuriamais debesų produktais, pasidalyti sukaupta patirtimi. Daugiausia dėmesio diskusijose skyrėme debesų sprendimų galimybėms ekonomiškai ir efektyviai valdyti duomenis, kurių apimtys auga milžiniškais tempais. Per paskutinius dvejus metus sukurta 90 proc. visų pasaulio duomenų. Be to, net 99 proc. jų yra skaitmeniniai. Todėl debesų kompiuterijos sprendimai – puiki galimybė, neinvestuojant į įrangą, išplėsti savo resursus pagal poreikį ir taip suvaldyti didėjantį duomenų srautą“, – sakė T. Okmanas.

Specialisto teigimu, verslui reikia greitesnio duomenų perdavimo ir pasiekiamumo, o IT kompanijoms – talpios, patogios ir saugios terpės klientų duomenims saugoti. Todėl susitikimuose nemažai dėmesio buvo skirta šioms temoms. Specialistai diskutavo apie duomenų kompresiją, dedublikaciją, susipažino su kuriamo hibridinio duomenų masyvo koncepcija. Be to, duomenų masyvuose vis reikšmingesnė tampa programinė įranga, tad ryškėja duomenų masyvų perkėlimo į debesį tendencija. Kompanijos „Cisco Systems“ duomenimis, 2017 metais du trečdaliai viso pasaulio duomenų centrų bus įsikūrę debesyse.

Dar viena pastebima tendencija – didėjantis IT specialistų dėmesys centralizuoto įrenginių valdymo programinei įrangai, kuri gali pakeisti ne vieną brangiai kainuojantį techninį įrenginį. „Turėjome galimybę daugiau sužinoti apie SDN (angl. Software-Defined Network) technologiją, kurią verslas dar tik atranda. Tai inovatyvi programiniu būdu valdomo duomenų perdavimo tinklo technologija, leidžianti centralizuotai nuotoliniu būdu valdyti duomenis, operatyviai juos perduoti, taip pat virtualizuoti fizinius tinklo resursus, tokius kaip serveriai, duomenų centrai, darbo vietos“, – komentavo T. Okmanas.

Bendrovės „Penki kontinentai“ specialistai Silicio slėnyje patirtimi ir įžvalgomis dalijosi jau antrą kartą. Vertindami šiųmetę viešnagę, „Penkių kontinentų“ specialistai akcentavo, kad tik žinodamos ir sekdamos pasaulines IT tendencijas, kompanijos gali pasiūlyti savo klientams geriausiai jų poreikius atitinkančių sprendimų, padedančių optimizuoti, plėsti verslą bei išlikti konkurencingiems šiandienės rinkos sąlygomis.

Rugsėjo 12–17 dienomis Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta 44-oji kasmetė tarptautinė paroda konferencija „IBC 2013“, skirta aktualiausiems TV transliavimo, skaitmeninių technologijų ir multimedijos klausimams. IBC – tai vienas iš didžiausių renginių ne tik pagal užimamą plotą, bet ir pagal dalyvių bei lankytojų skaičių. Parodoje kasmet dalyvauja per 1 300 eksponentų iš 130 pasaulio šalių.
Užsukusieji į tarptautinės organizacijos „Open IPTV Forum“ (OIPF) stendą turės galimybę susipažinti su Lietuvos IT kompanijos „Penki kontinentai“ sprendimu „IPTV.iQ“. Bendrovė „Penki kontinentai“ – OIPF narė, drauge su tokiomis pasaulinėmis lyderėmis kaip „Cisco“, „Motorola“, „Panasonic“, „Samsung“, „Sony“, „Gemalto“ ir kt. aktyviai prisidedanti kuriant bendrus IP televizijos standartus.
Lietuvos kompanijos pristatomas „IPTV.iQ“ – tai programinis sprendimas, suteikiantis galimybę naudotis interaktyviosios IP televizijos galimybėmis ir tinkantis įvairiems sektoriams: švietimo, maitinimo, medicinos, turizmo ir kt. Naudojantis ketvirtos kartos grafine vartotojo sąsaja, klientams galima pasiūlyti daugybę naudingų funkcijų: kanalų sąrašą ir galimybę skirstyti juos pagal tipą ar temą, elektroninį programų gidą (EPG), kanalų rakinimo galimybę, el. paštą, „Facebook“, „YouTube“, „Google Maps“, „Flickr“, radiją TV ekrane, skrydžių tvarkaraščius, valiutų kursus ir t. t. Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ grafinės „IPTV.iQ“ vartotojo sąsajos kūrėjai apdovanoti aukso medaliu.
Apie „Penkis kontinentus“
Įmonių grupė „Penki kontinentai“ – 1992 metais įkurta informacinių technologijų kompanija, teikianti inovatyvias IT paslaugas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos valstybėse. Tai stabiliai veikianti bendrovė, sukaupusi daugiau nei 15 metų patirtį ir palaikanti partnerystę su tokiomis pasaulinėmis kompanijomis kaip „Unisys“, HP, „Microsoft“, „Cisco“ ir kt.

