Dar prieš dešimt metų terminas „informacinės technologijos“ (IT) reiškė tam tikrą atskirą sritį – kompiuterius, programavimą, internetą. Tačiau šiandien IT tapo kiekvieno žmogaus kasdienybe, ir atrodo, kad ši jų invazija neketina sustoti.
Andrius Jovaiša
Apie ryškiausias ateities tendencijas IT srityje „Veidas“ kalbasi su įmonių grupės “Penki kontinentai” įkūrėju ir vadovu Idraku Dadašovu.
– Kokios trys ryškiausios tendencijos vyraus informacinių technologijų sektoriuje ateinančiais metais?
– Artimiausiu metu matau tris ryškias kryptis, kuriomis vystysis informacinių ir komunikacijos technologijų sritis, – tai didieji duomenys (angl. big data), debesų kompiuterijos sprendimai ir kibernetinių nusikaltimų dažnėjimas. Visos šios trys sritys tarpusavyje labai susijusios, tad tie, kurie išmoks tinkamai jomis pasinaudoti, įgis pranašumą prieš kitus dėl jų sinergijos.
Didieji duomenys – tai ta pati informacija, kurią visi žino. Tik šiandien jos apimtys yra didžiulės, nes kiekvienas žmogus kasdien naudojasi daugybe įrenginių, gebančių rinkti informaciją. Pavyzdžiui, išmanieji telefonai fiksuoja ne tik tai, kam skambinate ar kokiose svetainėse lankotės, bet ir tai, kaip dažnai bei kaip ilgai užsibūnate jose, ką mėgstate socialiniuose tinkluose, ar dažnai sportuojate ir kur tai darote. Dabar vis daugiau įrenginių renka ir biometrinius duomenis – moka nuskaityti pirštų atspaudus, atpažįsta veidus, matuoja širdies ritmą. Tad didieji duomenys savyje slepia daugybę naudingų įžvalgų, tik reikia mokėti jas pamatyti.
Tinkamai išanalizuoti duomenys gali suteikti didžiulį postūmį verslui, norint priimti teisingus sprendimus ar numatyti efektyvias vystymosi strategijas. Šia galimybe pasinaudoti gali vis daugiau įmonių, nes pastaruoju metu rinkoje atsirado nemažai atvirojo kodo įrankių darbui su didžiaisiais duomenimis bei duomenų analizei. Todėl artimiausiais metais laimės tie, kurie sugebės pastebėti didžiųjų duomenų suteikiamas galimybes ir jomis pasinaudoti. Tiesa, tam reikės pasitelkti į pagalbą kompetentingus specialistus, mokančius juos analizuoti.
Duomenims apdoroti reikia nemažos skaičiavimo galios, kurios daugelis vidutinių įmonių stokoja, todėl dažnai analitikos įrankiai remiasi debesų technologijomis. Prognozuojama, kad iki 2016-ųjų pabaigos apie 50 proc. didžiųjų pasaulio įmonių svarbią informaciją apie savo klientus ir vartotojus saugos debesų saugyklose, esančiose trečiųjų šalių duomenų centruose. Šią tendenciją skatina debesijos suteikiama galimybė taupyti IT sąnaudas. Dar po kelerių metų debesijos sprendimų naudojimas taps masiniu reiškiniu, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, – šio verslo segmento augimas gali viršyti 80 proc. per metus. Debesų sektoriaus augimas rodo perėjimą į naują IT rinkos brandos etapą.
Tačiau bręstant ir tobulėjant IT tobulės ir kibernetiniai nusikaltėliai. Artimiausiais metais jų padaryta žala tik didės. Šią tendenciją paskatins keletas veiksnių: debesijos sprendimų populiarėjimas, vis dažnesnis išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimas darbui bei dėl to atsirandantys nauji įsilaužimo būdai. Kibernetinis saugumas taps vis svarbesniu kiekvienos organizacijos rūpesčiu ir sulauks vis didesnio dėmesio. Manau, kad artimoje ateityje pamatysime draudimo nuo kibernetinių rizikų srities plėtrą. Apsauga nuo tokių antpuolių negalės būti triviali – čia jau reikės daugiasluoksnių instrumentų, ypač turint omenyje tai, kaip greitai vystosi tokios sritys, kaip dirbtinis intelektas ar gilus mašininis mokymasis (angl. deep learning).
– Pažvelkime tolėliau į ateitį – kaip, jūsų nuomone, dėl technologijų poveikio pasikeis pasaulis po dešimties metų?
– Be sparčios informacinių technologijų plėtros šiuolaikinis pasaulis nebūtų toks, kokį esame įpratę matyti. Nuo XX a. pabaigos iki pat šių dienų įvyko neįtikėtino masto proveržis šiame segmente – norint tuo įsitikinti, užtenka apsidairyti aplink. Ateityje asmeninių kompiuterių skaičiavimo galia pasieks žmogaus smegenų lygį, o belaidis interneto ryšys apims dideles teritorijas.
Nereikėtų pamiršti ir virtualiosios bei papildytosios (angl. augmented) realybės įrankių, kurie pastaruoju metu ypač populiarėja. Žmonės nebeatitrauks akių nuo ekranų, kuriuose nenutrūkstamai plauks įvairios informacijos srautai. Ir visi šie srautai bus individualizuoti pagal kiekvieno naudotojo profilį, poreikius ar padėtį. Didelę laiko dalį žmonės praleis realistiškai atrodančiose virtualiose aplinkose – čia jie dirbs, bendraus ir pramogaus. Dėl to ribos tarp realiojo ir virtualiojo pasaulių po truputį nyks – žmonės nuolatos bus vientisoje informacinėje erdvėje. Dirbtinio intelekto technologija leis automatizuoti daugumą ne tik rutininių, bet ir protinių darbų. Nemanau, kad po dešimties metų bus sukurtas universalių gebėjimų dirbtinis intelektas, bet beveik visose srityse bus naudojami specializuoti dirbtinio intelekto instrumentai.
– Internetas atnešė daugybę naujų dalykų, kurie šiandien kelia etinių klausimų. Pavyzdžiui, maksimali žodžio laisvė ir „trolinimas“, patogus medijos naudojimas ir piratavimas. Kaip jūs žiūrite į internetą? Kontroliuoti ar leisti jam vystytis laisvai?
– Internetas – tai laisvės teritorija. Tuo pačiu metu – ir žodžio laisvės. Iš vienos pusės, viskas teisinga, bet iš kitos – ši laisvė gali tapti negatyvaus elgesio šaltiniu. Žmogus internete gali ištarti, kas tik jam ant seilės užeina, ir pasakyti tai bet kam pasaulyje – dažnu atveju niekas jam nieko negalės padaryti. Informacinių karų epochoje labai sudėtinga nubrėžti aiškią ribą tarp žodžio laisvės ir „trolinimo“, sunku suprasi, kur tiesa, o kur jau provokacija.
Piratavimas – tai vagystė, o piratas – vagis. Siųsdamiesi knygas, muziką ar kino filmus iš nelegalių šaltinių jūs vagiate. Kompiuterinio piratavimo problemos esmė ta, kad šis veiksmas žmonių sąmonėje nesisieja su vagyste. Turinio platinimo greitis ir paprastumas, turinio apsaugos įveikimo procesas primena žaidimą, todėl niekas net nesusimąsto, kad pasisavina svetimą nuosavybę. Juk savininko akyse nematė, o bausmės už tokią vagystę labai retos.
– Kokiose srityse Lietuvos IT sektorius yra stiprus ir kurias iš jų reikėtų stiprinti ateityje?