Bangomis besiritanti ekonominė krizė padarė įtaką ir informacinių technologijų (IT) sričiai. Tačiau šiandien aiškėja, kad šioje srityje įmanoma ne tik išgyventi, bet ir diegti naujoves bei skatinti investicijas.

Apie tokias tendencijas kalbamės su įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininku Idraku Dadašovu.

PROGNOZĖS: 2011-ieji buvo gana permainingi. Metų pradžioje sustiprėjusios optimistinės nuotaikos vėliau peraugo į naujos krizės bangos nuojautas. Kaip Lietuvos IT verslas išgyveno praėjusius metus?

I.D.: Nors Lietuva yra viena informacinių technologijų bei telekomunikacijų srities lyderių Europoje, galinti pasigirti ne tik pačia pažangiausia infrastruktūra, bet ir daugybe aukštos kvalifikacijos specialistų, mūsų šalies IT rinka 2011 m. susidūrė su pasaulinės ekonomikos krizės padariniais. Lietuvos bei užsienio IT rinkose dirbančių įmonių pelnas sumažėjo. Mažėjo ir privačiame sektoriuje įgyvendinamų projektų, tačiau tai kompensavo padidėjusi IT sprendimų paklausa viešajame sektoriuje. Egzistuojant rizikos valdymo metodologijai, daug naudingiau remtis kur kas tikslesnėmis trumpalaikėmis prognozėmis, ir tai patvirtins kokybiška įmonės struktūros kaita.

PROGNOZĖS: Ar galima teigti, kad 2011-ieji pasauliniu mastu žymėjo aiškų IT rinkos atsigavimą po krizės?

I.D.: Greičiausiai ne. Analitikų nuomone, 2011 m. IT rinkos augimas Vakarų Europoje siekė 3 proc., Japonijoje – 0,5 proc., Kinijoje – 21 proc., Rusijoje – 17 proc. Tikslesni duomenys apie IT rinkos dinamiką 2011 m. paaiškės tik 2012-ųjų pradžioje. Tačiau dėl laukiamos antros recesijos bangos IT rinkos augimas 2011 m. gali būti nulinis ir sudaryti mažiau nei 1 proc. Susiklosčius neigiamam scenarijui, IT rinka 2012 m. atsigaus itin lėtai.

PROGNOZĖS: Ar panašios tendencijos palietė ir įmonių grupę „Penki kontinentai“?

I.D.: Įmonių grupė „Penki kontinentai“, kurios specializacija – programinių produktų, IT ir telekomunikacijų sektoriams skirtų sprendimų, bankinių ir mokėjimo sistemų kūrimas bei diegimas, užsakomosios paslaugos, dėl krizės nepatyrė didelių problemų ir įtvirtino savo pozicijas Rytų Europos bei Azijos rinkose. Šiuos veiksnius lėmė tai, kad įmonių grupės veikla labai įvairiapusė. Pateikėme naujų patrauklių pasiūlymų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, išlaikėme paslaugų kainas bei išsaugojome aukštą jų kokybę. Be to, mes padidinome šviesolaidinio tinklo „Skynet“ interneto greitį ir pralaidumą, investavome į tinklo modernizavimą. Būtent dėl to įmonių grupė „Penki kontinentai“ sugebėjo išsaugoti savo pozicijas.

Taigi galime didžiuotis, kad pasitelkus į pagalbą savus išteklius – bankines technologijas, mūsų sukurtas mokėjimo ir lojalumo sistemas, šviesolaidinį tinklą „Skynet“, internetą, televiziją, naujienų portalą penki.lt, interneto parduotuvę ir kt. – visi klientų poreikiai įgyvendinami maksimaliai.

Kurdami programinius išteklių valdymo produktus, visuomet vadovavomės dėsningumų analize, atskirų rizikos rūšių vertinimu. Svarbiausia priimant sprendimą – rizikos valdymas, standartų atitikimo kontrolė bei dėsningumų analizė. Visa tai lemia lanksčią bei operatyvią reakciją ir suteikia galimybę išsaugoti įmonių grupės „Penki kontinentai“ veiklos rodiklių stabilumą.

PROGNOZĖS: Lietuvoje visuomet buvo kalbama apie trumpalaikes ir ilgalaikes šalies plėtros vizijas, tačiau reta jų virsdavo realiai įgyvendinama strategija. Gal būtent IT sritis, el. paslaugos yra tinkamiausia niša mūsų šaliai?