– Lietuva vis aktyviau naudoja piliečių intelektinį potencialą darbui informacinių technologijų srityje. Darbo jėgos rinką šalyje sudaro apie 1,5 mln. specialistų. Lietuva patenka į Europos šalių, kuriose jaunuoliai veržiasi dirbti IT sektoriuje, penketuką. Mūsų šalis taip pat gali pasigirti sparčiausiu viešuoju „Wi-Fi“ internetu ir greičiausiu plačiajuosčio interneto ryšiu. Tai reiškia, kad mūsų bazė labai stipri ir ateityje reikėtų suderinti efektyvų verslo ir universitetų bendradarbiavimą. Tai leis nukreipti visas jėgas į šalies konkurencingumo didinimą.
– Kokią kryptį patartumėte rinktis jaunuoliui, norinčiam dirbti IT ar technologijų srityje, – ieškoti darbo didelėje bendrovėje ar rizikuoti kurti nuosavą startuolį?
– Mokymasis – tai neatskiriama kiekvieno žmogaus veiklos dalis. Praėjo tie laikai, kai programuotojas, gerai išmanantis vieną programavimo kalbą, galėjo tikėtis, kad jį visur sutiks su duona ir druska. Šiandien pagrindiniai svarbūs IT technologijų proveržiai gimsta būtent skirtingų specializacijų sandūrose. Dabar net kuklus programuotojas privalo mokėti ne tik pačią kalbą, bet ir SQL serverio veikimo principus, suprasti, kaip veikia operacinė sistema, lokalus tinklas ar kompiuterio apsauga. Be to, pageidautina, kad jis turėtų bent šiokius tokius apskaitos ar personalo valdymo pagrindus. Ir ateityje ši tendencija tik stiprės.
Be abejo, siauro profilio, bet labai gerai savo sritį išmanantys specialistai taip pat bus paklausūs, tačiau jiems irgi teks plėsti savo akiratį, pavyzdžiui, mokantis dirbti komandoje ar įgyjant gebėjimų parduoti savo paslaugas ir kompetencijas.
Taip yra todėl, kad šiuolaikinės informacinės technologijos vis labiau orientuojamos į žmones ir vis rečiau – į technologinius reikalavimus. Visos skaitmeninės technologijos ilgainiui nustojo būti tik techniniais įrankiais ir pamažu atsigręžė į „nekompiuterinius žmones“. Šiandien sunku būtų įsivaizduoti rašytoją, kuris savo kūryboje nesinaudotų kompiuteriu, nors prieš gerus 30 metų dauguma naudojosi spausdinimo mašinėlėmis.
Kuo labiau kompiuterinė technika tampa žmogiška, tuo stipresnis poreikis specialistų, gebančių gerai suprasti ne tik kompiuterinį kodą, bet ir naudotojų lūkesčius. Gebėjimas naudotis dokumentų ar projektų valdymo sistemomis yra ne mažiau svarbus nei dvejetainės aritmetikos mokėjimas. Šiame kontekste vyksta laipsniškas tiksliukų ir humanitarų, fizikų ir lyrikų susiliejimas. Todėl patys įdomiausi ir perspektyviausi projektai gimsta būtent skirtingų žmogaus veiklos sričių sandūrose. Socialiniai tinklai, išmaniosios paieškos sistemos, vaizdų atpažinimo įrankiai – tai tokių mišrių projektų pavyzdžiai.
Informacinių technologijų plėtra ir jų humaniškėjimas vis dažniau verčia ieškoti naujų sprendimo būdų toms pačioms užduotims. Laikai, kai vadovas diktuodavo programuotojui, kaip ir ką daryti, po truputį eina užmarštin. Vis dažniau būtent IT specialistas tampa tuo kviestiniu ekspertu, kuris pasako, kur ir ką reikia pakeisti bei kas turėtų imtis šios užduoties. Taip pamažu didėja ne tik IT specialistų svarba planuojant verslo procesus, bet ir jų atsakomybė. Todėl labai svarbu, kad universitetai ir kitos IT specialistus rengiančios organizacijos ugdytų gebėjimą teisingai sudėlioti prioritetus ir savarankiškai organizuoti darbo procesus, nes tai padeda kontroliuoti darbo rezultatų kokybę ir terminus.