I.D.: Lietuvoje internetu perka penktadalis gyventojų, o interneto parduotuvių nuolat daugėja. Kita vertus, įvairios atliktos apklausos rodo, jog 70 proc. respondentų mano, kad jų įmonės ar organizacijos neskiria užtektinai dėmesio darbuotojų internetiniam raštingumui didinti. Iš apklausų taip pat paaiškėjo, kad el. parašu (tiek asmeniniais, tiek darbo reikalais) naudojasi 32 proc. apklaustųjų. Tai neblogas rodiklis, įvertinant respondentų geografiją. Mūsų Skaitmeninio sertifikavimo centro, kuris veikia jau šešerius metus ir yra pirma tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje, duomenimis, šis rodiklis nuolat didės, o el. parašas taps sparčiai gausėjančios planetos gyventojų populiacijos kasdienybe.

58 proc. apklaustųjų mano, kad Vyriausybė ir vietos valdžios institucijos turėtų subsidijuoti prieigą prie interneto mažiausiai socialiai apsaugotoms grupėms. Tai itin aktualu, kai kalbama apie pačią pažeidžiamiausią interneto naudotojų grupę – vaikus. Norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo turinio internete, būtina koordinuoti tiek privačių, tiek visuomeninių organizacijų veiklą ir taip suvienyti jėgas atitinkamiems veiksmams, įskaitant švietimą bei mokymą.

PROGNOZĖS: Šiandien interneto sąvoka apima kur kas daugiau nei vien mums įprastą www sampratą. Galite apibūdinti šiuolaikinio interneto galimybes?

I.D.: Pagrindinė interneto funkcija – tai informacijos saugojimas, perdavimas ir galimybė ją gauti. Pasaulinės lyderės, tokios kaip „Google“, „Apple“, „Microsoft“, nuolat konkuruoja sukurdamos sveikos konkurencijos aplinką. Internetas vis plačiau naudojamas pramogų versle. Visų pirma tai būdas perduoti medijos turinį (garsą, vaizdą ir kt.). Internete siūloma daugybė įvairių prekių, tarp kurių ir IT produktai, internetas naudojamas ir išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir kt. Tendencija tokia, kad didžioji dalis interneto paslaugų, pradedant programinės įrangos el. rinkomis, baigiant būsto apsaugos valdymu išmaniaisiais telefonais, orientuota į galutinį vartotoją. Be to, šiuo metu itin išpopuliarėjusios vadinamosios debesų technologijos – vienas efektyviausių įmonių, įskaitant ir virtualias, veiklos optimizavimo būdų.

PROGNOZĖS: Tyrimai rodo, kad Lietuvos ir ypač Vilniaus gyventojai šiandien gali naudotis sparčiausiu interneto ryšiu. Kokia šių technologijų plėtros projekcija 2012-aisiais? Galbūt „Penkių kontinentų“ įmonių grupė gali atskleisti ir dar toliau siekiančius planus?

I.D.: „Net Index“ duomenys rodo, kad tarp sparčiausią internetą turinčių pasaulio miestų pirmauja Vilnius. Galima tuo didžiuotis. Interneto duomenų perdavimo greičio vidurkis Vilniuje siekia daugiau nei 36 Mb/s. Antroje ir trečioje šio sąrašo vietose – Kinijos miestai Honkongas ir Koulunas, o ketvirtoje – Kaunas.

Simboliška, kad nuo sausio „Skynet“ klientai galės naudotis 1 Gb/s greičio internetu. Užtikrinti tokią spartą mums leidžia šviesolaidinės technologijos, kurias, pasitelkusi į pagalbą pasaulinės lyderės „Cisco Systems“ įrangą, mūsų bendrovė pradėjo diegti 1998 m.

Jei kalbėsime apie mūsų artimiausius planus, tvirtas lyderės pozicijas Lietuvoje užimanti UAB „Penkių kontinentų“ komunikacijų centras ketina ir toliau investuoti į šviesolaidinio tinklo, interaktyviosios IPTV bei kitų paslaugų plėtrą. Į „Skynet“ tinklą jau įdiegta naujos kartos įranga „Cisco 2960S“, o tai leis užtikrinti duomenų perdavimą 550 Mb/s–1 Gb/s greičio intervale. Ir tai dar ne riba. Šviesolaidiniu tinklu „Penki TV“ kanalu bendrovė transliuoja savo kuriamas autorines laidas. Be to, be interneto ir televizijos, bendrovė siūlo IP telefonijos bei būsto stebėsenos paslaugas.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Dreams foto

Svetainės speedtest.net duomenimis, Lietuva patenka į sparčiausią internetą turinčių Europos Sąjungos šalių dešimtuką, o Vilniaus gyventojams itin spartų internetą siūlo „Penki kontinentai“ – viena seniausių ir stambiausių Lietuvos IT bendrovių.

Nuo birželio 1 dienos „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ tiekiamas šviesolaidinis internetas „Skynet“ taps dar greitesnis – jo sparta Lietuvoje sieks iki 550 Mb/s, o užsienyje – iki 300 Mb/s. Anot Tinklo operacijų skyriaus vadovo Tomo Okmano, šviesolaidžio greitis didinamas atsižvelgiant į nuolat augančius klientų poreikius.

„Internetas jau seniai tapo neatskiriama daugumos lietuvaičių kasdienybės dalimi, tad nuolat auga ir interneto naudotojų poreikiai. Atsižvelgdami į tai, nuolat modernizuojame savo tinklą, siūlome net išrankiausių klientų poreikius atitinkančių interneto planų bei patrauklių akcijų. Visų „Skynet“ interneto planų greičių didinimas – taip pat vienas iš būdų neatsilikti nuo tobulėjančių technologijų ir didėjančių klientų reikalavimų“, – teigė Tomas Okmanas.

„Skynet“ – tai ne tik spartus ir patikimas internetas, bet ir daugybė papildomų paslaugų – interaktyvioji IP televizija „Penki TV“, IP telefonija, būsto saugos sprendimai. Dauguma jų valdomi ir populiariais mobiliaisiais prietaisais – planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais.

"Veido" archyvas

Jau kurį laiką „iTunes“ virtualioje parduotuvėje „App Store“ galima įsigyti vienos stambiausių ir seniausių Lietuvos informacinių technologijų bendrovių UAB „Penki kontinentai“ sukurtą taikomąją programą „Penki TV“ Remote Access.

Nuo š. m. balandžio 27 iki gegužės 6 dienos, naudojantis kompiuterių gigantės „Apple“ sukurta programa „iTunes“, į visas šalis, kur prekiaujama išmaniaisiais telefonais, „Penki TV“ Remote Access buvo atsisiųstas daugiau nei 700 kartų. Kaip teigia „Penkių kontinentų“ Mobiliųjų įrenginių programinės įrangos kūrimo poskyrio vadovas Konstantin Butrimovič, tai tik dar kartą įrodo mobiliųjų įrenginių populiarumą.

„Tai, kad naudotojai aktyviai domisi mūsų sukurta taikomąja programa mobiliesiems įrenginiams, įrodo tokių prietaisų, kaip išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, populiarumą. Bendrovė „Penki kontinentai“ nuolat stengiasi siūlyti tai, kas modernu, šiuolaikiška ir atitinka net pačių išrankiausių klientų poreikius, tad mūsų sprendimo populiarumas tarp „App Store“ lankytojų tik patvirtina, jog ir šį kartą sukūrėme tai, kas tikrai aktualu“, – teigia K. Butrimovič.

Remote Access – tai sprendimas, skirtas per belaidį interneto ryšį valdyti TV priedėlį nuotoliniu būdu išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Ši lietuvaičių sukurta programa turi visas įprasto TV pulto funkcijas ir dar daugiau. Prisijungus nuotoliniu būdu, pvz., per išmanųjį telefoną, juo galima naudotis ir kaip TV pultu, ir kaip telefonu.

Išskirtinis „Penkių kontinentų“ sukurto sprendimo privalumas, – kad naudodamasis šia programa žmogus gali jaustis visiškai saugus. Prisijungimas prie nuotolinio valdymo programos vyksta įvedus aktyvizacijos kodą, kuris pasirodo televizoriaus ekrane, – taip užtikrinama, kad prie televizoriaus neprisijungs joks pašalinis asmuo.

“Penkių kontinentų” įmonių grupė pradeda buvusios “Kuro aparatūros” gamyklos Vilniuje atnaujinimo darbus. Į buvusią gamyklą planuojama investuoti 25 mln. litų ir pritaikyti ją gyvenimui bei kūrybinėms dirbtuvėms.

“Verslo žinios” rašo, kad iki šių metų pabaigos vienoje iš šio pastato dalių bus įrengta apie 80 loftų, 130 butų – studijų tipo gyvenamųjų patalpų ir apie dvi dešimtis kūrybai skirtų erdvių ir dirbtuvių.

Plėtoti objektą pradedama nuosavomis lėšomis, bet ateityje prie projekto finansavimo gali prisidėti ir komerciniai bankai.

“Loft Town” pavadintas projektas pradedamas plėtoti nuo Kalvarijų ir Kareivių gatvės sankirtos, Žvalgų gatvės link. Beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamykla bus atnaujinama ir gyvenimui bei darbui pritaikoma etapais.